Genetiškai modifikuoti organizmai | GMO

Genetiškai modifikuotos sojos kelias: nuo iškirstų džiunglių iki užterštos Baltijos jūros

gmolt — Wed, 09 Nov 2011 21:37:19 +0000

Dauguma jūsų tikriausiai esate girdėję apie vadinamąjį „drugelio efektą“, kuomet drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale. Pasakojimą apie genetiškai modifikuotą soją reikia pradėti nuo tos pačios Brazilijos – šalies, kur ta soja auginama. O drugeliai šiuo atveju yra jūsų piniginės. Ir patikėkit, nė vienas uraganas negali prilygti griaunamajai jėgai, kurią sukelia jūsų „drugeliai“.

Kiekvieną kartą kai atveriate savo piniginę, paliekate vadinamąjį ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, nusipirkę paprasčiausio augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, jūs sukeliat: atogrąžų miškų iškirtimą, geriamojo vandens užteršimą pesticidais, masinius vaikų išsigimimus, naminių gyvūnų kankinimą, žemės užliejimą srutomis, žuvų dusimą ir Baltijos jūros virtimą pelke. Kad įtikinčiau jus tuo, pradėkime siūlo galo ieškoti Brazilijoje bei kitose Pietų Amerikos šalyse.

Tarkim Argentina. Ši šalis buvo vadinama pasaulio aruodu, nes maistu, ypač grūdinėmis kultūromis bei mėsa, aprūpindavo daugelį šalių. Po to, kai į šią šalį pradėjo veržtis neokolonistai, t.y. JAV korporacijos – „Monsanto“ ir į ją panašios – viskas pasikeitė. Užsienio korporacijos supirko žemes arba išsinuomavo jas labai ilgam laikui už labai mažą kainą (korumpuota Lotynų Amerikos valdžia šiuo klausimu itin sukalbama), nuo žemės nustūmė vietos žmones, kurie, kad nemirtų badu, ėmė lenkti nugaras genetiškai modifikuotų sojų plantacijose. Tos plantacijos skirtos ne Argentinai, o pašaru aprūpinti visos JAV ir Europos Sąjungos kiaulių kompleksus bei paukštynus.

Brazilija buvo viena iš tų šalių, kuri ilgai priešinosi genetiškai modifikuotų sojų prakeiksmui. Korporacijos, matydamos, kad ten legaliu būdu pradėti auginti šias sojas nepavyks, užteršė jomis sėklų saugyklas ir tarp nemodifikuotų sojų atsidūrė modifikuotos. Žemdirbiai augino sojas, net neįtardami, kad sėklos genetiškai užterštos. Kai tai išaiškėjo, jau buvo per vėlu – drausti auginti genetiškai modifikuotą soją buvo beprasmiška.

Ten, kur auginamos genetiškai modifikuotos kultūros, žemė permirkusi nuo pesticidų. Konkrečiai, pilamas herbicidas „Roundup“, beje, gana plačiai naudojamas ir Lietuvoje (netgi ne pagal paskirtį – grūdų džiovinimui). Sojos yra modifikuojamos taip, kad būtų atsparios šiam herbicidui: visos piktžolės nuo jo žūva, o soja išlieka. Yra nuomonių, kad didžiosios korporacijos, chemikalų gaminimo gigantai, tokie kaip „Monsanto“, genetiškai modifikuotus augalus platina tam, kad padidintų savo pačių gaminamų pesticidų apyvartą. Pavyzdžiui, „Monsanto“ iš prekybos herbicidais uždirba kelis kartus daugiau nei iš savo sukurtų genetiškai modifikuotų augalų. Nuo tada kai komerciniais tikslais buvo pradėtos auginti genetiškai modifikuotos sojos, herbicido „Roundup“ leistinos vartojimo normos buvo padidintos tris kartus.

Tokia šio pesticido koncentracija, žinoma, sukelia rimtas pasekmes gamtai ir žmonių sveikatai. Kuomet Brazilijos gyventojai dėl savo ligų (daugiausia vėžinių) ėmė įtarinėti šį herbicidą, mokslininkai atliko bandymus ir ištyrė, kad iš tiesų bent jau varliagyviams šis nuodas sukelia išsigimimus. Pavojingos net ir nedidelės koncentracijos. Bendruomenės ėmė kreiptis į teismus ir išsireikalavo, kad korporacijos nenaudotų herbicido „Roundup“ mažiausiai kilometro atstumu nuo jų kaimų.

Tačiau gretimame Paragvajuje reikalai klostosi žymiai prasčiau. Šalis neteko praktiškai visos savo dirbamos žemės ir tapo priklausoma nuo korporacijų ir jų vis plečiamų (miškų sąskaita) genetiškai modifikuotų sojų plantacijų. Neseniai sukurtas dokumentinis filmas „Unreported World: Paraguay Painful Harvest“ sukrėtė pasaulį vaizdais, kokias pasekmes vietos bendruomenėms sukėlė besaikis minėtų herbicidų naudojimas: užteršta ne tik žemė, bet ir geriamas vanduo, moterys gimdo išsigimusius vaikus.

Visas nuimtas sojų derlius keltais keliauja tūkstančius kilometrų į JAV, Europos, Kinijos uostus. Fabrikuose iš sojų gaminami trys pagrindiniai produktai: sojų rūpiniai (skirti pašarui), augalinis aliejus (skirtas „ekologiškam“ biodyzelinui arba maistui) ir sojų lecitinas (plačiai naudojamas beveik visuose šokolado gaminiuose). Sojų rūpiniai yra nepaprastai baltymingas pašaras, leidžiantis kiaules ir broilerius užauginti per žymiai trumpesnį laiką. Tie kiaulių kompleksai ir paukštynai, kurie sugeba per galimai trumpesnį laiką užauginti savo produkciją, turi didesnį pranašumą prieš kitus ir sugeba mėsą parduoti pigiau. Štai kodėl mūsų šalies kiaulių kompleksai ir paukštynai importuoja tūkstančius tonų sojų rūpinių ir jais šeria savo gyvulius – antraip neužaugintų jų taip greitai ir pralaimėtų konkurencinėje kovoje lenkams, danams ir olandams.

60 proc. visų į Lietuvą importuojamų pašarų yra genetiškai modifikuoti. Dabar galbūt jau ir daugiau, nes tai kelerių metų senumo duomenys. Danų kapitalo kiaulių kompleksuose sojų rūpiniai sudaro nemažiau kaip 30 proc. visų vartojamų pašarų, o paukštynuose – iki 100 proc. Kuo pašaras labiau baltymingas, tuo gyvulių išmatose daugiau fosforo, o fosforas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko mūsų vidaus vandens telkiniuose ir jūroje didėja eutrofikacija – reiškinys, kai dėl organinių medžiagų pertekliaus ima sparčiai daugintis dumbliai bei prasideda spartus vandens telkinio užaugimas.

Gyvulininkystė yra labiausiai Baltijos jūrą teršianti ūkio šaka, nes tų milžiniškų kiekių kiaulių srutų nėra kur dėti, jos pilamos dideliais kiekiais į laukus, kur lietaus yra nuplaunamos į melioracinius kanalus ir upes, o iš ten keliauja į jūrą. Kai susidaro palankios sąlygos, jūroje prasideda „vandens žydėjimas“ – vanduo virsta tiršta melsvadumblių sriuba, ima dvokti. Mokslininkai yra sunerimę ir dėl kito su eutrofikacija susijusio reiškinio. Tai hipoksija, kuomet jūroje atsiranda zonos be deguonies. Įplaukusios į tokią zoną žuvys iš karto uždūsta. Hipoksijos apimti plotai Baltijoje nuolat plečiasi ir tai ilgainiui gali paversti šią jūrą negyvenama.

Ir visa tai tik dėl to, kad atvėrėte savo piniginę genetiškai modifikuotos sojos verslui, nes viskas daroma tik dėl tų vartotojų, kurie perka sojų aliejų, kiaulių kompleksuose ir paukštynuose užaugintą mėsą, saldumynus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų sojų lecitino. Daugeliu atveju pasekmės planetai yra žymiai didesnės nei tiesiogiai jūsų pačių sveikatai. Genetiškai modifikuotų sojų aliejus, kuris jums pardavinėjamas kaip atlieka nuo kiaulių pašaro, pats savaime nėra pavojingas sveikatai, nes jame nėra baltymų, kurie galėtų sukelti alerginę reakciją. Jeigu aliejus yra rafinuotas, atskirti, iš kokių sojų jis pagamintas, galima tiktai atsekant produkto kilmę, bet laboratorijos čia bejėgės. Mėsa, gauta šeriant gyvulius genetiškai modifikuota soja, nėra kaip nors paženklinta, nors Europoje surinkta daugiau nei milijonas gyventojų parašų, kad ji būtų ženklinama. Kol kas neaišku, kaip tokia mėsa gali paveikti jūsų sveikatą, o apie tokius tyrimus nieko negirdėti. Sojų lecitinas – dar vienas „Trojos arklys“, nes jo į šokolado gaminius dedama visai nedaug, o Europos Sąjungoje yra priimta, kad jei produkto sudėtyje GMO yra mažiau nei 0,9 proc., tai jis laikomas nemodifikuotas, gali būti netgi „ekologiškas“. Neseniai LR Seime buvo užregistruota GMO įstatymo pataisa, kad produktų etiketėse būtų pažymėta, jog sudėtyje yra GMO, netgi jeigu jo yra mažiau nei 0,9 proc. Tačiau dėl didelės GMO lobistų įtakos Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai nepritarė tokiai pataisai ir grąžino ją iniciatoriams „tobulinti“.

