Genetiškai modifikuoti organizmai | GMO

2009 m. lapkritį išleistas pranešimas GM javų įtaka pesticidų naudojimui: pirmieji trylika metų (Impacts of Genetically Engineered Crops on Pesticide Use: The First Thirteen Years), kuriame atskleidžiama, kad platus GM javų auginimas Jungtinėse Valstijose paskatino didesnį pesticidų naudojimą ir herbicidams atsparių piktžolių protrūkį.

Pranešime tiriama genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų, sojos ir medvilnės auginimo įtaka pesticidų naudojimui Jungtinėse Valstijoje, daugiausia remiantis Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento (United States Department of Agriculture, USDA) duomenimis. Tyrime naudoti oficialūs USDA duomenys apie pesticidų naudojimą siekiant įvertinti vidutiniškai GM javams sunaudojamą pesticidų kiekį, palyginti su tradicinėmis, genetiškai nemodifikuotomis, rūšimis.

Kaip rašoma pranešimo santraukoje, “svarbiausia išvada yra ta, kad dėl GM javų herbicidų naudojimas JAV per pastaruosius 13 komercinio GM javų auginimo metų (nuo 1996 metų iki 2008 metų) padidėjo 383 milijonais svarų (apie 173 000 tonų). Dėl šio žymaus herbicidų kiekio padidėjimo tampa nebejuntamas insekticidų, naudotų GM kukurūzams ir medvilnei, sumažėjimas.”
Dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų ir medvilnės, turinčių atsparumo vabzdžiams savybę, insekticidų naudojimas nuo 1996 metų sumažėjo 64 milijonais svarų (apie 29 000 tonų). Tačiau bendrai pesticidų naudojimas, skaičiuojant tiek insekticidus, tiek herbicidus, Jungtinėse Valstijose  išaugo 318 milijonų svarų (apie 144 000 tonų). Taigi bendras dabartinių GM javų cheminis pėdsakas yra neabejotinai neigiamas.
Pranešime nustatoma ir detaliai aptariama pagrindinė pasekmė – herbicidams atsparių piktžolių atsiradimas.

“Žymus herbicidų, naudojamų GM javams, kiekio augimas nėra naujiena ūkininkams. Piktžolių kontrolė dabar yra plačiai pripažįstama svarbia problema GM pasėliuose, ūkininkai ir mokslininkai stengiasi surasti prieinamą ir efektyvią strategiją spręsti atsparių piktžolių atsiradimo dėl herbicidams atsparių javų auginimo problemą.

Tačiau staigiai augantis herbicidų naudojimas yra naujiena plačiajai visuomenei, kuri vis dar puoselėja iliuziją, palaikomą pramonės teiginių ir reklamos, kad genetiškai modifikuoti javai sumažina pesticidų naudojimą. Tokie teiginiai buvo teisingi pirmuosius kelerius GM kukurūzų, sojos ir medvilnės komercinio auginimo metus. Tačiau kaip parodoma pranešime, dabar jie nebėra teisingi.

Tikslus genetiškai modifikuotų javų įtakos pesticidų naudojimui vertinimas yra svarbus ne dėl to, kad būtų ištaisyta biotechnologijų pramonės reklama. Tikslus įvertinimas svarbus dėl ateities žemdirbystės, tyrimų ir reguliavimo politikos krypties. Herbicidai ir insekticidai yra stipriai veikiantys toksinai. Kai GM javai negali reikšmingai sumažinti pesticidų naudojimo, politikos formuotojai turi ieškoti kitų galimybių. Be taršos, žemdirbystė dabar susiduria su klimato kaitos ir augančios pasaulio populiacijos iššūkiais. Biotechnologijų pramonės dabartinės reklaminės kampanijos žada šias problemas išspręsti, kaip kažkada žadėjo sumažinti cheminį žemės ūkio pėdsaką. Prieš priimant GM javus kaip šių iššūkių sprendimą, reikia blaivaus duomenimis pagrįsto ankstesnių pažadų įvertinimo. Vyriausybė turi galimybių ir atsakomybę vykdyti periodiškus tyrimus, kad tinkamai įvertintų GM javų poveikio svarbiausius parametrus, tarp jų pesticidų sunaudojimą. Nors USDA rinko ūkio lygmens duomenis apie pesticidų naudojimą, departamentas nekalbėjo apie GM javų įtaką pesticidų naudojimui beveik dešimtmetį.”

Visas pranešimas (69 psl.):
http://www.organic-center.org/reportfiles/13Years20091116.pdf

Pranešimo santrauka (15 psl.):
http://www.organic-center.org/reportfiles/EXSUM_13Years20091116.pdf

Lentelės:
http://www.organic-center.org/reportfiles/SupplementalTablesv2.pdf

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimas žymiai sumažino ekologiškų kukurūzų auginimą ir jų sambūvis yra praktiškai neįmanomas. Tai yra svarbiausia vieno pirmųjų šios krypties tyrimų Europoje išvada, kuris 2008 metais atliktas Barselonos universiteto Aplinkos mokslo ir technologijų institute. Tyrime analizuota situacija Katalonijoje ir Aragone, šie regionai yra pagrindiniai Europoje genetiškai modifikuotų kukurūzų augintojai.

