Genetiškai modifikuoti organizmai | GMO

Nuotrauka (c) Wikipedia

Genetiškai modifikuota (GM) soja Argentinoje buvo pradėta auginti 1996 metais be jokių diskusijų Kongrese ar visuomenėje. Nuo to laiko jos auginimas išplito šalyje žaibo greičiu. Šiandien daugiau kaip pusėje šalies ariamos žemės auginama soja. Jokia kita šalis pasaulyje neskyrė tokio didelio ploto vienam GM augalui. Argentina suteikia unikalią galimybę ištirti intensyvaus GMO auginimo pasekmes šaliai.
Yra apskaičiuota, kad šiais metais Argentina turėtų sodinti rekordinius 18 milijonų hektarų sojos, apytiksliai pusę šalies žemės ūkio žemės. Beveik visa šiandien auginama soja yra “Monsanto” “Roundup Ready” (RR), sojos rūšis, kuri buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari “Roundup” herbicidui – didžia dalimi sudarytam iš glifosato – kurį taip pat gamina “Monsanto”. Taigi kokios buvo pasekmės žmonėms ir šaliai?
Tikriausiai labiausiai nukentėjo maži ūkininkai ir valstiečių šeimos. Net prieš tai, kai buvo pradėta auginti RR soja, Argentinos vyriausybė priėmė politiką, kuri buvo palanki dideliems ūkininkams, nuspręsdama, kad mažesni nei 200 hektarų ūkininkavimo vienetai buvo “neekonomiški” ir numatydama, kad mažiausiai 200000 ūkininkų turės palikti žemę. [1] Nuo tada, vyriausybės politika nepasikeitė. Tūkstančiai valstiečių šeimų buvo per prievartą iškeldintos iš jų žemės dėl bandymo priešintis sojos pažangai.

Šeimos, kurioms pavyko likti savo žemėje, buvo taip pat smarkiai paveiktos, ypač cheminės taršos, kuri pastaraisiais metais didėjo. Pristatydama RR soją, “Monsanto” žadėjo, kad labai sumažės herbicidų naudojimas. Kadangi RR soja buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari glifosatui, “Monsanto” teigė, kad bus galima išnaikinti visas piktžoles panaudojant herbicidą tik vieną kartą auginimo sezono pradžioje. Iš tikrųjų, šis pranašumas niekada nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatė kompanija. Vietoj sumažėjimo, nacionalinis glifosato vartojimas labai padidėjo: apskaičiuota, kad 2008 metais Argentinoje sunaudota 200 milijonų litrų glifosato, lyginant su 13,9 milijonų litrų 1996 metais. [2] Kitaip tariant, kol per šį laikotarpį Argentinos sojos derlius padidėjo penkis kartus, glifosato vartojimas išaugo 14 kartų.

Read the rest of this entry »

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Straipsnis parengtas pagal ETC Group 2008 m. lapkričio mėn. išleistą pranešimą “Kas savinasi gamtą?” (“Who Owns Nature?”). Visą pranešimą galima perskaityti – http://www.etcgroup.org/en/materials/publications.html?pub_id=707

Sėklų pramonė

Pirmojoje XX a. pusėje sėklos daugiausia priklausė ūkininkams ir viešojo sektoriaus augalų augintojams. Slenkant dešimtmečiams biotechnologijų kompanijos panaudojo intelektinės nuosavybės įstatymus nusavinti pasaulio sėklų atsargas.
Šiuo metu patentuotų sėklų rinka sudaro stulbinančią pasaulio komercinių sėklų atsargų dalį. Anot Context Network, dabar patentuotų sėklų rinka (turinčios prekės ženklą sėklos, kurios yra korporacijų intelektinė nuosavybė) užima 82 % pasaulinės komercinių sėklų rinkos. 2007 m. pasaulinė patentuotų sėklų rinka buvo 22 mlrd. dolerių, o visa komercinių sėklų rinka tais pačiais metais buvo įvertinta 26,7 mlrd. dolerių.

Dešimt didžiausių pasaulio sėklų kompanijų

Šaltinis: ECT Group

Dešimt didžiausių sėklų kompanijų iš viso pardavė sėklų už 14,785 mlrd. dolerių ir tai sudarė du trečdalius (67 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Didžiausia pasaulyje sėklų kompanija, Monsanto, užėmė beveik ketvirtadalį (23 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Trys didžiausios kompanijos (Monsanto, DuPont, Syngenta) kartu pardavė sėklų už 10,282 mlrd. dolerių ir užėmė 47 % pasaulinės patentuotų sėklų rinkos.
ETC Group skaičiavimais, trys didžiausios sėklų kompanijos kontroliuoja 65 % pasaulinės patentuotų kukurūzų sėklų rinkos ir daugiau nei pusę patentuotų sojos pupelių sėklų rinkos. Remdamasi pramonės statistika, ETC Group taip pat apskaičiavo, kad 2007 metais Monsanto genetiškai modifikuotomis (GM) sėklomis (įskaitant su licenzija perduotas kitoms kompanijoms) buvo užsėta 87 % pasaulio ploto, skirto GM pasėliams.
2007 m. beveik pusę (48 %) antrosios pagal dydį sėklų kompanijos, DuPont, pajamų sudarė pajamos, gautos iš genetinių modifikacijų.

