Toliau tęsiame straipsnių ciklą apie genetiškai modifikuotus organizmus. Tai paskutinė straipsnių dalis apie GMO. Tačiau tai nereiškia, jog mūsų portalas apie juos daugiau nerašys – tiesiog šis straipsnių ciklas skirtas supažindinti su GMO kiek plačiau, nei kad įprasta populiariojoje žiniasklaidoje. Tolesni tyrimai ir jų rezultatai bus publikuojami atskirais straipsniais. O šioje, baigiamojoje dalyje, tenka sunki tema apibendrinti prieš tai buvusius straipsnius ir pabandyti objektyviai pažvelgti į dabartinę GMO situaciją tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje.
Ar galima įsileisti GMO į Europą?
Dvi stovyklos: „už“ ir „prieš“
Nors GMO problema yra iš esmės mokslinė, apimanti praktiškai visais gamtos mokslų sritis, visgi kaip ir kiekvienas visuomenei opus klausimas neatsiejamas nuo politikos. Tad ir šį straipsnį tenka pradėti nuo visuomeninių diskusijų – kam ir kiek naudinga „už“ ir „prieš“ nuomonė?
POZICIJA „PRIEŠ“
Absoliuti dauguma GMO skeptikų laikosi nuomonės, jog už visų GMO šalininkų nugarų stovi galingų chemijos ir maisto pramonės korporacijų pinigai, su kuriais daug nepakovosi. Ir to nepaneigsi – mes jau antrojoje dalyje rašėme, kokios audringos reakcijos susilaukė Dr. Arpad Pusztai, paskelbęs neigiamus GMO tyrimus ir viešai pareiškęs, jog asmeniškai niekada į burną neims tokių produktų. Tepraėjo kelios dienos ir jis buvo atleistas iš darbo! Įsivaizduokite, koks turėtų būti nusižengimas valdiškoje institucijoje, jog darbuotoją iš karto atleistų iš darbo… Vienareikšmiškai galima sutikti, jog šis incidentas neapsėjo be milžiniško GMO gamintojų spaudimo.
Arba Irinos Jermakovos (Ирина Ермакова) atvejis. Galima daug diskutuoti apie jos atliktų tyrimų mokslinį reikšmingumą ir patikimumą, tačiau tai, jog atlikdama tokius visuomenei įdomius tyrimus nesulaukė jokios išorinės paramos, kai ką sako. Tuo labiau, kuri kompanija, tvirtai žinodama savos produkcijos naudingumą, atsisakytų nepriklausomų tyrimų, tik patvirtinančių gaminių kokybę? O dabar, pasak pačios Irinos (taip, tai patvirtinta tik jos pačios žodžiais), tyrimus ji finansavo pati, su dar vienos moteriškės finansine pagalba. Be to, kaip jai pasakė du akademikai, GM produktų lobistai kreipėsi į instituto prezidiumą, reikalaudami nutraukti tyrimus. Kadangi…dabar toks didelis trasgeninių produktų srautas į rinką, nieko jau negalima padaryti ir nereikia gąsdinti žmonių. Vienas Austrijos mokslininkas parašė Irinai laišką „Aš numatau, kad gavusi tokius rezultatus, Jūs susidursite su Vakarų kompanijų interesais. Atsiras autoritetingų mokslininkų „kompetentinga“ nuomonė, paneigsianti Jūsų tyrimus. Jūsų rezultatus ignoruos, Jums trukdys daryti naujus eksperimentus“.
Net jeigu visa tai ir nėra tiesa, tačiau sunku paneigti GMO kompanijų nenorą teikti GM medžiagą nepriklausomiems tyrimams. Arba jie reikalauja pilnos vykdomų eksperimentų kontrolės. Kai kuriais atvejais ūkininkai iš kompanijos pirkdami genetiškai modifikuotas sėklas, pasirašo sutartį, kurioje numatytas draudimas tas sėklas atiduoti moksliniams tyrimams. Kodėl kompanijos taip nenori tyrimų? Gal ir dėl to, jog bijo neteisingų ir suklastotų rezultatų. O gal ir todėl, kad nujaučia objektyvius neigiamus rezultatus. Mes to nežinome, bet nekreipti dėmesio į šias peripetijas būtų gana neatsakinga.
Taip, negalima paneigti ir to, jog išgirdę vieną kitą tikrą istoriją, perpasakotojai ją padaugina šimtą kartų. Ir jei mums ją pasakoja GMO skeptikas, viskas nudažoma dar juodesnėmis spalvomis, o pačios GM kompanijos vaizduojamos kaip nenugalimi finansiniai monstrai, praktiškai užvaldę visą mūsų pasaulį. Ir tai nėra tik tuščia retorika – pasklidę gandai apie GMO gamintojų daromą spaudimą veikia netgi oficialius mokslinius institutus. Štai Saratovo agrarinis universitetas šių metų balandžio mėnesį surengė spaudos konferenciją apie GMO tyrimų rezultatus. Tačiau tyrimų autorius nebuvo žinomas iki pat konferencijos pradžios – mokslininkai pabūgo gandų apie toli siekiančias korporacijų rankas. Visgi pati konferencija praėjo sėkmingai, o rezultatus pristatė jauna biotechnologijų inžinerijos aspirantė Marija Konovalova (Мария Коновалова). Rezultatai kaip ir Irinos Jermakovos atveju yra neigiami. Tik šiuo atveju dalis pelių jauniklių, kurių mamos buvo šertos 10% GMO sojos produktais ne sumažėjo, bet atvirkščiai – labai išaugo. Padidėjo ne tik jų svoris, bet ir vidaus organai, kai kuriais atvejais prasidėjo netgi mutacijos. Taip pat padidėjo GMO pelių jauniklių agresija. Plačiau šiuos tyrimus pristatysime, kai jie bus pakartotinai atlikti su kitais GMO produktais, o tie, kas supranta rusiškai, galite peržiūrėti konferencijos įrašą.