Kol politikai trypčioja vietoje, mūsų „drugeliai“ toliau plazdena, griaudami ekosistemas ir žmonių likimus kitapus Žemės rutulio. Mūsų valioje yra šį plazdenimą nutildyti, užverti pinigines sojos verslui, tapti pasaulinės sojos mafijos prarastais vartotojais.

Straipsnio autorius – Andrejus Gaidamavičius. Nuotrauka – Jūratės Vanagaitės.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Genetiškai modifikuotų augalų pasėliai Lietuvoje neauginami

gmolt — Mon, 17 Oct 2011 18:34:44 +0000

Kaip parodė Aplinkos ministerijos inicijuoti tyrimai, genetiškai modifikuotų (GM) augalų pasėliai Lietuvoje nėra auginami. Atlikti tokius tyrimus paskatino viešojoje erdvėje pasigirdusios abejonės, ar mūsų šalyje tikrai nėra auginama tokių augalų.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki šiol ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo auginti GM augalus. Nutarta išsiaiškinti, ar komercinių pasėlių savininkai, tikėdamiesi didesnio derliaus ar norėdami mažiau lėšų išleisti pasėlių priežiūrai, neaugina tokių augalų Lietuvoje. Todėl Aplinkos ministerija kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra parengusi aiškią metodiką, kaip imti mėginius laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams, ir turi patirties, kaip imti tokius mėginius iš pasėlių.

VAT pareigūnai, išanalizavę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus ūkio subjektų, kurie šiais metais deklaravo auginsiantys rapsus ir kukurūzus grūdams, sąrašus, apklausė visus kukurūzus deklaravusius ir daugelį rapsų augintojų apie sėklos, kuri buvo naudota auginamiems pasėliams, kilmę. Nenustatyta nė vieno atvejo, kad ūkio subjektai sėklos būtų atsigabenę iš genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos šalių (pvz., JAV, Kanados, Brazilijos, Argentinos, Rusijos).Jie dokumentais patvirtino, kad sėklą įsigijo iš ja prekiaujančių Lietuvos įmonių. Todėl pagrindiniu vertinimo kriterijumi tapo nebe GMO atsiradimo rizikos kultūrų sėkla, kilusi GMO atsiradimo rizikos šalyse, o ta, kuri buvo auginta tokius augalus auginančiose ES šalyse (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje).

Kadangi šį kriterijų atitinkančių ūkio subjektų buvo pakankamai, VAT darbuotojai paėmė mėginių iš įvairių pasėlių laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams. Pirmieji mėginiai buvo paimti rugsėjo 5 d. iš rapsų pasėlių, o paskutiniai – rugsėjo 21 d. iš kukurūzų pasėlių. Ištirti pateikti 9 rapsų mėginiai ir 11 kukurūzų mėginių. Visi šie mėginiai buvo paimti iš 11 skirtingų rajonų – Pakruojo, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Kėdainių, Raseinių, Kauno, Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės, kur rapsų ir kukurūzų pasėlių auginama daugiau negu kitose šalies vietovėse. Ištyrus visus mėginius, genetinė modifikacija neaptikta. Su tyrimo protokolu galima susipažinti Aplinkos ministerijos tinklapyje http://gmo.am.lt/page?page=itemList&entity=docinfo&a=documentType&b=docinfo_2.

Aplinkos ministerijos informacija

Sugriežtinti reikalavimai maisto reklamai

gmolt — Sat, 01 Oct 2011 02:40:49 +0000

2011 m. rugsėjo 29 d. pranešimas VIR (iš plenarinio posėdžio)

Seimas priėmė Reklamos įstatymo 14 straipsnio pataisų projektą Nr. XIP-774(3), kuriuo maisto reklamoje įtvirtintas draudimas nurodyti arba užsiminti apie ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įstatymui įsigaliojus maisto reklamoje bus privaloma nurodyti, jog maistas yra genetiškai modifikuotas, jeigu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus jį ženklinant turi būti pateikiama informacija apie tai, kad maistas – genetiškai modifikuoti organizmai, kad maisto sudėtyje arba jo sudedamosiose dalyse yra genetiškai modifikuotų organizmų, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba jo sudėtyje yra iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintų dalių; bus draudžiama nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjus ar kitaip juos reklamuoti švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys; draudžiama reklamos tikslais nemokamai platinti energinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

Ekonomikos komiteto sprendimu buvo pasiūlyta iš projekto išbraukti 14 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad maisto produktų, kurie pagal teisės aktus negali būti tiekiami bendrojo lavinimo mokyklose mokiniams maitinti, reklamoje turi būti įrašytas įspėjamasis tekstas apie tai, kad maitinimasis tokiais maisto produktais gali būti nepalankus sveikatai, o šio teksto turinį ir jo pateikimo reklamoje reikalavimus nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

„Siūlau nedaryti tokios klaidos, nenumatyti tokių užrašų. Yra pagal reikalavimus išrašoma maisto produkto sudėtis. Visi gali pasižiūrėti, kokių ten yra „E“, kokių konservantų ir atsakingai spręsti, kai reikia pasirinkti. Visą informaciją žmogus gali gauti ir gali pats apsispręsti. Pasakymas „gali būti kenkiantis sveikatai“, dar nežinia kaip sveikatos apsaugos ministro pakeistas, sukurtų labai keistą situaciją, tokią, kokios, turbūt, nėra nei vienoje normalioje šalyje“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Šiam siūlymui pritarė 94 Seimo nariai, 5 balsavo prieš, 9 – susilaikė.

Reklamos įstatymo pataisų projektas Nr. XIP-774(3) priimtas 105 Seimo nariams balsavus už ir 6 susilaikius.

LR Seimo kanceliarijos informacija

Pataisos dėl genetiškai modifikuotų organizmų grąžintos iniciatoriams tobulinti

gmolt — Tue, 20 Sep 2011 20:44:24 +0000

Seimas iniciatoriams grąžino tobulinti Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisas (projektai Nr. XIP-767, Nr. XIP-2064, Nr. XIP-1702(2). Tokią nuomonę pateikė ir projektus svarstę Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai.

Seimo narių Kęstučio Daukšio, Dailio Alfonso Barakausko ir Gedimino Navaičio įregistruotomis pataisomis buvo siekiama įtvirtinti prievolę informuoti vartotoją apie genetiškai modifikuotų organizmų buvimą net ir tais atvejais, kai jų produkte yra mažiau kaip 0,9 proc., įpareigoti gamintojus valgiaraščiuose nurodyti, ar patiekalui gaminti vartoti produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Taip pat pataisomis buvo siūloma numatyti mokestinės rinkliavos įvedimą už kiekvieną šalyje pagamintą, importuotą ir tiekiamą rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklų, produktų, vaistų, medicininių gaminių ar pašarų pakuotę.

LR Seimo kanceliarijos informacija, www.sxc.hu nuotr.

ŽŪR prezidiumas priėmė sprendimą dėl GMO auginimo Lietuvos teritorijoje

gmolt — Tue, 09 Aug 2011 07:55:58 +0000

Europos Komisija yra paskelbusi Komunikatą ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento projektą, kuriuo valstybėms narėms būtų leidžiama riboti ar drausti visoje savo teritorijoje ar jos dalyje auginti GMO, kai tokias genetiškai modifikuotas kultūras leista auginti ES komerciniais tikslais. EK parengė ir priemonių sąrašą, kuriomis būtų galima riboti ar drausti GMO auginimą. Ribojančios ar draudžiančios priemonės galėtų būti grindžiamos su visuomenės interesais susijusiais argumentais. LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje.

Prezidiumo nariai mano, kad Lietuvos teritorija per maža ir per tankiai apgyvendinta, kad leidžiant auginti GMO nebūtų pažeisti kaimyninių žemės sklypų naudotojų teisėti lūkesčiai ir interesai.

