Archive for Vasaris, 2009

Žalieji – prieš GMO

Vasaris 26, 2009 at 5:03 pm · Filed under Lietuvoje, Viskas kartu

Šaltinis: kaunodiena.lt

2009-02-24

Kitą savaitę Briuselyje gali būti priimtas išskirtinės svarbos sprendimas: kovo 2-ąją vyks galutinis balsavimas dėl draudimų genetiškai modifikuotoms kultūroms panaikinimo.

Lietuvos žaliųjų judėjimas atviru laišku kreipėsi į šalies vadovus, ragindami laikytis griežtos pozicijos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu.

Pozicija dar neaiški

“2004 metais LR Vyriausybė suformulavo šalies poziciją GMO atžvilgiu ir nutarė laikytis maksimaliai griežtos pozicijos, t. y. atsargumo principo, kurio iki šiol ir buvo laikomasi. Tačiau 2008 m. lapkričio 20 d. Vyriausybės kanceliarijos ES politikos departamento direktoriaus Tomo Baranovo iniciatyva buvo surengta diskusija, kurios išvadose siūloma pakeisti Lietuvos poziciją dėl GMO. Į šią diskusiją nebuvo pakviesta nei mūsų organizacijos atstovų, nei skeptiškai GMO atžvilgiu nusiteikusių mokslininkų.

Jau visą mėnesį Europoje netyla ginčai dėl Vengrijos ir Austrijos apsisprendimo neleisti jų šalyse auginti “Monsanto” kompanijos genetiškai modifikuotų kukurūzų. Kovo 2 d. Briuselyje vyks galutinis balsavimas, kuriame kiekviena ES narė turės apsispręsti, kurią pusę ji palaiko: tų šalių vyriausybes, kurios draudžia genetiškai modifikuotas kultūras savo šalyje, ar Europos Komisiją, kuri siekia tuos draudimus panaikinti.

Lietuvos pozicija iki šiol neaiški. Nors viešai Aplinkos ministerija skelbia, kad nesirengiama prieštarauti Vengrijos interesams, tačiau gali būti ir kitaip, kadangi Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis teigė, kad Lietuva dar nėra apsisprendusi, kaip balsuos kovo 2 d.”, – pastebima laiške.

Lietuvos žaliesiems daugiausia nerimo kelia ūkio ministro išsakyta pozicija, kad į Lietuvą bus kviečiama investuoti prieštaringai vertinama JAV kompanija “Monsanto”, kuri yra didžiausia GMO platintoja pasaulyje.

Šalys – be GMO

2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos žaliųjų judėjimui, Seimo Aplinkos apsaugos bei Sveikatos apsaugos komitetams išreiškus kategorišką nepritarimą, Aplinkos ministerija neišdavė leidimo šiai kompanijai atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais kukurūzais Kėdainių rajone.

Kaip pastebi žalieji, tą dieną surengtoje konferencijoje buvo akcentuota, kad Lietuva yra per maža valstybė genetiškai modifikuotoms kultūroms auginti, nes tai yra akivaizdi grėsmė ekologinims ūkiams egzistuoti.

“Ispanijos mokslininkai nustatė, kad sambūvis tarp ekologinių ir genetiškai modifikuotų ūkių yra neįmanomas. Dabar šios kompanijos kuriamų genetiškai modifikuotų veislių stengiasi atsikratyti Vengrija, Austrija, Graikija, Prancūzija, o Gruzijos prezidentas Michailas Sakaašvilis šių metų vasario 15 d. visiškai uždraudė GMO produkciją ir paskelbė Gruziją laisva nuo GMO šalimi. Tokių žingsnių valstybės imasi ne dėl kažkokių politinių motyvų, o dėl savo šalių gyventojų ir gamtinės aplinkos saugumo”, – sakoma pareiškime.

Patirtis su sojos pupelėmis

Žaliųjų manymu, Lietuvoje GMO propaguotojai labai dažnai skelbia klaidingą informaciją – kad nėra mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių GMO pavojų sveikatai ir aplinkai.