Nors visi čia pateikti argumentai yra ginčytini – asmeninės nuomonės, gandai ir t.t., tačiau faktas lieka faktu – gandai apie GMO kompanijų spaudimą ir nenorą bendradarbiauti plinta labai sparčiai. Net jeigu jie teturi tik dalelę tiesos, visgi ne kiekvienas mokslininkas beišdrįs kišti nosį į tokius reikalus. Gaila, bet prie šio psichologinio aspekto prisidėjo ir patys GMO priešininkai, pastoviai akcentuodami ir pabrėždami korporacijų galią ir spaudimą. Taip tik patys atbaidydami entuziastus rimtiems moksliniams tyrimams.
POZICIJA „UŽ“
Visa tai, kas buvo parašyta iki šiol – tik GMO skeptikų poziciją apie didžiulę korporacijų neigiamą įtaką. O ką šiuo klausimu sako GMO šalininkai? Pasirodo, jie taip pat įsitikinę finansiniu ir kitokiu spaudimu, nukreiptu prieš GMO. Tad jeigu Jūs viskuo patikėjote, ką iki šiol kalbėjo GMO priešininkai, pabandykite tai laikinai pamiršti ir įsiklausykite į GMO šalininkų nuogąstavimus.
2004 metais „Российская газета” išspausdino interviu su maisto instituto (РАМН) direktoriumi, akademiku Viktoru Tutieljanu (Виктором Тутельян). Viena iš diskusijų temų buvo apie GMO skeptikų formuojamą požiūrį. Mokslininko požiūriu, daugiausia neigiamų diskusijų apie GMO kyla ne bet kada, o būtent prieš rinkimus. Tai, anot jo, labai patogi priemonė pritraukti žmonių mases – sveikatos problemos rūpi absoliučiai daugumai. Visgi iš mokslininko norėtųsi konkretesnių argumentų, nei vien politiniai pamąstymai, ką puikiai sugeba kiekvienas lietuviško interneto lankytojas. Čia akademikas pažymi, jog „masinės informavimo priemonės tiesiog užverstos negatyvia informacija apie GMO. O paprastiems žmonėms sunku susigaudyti, kas už to slypi. Ir tai yra milžiniški pinigai. Pesticidus gaminančios firmos kovoja su genų inžinerija, nes pastarosios pasiekimai leistų sumažinti chemikalų naudojimą. Ši kova vyksta Europoje ir JAV, o chemijos gigantų pusėje stoja netgi pačios vyriausybės…“
Į klausimą, ar pats akademikas nėra papirktas, mokslininkas ramiai atsako „aš sakau ne tik savo nuomonę, bet ir oficialią viso didelio mokslininko kolektyvo nuomonę. Ir ne vieno, o kelių instituto kolektyvų, kurie nuodugniai tyrė GMO problemą. Egzistuoja oficialūs atskirtų biologijos ir maisto institutų pasirašyti protokolai apie tai, jog GMO yra visiškai nekenksmingas. Nors aišku, reiktų ir toliau tirti ir gilintis į šią problemą, tačiau dabartiniai rinkoje esantys produktai yra nekenksmingi…“
Nevalia ignoruoti akademiko nuomonę – oficialūs institutai yra ta grandinė, kuri daro didžiausią įtaką politikų sprendimui apie GMO produktus. Tuo labiau, jog jo pateikti argumentai yra gana logiški, nors ir niekuo neįrodyti. Kaip ir skeptikų. Tačiau, verta pažymėti, jog didelė oficialaus mokslinio pasaulio dalis labai neigiamai žiūri į įvairių gamtosauginių organizacijų, tame tarpe ir žaliųjų judėjimo skleidžiamus lozungus apie žalą nesiremiant jokiais aiškesniais faktais. Tokie teiginiai mąstančiam žmogui nevalingai asocijuojasi su paprasčiausiu „smegenų plovimu“, tad natūralų, jog didelė dalis tampa GMO šalininkais ne dėl to, jog yra įsitikinę šių produktu naudingumu, bet vien protesto akcijai prieš tokį „smegenų plovimą“.
Kaip pavyzdį galima paminėti atvejį su Genetinio saugumo asociacija (GSA) ir jos „kova“ prieš modifikuotas bulves. Rusijoje, kaip ir visame pasaulyje, kolorado vabalai gali sunaikinti net iki 40 % viso bulvių derliaus. Pasirodžius GM bulvėms, atsparioms kolorado vabalui, GSA aktyviai stojo į kovą prieš jas, teigdama, jog tokios bulvės gali sukelti neigiamus sveikatos sutrikimus. Šį šūkį ir po šiai dienai prisimena visi GMO entuziastai – „gali sukelti“, panašiai kaip ir orų prognozės „gali arba lyti, arba nelyti…“
Į tokias labai sparčiai pasklidusias kalbas apie grėsmę žmogaus sveikatai, sureagavo „Bioinžinerijos“ centras, pasiūlęs 10 tūkstančių dolerių premiją tam, kas įrodys šiuos teiginius. Kalbos apie tokių bulvių grėsmę sklinda jau keleri metai, o premija vis dar niekas nepasiėmė. Tačiau už kadro lieka tai, su kokiu malonumu šiuos asociacijos nuogąstavimus cituoja chemijos pramonės gigantai – juk atsisakius GM bulvių visi vėl ims pirkti cheminius preparatus prieš kolorado vabalus. Tokią perspektyvą iš tiesų sunku paneigti. Bet sunku ir adekvačiai įvertinti tyrimų nebuvimą – tai, jog paskelbta premija, dar nereiškia, kad ir sudarytos kitos tyrimų sąlygos. Bet akivaizdu, jog po tokių nepagrįstų ir neįrodytų teiginių, dalis žmonių tiesiog liaujasi tikėję tokiais „pranašais“.