Biotechnologijų kompanijų kartelis ir kartelinių susitarimų pavyzdžiai

Konkurencijos institucijų atstovai pažymi, kad kompanijos formuoja neturinčius precedento aljansus, kurie naikina konkurencinę rinką. Susitardamos dėl patentuotų genofondų ir technologijų licencijų apsikeitimo, konsoliduodamos tyrimus ir plėtrą ir nutraukdamos tarpusavio bylinėjimąsi dėl intelektinės nuosavybės, didžiausios pasaulio agrochemijos ir sėklų kompanijos sustiprina galią bendrai naudai. Ši tendencija nėra nauja, tačiau kompanijų susitarimai tampa vis didesnio masto ir drąsesni.
2007 m. kovo mėn. didžiausia pasaulio sėklų kompanija Monsanto ir trečia pagal dydį agrochemijos korporacija BASF pranešė, kad bendradarbiaus 1,5 mlrd. dolerių vertės projekte, siekiančiame padidinti kukurūzų, medvilnės, rapsų ir sojos pupelių derlius ir atsparumą sausrai, kurio pelnas bus pasidalinamas atitinkamai 60/40 procentų.
Monsanto ir Dow Agrochemicals sujungė jėgas tam, kad 2010 metais sukurtų pirmą genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšį su 8 savybėmis (2007 m. rugsėjo mėn.).
Monsanto ir Syngenta susitarė paskelbti paliaubas nebaigtuose teisiniuose ginčuose, susijusiuose su pasauliniais kukurūzų ir sojos pupelių interesais ir sudarė naujus licenzijų apsikeitimo susitarimus (2008 m. gegužės mėn.).
Syngenta ir DuPont pranešė apie susitarimą, kuris padidins kiekvienos kompanijos turimų pesticidų produktų rinkinį (2008 m. birželio mėn.).

Daugiau savybių, didėjanti kaina

Biotechnologijų kompanijų pelningiausias pasiekimas yra sukūrimas javų, atsparių cheminiams pesticidams. Šiuo metu daugiau nei 80 % planetos ploto, skirto GM javams, auginami augalai, turintys atsparumo bent vienam herbicidui savybę.
Pramonės požiūriu, dvi arba trys genetiškai modifikuoto augalo savybės yra žymiai geriau nei viena, nes augalai su keliomis biotechnologijų pagalba įterptomis savybėmis atneša beveik dvigubai daugiau pelno. Monsanto pristatė savo pirmąją dvi savybes turinčią augalų rūšį 1998 m., o 2005 m. – turinčią tris savybes. Monsanto atstovas žurnalui „Progresyvus ūkininkas“ (angl. Progressive Farmer, JAV) teigė, kad 2009 m. 76 % Monsanto parduotų JAV kukurūzų sėklų bus rūšies, turinčios įterptas tris savybes.
Tuo pačiu 2008 m. liepos mėn. susitikime Monsanto atstovai paskelbė planus pakelti vidutinę kai kurių kompanijos tris savybes turinčių kukurūzų rūšių kainą net 35 %.
Galima paminėti, kad JAV vyriausybė pastaruoju metu subsidijuoja Monsanto tris savybes turinčių kukurūzų rūšių pardavimus siūlydama mažesnes pasėlių draudimo įmokas ūkininkams, auginantiems kukurūzus nedrėkinamuose laukuose, nes manoma, kad GM kukurūzų derliaus sumažėjimo rizika yra žemesnė nei tradicinių hibridų. Tačiau bandomasis Monsanto kukurūzų subsidijavimo projektas ypač kelia įtarimų, nes JAV vyriausybė rėmėsi duomenimis, kuriuos pateikė pati Monsanto.

Agrochemijos pramonė

Remiantis ETC Group pranešimu, 6 didžiausi agrochemijos gamintojai, kurie kontroliuoja beveik 75 % pasaulio pesticidų rinkos, taip pat yra ir sėklų pramonės gigantai.

Bayer – didžiausia pasaulyje agrochemijos kompanija taip pat yra septinta pagal dydį sėklų kompanija.

