Daugelį metų biotechnologijų pramonė skelbė, kad ji “pamaitins pasaulį”, žadėdama, kad genetiškai modifikuoti javai suteiks didesnius derlius. Kaip rodo 2009 m. kovą UCS (Union of Concerned Scientists, “Susirūpinusių mokslininkų sąjunga”) eksperto Doug Gurian-Sherman’o išleistas pranešimas, šis pažadas pasirodė esąs tuščias. Nepaisant 20-ties tyrimų ir 13-os komercinio auginimo metų, genų inžinerija žymiai nepadidino JAV javų derliaus.
“Failure to Yield” (“Nesėkmė padidinti derlių”) yra pirmasis pranešimas, įvertinantis bendrą poveikį, kurį genų inžinerija turėjo javų derliui palyginti su kitomis žemės ūkio technologijomis. Jame apžvelgiama virš 20 akademinių kukurūzų ir sojos pupelių studijų, dviejų pagrindinių genetiškai modifikuotų javų, auginamų maistui ir pašarams Jungtinėse Valstijose. Remiantis šiomis studijomis, UCS pranešime padaroma išvada, kad genetiškai modifikuoti herbicidams atsparūs kukurūzai ir sojos pupelės nedavė didesnio derliaus. Tuo tarpu atsparūs vabzdžiams kukurūzai davė tik nežymiai didesnį derlių. Pranešime nustatyta, kad sojos pupelių ir kukurūzų derliaus padidėjimas per praėjusius 13 metų buvo didžia dalimi dėl tradicinio auginimo ar žemės ūkio praktikų pagerinimų.
UCS pranešimas išleistas tuo metu, kai maisto kainų kilimas ir maisto stygius pasaulyje paskatino kvietimus padidinti žemės ūkio produktyvumą ar derlių. Biotechnologijų kompanijos teigia, kad genų inžinerija yra būtina norint pasiekti šį tikslą. Pavyzdžiui, “Monsanto” šiuo metu vykdo reklaminę kampaniją, įspėjančią apie pasaulio demografinį sprogimą ir tvirtinančią, kad jos “pažangios sėklos žymiai padidina javų derlius”. UCS pranešimas paneigia šį tvirtinimą, be to, jame padaroma išvada, kad genų inžinerija nėra tikėtina, jog vaidins reikšmingą vaidmenį padidinant maisto gamybą artimoje ateityje.
Biotechnologijų pramonė žadėjo didesnius derlius nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, bet “Failure to Yield” pagrindžia dokumentais, kad pramonė 20 metų vykdė lauko bandymus siekiant padidinti derlius be reikšmingų rezultatų.
Pranešime daromas svarbus skirtumas tarp potencialaus ar būdingo (intrinsic) derliaus ir operacinio (operational) derliaus. Būdingas derlius – tai javo didžiausias produkcijos potencialas geriausiomis sąlygomis. Operacinis derlius – realus derlius, gaunamas po patirtų nuostolių dėl kenkėjų, sausros ir kitų aplinkos faktorių.
Studijoje apžvelgiami potencialūs ir operaciniai derliai trijų labiausiai paplitusių genetiškai modifikuotų maistinių ir pašarinių javų Jungtinėse Valstijose: atsparių herbicidui sojos pupelių, atsparių herbicidui kukurūzų ir atsparių vabzdžiams kukurūzų (žinomų kaip Bt kukurūzai, pagal bakteriją Bacillus thuringiensis, kurios genai suteikia javams atsparumą kelioms vabzdžių rūšims).
Pranešime nustatyta, kad herbicidams atsparios sojos pupelės, herbicidams atsparūs kukurūzai ir Bt kukurūzai nepadidino potencialaus (intrinsic) derliaus. Atsparios herbicidui sojos pupelės ir atsparūs herbicidui kukurūzai taip pat nepadidino operacinio (operational) derliaus palyginti su tradiciniais metodais.
Tuo tarpu nustatyta, kad Bt kukurūzai tikėtina suteikia nedidelį operacinio derliaus padidėjimą (nuo 3 iki 4 procentų) palyginti su tradicinėmis praktikomis. Kadangi Bt kukurūzai pradėti komerciškai auginti 1996 metais, jų derliaus padidėjimas sudaro nuo 0,2 iki 0,3 procentų derliaus padidėjimo per metus. Norint geriau suvokti šio skaičiaus reikšmę, reikia paminėti, kad bendrai JAV kukurūzų derliai per praėjusius kelis dešimtmečius kasmet vidutiniškai didėjo maždaug vienu procentu, kas yra žymiai daugiau negu derliaus padidėjimas, kurį suteikė Bt kukurūzai.
Be genų inžinerijos rezultatų įvertinimo, pranešimas nagrinėja technologijos potencialų vaidmenį padidinant maisto gamybą per kitus kelis dešimtmečius. Pranešime neatmetama galimybė, kad genų inžinerija ilgainiui gali prisidėti prie javų derlių padidėjimo. Tačiau teigiama, kad nėra logiška remti genų inžineriją technologijų, kurios iš esmės padidino derlių, ypač daugelyje besivystančių šalių, sąskaita. Be to, nesenos studijos parodė, kad ekologiniai ir panašūs ūkininkavimo metodai, kurie iki minimumo sumažina pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimą, gali daugiau nei padvigubinti javų derlius su mažomis išlaidomis neturtingiems ūkininkams tokiuose besivystančiuose regionuose kaip sub-Sacharos Afrika.
Pranešime rekomenduojama JAV Žemės ūkio departamentui, valstybės žemės ūkio agentūroms, ir universitetams padidinti tyrimus ir vystymą patikrintų metodų siekiant padidinti javų derlių. Šie metodai turi apimti šiuolaikinius tradicinius augalų veisimo metodus, darnų ir ekologinį ūkininkavimą ir kitas pažangias ūkininkavimo praktikas, kurios nereikalauja, kad ūkininkai sumokėtų reikšmingą išankstinę kainą. Pranešime taip pat rekomenduojama, kad JAV maisto pagalbos organizacijos padarytų šias daug žadančias ir įperkamas alternatyvas pasiekiamomis ūkininkams besivystančiose šalyse.
Visą pranešimą
Failure to Yield.
Evaluating the Performance of Genetically Engineered Crops (2009)
galima perskaityti čia:
http://www.ucsusa.org/assets/documents/food_and_agriculture/failure-to-yield.pdf
http://www.ucsusa.org/food_and_agriculture/science_and_impacts/science/failure-to-yield.html