“Iš tiesų kiekvienais metais publikuojama vis daugiau tyrimais pagrįstų įrodymų, kad GMO turi realų neigiamą poveikį gyviesiems organizmams. Šiandien GMO problema yra ne tokių tyrimų stoka, o valdininkų nenoras apie juos ką nors girdėti. Mūsų organizacija nėra nusiteikusi prieš GMO apskritai ir prieš biotechnologijos pramonę. Yra sričių, pavyzdžiui, medicinoje, kur tokie tyrimai reikalingi, tačiau GMO naudoti žemės ūkyje ir maisto pramonėje, kai dar tiek neatsakytų klausimų ir neaiškus ilgalaikis poveikis, yra neatsakinga prieš savo šalies piliečius, kurie be jokios būtinybės tampa pasaulio galingųjų primesto eksperimeto dalyviais.

Realiai nei vartotojams, nei ūkininkams apčiuopiamos naudos iš GMO produkcijos nėra, GMO plėtra reikalinga tik juos kuriančioms korporacijoms, kurios tokiu būdu padidina savo pesticidų, kuriems tie GMO yra atsparūs, apyvartą. GMO kūrimas ir naudojimas yra susijęs su rizika žmonių sveikatai ir gamtai, tačiau GMO aptikimo ir saugumo tyrimai iki šiol nėra pakankamai išvystyti”, – pastebima laiške.

Kaip pavyzdį žalieji nurodo genetiškai modifikuotas sojos pupeles su įterptu braziliško riešuto baltymu, dėl kurių žymiai pagausėjo alerginių susirgimų, o pati soja virto alerginius susirgimus sukeliančiu augalu.

Grėsmė ekologiniam ūkiui

GMO įsileidimas į Lietuvą, anot laiško autorių, labai padidintų mūsų šalies žemės ūkio ir ekonomikos priklausomybę nuo monopolinių užsienio korporacijų, nes sudarytų joms galimybę manipuliuoti GM augalų sėklų ir specialiai GM augalams skirtų chemikalų kainomis.

“Taip pat, paplitus GMO, būtų sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuris šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl genetiškai modifikuotų MON810 rūšies auginamų kukurūzų paplitimo aplinkiniuose laukuose, 2004–2007 m. Aragono autonominėje dalyje ekologinių ūkių plotas sumažėjo 75 proc.

Kadangi šios srities mokslininkų yra palyginti mažai, o korporacijos šiems mokslininkams dosniai siūlo papildomą finansavimą, nemaža dalis mokslininkų yra tapę priklausomi nuo šių korporacijų. Paprastai korporacijos nebendradarbiauja su mokslininkais, atliekančiais nepriklausomus tyrimus.

Naujausias pavyzdys – 2008 m. Austrijos vyriausybės užsakymu atlikti tyrimai su “Monsanto” GM kukurūzais, tiriant jų ilgalaikio vartojimo įtaką pelėms. Gauti pirminiai rezultatai parodė pelių vaisingumo mažėjimą ketvirtoje vadoje. Austrija paprašė “Monsanto” kompanijos pateikti turimus panašių tyrimų duomenis, tačiau šie duomenys nebuvo pateikti.

Pagaliau genetiškai modifikuotų augalų vartojimas paprastam vartotojui jokios naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio sveikatai išlieka”, – sakoma laiške, kurį pasirašė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.

Žalieji teikia pasiūlymus

 Nekeisti 2004 m. suformuotos maksimaliai atsargios (ribojančios) pozicijos GMO atžvilgiu ir išreikšti solidarumą toms valstybėms, kurios stengiasi apginti savo apsisprendimo laisvę dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.

 Sustabdyti derybas su “Monsanto” kompanija dėl jos atėjimo į Lietuvą ir nesiūlyti šiai kompanijai išskirtinių sąlygų.

 Kadangi į Lietuvą įvežami genetiškai modifikuoti augalai pašarams galėjo/gali patekti į aplinką transportuojant ir naudojant, būtina ištirti Lietuvoje šiuo metu esamą taršą genetiškai modifikuotais organizmais. Šiuos tyrimus vykdyti nuolat.

 Sukurti kompensavimo mechanizmą už aplinkos taršą genetiškai modifikuotais organizmais, remiantis principu “teršėjas moka”.

 Nustatyti GMO kuriančių korporacijų atsakomybę žmonių sveikatos sutrikdymo atvejais, kai žala buvo padaryta vartojant maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų organizmų.

 Užtikrinti, kad įmonės, gaminančios gaminius su GMO, negalėtų piktnaudžiauti ir iškreipti sąžiningą konkurenciją rinkoje, atitinkamai nepaženklindamos. Baudos už gaminių su GMO neženklinimą turi būti žymiai didesnės, nei išlaidos tiems gaminiams aptikti.