ŽŪR yra išanalizavę mokslinį tyrimo darbą „Valstybės ilgalaikės raidos strategijos atnaujinimo ir strateginių dokumentų poreikio studija“, laikomą vienu iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis būtų rengiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pakeitimo“ projektas.

Svarbesniųjų Lietuvos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė parodė, kad viena iš stiprybių yra „palankios sąlygos žemės ūkio plėtrai, geras agrarinio mokslo potencialas, gamtinės sąlygos palankios turizmui ir rekreacijai“, o viena iš Lietuvos raidos galimybių – „žemės ūkio, ypač ekologinio plėtra ir modernizavimas“. Tai rodo, kad ekologinis žemės ūkis Lietuvoje turėtų būti viena iš prioritetinių šakų. Todėl, prezidiumo narių nuomone, leidus Lietuvoje auginti, kad ir su apribojimais, GMO, būtų sužlugdyti ekologiniai ar kiti jautrūs ne visiškai ištirtam GMO poveikiui (pvz., bičių) ūkiai.

ŽŪR prezidiumo 2011-07-04 posėdžio informacija

Patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO sąrašas

gmolt — Fri, 29 Jul 2011 19:18:39 +0000

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę, tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą, jų atsekamumą, atlieka rizikos vertinimą. Dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nustatymo tiriami iš trečiųjų šalių importuojami sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, bulvių ir kiti produktai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT maisto produktų inspektoriai iš importuojamų produktų atrinko 71 maisto produktų mėginį genetinei modifikacijai nustatyti (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, sojos lecitino, vaikų maistelio iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Korėjos, Izraelio, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Taivanio, Argentinos, Kambodžos, Italijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Lenkijos, Bulgarijos). Atlikus tyrimus, buvo nustatyti trys pažeidimų atvejai.

Sojos izoflavonų, importuotų iš Izraelio (25 kg) ir skirtų maisto papildų gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų sojų produktų. Šių žaliavų lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse GMO nebuvo nurodyta. Žaliavų realizavimas sustabdytas, gamintojui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produkciją.

Pažeidimai buvo nustatyti ir dviejuose saldumynų mėginiuose, importuotose iš Turkijos (26 030 kg). Saldumynuose nustatyta genetiškai modifikuotos sojos, viršijančios ES teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą (0,9 %). Apie tai nebuvo nurodyta šių saldumynų ženklinimo etiketėse ar kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose. Buvo sustabdytas šių saldumynų realizavimas ir nurodyta importuotojui juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių.

Vykdant rinkos kontrolę, iš parduotuvių buvo atrinkti 6 mėginiai maistelio, skirto kūdikių ir mažų vaikų mitybai, kurių sudėtyje nurodyti sojų produktai. Atlikus laboratorinius tyrimus, vaikų maistelyje, importuotame iš Lenkijos, Švedijos, Olandijos ir Slovakijos, GMO nebuvo nustatyta.

VMVT inspektoriai per pirmą 2011 metų pusmetį patikrino 693 negyvūninių ir 212 gyvūninių maisto produktų gamybos įmones bei 231 viešojo maitinimo įmonę dėl genetiškai modifikuotų žaliavų (sojų aliejaus) naudojimo gamyboje, produktų ženklinimo reikalavimų laikymosi. Buvo nustatyti 4 pažeidimų atvejai.

J. Juodienės turizmo sodyboje „Tėviškė“ (Kailinių km, Veisiejų sen., Lazdijų raj.) viešojo maitinimo patiekalų gamybai buvo naudojamas augalinis aliejus „Tėviškė“, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors šis aliejus nebuvo įtrauktas į gaminamų patiekalų receptūras. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda.

UAB „Norfos mažmena“ (Veiverių g. 142, Kaunas), mėsinėje, „tradicinių kiaulienos šašlykų“ gamybai buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo nurodyta. Įmonė pateikė trūkumų šalinimo planą ir įsipareigojo tokio aliejaus daugiau nenaudoti.

Žemės ūkio kooperatyvo „Agromatas“ (Kintai, Šilutės raj.) duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gaminių kepimo įmonė gamino kreminius konditerijos gaminius, nors tokiai veiklai neturėjo tinkamų patalpų ir Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Pagamintų keksų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad šio produkto sudėtyje yra augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Šilutės VMVT uždraudė įmonei gaminti kreminės konditerijos gaminius bei tiekti į rinką keksus. Atsakingam darbuotojui skirta 500 Lt bauda.

UAB „Armundo“ restorane Jonavoje nustatyta, kad patiekalų gamyboje buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, tačiau patiekalų receptūrose šis aliejus nebuvo nurodytas. Atsakingam asmeniui skirta administracinė nuobauda.

VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei GMO klausimais internetiniame puslapyje (www.vmvt.lt). Šiuo metu patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašas:

26 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Virtuosso, Olira, Pakelė.

7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 % riebumo.

43 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai „Truffle“ su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžiojiplytelė „Schock“, „Safari“, „Chocair“, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai „Toffix“ su vaisiniu įdaru, saldainiai „Extrime“ braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai „Prestij Napolitan“, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais „Olivija“, šokoladiniai saldainiai „Tvist“, Volcano caramel“, „Wonderfull“, „Dream Coconut“, „Extra Princh“, „Miško voveraitė“, „Vakaro premjera“, „Pralito“, „Vaikiška karuselė“, „Kara-Kum-Lasošči“, „Haloween“, sausainiai su pertepimu „Prens Strawbery“, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas „Poltava“.

1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Provanso (Vokietija).

2 pavadinimų skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu.

97 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su daržovėmis, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltinis, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiškas blynas, tinginio cepelinas, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ruduo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.

„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Prekyba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik ES įteisintų augalų veislių maisto produktais. Pagal ES galiojančius reikalavimus, kurių privaloma laikytis, ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

„Anonymous“ atakavo biotechnologijų ir genų inžinerijos bendrovę „Monsanto“

gmolt — Mon, 18 Jul 2011 17:38:28 +0000

Prieštaringai vertinamai žemės ūkio bendrovei "Monsanto" adresuota replika ©lowdensitylifestyle.com

Programišių grupuotė „Anonymous“ atakavo dar vieną stambią tarptautinę kompaniją, kurios veiksmams grupuotė nepritaria. Tai su maisto pramone ir genetiškai modifikuotais produktais siejama žemės ūkio bendrovė „Monsanto“. Šį kartą „hakeriai“ pavogė 2500 tarptautinės bendrovės darbuotojų slaptą medžiagą.

Grupuotė pareiškė, kad per pastaruosius du mėnesius ji išbandė įvairias taktikas, tarp kurių – DDoS ataka praėjusį mėnesį.

„Per pastaruosius du mėnesius mes paskelbėme šimtus puslapių, smulkiai vaizduojančių nedorus, neetiškus ir nusikalstamus „Monsanto“ verslo vykdymo būdus.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

GMO – inovatyvu, bet ar saugu?

gmolt — Sun, 17 Jul 2011 22:50:10 +0000

Vienus genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) gąsdina, kiti net nežino, kad jau senokai valgo genetiškai modifikuotą maistą, treti iš šio mokslo atradimo uždirba didžiulius pinigus.

Liepos pradžioje Europos Parlamentas (EP) po ilgų diskusijų pritarė siūlymui leisti Europos Sąjungos (ES) šalims pačioms apsispręsti dėl GMO auginimo savoje teritorijoje. Valstybės turi turėti teisę nuspręsti neleisti auginti net ir tas genetiškai modifikuotas augalų veisles, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą.

„Matome, kad nemažai EP narių norėtų, jog Briuselis ir GMO kūrėjai, vertelgos ir jų lobistai diktuotų savo valią ES šalims. Nutarimas nėra tobulas, ir norint jį įgyvendinti teks gerokai patikslinti įstatyminę bazę“, – drąsiai teigia Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narys prof. habil. dr. Antanas Svirskis.

Visas straipsnis.

Europos Parlamento pozicija – suteikti daugiau laisvės valstybėms narėms pasirinkti riboti ar drausti įteisintų ES GMO auginimą visoje ar dalyje jų teritorijos

gmolt — Mon, 11 Jul 2011 13:32:10 +0000

Š. m. liepos 5 dieną Europos Parlamentas didžiąja balsų dauguma pritarė EK reglamento projektui, suteiksiančiam valstybėms narėms didesnę laisvę pasirinkti riboti ar drausti ES įteisintų GMO auginimą visoje ar dalyje jų teritorijos neatsižvelgiant į mokslinius argumentus. Tačiau tam dar turi pritarti ir Europos Sąjungos Taryba. Tarybos GMO (ad hoc) darbo grupėje yra susidariusi blokuojanti valstybių narių mažuma (pvz.: Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Airija, Slovakija, Italija), kuri mano, jog dar per mažai yra išnagrinėti teisiniai aspektai, atitiktis PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklėms. Tuo tarpu pvz., Lietuva, Latvija, Malta, Kipras, Danija, Austrija, Graikija, Slovėnija, Suomija pritaria šiam projektui. Pirmininkavimą perėmę lenkai tęs diskusijas Tarybos GMO darbo grupėje š. m. rugsėjo mėn.