Deja, netgi „Bioinžinerijos“ mokslininkai, sugebėję taip galantiškai pasiūlyti premiją už tyrimus ir tuo pačiu tarsi paneigti GM bulvių žalą, nutylėjo vieną nedidelę smulkmeną – šios bulvės yra vienmetės ir sėklai jų panaudoti nepavyks. Vadinasi, žemdirbiai taps tiesiogiai priklausomi nuo GM bulvių gamintojų.
KAS YRA KAS?
Taigi, kurios pusės sako tik teisybę ir visiškai nesuinteresuotos finansiškai? Deja, bet nei viena. Taip, yra grupelių arba judėjimų, kurie stengiasi dėl žmonių ir gamtos gerovės, bet be didžiųjų finansinių gigantų įtakos jų balsai pranyktų bendrame šurmulyje. O finansinių gigantų, esančių ir UŽ ir PRIEŠ stovyklose, tikrai netrūksta. Tuomet kuo tikėti? Visų pirma sava galva, blaivia logika ir nors kokiais tyrimų rezultatais. Aišku, pasakyti vienareikšmiškai GMO blogai ar gerai – neįmanoma. Viskas priklauso nuo konteksto ir nuo srities, apie kurią kalbama. Pažvelkim, dėl ko labiausiai nerimauja skeptikai ir ką apie tai sako optimistai.
GMO poveikis laukinei gamtai
POZICIJA „PRIEŠ“
Visų pirma apie GMO pradėjo diskutuoti ne dėl jos poveikio žmogui, bet apskritai dėl poveikio laukinei gamtai. Žalieji jau dešimtmetį kelia klausimus, kaip GM augalai paveiks naudingus vabzdžius; kokią įtaką turės padidėjęs naudojamų herbicidų kiekis; kas bus, jei GM augalas ar gyvūnas pateks į natūralią gamtą; kaip apsaugoti įprastus augalus nuo GM augalų, kai aplink skraido bitės ir perneša žiedadulkes? Į šiuos klausimus aplinkosaugininkai bei biologai ieško atsakymo, tačiau neabejojama, kad patekę į aplinką genetiškai modifikuoti organizmai sukels negrįžtamus pokyčius laukinėje gamtoje, todėl kiekvienas leidimas auginti GM augalus ar veisti GM gyvūnus turėtų būti itin pamatuotas.
Kaip GMO gali išplisti natūralioje gamtoje?
GMO, kuris pradėtas auginti komerciniam naudojimui, nesiėmus papildomų apsaugos priemonių, gali plisti ir į kitas teritorijas. Tai gali vykti keliais būdais:
-
Genetiškai modifikuoti naminiai gyvūnai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalų plitimui pasitarnauja bitės, pernešdamos GM augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis dažnesnis, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą.
-
GM augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkoms sąlygoms, todėl, atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.
-
Dar vienas galimas GMO plitimo būdas horizontalusis genų pernešimas. Jis vyksta per virusus ir transpozonus, kurie naudojami genų inžinerijoje. Patys būdami nepavojingi, jie gali kryžmintis su natūraliai gamtoje egzistuojančiais virusais ir jiems perduoti turimą genetinę informaciją. Tokiu būdu gali susidaryti genų kombinacijos ir atsirasti nauji ypač pavojingi virusai.
Grėsmė bio-įvairovei
Itin daug diskutuojama apie GM gyvūnų ir augalų, pabėgusių į natūralią gamtą, galimą žalą bio-įvairovei. Iki šiol žinomas ne vienas pavyzdys, kai introdukuotas augalas bei gyvūnas neplanuotai ėmė plisti gamtoje ir sukėlė daug problemų.
Pavyzdžiui, į Australiją atvežtas kaktusas opuncija turėjo augti kaip gyvatvorė ir apsaugoti avių ganyklas nuo kengūrų, tačiau vietoj to, kaktusas pats plito ganyklose, kilo grėsmė, kad avys liks be pašaro ir žlugs Australijos avininkystė. Panaši istorija nutiko ir su triušiais bei rupūžėmis. Savo patirtimi Australija mums yra be galo dėkingas žemynas – uždara ekosistema savo kailiu patyrė jau ne vieną žmogaus eksperimentą, tad logiškai mąstant būtų galima iš to pasimokinti. Deja….
Svetimų rūšių invazija neaplenkė ir Lietuvos: kanadinė audinė, atkeliavusi į Lietuvą beveik visiškai išstūmė vietinę europinę audinę.
Šie ir kiti pavyzdžiai skatina gerokai pagalvoti, ar taip neatsitiks ir su GM augalais bei gyvūnais.
Šiuo metu bandoma auginti GM lašišas. Pramoninkai garantuoja, kad šios lašišos nepateks į natūralius vandenis, tačiau, kaip žinia, ir dirbtiniame tvenkinyje po kurio laiko atsiranda žuvų. Taigi, ir GM lašišos gali įvairiais būdais ,,pabėgti” iš augyklų ir pradėjusi kryžmintis su natūraliomis lašišomis kaip mat jas išstumtų, nes yra didesnės nei įprastos lašišos.
Bt toksinai
Maždaug 12-15 proc. GM augalų pasėlių sudaro augalai (daugiausia kukurūzai ir medvilnė), gaminantys Bt toksiną. Bt toksinas naudojamas kovai su žemės ūkio kenkėjais vabzdžiais. Tai yra insekticidas, pagamintas iš negyvų Bacillus thurigiensis bakterijų ir naudojamas ekologinėje žemdirbystėje. Toksinas patekęs į vabzdžio virškinamąjį traktą, slopina maisto pasisavinimą, stabdo augimą, lytinę brandą ir dauginimąsi. Taip poveikis aplinkai naudojant Bt toksiną nėra didelis, nes vabzdžiai nesuspėja įgyti atsparumo, medžiaga greitai suyra (maždaug per parą) veikiant saulei ir lietui.