 Teisės aktuose aiškiai nustatyti, kam priklauso genetiškai užteršti augalai (javai, medžiai ir kt.), t.y. kam priklauso augalai ir jų derlius, jei ūkininko, kuris nenaudojo GMO, augalai buvo užkrėsti nuo greta esančių GM augalų laukų. Taip pat aiškiai nustatyti, kas atlygins už genetinės taršos žalą ekologiniams ūkiams, jei genetinės taršos šaltinis nėra nustatytas bei nuspręsti, ką daryti su tokiais užkrėstais augalais.

 Skirti valstybinį finansavimą nepriklausomiems ir ilgalaikiams GMO poveikio žmonių sveikatai tyrimams.

kauno-diena

Palikti komentarą

Mokslininkai: biotechnologijų kompanijos maišo tyrimams

Vasaris 20, 2009 at 7:06 pm · Filed under Viskas kartu

2009 02 20

Šaltinis: lrt.lt

Biotechnologijų kompanijos maišo universitetų mokslininkams ištirti modifikuotų pasėlių efektyvumą bei poveikį aplinkai.

„Į daugelį kritinių klausimų negalime atsakyti būdami visiškai nepriklausomi“, – JAV Aplinkos apsaugos agentūrai (ang. E.P.A.) pranešė mokslininkai.

„New York Times“ rašoma, kad šis pareiškimas turėtų sulaukti įvairių biotechno
logijų kompanijų kritikų palaikymo. Įvairios aplinkosaugininkų grupės ilgą laiką skundėsi, kad genetiškai modifikuotos sėklos nebuvo pakankamai tiriamos ir iki šiol nėra nustatytos galimos pasekmės sveikatai bei gamtai.

Protestą pasirašę 26 entomologai savo pavardžių viešai neskelbia. Anot jų, biotechnologijų kompanijos, sužinojusios nepatenkintų mokslininkų vardus, paprasčiausiai juos atskitų nuo tyrimų. Tačiau keli jų sutiko apie tai išsamiau papasakoti dienraščiui „New York Times“.

Problema ta, teigia mokslininkai, kad ūkininkai ir kiti genetiškai modifikuotų sėklų pirkėjai turi pasirašyti sutarimą, garantuojantį teises į kompanijos patentus bei sutikti su kompanijos aplinkosauginiais reikalavimais. Šis susitarimas taip pat draudžia ir tokių pasėlių auginimą tyrimo tikslais.

Nors universitetų mokslininkai savo tyrimams gali laisvai įsigyti įvairius pesticidus bei įprastas sėklas, jie negali pirkti genetiškai modifikuotų sėklų. Teigiama, kad dėl to mokslininkai privalo prašyti šių kompanijų leidimo. Dažniausiai tokio leidimo negaunama, o gavus kompanijos reikalauja teisės pirmiems susipažinti su tyrimo medžiaga.

Skundą pasirašę mokslininkai teigia, kad tokie privalomi susitarimai yra jų tyrimų žlugdymas.

„Jei kompanijos gali kontroliuoti mokslinį tyrimą, kuris vėliau bus paviešintas, vadinasi, jos gali pasiruošti galimoms negatyvioms išvadoms ir sumažinti jų efektą“, – teigia Kenas Ostlie`is, Minesotos universiteto entomologas.

„New York Times“ pastebi, kad protestą pasirašę mokslininkai yra daugiausiai iš tų valstijų universitetų, kuriuose vystomos didžiulės agrokultūros programos. Paprastai tokių universitetų mokslininkai neprieštarauja technologijų žemės ūkyje naujovėms.

Patys mokslininikai teigia, kad biotechnologijų industrijos varžymai neleidžia suteikti ūkininkams visos informacijos, padėsiančios efektyviau dirbti. Jie priduria, kad valstybės reguliuotojų pateikiami duomenys būna „pernelyg riboti“.

„Kompanijos turi galilmybes „išplauti“ informaciją ir tik vėliau ją pateikti E.P.A.“, – teigė Kornelio unversiteto entomologijos profesorius Elsonas J. Shieldsas.

Williamas S. Nieburas, biotechnologijų kompanijos „Pioneer Hi–Bred“ viceprezidentas, gindamas tokią poziciją teigė, kad genetiškai modifikuoti pasėliai yra prižiūrimi vyriausybės, todėl juos gaminančios įmonės turi atidžiai stebėti, kaip šie pasėliai auga.