Daugiau informacijos rasite: http://www.europarl.europa.eu/lt/headlines/content/20110627FCS22686/6/html/EP-si%C5%ABlo-daugiau-gali%C5%B3-valstyb%C4%97ms-u%C5%BEdrausti-auginti-geneti%C5%A1kai-modifikuotas-kult%C5%ABras

gmo.am.lt informacija

EP siūlo daugiau galių valstybėms uždrausti auginti genetiškai modifikuotas kultūras

gmolt — Wed, 06 Jul 2011 04:07:59 +0000

Valstybės turi turėti daugiau lankstumo nuspręsti neleisti jose auginti net ir tas genetiškai modifikuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Tokią poziciją antradienį priėmė Europos Parlamentas (409 balsai už, 224 prieš, 33 susilaikė). Tikėtinas antrasis svarstymas.

©BELGA/EUREKA

Europos Komisija siūlė suteikti Sąjungos šalims teisę neleisti jose auginti genetiškai modifikuotų kultūrų tik remiantis kitais motyvais negu aplinkosauga ar žmonių sveikata, nes suteikdama leidimą Europos maisto saugos agentūra (EMSA) jau būna išnagrinėjusi šiuos motyvus. Tokie motyvai galėtų būti, pavyzdžiui, socioekonominiai (pavyzdžiui, dideli apsaugos priemonių kaštai) arba geografiniai. Tuo tarpu europarlamentarai siekia, kad valstybės ar jų regionai galėtų neleisti auginti šių kultūrų ir atsižvelgdamos į aplinkosaugą, jei yra papildomų moksliškai pagrįstų motyvų, į kuriuos EMSA neatsižvelgė, pavyzdžiui, atsparumas pesticidams, užkrato galimybė, vietinės biologinės įvairovės išsaugojimas ar alternatyvių žemės ūkio metodų plėtra.

Šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidaujančioms jos narėms auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus bei krakmolui skirtas bulves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Čekija, Ispanija (80 proc.), Portugalija, Rumunija bei Slovakija, o bulves – Čekija, Švedija ir Vokietija. Tuo tarpu kai kurios kitos šalys yra pasinaudojusios esama apsaugos sąlyga ir uždraudusios jas auginti. Svarstomas teisės aktas suteiktų valstybėms daugiau galių neleisti auginti tokių kultūrų savo teritorijoje. Kadangi dėl to dar nepasiekta sutarimo ES Taryboje, tikėtinas antrasis svarstymas.

Šis reglamentas taikomas tik genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui – juo remdamosi valstybės negalės uždrausti prekiauti genetiškai modifikuotais produktais, juos įvežti ir pan., taip pat vykdyti biotechnologinius tyrimus.

Dėl šio teisės akto dar deramasi su ES Taryba, todėl tikėtinas antrasis svarstymas.

Daugiau:

Priimtas tekstas bus paskelbtas čia (pasirinkti 2011-07-05)
Diskusijos vaizdo įrašas (pasirinkti 2011-07-05)
Pranešėjas Corinne Lepage (ALDE, FR)

Europos Parlamento informacija

Valstybės narės dėl GMO auginimo apsispręs pačios

2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamentas pritarė siūlymui valstybėms narėms suteikti kompetenciją pačioms apsispręsti dėl GMO auginimo jų teritorijoje.

Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, genetiškai modifikuoti organizmai – labai kontraversiškas klausimas. „Tai rodo ir Europos gyventojų nuomonės tyrimai: net 61 proc. Europos gyventojų iš GMO pagamintų maisto produktų vartojimas kelia nerimą ir tokia pati dalis europiečių nepritaria paskatoms plėtoti iš GMO pagamintų maisto produktų gamybą, tačiau reikia pripažinti, kad nemaža dalis (21 proc.) Europos gyventojų – GMO vertina palankiai ir teigia tikį, jog žalingo poveikio ateities kartoms jie neturėtų sukelti“, – teigia europarlamentarė.

Anot Morkūnaitės, todėl ir diskusijų tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu dėl šių produktų auginimo yra labai daug. „GMO šalininkai kalba apie maisto stygiaus pasaulyje pašalinimą, oponentų argumentai – nuo moralinių iki visuomenės sveikatos“, – pasakoja EP narė.

„Deja, kol kas nei vieni, nei kiti nėra pakankamai pagrįsti moksliškai. O tai reiškia, kad neįmanoma rasti visoms valstybėms vienodo sprendimo. O požiūris valstybėse narėse – taip pat skiriasi. Todėl siūlymas leisti valstybėms pačioms suteikti galimybę riboti GMO auginimą jų teritorijose – labai teisingas“, – įsitikinusi EP narė R.Morkūnaitė.

Tačiau, europarlamentarės teigimu, vertinant šiandien priimtą sprendimą svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jam įsigaliojus reikės pasirūpinti, jog valstybėms narėms būtų privaloma imtis priemonių, kad GMO nepatektų į kitus produktus ar neišplistų iš auginamos teritorijos į kitas šalis.

Bernardinai.lt

Europarlamentarai: dėl GMO turi spręsti pačios valstybės

gmolt — Mon, 04 Jul 2011 21:19:51 +0000

Antradienį europarlamentarai balsuos, ar suteikti ES šalims daugiau galių riboti arba drausti genetiškai modifikuotų augalų kultivavimą savo teritorijoje. EP Aplinkosaugos komitetas balandį pritarė, kad valstybės narės turėtų tokią teisę, jei GMO auginimas kelia pavojų aplinkai.

Jei bus priimtas naujasis reglamentas, ES šalims bus leista savarankiškai spręsti, ar savo teritorijoje drausti auginti GMO, remiantis galimu kenkėjų atsparumo pesticidams didėjimu, siekiu apsisaugoti nuo invazinių modifikuotų augalų arba išsaugoti biologinę įvairovę. Savo ruožtu Europos Komisija siūlė remtis tik kitais su „visuomenės interesais susijusiais argumentais“, t. y. nesusijusiais su neigiamu poveikiu aplinkai.

Europarlamentarų nuomone, pavojaus aplinkai argumentai leistų apginti ES šalių sprendimus dėl GMO draudimo ginčuose su kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis.

Naujasis reglamentas nepakeis dabar galiojančios europinės GMO autorizavimo sistemos, kurią prižiūri Europos maisto saugos tarnyba. Pasak pranešėjos Corinne Lepage (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija), keičiant teisės aktus siekiama išplėsti ES šalių pasirinkimo laisvę, išsaugant europinę leidimų išdavimo ir rizikos vertinimo procedūrą.

„ES leidimų išdavimo sistema turi būti išsaugota, tačiau šalims turi būti leista drausti ar riboti genetiškai pakeistų augalų kultivavimą remiantis poveikiu žemės ūkiui ir aplinkai arba socioekonominiu „genetinio užkrėtimo“ poveikiu“, – po balsavimo Aplinkosaugos komitete kalbėjo europarlamentarė.

: Europarltv reportažas

GMO Europoje ir JAV

ES išduoti leidimai naudoti genetiškai pakeistą medvilnę, kukurūzus, bakterijų baltymus, mielių kultūras, rapsus, sojos pupeles, runkelius. Tuo tarpu leista auginti tik du produktus: kukurūzus MON 810 ir bulves „Amflora“.

Austrija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Vokietija ir Liuksemburgas draudžia GMO besiremdamos „apsaugos išlyga“.

GMO neramina 61 % europiečių, 21 % mano, kad genetiškai pakeistas maistas saugus, 53 % teigia, kad jis gali daryti žalą.

Genų inžinerijos produktai populiariausi JAV. 93 % Amerikoje auginamų sojos pupelių ir 86 % kukurūzų – genetiškai modifikuoti.

Daugiau:

Pranešimas spaudai [EN]
Pranešimo projektas dėl GMO auginimo (Corinne Lepage)
EK informacija apie GMO ir maisto saugą [EN]

Europos Parlamento informacija

Seimo narys D. A. Barakauskas: tęsiama kova dėl GMO draudimo Lietuvoje

gmolt — Fri, 10 Jun 2011 14:11:57 +0000

Birželio 10 d., penktadienį, Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Dailis Barakauskas užregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama uždrausti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose bei 5 km atstumu nuo šių teritorijų ribų auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas.