Naudojant genų inžineriją, aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti į augalus. Todėl visą laiką kiekviename GM augalo audinyje, kiekvienoje jo ląstelėje yra gaminamas aktyvus Bt toksinas.
1999 m. Kornelio universitete (JAV) atlikus eksperimentus, paaiškėjo, kad Bt kukurūzų žiedadulkės yra kenksmingos monarcho drugelių lervoms. Taip pat tyrimai atskleidė, kad GM augalai yra žalingi daugeliui gerųjų vabzdžių, dirvožeminėms bakterijoms, bitėms ir net paukščiams.
Atsparumas herbicidams
GM herbicidams atsparūs augalai apima ¾ visų pasaulyje kultivuojamų GM augalų. Todėl, kalbant apie GMO poveikį aplinkai, jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Biotechnologinės firmos skelbia, kad pagrindinis herbicidams atsparių GM augalų privalumas mažesnės herbicidų sąnaudos naikinant piktžoles, tačiau tyrimai rodo ką kita: auginant GM augalus, atsparius herbicidams, sunaudojama 3 kartus daugiau herbicidų nei įprasta. Mat augindami GM kultūras ūkininkai nesibaimina, kad per didelis herbicidų kiekis gali šiems augalams pakenkti. Norėdami kuo efektyviau išnaikinti piktžoles, jie sunaudoja didesnį chemikalų kiekį nei įprasta. Tad tikėtina, jog bent dalis chemijos gigantų nustos garsiai šaukti apie GM žalą ir tiesiog tyliai gamins didesnius chemikalų kiekius. Nebent biotechnologijų firmų pažadai ims tikrai pildytis.
Dėl padidėjusio chemikalų kiekio dirvoje žūsta mikroorganizmai, grybai, smulkūs gyvūnai, be kurių laukas tampa negyva ”Sachara”, palaikoma dirbtinių trąšų bei pesticidų pagalba.
Taip pat abejojama, ar ilgainiui piktžolės neįgys atsparumo herbicidams. Tada ūkininkai atsidurtų dar didesnėje bėdoje: pavyzdžiui, jei GM rapsas, atsparus herbicidams, šalčiui, sausrai susikryžmintų su giminingomis piktžolėmis, tai šių ,,superpiktžolių” naikinimui tektų pasitelkti kur kas įvairesnius chemikalus ir kitas priemones (jau pastebėta, kad kai kurios piktžolės tapo neišnaikinamos naudojant net ir labai didelius Roundup kiekius).
Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamas herbicidas Monsanto Roundup (cheminis terminas-glifosatas). Šis herbicidas yra universali priemonė kovoti su įvairiomis vienmetėmis ir daugiametėmis piktžolėmis. 1998 m. visame pasaulyje buvo sunaudota apie 112000 tonų glifosato. 71 proc. visų GM augalų, augintų 1998 m. buvo atsparūs glifosatui.
Taigi gamtininkų nerimas tarsi logiškas ir suprantamas – išplitęs GMO neišvengiamai įtakos gyvąją gamtą, o išgirtieji transgeniniai organizmai ne tik nemažina chemikalų naudojimo, bet netgi dar labiau skatina. O ką apie tai sako entuziastai?
POZICIJA „UŽ“
Šioje barikadų pusėje esantys asmenys nelabai linkę taip smulkiai gilintis į tokio pobūdžio problemą. Laikomasi labai paprastos nuomonės – jeigu GM produktus gamina kompetentingi institutai, kontroliuojami įvairių instancijų, o valstybė suteikia leidimus naudoti GM produktus, vadinasi viskas yra gerai. Tuo labiau, jog genetikai nedaro nieko tokio, kas natūraliai nevyksta gamtoje. Juk visi gyvi organizmai – nuo bakterijos iki žmogaus – yra natūralios mutacijos arba kitaip – evoliucijos rezultatas. Sakykime, augalas išbarsto milijoną sporų. Tai bent viena iš jų turės genetiškai kitokią chromosomų kombinaciją. Na štai, natūrali mutacija. Jeigu ši kombinacija augalui bus neparanki, jis žus, o jeigu parankesnė nei iki šiol buvusi – įsitvirtins ir taip evoliucionuos į tobulesnį augalą. O genų inžinerija iš esmės tik paspartina šį tūkstančius metų vykstančius procesus. Žodžiu, kaip ir nėra dėl ko pykti – tai tiesiog nuostabus gamtos ir technologijų susiliejimas, leidžiantis greičiau pasiekti tuos rezultatus, kurie šiaip ar taip būtų įvykę.
Na ir kaip jums toks požiūris? Trumpas, logiškas, netgi moksliškas ir visiškai aiškus. Nereikia dėl nieko sukti galvos. Deja, čia pro pirštus praleidžiamas tas faktas, jog natūraliomis sąlygomis keičiasi arba mutuoja tik tas pats genų rinkinys, o inžinerija sugeba įterpti visiškai tai rūšiai nebūdingus genus. Taip kad, šia prasme tai nėra adekvatūs procesai. Tuo labiau, nesigilinama į tą faktą, jog evoliucijoje vienodai arba bent jau panašiu tempu vystosi visos rūšys, tuo tarpu genetikai modifikuoja tik jiems parankius organizmus. Tad ekosistema šiaip ar taip yra iškreipiama. Nors tikras entuziastas pasakytų – o čia jau pačios ekosistemos reikalas, kaip ji modifikuosis dėl „tobulesnio“ organizmo atsiradimo.