„Turime branginti savo santykius su valstybinėmis agentūromis ir turėti griežtus kontrolės mechanizmus“, – sakė E. J. Shieldsas.

„Syngenda“ bei Lietuvos ūkio ministro Dainiaus Kreivio į Lietuvą kviečiamos biotechnologijų gigantės „Monsanto“ atstovai dienraščiui „New York Times“ teigė, kad jie remia universitetuose atliekamus tyrimus, o pasirašomos sutartys reikalingos tam, kad būtų išsaugotos jų intelektualinės nuosavybės teisės ir paslaptys.

Palikti komentarą

Lietuvos žalieji baiminasi dėl „Monsanto“ atėjimo į Lietuvos rinką

Vasaris 20, 2009 at 3:12 pm · Filed under Lietuvoje, Naujienos, Viskas kartu

2009-02-18

Juozapas Paškauskas

lrt.lt, Lietuvos radijas

Ūkio ministras Dainius Kreivys trečiadienį nurodė asmeniškai besiderantis dėl žinomų užsienio bendrovių atėjimo į šalies rinką. Vienas galimų investuotojų – Amerikos bendrovė „Monsanto“. Tuo metu žalieji pastebi, kad ši biochemijos, bioinžinerijos, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) milžinė, kurios anksčiau Lietuva neįsileido, pasaulyje vertinama prieštaringai.

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai pastebi, kad su „Monstanto“  siejamos GMO sėklų patentavimo, darbo jėgos išnaudojimo, klaidinančios reklamos ir toksiškų atliekų istorijos.

„Monsanto“ dar prieš dvejus metus bandė gauti leidimą sėti Lietuvoje eksperimentinius GMO kukurūzus, tačiau kad eksperimentai nepadarytų žalos aplinkai ir žmonių sveikatai, Aplinkos ministerija bandymų Kėdainių rajone daryti neleido.

Aplinkos informacijos centro atstovė Jurgita Mačiūnaitė lrt.lt komentavo, jog „Monsanto“ yra „pasaulinė kompanija, kuri siekia užvaldyti sėklų rinkas ir dėl genetiškai modifikuotų augalų vykdo labai agresyvią politiką“.

„Mane gąsdintų toks vienos, ir ypač tokios, įmonės išskyrimas“, – tvirtino ji.

„Monsanto“ – daugiau nei šimtmetį gyvuojanti Amerikos bendrovė – laikoma viena didžiausių pesticidų, naudojamų pasėliams, gamintojų. Pasak žaliųjų, bendrovė gamina tokius GMO, kuriems tiktų tik jų kuriami pesticidai.

Teigiama, kad augalams tapus atspariems, pesticidų galima pilti kiek nori, tačiau jie patenka į gruntinius vandenis ir kenkia dirvožemiui.

Lietuvos žalieji teigia, kad „Monstanto“ parodytas dėmesys – jau trečias valdžios žingsnis link genetiškai modifikuotų augalų liberalizavimo Lietuvoje.

„Pirmas žingsnis žengtas lapkričio mėnesio pabaigoje, kai Vyriausybės atstovai surengė diskusiją, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija GMO atžvilgiu. Žalieji į tą diskusiją buvo nepakviesti, ten daugiausiai dalyvavo GMO šalininkai, todėl jie priėmė bendrą rezoliuciją, kuri teigia, kad Lietuvos pozicija galėtų keistis į ne tokią griežtą pusę“, – lrt.lt sakė Žaliųjų judėjimo atstovas Andrejus Gaidamavičius.

Antrasis teigiamas žingsnis GMO įteisinimo link esą buvo vasario 6 dieną paskelbta žinia, jog Lietuvos atstovai Europos Vadovų Tarybos balsavime dėl Vengrijos, Prancūzijos ir Graikijos sprendimo, draudžiančio auginti „Monsanto“ kompanijos kukurūzus „MON810“, balsuos prieš.

„Tų šalių mokslininkai teigia, kad šie kukurūzai gali būti pavojingi ir žmonėms, ir gyvūnams, ir gamtai, todėl buvo uždrausta juos auginti. Bet Europos Komisija, matyt, veikiama lobistų, siekia šį sprendimą anuliuoti. Kovo 2 dieną bus balsavimas į kurį vyksta mūsų aplinkos ministras ir Lietuva, kaip teigia Italijos „Greenpeace“ atstovai, yra iš anksto pareiškusi savo poziciją: ji nepalaikys tų šalių siekio apsaugoti savo gamtą nuo šitų genetiškai modifikuotų kukurūzų“, – tvirtino A. Gaidamavičius.

