Janina GADLIAUSKIENĖ,
ŽL korespondentė
Janina Gadliauskienė
Esame labai turtinga ir svetinga šalis. Miškus ir žemę išparduodame užsieniečiams, kurie be ceremonijų panaudoja ją kiaulių auginimui, monokultūroms ar chemijos pramonei. Energetiką perleidžiame sukčiams, kurie vergišku darbu nukankinę prekybos centrų kasininkes, susikrovė turtus ir siekia monopolizuoti elektros energijos ūkį. Dar to per maža. „Rubicon group“ Lietuvoje perima ne tik komunalinio ūkio aptarnavimą, bet ir atliekų surinkimą bei deginimą. Ar dar kas nors liko nepadalinta, neparduota ar atiduota? Pasirodo, liko. Seime susirinkę politikai, valdininkai ir mokslininkai svarstė ar galima leisti atvirame lauke auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Pastaraisiais metais stambios užsienio kompanijos verčia Lietuvos valdžios institucijas priimti sprendimus, kuriems atvirai prieštarauja didžioji visuomenės dalis. Kol kas bent ši Lietuvos dalis dar neparduota. Tačiau ar ilgai? Apie tai ir buvo kalbėta Seimo narių surengtame posėdyje.
Prieš GMO – moratoriumas
Birželio 10 dieną Seimo narių Dailio Alfonso Barakausko ir Rimo Antano Ručio iniciatyva pakviesti mokslininkai iš Lietuvos biotechnologų asociacijos, specialistai iš Žemės, Aplinkos ministerijų bei politikai svarstė Seimui teikiamą projektą dėl moratoriumo genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką. Seimo narys Dailis Barakauskas susirinkusiems sakė, kad tiek įvežami GM produktai ar jų dalys, tiek genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kelia vis daugiau susirūpinimo. Ypač sunerimę ekologinių ūkių savininkai dėl GMO atitinkamos taršos jų pasėliams. Dabartiniu metu dėl GMO paplitimo maisto produktuose ir auginimo atvirame lauke sunerimusios ne tik Europos valstybės, bet Jungtinės Amerikos Valstijos. Nemažai medžiagos dėl GMO poveikio žmogaus sveikatai visuomenei pateikia JAV aplinkosaugos medicinos akademija. Publikacijose pažymima, kad GMO veikia žmogaus imuninę sistemą, sukelia alergines ligas, išsigimimus bei vėžinius susirgimus. Todėl siekiama, kad politikai, pritardami pasauliniam sujudimui prieš GMO, imtųsi priemonių: pirma, Lietuva pasiskelbia laisva zona nuo GMO, antra, priima moratoriumą (draudimą) GMO auginimui ir trečia, pritaria Vokietijos Žemės ūkio ministro Horst Seehofer pasiūlymui pakeisti transgeninių augalų patvirtinimo Europos Sąjungoje procedūrą. Tai reikštų, kad ateityje sprendimai dėl patvirtinimo būtų pagrįsti tik mokslinių tyrimų rezultatais, o ne politinių partijų atstovų balsavimu, kaip yra dabar Europos Komisijoje. Dalis politinių partijų atstovų, susirūpinę dėl užsienių kompanijų veržimosi Lietuvoje auginti GMO atvirame lauke, pasiūlė Seimui patvirtinti moratoriumą, – sakė D. A. Barakauskas. Įstatymo pataisa sako, kad draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti ir išleisti į aplinką GMO, kol nebus visiškai ir pilnai ištirtas ir nustatytas jų ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Pasitarime dalyvavę Europos teisės departamento atstovai sakė, kad toks projektas prieštarauja Europos direktyvai 2001/18EB, nes projekto nuostatos aprėpia į aplinką išleidžiamus GM organizmus ir į šalį atvežamus GM produktus. „Skirtingai nei siūloma pateiktame projekte, valstybė narė negali nustatyti bendro pobūdžio draudimo auginti visus GMO neapibrėžtam laikotarpiui“, – sakoma Europos teisės departamento rašte Seimui. Tačiau tame pačiame dokumente pabrėžiama, kad „Bendrijoje į aplinką gali būti išleidžiami GMO, tik nustačius, kad jie nekelia pavojaus aplinkai arba sveikatai ir atlikus mokslinį rizikos įvertinimą“.