Syngenta – antra pagal dydį pasaulio agrochemijos kompanija taip pat yra trečia didžiausia sėklų kompanija.

Monsanto – didžiausia pasaulio sėklų kompanija taip pat yra penkta pagal dydį agrochemijos kompanija.

DuPont – antra pagal dydį sėklų kompanija taip pat yra šešta didžiausia agrochemijos kompanija.

10 didžiausių pesticidų gamintojų

Šaltinis: Agrow World Crop Protection News, 2008 m. rugpjūčio mėn.

10 didžiausių kompanijų kontroliuoja 89 % pasaulio agrochemijos rinkos. Pasaulinė agrochemijos rinka 2007 m. buvo 38,6 mlrd. dolerių – 8,4 % daugiau nei 2006 m.
Šešios didžiausios kompanijos uždirbo 28,8 mlrd. dolerių, arba 75 % visos rinkos. Jos taip pat yra sėklų pramonės gigantės.
Nepaisant stulbinamai pakilusių degalų ir trąšų kainų, aukštos grūdų kainos 2007 m. sukūrė labai didelę komercinių sėklų ir pesticidų paklausą. Po du dešimtmečius trukusio pardavimų smukimo, didžiausios pesticidų kompanijos 2007 m. atsigavo – didžiąja dalimi dėl subsidijų sukelto javų, skirtų gaminti biodegalus, bumo.
2007 m. keturios didžiausios pesticidų gamintojos (Bayer, Syngenta, BASF, Dow) pranešė apie dviženklius pardavimų padidėjimus. Pajamos iš pesticidų padidėjo beveik visuose regionuose (ypač Pietų Amerikoje).

Herbicidų naudojimo augimas ir atsparios piktžolės

Piktžolių naikinimo priemonės užima apie trečdalį pasaulinės pesticidų rinkos. Agrochemijos milžinės pradeda naujus tyrimų ir plėtros projektus, kuriais siekiama sukurti naujus herbicidus ir jiems atsparius genus. Monsanto glifosatui atsparūs javai karaliavo biotechnologijų scenoje daugiau nei dešimtmetį sukurdami beveik monopolį kompanijos “Roundup Ready” herbicidui.
Remiantis “Chemical & Engineering News”, kompanijos BASF, Syngenta, Bayer, Dow and DuPont šiuo metu rungiasi norėdamos užpildyti glifosato spragą, kuri greitai didėja, nes mažiausiai 14 piktžolių rūšių 5 žemynuose tapo atsparios herbicidui dėl didžiulio jo naudojimo. Dėl to ūkininkai dabar turi panaudoti toksiškesnius chemikalus, kad sunaikintų atsparias piktžoles. Šis reiškinys (angl. pesticide treadmill) yra klasikinis pavyzdys, kai kuriamos naujos technologijos, kurios išspręstų ankstesnės nesėkmingos technologijos pridarytus nemalonumus. Tačiau agrochemijos milžinės linkusios piktžolių atsparumą vertinti kaip naujas verslo galimybes. John’as Atkin’as, Syngenta Crop Science generalinis direktorius, teigė: „[Piktžolių] atsparumas herbicidams iš tikrųjų yra visai palankus mūsų rinkai, nes mes turime tobulėti“.

Taigi GM sėklų ir joms skirtos agrochemijos gamintojos susijungia tam, kad įgytų daugiau galios. Dažnai ta pati kompanija gamina tiek sėklas, tiek herbicidus. Šias korporacijas remia šalių vyriausybės, subsidijuodamos jų produktus. Nuo tokios jėgos ūkininkai nėra pajėgūs apsiginti. Jie tampa priklausomi nuo kompanijų sėklų, nes jos yra patentuotos, ir nuo kompanijų herbicidų, kurie reikalingi užauginti tas sėklas. Sėklų gigantės gali nesunkiai reguliuoti kainas. Taip saujelė biotechnologijų korporacijų savinasi pirmąją maisto tiekimo grandį, kuri anksčiau priklausė ūkininkams.
Maža to, korporacijų eksperimentai su genų inžinerija sukūrė atsparias piktžoles, kurių mutacijoms suvaldyti papildomai reikia naudoti chemijos produktus. Tačiau biotechnologijų kompanijoms šis reiškinys net naudingas – jos džiaugiasi galėdamos kurti naujas biotechnologijas, kurios suvaldytų ankstesnių nepavykusių bandymų padarinius.