Pozityviai nusiteikę mokslininkai truputi atsargiau vertina GMO produktų įtaką laukinei gamtai. Visgi, žmogus savo ūkine veikla jau taip stipriai ją modifikavo, jog GM produktai neturėtų įnešti didesnių nukrypimų. Gal taip, o gal ir ne…
Apibendrinant reiktų pažymėti, jog nei viena iš dviejų barikadų neturi tikslių įrodymų, tačiau logiškesni ir pagrįstesni atrodo GM pesimistų teiginiai. Visgi šios diskusijos apie poveikį gamtai nė iš tolo neprilygsta peštynėms dėl įtakos žmogaus sveikatai.
GMO poveikis žmogui
POZICIJA „UŽ“
Nusiženkime tradicijai ir pirmiausia aptarkime GMO entuziastų poziciją. Pagrindinis GM produktų šalininkų argumentas yra tas faktas, jog GMO kaip toks jau senai vartojamas ir naudojamas kai kuriuose srityse ir neatnešė jokio neigiamo poveikio.
Visų pirma, tai farmacijos pramonė. Jau senai naudojamas insulinas ir daugelis vitaminų yra genetiškai modifikuoti vaistai. Jie taip stipriai paplito po pasaulį, jog niekas net nesusimąsto apie galimą šių vaistų pavojų. Tiesa, teisybės vardan, reiktų paminėti, jog karts nuo karto pasigirsta samprotavimai ir nuomonės apie dirbtinių vitaminų žalą sveikatai, bet kol kas tai lieka nuomonių ir patarimų ribose. Ir tai ne vieninteliai vaistai, gaminami tokiais metodais. Daugelis preparatų, ypač natūralios kilmės, yra pagaminti iš GM organizmų. Jau dabar medikai mano, kad tokie preparatai artimiausiu laiku užims ne mažiau kaip ketvirtį visos medikamentų rinkos. Didelis susidomėjimas šiais preparatais lemiamas jų natūralių savybių – skirtingai nei sintetiniai vaistai, GM medikamentai veikia identiškai kaip ir natūralūs gamtiniai bioreguliatoriai arba aktyviniai biologiniai komponentai, natūraliai pagaminami mūsų pačių organizmo. Be to, tokių preparatų minimali aktyvinė koncentracija siekia 10 -8, tuo tarpu kai tradicinių vaistų koncentracija tik 10-4 – 10-3. Kitaip tariant, ligoniui gydymo metu pakankam išgerti ne kilogramą, o gelis gramų reikalingų vaistų.
Kiek GM preparatų rūšių jau naudojama? Apie Lietuvą konkrečių duomenų neturime, bet tikrai naudojamas insulinas, vakcina prieš hepatitą B, kai kurie vitaminai. Pasaulyje priskaičiuojama apie 120 skirtingų GM preparatų pavadinimų ir dar bent 350 rūšių užregistruoti klinikiniams bandymams. Taigi, šia prasme dauguma mūsų jau senai esame gavę tam tikrą dozę GMO.
Aišku, medicina nėra vienintelė sritis, per kurią mus pasiekia GMO. Tam tikra prasme GMO yra ir daugumos pamėgtos trešnės bei greipfrutas. Šios vaisių rūšys buvo išvestos dar tuomet, kai niekas nežinojo apie genetinę inžineriją, tačiau tai nėra paprastos selekcijos rezultatas. Tiek trešnės, tiek ir greipfrutas natūraliai gamtoje neaugo ir po ilgų bandymų kryžminant skirtingų rūšių augalus pavyko gauti modifikuoto genotipo naujos rūšies augalą. Visgi tai nėra tikras GMO – pasėjus trešnės kauliuką iš jos išaugs paprasta vyšnia. Vadinasi, pakeistas genotipas yra nepaveldimas, tad ir bandymas sulyginti tikrus GMO su šiais augalais nėra lygiavertiškas.
Kitas optimistų argumentas – rimtų ir atsakingų organizacijų tyrimų teigiami rezultatai. Kaip pavyzdį galima paminėti GM-kukurūzų įsitvirtinimą D. Britanijoje. Pirmieji komerciniai prašymai išduoti leidimus GM-kukurūzų auginimui D.Britanijoje pasirodė 1997 metais. Tuometinis ministras pirmininkas Tony Blairas pareiškė aktyvų palaikymą šioms kultūroms, bet turėjo praeiti dar 5 metai, kol ministrų kabinetas išdavė visus reikalingus leidimus. Per tuos metus atlikti GM-kukurūzų tyrimai nedavė preteksto neigiamai valstybės reakcijai. Taigi, tokios didelės valstybės kaip JAV, D. Britanija, Kanada ir kitos yra visapusiškai pajėgios atlikti visus reikalingus tyrimus ir jeigu jau jų rinkoje GMO yra leidžiami, kuo remiantis jie draudžiami valstybėse, netgi netyrusiose GMO įtakos? Tuo labiau, jog JAV, Kandos, Argentinos plotai, užsėti GMO, yra jau dvigubai didesni, nei kad nemodifikuotų pasėlių plotai. Ir žmonės nemiršta, gamtos stichijos nevyksta – ko bijoti?….
O kaip su tyrimais, kurie buvo neigiami ir oficialiai pripažinti? Sakykime GM kukurūzuose įvestas bakterinis baltymas sukėlė kai kuriems žmonėms alergines reakcijas. Tai buvo nustatyta 2002 metais. Optimistai to visai neneigia – jie tik patikslina, jog alerginė reakcija buvo labai silpna ir pavojaus gyvybei nesukėlė. Be to šią problemą pripažino ir kukurūzus išvedusi įmonė, pažadėjusi jais šerti tik galvijus. Žodžiu, problema išspręsta. O galimi panašūs atvejai? Tiesiog reikia žymėti GMO produktus, nurodant jų sudėtį ir galimas alergines reakcijas – ir visos problemos išsisprendžia.