Pasak Seimo nario Dailio Barakausko, GMO augalai yra pranašesni už natūraliai augančius ir dėl to lengvai gali juos išstumti bei suardyti ekologinę pusiausvyrą. „Siekiant išsaugoti mūsų gyvąją gamtą, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, be galo svarbu užtikrinti, kad genetiškai modifikuoti organizmai neišplistų Lietuvos saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, gamtos paveldo objektuose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose“, – sako Dailis Barakauskas.

„Todėl teikiu Seimui svarstyti įstatymo pataisą, kuria siekiama uždrausti šiose teritorijose bei 5 km. spinduliu nuo jų auginti bet kokias GMO kultūras. Keista, kad iki šiol Saugomų teritorijų įstatyme nebuvo numatyta jokių apsaugos priemonių nuo GMO išplitimo.“

5 km atstumas grindžiamas mokslinių tyrimų išvadomis, kad bitės bei kiti vabzdžiai ieškodami medingų plotų gali nuskristi iki 7 km. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad net be vabzdžių pagalbos GMO gali nevaldomai plisti – pvz. vėjui pernešant rapsų žiedadulkes. Naujai sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus bei pažeisti saugomose teritorijose nusistovėjusią ekosistemą.

Panašius apribojimus taiko Bulgarija, kuri draudžia auginti GM kultūras 30 km atstumu nuo valstybės saugomų teritorijų. Seimo nario D. Barakausko teigimu, kol Lietuvoje ir Europoje nėra vieningos nuomonės bei neginčYtinų tyrimų, dėl GMO poveikio žmonių sveikatai ir natūraliai gamtai, būtina taikyti atsargumo principą, siekiant išvengti negrįžtamųjų arba tik sunkiai sugrąžinamų procesų.

Šiuo metu Lietuvos galimybes riboti ar visiškai uždrausti GMO auginimą varžo priimtos Europos Sąjungos direktyvos, tačiau atsižvelgdama į valstybių narių nuolatinius bandymus neįsileisti GMO, Europos Komisija pripažino, jog valstybės narės turi turėti daugiau laisvės apsisprendžiant dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo šalyse ir pradėjo kai kurių teisės aktų pakeitimo procedūras.

Jau aštuonios valstybės narės – Austrija, Vengrija, Liuksemburgas, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Bulgarija yra uždraudusios arba apribojusios GMO auginimą savo teritorijose, kuriems Europos Komisijos sertifikuota agentūra yra išdavusi leidimus. Europos Komisijos pasiūlymus panaikinti šių valstybių priimtas nacionalines apsaugos priemones dėl GMO auginimo Taryba kvalifikuota balsų dauguma atmetė.

LR Seimo kanceliarijos informacija, www.sxc.hu nuotr.

Lietuva pasirašė su gyvais GMO susijusią tarptautinę sutartį

gmolt — Tue, 17 May 2011 15:16:33 +0000

Praėjusią savaitę Niujorke Lietuva kartu su dar 15 šalių (Austrija, Bulgarija, Čekija, ES, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Juodkalnija, Rumunija, Slovėnija, Šveicarija, Tunisas) pasirašė Nagojos ir Kvala Lumpūro papildomąjį protokolą, nusakantį su gyvais genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) susijusią atsakomybę ir žalos atlyginimą.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, ši tarptautinė sutartis papildo Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą. Pastarasis buvo priimtas 2000-ųjų sausį Monrealyje siekiant apsaugoti biologinę įvairovę taikant šiuolaikines biotechnologijas. Jį yra pasirašiusi Europos Sąjunga ir 160 šalių, tarp jų ir Lietuva. Mūsų šalyje Kartachenos biosaugos protokolas įsigaliojo 2003 m. spalį.

Nagojos ir Kvala Lumpūro papildomasis protokolas, kaip ir Kartachenos biosaugos protokolas, yra viena iš tarptautinių priemonių, skirtų ne tik padėti išvengti žalos, bet ir kurti pasitikėjimo atmosferą rengiant ir taikant šiuolaikines biotechnologijas. Jis remiasi Rio deklaracija, kuri ragina tobulinti nacionalinius įstatymus atsakomybės ir žalos atlyginimo srityje ir bendradarbiauti tobulinant tokius tarptautinius įstatymus. Nagojos ir Kvala Lumpūro papildomasis protokolas buvo priimtas praėjusį spalį Nagojoje (Japonija). Pirmoji prieš du mėnesius jį pasirašė Švedija, po jos – Kolumbija, Danija ir Olandija. Papildomojo protokolo tekstas yra paskelbtas tinklapiuose https://bch.cbd.int/protocol/NKL_text.shtml ir http://gmo.am.lt/page?page=view&format=frontend&id=226549d4-ee03-47a7-8657-1410cae17427.

Aplinkos ministerijos informacija

D.Barakauskas. Lietuva be GMO: iliuzija ar reali siekiamybė

gmolt — Mon, 18 Apr 2011 17:13:05 +0000

Balandžio 13 d. Seime viešėjo Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos gubernatorius Abdula Haivadas, su kuriuo turėjau galimybės atvirai pakalbėti apie Afganistano ūkio ir ekonomikos perspektyvas. Prisipažinsiu, sulaukiau visiškai netikėto p. A.Haivado atsakymo, jog jo šalis, lyginat su kitų pasaulio valstybių ekonomikomis, turi didelį konkurencinį pranašumą, nes Afganistano žemės ūkis yra laisvas nuo…genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Plačiau apie tai skaitykite delfi.lt.

Aplinkos ministerijoje vyks GMO valdymo priežiūros komiteto posėdis

gmolt — Fri, 15 Apr 2011 15:08:20 +0000

Šių metų balandžio 19 d. 10 val. (antradienį) Aplinkos ministerijoje vyks GMO valdymo priežiūros komiteto posėdis.

Posėdyje bus pristatomi ir aptariami pranešimai: GMO naudojimo socialinis-ekonominis poveikis Lietuvos žemės ir maisto ūkiui; Europos Komisijos pasiūlymas dėl oficialios kontrolės nustatymo, kuria siekiama nustatyti, ar pašaruose nėra genetiškai modifikuotų medžiagų, dėl kurių atliekama leidimo suteikimo procedūra arba kurių leidimas baigė galioti, ėminių ėmimo ir analizės metodai.

gmo.am.lt informacija

Europarlamentarai: dėl GMO turi spręsti pačios valstybės

gmolt — Wed, 13 Apr 2011 18:22:49 +0000

Pasak EP Aplinkosaugos komiteto, ES valstybėms turi būti leista riboti ar drausti kultivuoti genetiškai modifikuotus augalus remiantis aplinkos apsaugos argumentais. Kliovimasis jais padėtų išvengti galimų ginčų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), sako europarlamentarai.

Europinė GMO autorizavimo sistema turi būti išsaugota, tačiau ES valstybėms turi būti leista drausti ar riboti genetiškai pakeistų augalų kultivavimą remiantis poveikiu žemės ūkiui ir aplinkai arba socioekonominiu „genetinio užkrėtimo“ poveikiu“, – po balsavimo kalbėjo pranešėja Corinne Lepage (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija).

Pasak pranešėjos, keičiant teisės aktus siekiama išplėsti ES šalių pasirinkimo laisvę, išsaugant europinę leidimų išdavimo ir rizikos vertinimo procedūrą.

Jei bus priimtas naujasis reglamentas, ES šalims bus leista narėms savarankiškai spręsti, ar savo teritorijoje drausti auginti genų inžinerijos produktus, remiantis galimu kenkėjų atsparumo pesticidams didėjimu, siekiu apsisaugoti nuo invazinių modifikuotų augalų arba išsaugoti biologinę įvairovę. Šie argumentai leistų apginti sprendimus PPO galinčiuose kilti ginčuose dėl GMO draudimo teisėtumo.

Naująjį reglamentą EP rengiasi tvirtinti birželio mėnesį. Šią savaitę europarlamentarai taip pat aptarė ataskaitas dėl maisto produktų sudėties ženklinimo, geografinių nuorodų bei naujoviškų maisto produktų.

GMO Europoje ir JAV

* ES išduoti leidimai genetiškai pakeistai medvilnei, kukurūzams, bakterijų baltymams, mielių kultūroms, rapsams, sojos pupelėms, runkeliams.
* Austrija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Vokietija ir Liuksemburgas draudžia GMO besiremdamos „apsaugos išlyga“.
* GMO neramina 61 % europiečių, 21 % mano, kad genetiškai pakeistas maistas saugus, 53 % teigia, kad jis gali daryti žalą.
* Genų inžinerijos produktai populiariausi JAV. 93 % Amerikoje auginamų sojos pupelių ir 86 % kukurūzų – genetiškai modifikuoti.