Jis teigė, kad Lietuvos žalieji buvo labai nustebinti tokios Italijos „Greenpeace“ žinios, nes Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymų priežiūros komitete turi savo atstovą.

Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis savo ruožtu lrt.lt tvirtino, kad  „pozicijos dar tikrai nėra“, ministerijos sprendimas dėl GMO bus aiškus tik prieš išvykstant balsuoti. Anot jo, italų „Greenpeace“ pasinaudojo kokiu nors juodraštiniu variantu.

Aplinkos ministerija trečiadienį išplatino atskirą pareiškimą, kuriame nurodė, kad „Lietuva palaiko Vengrijos poziciją ir neketina balsuoti už draudimo panaikinimą. Būtent tokią Lietuvos poziciją aplinkos ministras ir išsakys kovo 2 dieną vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje“.

Pranešime spaudai cituotas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė, kad pasigirdusios žinios, kad Lietuva gali balsuoti priešingai, „švelniai tariant, prasilenkia su tikrove“.

A. Gaidamavičius, kalbėdamas apie galimą „Monsanto“ atėjimą į Lietuvą, aiškina, kad „tai – jau trečias rimtas signalas didiesiems pramoninkams, kurie užsiima biotechnologija, genetiškai modifikuotų organizmų kūrimu ir auginimu, kad jiems čia atveriami visi keliai“.

Jo tvirtinimu, Lietuvoje leidus auginti genetiškai modifikuotus organizmus žlugtų visi ekologiški Lietuvos ūkiai šiuo metu dengiantys 5 proc. šalies ploto. Be to, Lietuvoje esą per maži atstumai tarp dirbamų laukų, todėl vėjas išnešiotų GMO augmenijos žiedadulkes ir į kitus pasėlius.

„Jokia tarša genetiškai modifikuotais augalais ekologiškuose ūkiuose yra negalima. Ūkininkas negalės parduoti savo produkcijos kaip ekologiškos, jeigu paaiškės, kad vėjas ar vabzdžiai pernešė žiedadulkes nuo genetiškai modifikuotų augalų“, – teigė A. Gaidamavičius.

Šaltinis: lrt.lt

Komentarai (8)

Lietuva nekeičia pozicijos dėl GMO

Vasaris 18, 2009 at 7:51 pm · Filed under Lietuvoje, Naujienos, Viskas kartu

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas kategoriškai neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą Lietuva keičia savo poziciją genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu.

Aplinkos ministras taip pat neigia priekaištus, neva Lietuva sprendimus dėl GMO priima nepasitarusi su visuomene. “Visi šie kaltinimai, švelniai tariant, prasilenkia su tikrove”, – tvirtina G.Kazlauskas.

Minėtą informaciją žiniasklaidai išplatino Lietuvos žaliųjų judėjimo narys Egidijus Čibirauskas. Jo teigimu, “Lietuvos atstovai pareiškė, kad sutinka su Europos Komisijos siūlymu ir kovo 2 dieną Lietuva balsuos už tai, jog Vengrijoje būtų panaikintas draudimas auginti MON810 rūšies genetiškai modifikuotus kukurūzus”.

G.Kazlausko žodžiais, yra visiškai priešingai: Lietuva palaiko Vengrijos poziciją ir neketina balsuoti už draudimo panaikinimą. Būtent tokią Lietuvos poziciją aplinkos ministras ir išsakys kovo 2 dieną vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Aplinkos ministras primena, jog dėl Lietuvos pozicijos GMO atžvilgiu surengta nemažai svarstymų, informacija apie tai buvo platinama įvairioms institucijoms, taip pat nuolat teikiama visuomenei.

Prieš kelias savaites įvykusiame susitikime su kitų ministerijų vadovais, Seimo komitetų pirmininkais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei kitų institucijų atstovais galutinai nutarta palaikyti Vengrijos poziciją.

Aplinkos ministerija primena, jog kaip anksčiau, taip ir dabar GMO atžvilgiu Lietuva laikosi atsargumo pozicijos ir jos nekeičia. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovams tai irgi puikiai žinoma.

Aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas, tel. 219 1868

2009 02 18

Aplinkos ministerijos informacija

Komentarai (1)