Ir pagaliau tokius argumentus galima užtvirtinti logiška prielaida – modifikuoti organizmai reikalauja mažesnės priežiūros ir tuo pačiu mažesnio chemikalų kiekio, tad jie neabejotinai yra sveikesni už paprastus (turima galvoje neekologiškus) produktus. Prisimenama istorija su garsiu DDT chemikalu, naikinančiu kenkėjus. Jis buvo toks toksiškas ir plintantis, kad jį aptikdavo netgi ruonių organizme. Nekalbant apie pačio žmogaus organizmą… Taigi, vienintelė išeitis išvengti tokių nuodingų chemikalų – auginti naujos kartos tobulesnius augalus.
POZICIJA „PRIEŠ“
Kai kuriuos faktus iš ties sunku paneigti – farmacijoje paplitę GM vaistai tarsi ir neleidžia abejoti neigiama įtaka žmogaus organizmui. Tačiau ir čia reiktų į viską reaguoti atsargiai. Mes jokiu būdu nepaneigsime tokių preparatų teigiamos poveikio ligoniui, tačiau iš kitos pusės niekur nesurasime įrodymų apie ilgalaikio poveikio nebuvimą. Šį aspektą – ilgalaikio poveikio pavojų palaiko ir neutralūs mokslininkai, nelinkę stoti nei į vieną barikadų pusę. Norint visapusiškai įvertinti paveldimumo galimybes, reikia ištirti ne mažiau kaip 3 žmonių kartas (viena karta – 25 metai). Taigi, reikalingi ilgi, bent 75 metus trunkantys tyrimai. Kol kas tokių tyrimų niekas nėra daręs. Tačiau ir be jų aiškėja neigiami šiandieniai sveikatos sutrikimai – ekonomiškai pažengusiose tautose labai blogėja demografinė padėtis, vis daugiau gimsta vaikų su įgimtomis alergijomis, silpnėja žmonių atsparumas… Kodėl taip yra, niekas tiksliai pasakyti negali – galbūt per greitas gyvenimo tempas, galbūt pernelyg dideli chemikalų kiekiai maiste, o galbūt ir pirmieji GM produktų neigiamos įtakos rezultatai.
Apie tokių ilgalaikių tyrimų būtinumą mes vėlei galima suprasti iš jau buvusios gyvenimo pamokos. Jau minėtas garsusis DDT chemikalas buvo išrastas 1939 metais šveicaro chemiko Pauliaus Miulerio. Apie tai, koks tai pavojingas chemikalas, prisimena ir GM optimistai, tačiau jie linkę „pamiršti“ visą DDT paplitimo istoriją. Šis chemikalas taip efektyviai naikino kenkėjus, jog per kelerius metus išplito po pasaulį, o jo išradėjui buvo suteikta Nobelio premija. Manote, tuomet nebuvo žaliųjų judėjimo, kuris priešinosi DDT plitimui? Aišku, jog buvo. Ir aišku, jų niekas neklausė – kiekvienas „protingas“ lietuvis būtu paaiškinęs – ką čia šaukiat, manot Nobelio premijas dykai duoda? O po 30 metų DDT imta atrasti ne tik žmogaus, bet ir Šiaurės ruonių organizmuose. Situacija buvo tokia, jog grėsė pasaulinio masto katastrofa. Kaip žaibiškai chemikalas paplito, taip žaibiškai jis buvo uždraustas daugumoje pasaulio valstybių. Kaip matote, netgi Nobelio premija negarantuoja kokybės…
Bet tai nereiškia, kad visada ir visur žalieji yra teisūs. Ne, tai tik reiškia, jog nevalia neįsiklausyti į nuomonę, kad ir kokia ji bebūtų.
Einam toliau. Apie neigiamus tų pačių GM produktų tyrimų rezultatus, kurie atseit buvo patvirtinti ir pripažinti visapusiškai sveikais, mes jau nekalbėsim – apie tai galite pasiskaityti antroje straipsnio dalyje. Pakalbėkime verčiau apie nuomonę, jog jei jau leidžiama auginti didžiosiose pasaulio valstybėse, tai kodėl pas mus jie draudžiami? Bet būkim atviri – ar kuris nuvykęs į išsivysčiusią pasaulio valstybę surado tokiu produktų, kaip kad yra Lietuvoje? Dažniausiai sutinkami pusfabrikačiai arba konservuotas maistas. O žmonės ar nuo to sveikėja? Didžioji JAV gyventojų dalis turi viršsvorį. Ar tai yra sektinas pavyzdys? Iš kur jis atsirado? Aišku, jog nuo maisto, tačiau tik dabar pasigirto nuogąstavimu, kad viena iš to priežasčių gali būti GM produktai. Pamenate biotechnologijų inžinerijos aspirantės Marijos Konovalovos balandžio mėnesyje paskelbtus tyrimų rezultatus – pelės nuo GM produktų priaugo svorio, o kai kuriais atvejais netgi įvyko jų mutacijos. Taip, šie tyrimai reikalauja patvirtinimo ir jie nebūtinai susiję su žmonių nutukimu. Bet kas paneigs, jog nesusiję?…
Ko verti GM produktų žymėjimai? Pagal patvirtintas normas, visoje Europoje privalomi žymėti tik tie produktai, kuriuose GMO yra daugiau nei 0,9%. Taigi, sukontroliuoti visą GMO rinką tampa nebeįmanoma – galbūt tokie kiekiai neiššauks alerginės reakcijos, bet ką gali žinoti? Argi pastaruoju metu pas mus alergijų mažėjo?…
Vietoj epilogo
Galima dar labai daug kalbėti apie UŽ ir PRIEŠ argumentus, tačiau mūsų skaitytojams jau ir taip pabos gilintis į šias peripetijas. Aišku viena – tikro ir tinkamo atsakymo nėra. Tai ką reikia daryti? Sustabdyti GMO plitimą galima tik įrodžius jo žalą. Jeigu žala nebūtų įrodyta – tuo geriau, nebereiktų sukti galvos. Žodžiu, vienintelis logiškas sprendimas – reikalauti viešų, plačių ir ilgalaikių tyrimų. Tokios pozicijos laikosi mokslininkai, neremiantys nei vienos pusės. Tačiau tuo pačiu jie pataria atsargiai žiūrėti ir į tokių produktų vartojimą – kol nėra oficialių ir nepaneigiamų įrodymų, tol kiekvienas iš mūsų neša atsakomybę už GMO vartojimo padarinius, jei tokie būtų. Su savimi mes galime daryti ką norime, bet jokiu būdų negalima taip elgtis su vaikais – tad mažyliams ir jaunoms mamoms jokiais atvejais nepatartina vartoti GM maisto. Ypač pas mus, Lietuvoje, to tikrai galima išvengti.