Europos Parlamento informacija

Europarlamentarai siekia stipresnio teisinio pagrindo drausti GMO auginimą

gmolt — Tue, 12 Apr 2011 18:43:10 +0000

ES šalims, siekiančioms pagrįsti ES lygiu aprobuotų genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo ribojimą arba draudimą jų teritorijoje, turėtų būti leista naudoti aplinkosauginius argumentus, pvz., susijusius su kenkėjų atsparumu pesticidams, skelbiama EP informacijos biuro pranešime.

Taip nusprendė EP Aplinkosaugos komitetas, kuris antradienį balsavo dėl ES reglamento, kuriuo siekiama suteikti valstybėms narėms daugiau kompetencijos dėl GMO auginimo jų teritorijoje. Pavojaus aplinkai argumentai leistų geriau apsaugoti ES šalių sprendimus dėl GMO draudimo ginčuose su kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, mano europarlamentarai.

Apie tai skaitykite delfi.lt straipsnyje.

GMO rizikos vertinimo ir valdymo debatai

gmolt — Thu, 24 Mar 2011 19:33:29 +0000

2011 m. kovo 17 d. Briuselyje vyko debatai, juose dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja Odeta Pivorienė. Buvo nagrinėjamos 4 temos: Rizikos vertinimo institucijų (Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir nacionalinių rizikos vertinimo įstaigų) nepriklausomumas; Paraiškos dėl GMO leidimų: tyrimų patikimumas ir skaidrumas; Komisijos reglamento projektas dėl GM maisto ir pašarų rizikos vertinimo taisyklių įgyvendinimo; GM augalų aplinkosauginis rizikos vertinimas.

Susitikime kalbėjo Europos Komisijos narys J. Dalli. Buvo išskirtos dvi pagrindinės problemos – pasitikėjimo ir atsakomybės stiprinimas išduodant GMO leidimus Europos Sąjungoje bei rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo nepriklausomumas ir mokslinių tyrimų konfidencialumas. Rizikos vertinimai turėtų būti atliekami nepriklausomai ir nepriekaištingai, o gauta informacija prieinama visuomenei.

Europos GMO leidimų išdavimo sistema yra viena griežčiausių pasaulyje, Europos Komisija siekia ir toliau ją stiprinti, be to, planuoja finansuoti nepriklausomus tyrimus, kad būtų pakartotinai atliekami kompanijų vykdyti GMO bandymai.

EMST turi visą rinkinį procedūrų, kurias taikant, siekiama išvengti interesų konflikto, jos yra nuolat peržiūrimos ir stiprinamos. J. Dalli pabrėžė, kad pagrindinis klausimas yra: kaip galėtume sukurti rizikos vertinimo procesą, kuris visiškai atitiktų tokius griežtus reikalavimus, teisės aktus ir tinkamai įvertintų skirtingų mokslininkų nuomones? Vertinant riziką, mokslas turi būti patikimas, sąvokos ir metodai – atvirai svarstomi ir gerai paaiškinti. Svarbu nuolat atsižvelgti į technikos pažangą ir atitinkamai stiprinti rizikos vertinimo gaires, užtikrinant ankstyvą mokslininkų, suinteresuotų šalių ir visuomenės dalyvavimą atviroje diskusijoje.

Daugiau informacijos apie debatus ir jų dalyvių skaitytus pranešimus rasite interneto adresu: http://ec.europa.eu/food/food/biotechnology/docs/debate_gmo_agenda_presentations_17032011_en.pdf

gmo.am.lt informacija

ES durys vis plačiau veriasi GMO?

gmolt — Thu, 10 Mar 2011 14:32:21 +0000

Liaudies išmintis, sakanti – įsileisk kiaulę į trobą, tai ir ant stalo užlips, – ilgainiui gali pasitvirtinti, kalbant apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) invaziją. Kad ir kaip Europos Sąjunga priešinasi prieštaringai vertinamų GMO plėtrai, Bendrijos durys jiems po truputį veriasi vis plačiau.

Prieš kelias dienas oficialūs Europos Komisijos (EK) atstovai pranešė, kad pritaria siūlymui leisti gaminti pašarus gyvūnams iš įvežtinių žaliavų, kurių sudėtyje yra nedideli kiekiai ES neleistinų GMO.

Tokiu būdu pašarams gaminti galės būti naudojamos žaliavos, kuriose neleistinų GMO kiekis neviršys 0,1 proc. Nors atrodytų, kad tai labai nedidelė dalis, šis leidimas gali paskatinti GMO šalininkus, daugiausia amerikiečius, ateityje dar aktyviau veržtis į ES rinką, kuri iki šiol laikėsi gana atsargaus požiūrio į GMO. Kaip žinome, ES pašarų pramonė itin priklausoma nuo įvežtinių žaliavų, kurios sudaro didelę dalį sunaudojamo jų kiekio.

Plačiau apie tai skaitykite delfi.lt.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 89-1, 239, 241-3, 259-1 straipsnių pakeitimas ir papildymas

gmolt — Wed, 23 Feb 2011 17:49:18 +0000

Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 89-1, 239, 241-3, 259-1 straipsnių pakeitimą ir papildymą (Žin., 2010, Nr. 157-7968), numatant diferencijuotą pagal pažeidimų tipą ir mastą atsakomybę už genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimo reikalavimų pažeidimus.

Naujame administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitime diferencijuota atsakomybė už genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimo reikalavimų pažeidimus taip, kad sankcijos būtų taikomos pagal pažeidimų tipą ir mastą, numatant griežtesnę atsakomybę už stambaus masto pažeidimą. Diferencijuota atsakomybė už pažeidimus naudojant įteisintus ir neįteisintus genetiškai modifikuotus augalus, nustatyta atsakomybė pagal pažeidimų mastą hektarais, kai genetiškai modifikuoti augalai, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginami tiekimo rinkai tikslais, skiriant griežtesnes nuobaudas stambiems ūkiams (virš 20 ha).

Pakeitimai įsigalios nuo 2011 m. kovo 1 d.

gmo.am.lt informacija

ES leis neištirtiems GMO patekti į maisto grandinę

gmolt — Tue, 22 Feb 2011 21:41:38 +0000

Europos Sąjungos valstybių narių atstovų balsavimas šiandien užbaigė ES neištirtų GMO netoleravimo (angl. zero tolerance) gyvūnų pašaruose politiką.

Iki šiol į Europos Sąjungos rinką negalėjo patekti jokios pašarų siuntos, užterštos ES neleistinais GMO. Tačiau naujos šiandien priimtos taisyklės, kurios turėtų įsigalioti 2011 m. vasaros pradžioje, leis iki 0,1 % taršą GMO, kurie nepraėjo saugos vertinimo Europos Sąjungoje. Kaip aiški nuolaida Prancūzijai ir kitoms ES šalims, kurios iš pradžių prieštaravo planui, bus įleidžiami neištirti augalai, laukiantys leidimo išdavimo Europos Sąjungoje ne mažiau kaip tris mėnesius, tačiau be jokių garantijų, kad vėliau bus nustatyta, jog jie yra saugūs.

Europa importuoja didelius kiekius gyvūnų pašarų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos ir Argentinos, kuriose auginama 80 % pasaulio GM pasėlių. Europos šalių vyriausybės buvo spaudžiamos Jungtinių Amerikos Valstijų ir gyvūnų pašarų pramonės supaprastinti savo taisykles, kad daugiau GM javų patektų į rinką.

Pašarų pramonės atstovai teigia, kad jeigu toliau būtų laikomasi neleistinų GMO netoleravimo požiūrio, ES susidurtų su pašarų stygiumi. Tačiau ES duomenys rodo, kad siuntų, skirtų gyvulių pramonei, taršos atvejai yra reti. Nuo 2009 m. nei viena sojos – pagrindinio ingrediento gyvūnų pašaruose – siunta nebuvo atmesta ES pasienyje dėl taršos neištirtais GMO. [1]

„Greenpeace“ atstovė Stefanie Hundsdorfer sakė: „Dabar yra grėsmė, kad ES šalys patirs GMO lobistų spaudimą taip pat leisti GM taršą maisto produktuose, kurie skirti tiesiogiai žmonėms vartoti.“

[1] European Commission Rapid Alert System for Food and Feed http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/rasff_portal_database_en.htm

Parengta pagal „Greenpeace“ pranešimą spaudai, titanium22 nuotrauka

Atidėtas balsavimas dėl pašarų taršos Europos Sąjungoje neleistinais GMO

gmolt — Sun, 20 Feb 2011 20:55:46 +0000

Europos Sąjungos valstybės narės Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete (angl. Standing Committee on the Food Chain and Animal Health) š. m. vasario 9 d. nesugebėjo pasiekti kvalifikuotos daugumos dėl Europos Komisijos pasiūlymo leisti importuoti gyvūnų pašarus su minimaliu lygmeniu neleistinos Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotos (GM) medžiagos.