Tyrimą atliko Rosa Binimelis ir jame tirtas genetiškai modifikuotų ir tradicinių bei ekologiškų pasėlių sambūvio (coexistence) koncepcijos taikymas Europos Sąjungoje. Tyrimo rezultatai paskelbti Žemės ūkio ir aplinkosaugos etikos žurnale (Journal of Agricultural and Environmental Ethics).

Nuo tada, kai GM kukurūzai pradėti auginti Ispanijoje 1998 metais, jie buvo diskusijų ir nesutarimų objektas ir pastaraisiais metais tai išsivystė į diskusiją dėl genetiškai modifikuotų pasėlių sambūvio su tradiciniais bei ekologiškais idėjos. Sambūvio koncepciją 2002 metais pristatė Europos Komisija, kaip manoma, siekdama dviejų tikslų: spręsti skirtingų augalų susimaišymo problemą (ekologiniai ūkininkai yra įsipareigoję nenaudoti GMO) ir kad palengvintų egzistuojančio de facto moratoriumo panaikinimą Europoje ir taip būtų galima įteisinti naujų genetiškai modifikuotų augalų auginimą. Sambūvio idėja, pritaikius technines priemones, užtikrintų laisvą rinką kartu sumažindama politinius konfliktus dėl GMO.

Ankstesni tyrimai šioje srityje buvo vykdomi naudojant modeliavimą ar eksperimentinius atvejus, nes daugelyje Europos šalių GM augalai nebuvo komerciškai auginami. Rosa Binimelis analizuoja situaciją Katalonijoje ir Aragone, kur GM augalai komerciškai auginami nuo 1998 metų. Nustatyta, kad 2007 metais genetiškai modifikuotų kukurūzų plotas Katalonijoje ir Aragone buvo atitinkamai 23 000 ir 35 900 ha, kas sudarė 55 % ir 42 % viso šiems augalams skirto ploto. Buvo auginami Bt kukurūzai, kurie naudojami daugiausia pašarams. Kukurūzų gamybos procese dalyvauja kooperatyvai, kurie apima visą gamybos grandinę nuo sėklų pardavimo iki pagalbos komercializacijai, įskaitant technines konsultacijas. Gamybos sistemoje gausu infrastruktūros, todėl atskirti GM kukurūzus nuo tradicinių ir ekologiškų tampa sunku ir brangu. Ispanijoje ekologinė žemdirbystė plečiasi, daugėja augintojų ir didėja ekologiškų kultūrų užimamas plotas. Tačiau ši tendencija yra priešinga kukurūzų atveju.

Analizė atskleidžia konfrontaciją tarp GM technologijos šalininkų ir priešininkų dėl pasekmių, kurias ši technologija gali turėti ir priemonių, kurių reikia imtis reglamentavime ir numatant, kas turi prisiimti atsakomybę dėl susimaišymo atvejų. Tyrime analizuojami sunkumai, su kuriais susidurtų ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, jei prireiktų reikalauti kompensacijų dėl įvykusio susimaišymo, dėl techninių neaiškumų nustatant taršos lygį ar jos kilmę. Daug ūkininkų, kurie galėtų iškelti bylas dėl žalos, linkę to nedaryti, kad išvengtų bet kokių vietinių konfliktų, nes gyvena mažuose kaimuose.

Dėl visų šių priežasčių ekologiškiems kukurūzams skirtas plotas nuo 2004 metų (kai buvo atliktos pirmosios analizės) iki 2007 metų Aragone sumažėjo 75 % ir Katalonijoje nuo 2002 ir 2005 metų – 5 %. Katalonijoje procentas yra mažesnis, nes vieninteliai prieinami duomenys yra metų, kai GM kukurūzai nebuvo taip plačiai paplitę kaip šiandien. Šią tendenciją patvirtino ekologinio sertifikavimo institucijos.

Atsižvelgiant į šį kontekstą, tyrime padaroma išvada, kad tiek sambūvio sąvoka, tiek skirtingi įgyvendinimo pasiūlymai sukūrė naujas problemas. Padarant ūkininkavimo modelius ir jų poveikio interpretavimą individualiu pasirinkimu, vieninteliai klausimai, į kuriuos atsižvelgiama, yra individualizuoti bei ekonominiai aspektai. Rezultatai iki dabar yra GM augalų auginimo, labiau nei bet kokios kitos alternatyvos, skatinimas.

Parengta pagal http://www.innovations-report.de/html/berichte/studien/bericht-113314.html