Mokslininkų pyktis
Seimo pasitarime susirinkusi gausi kompanija mokslininkų iš Lietuvos biotechnologų asociacijos gana aršiai puolė Seimo teikiamą moratoriumą pritardami išsakytai nuomonei, kad toks projektas prieštarauja ES teisei bei Konstitucijai. Biotechnologijos instituto ekspertas Leonas Grinius savo pasisakymą pradėjo grasinimais bylinėtis su visais, kurie bandys jo atstovavimą priskirti “Monsanto” politikai Lietuvoje auginti modifikuotus kukurūzus. Jis sakė, kad visuomenės puolimas, o ypač Lietuvos žaliųjų judėjimo veikla itin trukdo moksliniams eksperimentams. Dabartiniu metu visi tyrimai uždarose patalpose jau padaryti ir šiuos tyrimus būtina tęsti atvirame lauke. Tačiau Vyriausybė, kuriai atstovauja Aplinkos ministerija, tokiems tyrimams leidimo neduoda. Šioms L. Griniaus išsakytoms nuostatoms paantrino Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis. Jis sakė, kad jo vadovaujamas GMO priežiūros komitetas net du kartus norėjo duoti leidimus, dėl rapsų – vokiečių BASF ir dėl kukurūzų – Monsanto, auginti kultūras atvirame lauke. Tačiau abiem atvejais sukilusi visuomenė išgąsdino ministeriją ir pastaroji leidimo nedavė.
Išsigelbėjimas – pelytės
Sėdėdama posėdyje prisiminiau žurnalistės Rasos Kalinauskaitės iš TV laidos „Paskutinė instancija“ pamokymą: „O tu jiems pirma pasiūlyk ištirti pelytes. Pelytėmis, pelytėmis juos už…“ Taigi, prisiminusi išganingą mintį pasiūliau susirinkusiems ir net, vėliau, pačiam GMO ekspertui L. Griniui pirmiausia ištirti GMO poveikį pelėms. Ir tik atlikus išsamią analizę, galvoti apie tolesnes galimybes. Tačiau niekas šios išganingos minties nepalaimino. Įsiaudrinusių mokslininkų nenuramino net Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus pasakymas, kad Vyriausybės priimtose taisyklėse yra griežtos normos – 6 kilometrai nuo GMO laukų iki kitų pasėlių. “Kur gi rasi tokias vietas, kad galėtumei taip išsidėlioti GM pasėlių laukus”, – klausė Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. Jis sakė, kad Lietuvai absoliučiai nereikalingi GM rapsai, nes yra pakankamai švarūs, neželia piktžolėmis. Todėl jų išauginimui nereikia papildomai naudoti glifosato. Tačiau mokslininkai ir toliau atakavo griežtais klausimais, kuo galėčiau įrodyti, kad GMO kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Tuomet atsiverčiau jų kolegės Vilniaus universiteto docentės, GMO ekspertės Lidijos Kalėdienės mokslinį straipsnį „Genetiškai modifikuoti organizmai: už ar prieš?“. Šio straipsnio skyrelyje „GMO rizikos problema“ pasakyta, kad „kalbėdami apie žalingą kuriamų GMO poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, oponentai dažniausiai visuomenės dėmesį atkreipia į tai, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš GMO kitoms organizmų rūšims perduodami nauji, nepageidaujami genų dariniai, galintys sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, naujas vėžio formas… būti netikėtų alerginių ligų priežastis.“ Toliau straipsnio autorė primena 1989 metų tragiškus įvykius, kai „Showa Denko KK“ kompanijos sukurti GMO, skirti pašarams, atsitiktinai pateko į maisto produktus. Tai tapo 37 mirčių ir 1500 nedarbingų žmonių priežastimi. O bendras sutrikimų, kurie siejami su šių GMO panaudojimu, kaip maisto papildų, skaičius per kelerius metus pasiekė nuo 5000 iki 10000 .
Taigi ar yra išsigelbėjimas nuo šios mokslininkų dovanos – GMO produkto? Manau, kad taip. Tikrai ne visi turime pilaites su stikliniais stogais pasistatę kur nors Verkių regioniniame parke ar keletą butų stikliniame bokšte dešiniajame Neries krante. Tačiau visi kvėpuojame tuo pačiu oru ir įsigyjame tą patį maistą, jei turime už ką, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir elitiniai vadukai. Todėl, nori ar nenori, kad išgyventų patys tautos išrinktieji, šįkart turės ginti bendrą interesą. Pasirodo, kol kas negalima nusipirkti oro ar išskirtinių produktų.
“Žalioji Lietuva”, 2009 m. gegužė, Nr.5 (319), p. 4.