2008 metų Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) studijoje “Ekologinė žemdirbystė ir maisto sauga Afrikoje” (“Organic Agriculture and Food Security in Africa”) padaromos išvados, kad ekologinis ūkininkavimas Afrikai siūlo geriausią galimybę nutraukti ilgą būdingą skurdo ir prastos mitybos ciklą. UNEP vykdytas tyrimas parodo, kad ekologinis, mažo masto ūkininkavimas gali suteikti didesnį derlių, kas, kaip buvo manyta, yra pramoninio modernių technologijų ūkininkavimo prerogatyva, be to, nesukeldamas socialinės žalos ir žalos aplinkai bei vesdamas prie didesnio maisto saugumo.

Studiją (anglų k.) galima perskaityti – http://www.unep.ch/etb/publications/insideCBTF_OA_2008.pdf

Kas gauna naudos iš GM javų?

Biotechnologijų gigantų, ne pasaulio vargšų maitinimas

2009 m. vasaris

116 leidimo santrauka

Visas pranešimas (anglų k.): http://www.foeeurope.org/GMOs/Who_Benefits/full_report_2009.pdf

Pranešimo santrauka (anglų k.): http://www.foeeurope.org/GMOs/Who_Benefits/Exec_summary_2009.pdf

Biotechnologijų pramonė reklamavo GMO kaip bado ir pasaulinės maisto krizės sprendimą¹. Jų argumentai buvo priimtini daugeliui politikų².Tai yra trumpa santrauka naujos Žemės draugų (Friends of the Earth International (FoEI)) ataskaitos, kuri išdėsto priežastis, kodėl GM javai negali, ir nėra tikėtina, kad kada nors prisidės prie skurdo sumažėjimo, globalinio maisto saugumo ar darnaus ūkininkavimo:³

• Pirma, badas yra dažniausiai aiškintinas skurdu, ne maisto gamybos trūkumu. Mažiems ūkininkams tai reiškia stoką priėjimo prie paskolų, žemės, sąnaudų ir techninio palaikymo, taip pat vyriausybių investicijų į žemės ūkį mažėjimą. Miesto gyventojams tai reiškia neturėjimą pakankamai pinigų nusipirkti vis labiau brangstantį maistą.

• Antra, didžioji dauguma GM javų nėra auginami ar skirti auginti pasaulio vargšams. Jie yra panaudojami gyvulių maitinimui, biokurui ar labai perdirbtiems maisto produktams turtingose šalyse. Dauguma komercinių GM javų yra auginami didelių ūkininkų saujelėje šalių (Brazilijoje, Argentinoje ir JAV) su industrializuotais, į eksportą nukreiptais žemės ūkio sektoriais.

• Trečia, plačiai sutinkama, kad GM javai nepadidina derliaus ir kai kuriais atvejais duoda mažiau derliaus nei tradiciniai javai.

• Ketvirta, oficialūs duomenys iš pagrindinių šalių gamintojų – JAV, Argentinos ir Brazilijos – patvirtina, kad auginant GM javus pesticidų naudojimas padidėja, įskaitant naudojimą toksiškų chemikalų, uždraustų kai kuriose Europos šalyse. Tai padidina išlaidas ūkininkams ir taip pat sukelia agronomines, aplinkosaugos ir sveikatos problemas, kurios labiausiai paveikia neturtingas bendruomenes, gyvenančias šalia intensyvių GM ūkių.

• Penkta, tikri GM sistemos pasipelnytojai yra biotechnologijų kompanijos, kurios gauna naudos iš patentų, brangių GM sėklų ir padidėjusių pesticidų pardavimų. Neturtingi ūkininkai, priešingai, yra apsunkinami didėjančių išlaidų.

GM javai: kas auginama?

Parduodami GM javai iš esmės turi tik dvi savybes – atsparumą herbicidams ir/ar atsparumą vabzdžiams. Atspari vabzdžiams arba Bt medvilnė ir kukurūzai gamina insekticidą, gautą iš dirvožemio bakterijos, Bacillus thuriengiensis (Bt), kad apsisaugotų nuo tam tikrų (bet toli gražu ne visų) vabzdžių kenkėjų. Herbicidams atsparūs javai yra sukurti taip, kad atlaikytų tiesioginį herbicido naudojimą ir tai padeda patogiau išnaikinti kaimynines piktžoles. 2007 metais atsparūs herbicidams javai dominavo, užimdami 82 % pasaulinio GM javų ploto.

Nepaisant GM triukšmingo reklamavimo, sukurto pramonės maisto krizės metu, vis dar nėra nei vieno komercinio GM javo, kuris duotų didesnį derlių, būtų atsparus sausrai, dirvožemio druskingumui, turėtų didesnę maistinę vertę ar bet kurias kitas “naudingas” savybes, ilgai žadėtas biotechnologijų pramonės. Atsparūs ligoms GM javai praktiškai neegzistuoja ir yra auginami mažyčiu mastu.

Read the rest of this entry »