Bandyti atsiriboti nuo GMO uždarant sienas – gana neefektyvus ir laikinas sprendimas – šie produktai vienaip ar kitaip vis tiek pasieks mūsų rinkas. Tad visiems tiems, už kieno nugarų nestovi dideli pinigai ir kuriems ne vis vien ką valgome mes ir ką valgo jų vaikai, riektų imti bendradarbiauti su geranoriškai nusiteikusiais mokslininkais, ūkininkais. Rinkti informaciją, ją sisteminti, skatinti valstybinius ir tarpvalstybinius tyrimus, burtis į tarptautines organizacijas. Pirmas žingsnis jau padarytas – įkurta lietuviška gmo svetainė. Deja, kol kas joje švelniai tariant trūksta rimtos informacijos – apsiribojama tais pačiais lozungais, apie kuriuos mes jau rašėme. Efekto tai nedaro. Reputacijai tik kenkia. Nesijaučia bendrų pastangų su žaliųjų judėjimu ir pagaliau, turi atsirasti dialogas su mokslininkais remiančiais GMO. Jiems taip pat svarbūs tokie tyrimai, nesvarbu, jog tikslas priešingas. Tačiau mokslininkas nėra aklas – jeigu neigiami rezultatai būtų akivaizdūs, visi dabartiniai entuziastai imtų į GMO žiūrėti kitaip. Tačiau, tam reiki nuveikti milžiniškus darbus, o jei niekas nepradės to daryti, GMO paplis taip, jog nebus galimybių to sukontroliuoti, Galbūt nieko baisaus ir nenutiks, bet gali būti ir per vėlu kažką keisti.
Tad vienintelė išeitis – jungtis į dideles visuomenines organizacijas ir imti dirbti konkrečius darbus. Pasirodė gandai, jog Nacionalinė genetinės saugos asociacija planuoja surengti pasaulyje pirmąjį viešą eksperimentą. Eksperimentas bus filmuojamas ir transliuojamas tiesioginiame eteryje ir tuo jis primins dabar populiarius „realybės šou“. Kas iš to išeis, pamatysime, tačiau pati idėja labai sveikintina. O kur lietuvių konkreti veikla? Ypač aršiai už ir prieš nusiteikusių? Kur galima surasti informacijos apie GMO duomenų bazę, kur aiškiai ir konkrečiai išdėstomi už ir prieš argumentai, pateikiami mokslinių tyrimų santraukos? Kol kas tik tuščias lozungų mėtymas ir tušti ginčai komentaruose arba forumuose… Kiek dar skaitėt panašių apžvalginių straipsnių Lietuvoje kaip šie, nors apie GMO jau kalbama ir šaukiama labai senai? Ir turint omeny, jog šie trys mūsų parašyti straipsniai yra ne daugiau nei labai trumputė apžvalga viso to, kas jau šiandien yra žinoma, tai vadinasi iki šiol Lietuvoje apskritai tebuvo gandų lygio diskusijos. O norint aiškiai pristatyti visas GMO problemas ir laimėjimus, reikia ne trijų, o trijų šimtų sugrupuotų ir konkrečių straipsnių. Tad belieka paklausti kiekvieno iš mūsų asmeniškai – o ką darysiu aš, jog apie GMO išaiškėtų visa tiesa, kad ir koki ji bebūtų?….
Parengta pagal:
www.technologijos.lt
Kasdien visame pasaulyje apie 24000 žmonių miršta iš bado. Tris šio skaičiaus ketvirtadalius sudaro vaikai, o dar 800 mln. žmonių kenčia nuo bado ir prastos mitybos. Manoma, kad 2040 m. žmonių skaičius turėtų pasiekti 7,7 mlrd. Tai dar labiau paaštrintų maisto trūkumą planetoje. Tad didžiosios biotechnologinės kompanijos skelbia, kad GMO kompensuos maisto stygių pasaulyje ir padės tašką badui. “Nuogąstavimai, kad ateities kartos badaus, jų nepamaitins. O maisto biotechnologija pamaitins!” vienas iš Monsanto” kompanijos 1998 m. vykdytos akcijos šūkių. Tačiau maisto stygius ir badas kyla ne dėl to, kad pasaulyje yra pagaminama per mažai maisto. Problema glūdi įsigalėjusioje tarptautinės prekybos ir ekonominių santykių politikoje. Apie tai vis bando pasakyti žalieji ir kitos visuomeninės organizacijos, tačiau jų balsas paprastai pranyksta rinkos ekonomikos vandenyno keliamų bangų aiduose. Tuo tarpu GMO ir iš jų gaminamas maistas, tik paaštrina maisto problemą, nes besivystančių šalių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo didžiųjų biotechnologinių firmų. Be to GM maistas sukuria vadinamą dvigubų standartų politiką. Tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GMO, trečiojo pasaulio šalys yra tiesiog užverčiamos prasta, nekokybiška ir nesaugia GM produkcija. O koks to rezultatas – dar apie tai kalbėsime, analizuodami GMO praktinius tyrimus. 