Europos Sąjungoje šiuo metu laikomasi neleistinų GMO netoleravimo (angl. zero tolerance) principo, t.y. pašaruose negali būti jokių GMO, kurių nėra leista naudoti Europos Sąjungoje.
Neseniai Europos Komisija pateikė projektą, numatantį, kad pašaruose galės būti Europos Sąjungoje neleistinų genetiškai modifikuotų organizmų iki didžiausios 0,1 procento ribos. Šis 0,1 % techninis slenkstis būtų taikomas GMO, kuriems dar nėra išduotas leidimas teikti rinkai ES, bet kurių dokumentai pateikti Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) ir laukia prašymų nagrinėjimo. Jeigu būtų priimta, 0,1 % riba būtų taikoma tik gyvūnų pašarų importui, bet ne žmonių maistui, nors eksportuojančios šalys įspėja, kad yra nepraktiška ir brangu skirstyti pasaulio grūdų atsargas į skirtas maistui ir pašarams.

Europos Komisija ir valstybės narės Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžiuose vasario 8–9 dienomis nepasiekė susitarimo dėl pasiūlyto „techninio sprendimo“. Po dviejų dienų derybų ir dėl devynių valstybių narių prieštaravimo – Prancūzija yra lyderė – Europos Komisija atidėjo balsavimą, kad būtų išvengta neigiamo sprendimo priėmimo. Pasak Komisijos, tam tikri ekspertai „paprašė tolesnių diskusijų“.

Kaip Europos Komisijos pasiūlymui nepritariančios šalys įvardijamos Prancūzija, Lenkija, Vengrija, Kipras, Malta, Graikija, Latvija, Lietuva ir Liuksemburgas.

Balsavimas dėl Europos Komisijos pasiūlymo atidėtas iki vasario 22 d.

Dabartinę ES politiką, kad gyvūnų pašarai negali būti užteršti neleistinais GMO net minimaliu lygiu, aktyviai kritikuoja biotechnologijų lobistai ir gyvūnų pašarų tiekėjai. Europos pašarų gamintojų federacija FEFAC ragino valstybes nares skubiai priimti 0,1 % ribos „techninį sprendimą“.
FEFAC prezidentas Patrickas Vanden Avenne‘as sakė: „Niekas negali paneigti, kad ekonominė ir socialinė rizika ES gyvulininkystei ir ES vartotojams yra reali ir toliau didės, nes GMO, leidžiamų visame pasaulyje, bet dar neleidžiamų ES, skaičius padidėja kiekvieną mėnesį. Atėjo laikas ES pasivyti pasaulinės GM pasėlių plotų plėtros realybę norint užtikrinti ES gyvulių augintojų bei vartotojų pašarų ir maisto saugumą priimant techninį sprendimą kaip pirmąjį žingsnį teisinga kryptimi“.

Pasiūlymo šalininkai sako, kad būtina priimti technines priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti pašarinių žaliavų importo iš trečiųjų šalių sutrikimų, kai juose randama kol kas neleistinų Europos Sąjungoje GMO. ES gyvulininkystės sektorių gali ištikti krizė ateinančiais mėnesiais, jei ES neturėtų galimybės importuoti pakankamai baltymingų pašarų.
Tačiau reikia paminėti ir tai, kad Europos Sąjungoje nei viena pašarų siunta nebuvo atmesta dėl taršos neleistinais GMO nuo 2009 m. vasaros.

Tuo tarpu organizacija Friends of the Earth Europe paskelbė, kad nauji pasiūlymai, kuriais siekiama susilpninti ES saugos įstatymus, yra nereikalingi ir teisiškai ydingi. Mute Schimpf iš šios organizacijos sakė: „GMO saugumo tinklo susilpninimas dar kartą rodo, kad Europos Komisija yra pasirengusi vartotojus ir aplinką statyti į pavojų.“
„Balsavimo atidėjimas atskleidžia, koks prieštaringas yra šis klausimas. Argumentai, kuriuos kelia gyvūnų pašarų pramonė, yra pagrįsti panikos kėlimu, o ne realybe. Nėra jokių priežasčių leisti užterštais pašarais šerti gyvulius Europoje. (…) Be to, mes manome, kad šis pasiūlymas yra teisiškai ydingas ir nepasiūlo jokios apsaugos vartotojams ar maisto pramonei.“

Teisinėje nuomonėje, kurios paprašė organizacija Friends of the Earth, padaroma išvada, kad Europos Komisijos pasiūlymas yra neteisėtas, šios naujos taisyklės yra atviros teisiniam užginčijimui. [1]

***
[1] Friends of the Earth paprašė teisinės nuomonės iš patyrusio teisininko Achimo Willando, kuris padarė išvadą:
Tai, kaip Europos Komisija bando pakeisti dabartinius Europos teisės aktus, reglamentuojančius GMO, nebus teisėta. Europos Komisija neturi teisės nustatyti GM taršos slenksčio iš naujo apibrėžiant testavimo ir analizės metodus pašarų kontrolės teisėje (Reglamentas 882/2004). Pasiūlymo tikslas yra įvesti de facto slenkstį neleistinų GMO taršai. Neleistini GMO negali išvengti ES leidimų išdavimo proceso.

Parengta pagal Europolitics.info, AllAboutFeed, Friends Of the Earth Europe informaciją, George Chriss nuotrauka

2011 m. BASF “Amflora” bulvių bus auginama mažiau

gmolt — Wed, 09 Feb 2011 20:22:44 +0000

Vokietijos chemijos kompanijos BASF augalų biotechnologijų padalinys BASF Plant Science 2011 metais genetiškai modifikuotų bulvių „Amflora“ augins žymiai mažiau nei praėjusiais metais, pranešė kompanija.

Skirtingai nei 2010 metais, 2011 m. BASF neteiks žaliavos krakmolo gamybai, nes kompanija planuoja sutelkti dėmesį į sėklų atsargų padidinimą auginimui vėlesniais metais, sakė BASF atstovas.

2011 m. BASF Plant Science augins du hektarus bulvių Ueplingene, Vokietijoje ir maždaug 15 hektarų Švedijoje. Praėjusiais metais buvo auginama maždaug 14 hektarų Vokietijoje, apie 80 hektarų Švedijoje ir apie 150 hektarų Čekijoje.

2010 m. rugsėjį BASF pateko į Europos Komisijos kritikos ugnį po to kai naujos rūšies genetiškai modifikuotų bulvių „Amadea“ buvo rasta laukuose Švedijoje, kuriuose leista auginti tik „Amflora“ bulves.

Parengta pagal Dow Jones Newswires informaciją, BASFPlantScience nuotrauka

GMO ir kiti dar neatpažinti objektai

gmolt — Mon, 31 Jan 2011 17:37:09 +0000

Galima atlikti bandymus su drozofilomis ar pelytėmis, tačiau jei kalbėsime apie žmogų, gal tik trečia karta parodys, ar genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tikrai nėra žalingi.

Prof. Antanas Svirskis įsitikinęs, kad paveldimumas dabar iš pagrindų klibinamas: „GMO skverbiasi į visas pasaulio šalis ir sakoma, kad nėra įrodyta, jog jie žalingi. Tačiau niekas neįrodė, kad nėra žalingi, nes tyrimai trumpalaikiai. Todėl atsargumas, juo labiau nebadaujančiuose kraštuose, yra didžiulis pranašumas. Visada suspėsime į tą traukinį.“

Visą straipsnį skaitykite čia.

Nepriklausomas mokslinis darbas atskleidžia, kad Bt baklažanai gali būti toksiški

gmolt — Mon, 17 Jan 2011 21:43:34 +0000

Planai Indijoje pradėti auginti pirmąjį genetiškai modifikuotą augalą žmonių maistui, Bt baklažanus, paskatino pateikti saugumo ataskaitą, kurioje atsiskleidžia Bt baklažanų toksiškumo požymiai. Anot tyrimo, atlikto nepriklausomai nuo biotechnologijų pramonės, yra požymių, kad genetiškai modifikuotų baklažanų vartojimas gali sukelti uždegimą, dauginimosi sutrikimus ir kepenų pažeidimus.

„Monsanto“ dukterinė įmonė „Mahyco“ kreipėsi dėl GM baklažanų auginimo komerciniais tikslais Indijoje bei Filipinuose. Baklažanai yra genetiškai modifikuoti gaminti baltymus, turinčius insekticidinių savybių (baklažanai gamina vadinamuosius Bt toksinus), kurie nukreipti prieš tam tikrus kenkėjus. Baklažanai yra viena svarbiausių Indijos daržovių. Indijos reguliuojančioji institucija – Genų inžinerijos patvirtinimo komitetas (angl. Genetic Engineering Approval Committee, GEAC), remdamasis „Mahyco“ pateiktais duomenimis, jog Bt baklažanai yra saugūs, leido juos komerciniais tikslais auginti, tačiau 2010 m. vasario mėnesį Indijos aplinkos ministras Jairamas Rameshas patvirtinimą atšaukė, nurodė, kad reikia atlikti nepriklausomus rizikos tyrimus ir įvedė moratoriumą, kuris galioja iki šiol.