Į augalus galima įterpti genų, kurie padidins tam tikrų medžiagų kiekį arba atsiras nauja medžiaga, kuri laukiniam augalo tipui iš viso nebuvo būdinga. Vitaminas A yra labai svarbus palaikyti žmogaus sveikatai. Šis vitaminas ypač svarbus vaikams, nes jo trūkumas gali sukelti visišką arba nevisišką aklumą. Tradiciniai kryžminimo metodai nepadėjo papildyti augalus vitaminu A. Problema buvo išspręsta įterpus į ryžius tris genus: du – iš gelsvojo narcizo, o vieną – iš mikroorganizmo. Transgeniniai ryžiai produkavo beta karotiną, kuris yra vitamino A pirmtakas. Ryžių sėkla yra geltonos spalvos. Tokiu būdu buvo išspręsta problema dėl vaikams trūkstamo vitamino A atogrąžose. Taip pat žmogaus organizmui svarbi geležis. Geležies trūkumas sukelia anemiją nėščioms moterims ir mažiems vaikams. Afrikoje ir Azijoje pastebėta, jei trūksta geležies, – vaikai gimsta negyvi, mažo svorio. Įterpus į ryžius genų, padidinančių geležies kiekį bei atsakingus už geležies surišimo baltymą, kuris palengvina geležies pasisavinimą su maistu, buvo gauti ryžiai su 2-4 kartus padidintu geležies kiekiu nei laukinio tipo ryžiuose. 
Plačiai naudojami mikroorganizmų pagaminti fermentai, be kurių negali apsieiti pieno, duonos, sulčių, alkoholio gamyba. Planuojama, kad vien JAV fermentų rinka pasieks 214 milijonų dolerių. Šis augimas remiasi nuostata, kad genetiškai modifikuotų organizmų išskirti fermentai nesiskiria nuo natūralių junginių, tik yra geresnės kokybės, nes išvalyti nuo priemaišų, gryni. Gaminant fermentinius sūrius, vartojamas fermentas chimozinas. Tradiciškai jis buvo gaunamas iš jaunų veršiukų skrandžių, dabar jį gamina Escherichia coli, Kluyveromyces lactis, Aspergillus niger var. avamori. Bioreaktoriuose gautas fermentinis preparatas yra identiškas gyvuliniam, bet turi apie 95 proc. chimozino, o tradiciniame jo tik 2 proc. Naujasis chimozinas dabar užima apie 80 proc. rinkos. 
Dar vienas labai populiarus genetikų tarpe maistinis augalas – pomidorai. Kadangi pomidorai yra viena pasaulyje populiariausių daržovių, jie labiausiai sulaukė dėmesio genetinio pagerinimo istorijoje, besitęsiančioje iki transgeninio amžiaus. Atliekami tyrimai, norint genetine modifikacija padidinti vieno iš vitamino A formavimosi faktoriaus – likopeno, natūraliai įeinančio į pomidorų sudėtį, kiekį įvairiose pomidorų formose. Kita tyrimų kryptis yra sukurti vėlyvo sunokimo pomidorus. Vėliau prinokstantys pomidorai gali ilgiau išlikti nesupuvę, geriau išlaikyti aromatą, prilygti komercinėms formoms, surenkamoms žalioje augimo stadijoje. Viena iš labiausiai užsirekomendavusių vėliau prinokstančių transgeninių pomidorų atmainų yra Flavr-SavrR pomidorų atmaina. Tačiau šiuo metu, kadangi ši savybė yra įterpta į veislę netradiciniu metodu, neturi komercinės paklausos. 
Sukurti augalai, atsparūs vabzdžiams – bulvių negraužia kolorado vabalai, todėl tikimasi, jog reiks mažiau pesticidų. Augalais, atspariais sausrai ir druskingiems dirvožemiams, galima apželdinti dykumas ir druskožemius. Jei naujai sukurtas augalas atsparus herbicidams, mažiau reikės rūpintis piktžolėmis – nupurškus lauke liks tik tai, kas turi augti. Modifikuoti augalai atsparūs ligoms, sukeliamoms grybų ar bakterijų, nebijo šalnų ar turi kitų naujų žmogui naudingų savybių, pvz., bulvės, turinčios daugiau krakmolo, ar cukriniai runkeliai, turintys daugiau cukraus. Todėl ir plinta genetiškai modifikuota soja, kukurūzai, kviečiai, bulvės, pomidorai, medvilnė, rapsas ir kiti. 
DR. A. PUSZTAI IR GM BULVĖS 
PAVELDIMUMO TYRIMAI. 
ALERGIJOS.
Aišku, jog selekcijos atveju genotipas keičiamas tik tos rūšies viduje – iš esmės genai yra tie patys, tik pasiekiamos skirtingos jų kombinacijos. Tuo pačiu aišku, jog ir galimų naujų savybių kiekis yra ribotas – kokios savybės ta rūšis apskritai neturėjo, jokiais selekciniais metodais jos ir negalima suteikti. Tad natūralu, kad žmones, o ypač mokslininkus domino galimybės sukryžminti visiškai skirtingų rūšių individus su pačiomis įvairiausiomis savybėmis – galimi stebuklingi rezultatai kaitindavo vaizduotę ir žadindavo dar didesnį bandymų norą. Ir tokia galimybė iš fantastikos skyrelio į realybę iššoko galutinai nustačius DNR sandarą ir pradėjus intensyviai vystytis genų inžinerijai.