Dr. Lou Gallagher, aplinkos epidemiologė ir rizikos vertinimo ekspertė, analizavo žiurkių maitinimo tyrimų (14-os ir 90-ties dienų), kuriuos užsakė „Mahyco“, siekdama įrodyti, jog genetiškai modifikuoti baklažanai yra saugūs, neapdorotus duomenis.

Ji padarė išvadą, kad „teiginių, jog šie augalai yra saugūs, nepatvirtina esami duomenys. Priešingai, yra nerimą keliančių požymių, kad maisto iš šių augalų vartojimas gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai.“

L. Gallagher taip pat argumentavo, kad yra didelių trūkumų maitinimo tyrimų protokole ir jis neatitinka tarptautinių standartų.

Pasak mokslininkės, „Mahyco“ pateiktose ataskaitose nebuvo tiksliai apibendrinti rezultatai ir ignoruoti toksiškumo požymiai žiurkėms. Žiurkėms, šertoms Bt baklažanais 90 dienų, pasireiškė:

organų ir sisteminiai pakenkimai: kiaušidės buvo perpus mažesnės, sudarė apie pusę jų normalaus svorio, padidėjo blužnis, baltųjų kraujo kūnelių skaičius buvo nuo 35 iki 40 proc. didesnis nei įprasta, taip pat padidėjo eozinofilų kiekis, kas rodo imuninės sistemos funkcijos pokyčius;
toksinis poveikis kepenims, ką parodė padidėjęs bilirubino ir plazmos acetilcholinesterazės kiekis.

L. Gallagher kelia klausimą, ar mokslininkai 14-os dienų ir 90-ies dienų tyrimams išvadas rašė patys, ar kažkas parašė išvadas už juos. „Šie klausimai yra svarbūs, nes tekstas neatitinka duomenų, mokslininkai nepasirašė savo ataskaitų (…)“.

L. Gallagher padaro išvadą, kad remiantis esamais duomenimis ir atsižvelgiant į rimtus nukrypimus nuo normalių mokslinių standartų genetiškai modifikuotų baklažanų negalima rekomenduoti vartoti žmonėms.

—–

Dr. Lou Gallagher darbas „BT BRINJAL Event EE1 – The Scope and Adequacy of the GEAC Toxicological Risk Assessment. Review of Oral Toxicity Studies in Rats“:
http://www.testbiotech.de/sites/default/files/Report%20Gallagher_2011.pdf

„Mahyco“ duomenys: http://www.envfor.nic.in/divisions/csurv/geac/bt_brinjal.html

—–

rdesai nuotrauka

GM vištos – paukščių gripo problemos sprendimas ar bandymas nuslėpti netinkamą ūkininkavimą?

gmolt — Sat, 15 Jan 2011 15:46:39 +0000

Europos mokslininkai surado būdą, kaip genetiškai modifikuoti vištas, kad jos neplatintų paukščių gripo, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime. Paukščių gripas H5N1 kamuoja naminius paukščius, tačiau juo gali užsikrėsti ir žmonės. Šio tipo gripas gali sukelti mirtinus kvėpavimo sutrikimus ir kitas komplikacijas, praneša naujienų agentūra AFP.

Waugsberg nuotrauka

Pirmą kartą žmogui paukščių gripas nustatytas 1997 metais Honkonge. 2004 metais visame pasaulyje kilo paukščių gripo protrūkis, apie susirgimus pranešama iki šiol.

Kembridžo ir Edinburgo universitetų mokslininkai tvirtina, kad jų sukurtos modifikuotos vištos gali užsikrėsti paukščių gripu, tačiau negali jo perduoti kitoms vištoms.

„Vištos yra potencialūs tarpiniai užkrėstieji, o tai gali lemti, kad naujos gripo atmainos bus perduodamos žmogui. Užkirtus kelią viruso plitimui tarp vištų, galima sumažinti ligos ekonominį poveikį ir sumažinti riziką, kuri kyla su užsikrėtusiais paukščiais kontaktą turėjusiems žmonėms“, – teigė Laurence`as Tiley iš Kembridžo universiteto Veterinarijos departamento.

Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad tyrimas dar tik pradėtas, tad sukurti paukščiai nėra tinkami žmonių maistui.

„Mūsų apibūdinta genetinė modifikacija yra svarbus pirmas žingsnis kuriant vištas, kurios būtų visiškai atsparios paukščių gripui. Konkrečiai šie paukščiai skirti tik tyrimams, ne plačiajam vartojimui“, – kalbėjo jis.

Paukščių modifikacijos esmė – naujas genas, kuris sukuria molekulę „jauką“, imituojančią paukščių gripo viruso elementą. Tuomet virusas apgaule „priverčiamas atpažinti molekulę-jauką, o ne viruso genomą, o tai paveikia viruso ciklo replikaciją“, teigiama tyrime.

Kuomet genetiškai modifikuotas vištas mokslininkai užkrėtė paukščių gripu, jos susirgo, tačiau neplatino viruso tarp kitų paukščių, nesvarbu, ar jie buvo genetiškai modifikuoti, ar ne.

„Šio tyrimo rezultatai teikia daug vilčių. Genetinė modifikacija leidžia daryti tokius genų pakeitimus, kurie negalimi veisiant gyvūnus, rodo, kad tai turi potencialo pagerinti gyvūnų gerovę paukštienos pramonėje“, – teigė tyrėja Helen Sang iš Edinburgo universiteto.

„Šis darbas taip pat gali padėti pagrindus ekonominio ir maisto saugumo gerinimui daugelyje pasaulio regionų, kur paukščių gripas yra didelė problema“, – pridūrė ji.

Šaltinis: lrt.lt

Tuo tarpu tokio paukščių gripo problemos sprendimo kritikai teigia, kad genetiškai modifikuotos vištos yra bandymas nuslėpti netinkamą ūkininkavimą.

Apie genetiškai modifikuotas vištas pasirodė nemažai pranešimų viso pasaulio žiniasklaidoje. BBC cituoja Timą Elsdale‘ą, Rytų Sasekso ekologinį ūkininką, kuris sako, kad siekiant išvengti gyvūnų ligų geriau pradėti taikyti gero ūkininkavimo metodus, nei kurti GM gyvūnus.

„Ūkyje gyvūnų ligos mums nekelia didelių problemų“, – sako T. Elsdale‘as. „Ekologiniai gyvulininkystės metodai neskatina ligų, jei gyvūnai turi pakankamai erdvės. Jie gyvena natūralioje aplinkoje ir minta normaliu maistu, taigi daugelis ligų, kurios paplitę įprastuose ūkiuose, pas mus nepastebimos.“

Svarbiausia Jungtinės Karalystės ekologinė organizacija „Soil Association“ išplatino pranešimą, kad GM vištų, kurios, kaip teigiama, bus genetiškai modifikuotos siekiant sustabdyti paukščių gripo plitimą, kūrimas neišspręs pagrindinės rimtų ligų protrūkių priežasties, kuri susijusi su pramoniniu vištų auginimu, ir dar kelia grėsmę pabloginti situaciją.

Pagrindinė problemos priežastis yra milijonai vištų, laikomų narvuose visame pasaulyje, kurios dažnai išlaikomos gyvos iki amžiaus, kai tinka skerdimui, tik naudojant antibiotikus, kas sukuria idealią terpę naujoms, sunkiau įveikiamoms ligų atmainoms.

Peteris Melchettas iš organizacijos „Soil Association“ sakė: „Gyvūnų laikymas ankštai nežmoniškose fermų sąlygose skatina tokių ligų kaip paukščių ir kiaulių gripas plitimą. Ši GM fantazija tiesiog bando užmaskuoti netinkamus ūkininkavimo metodus. Patirtis su GM augalais rodo, kaip greitai atsiranda atsparios piktžolės ir nauji vabzdžiai kenkėjai, nepaisant GM pramonės pažadų, kad to negalėjo atsitikti.“

„Virusai yra vieni iš sparčiausiai besivystančių organizmų Žemėje, ir jie galėtų greitai tapti atsparūs GM viščiukams. Naujų atmainų kūrimo lenktynėse virusai būtų greitesni, daug greitesni nei galima būtų kurti naujas GM vištų veisles. Kaip atsakas į GM iššūkį virusai net gali tapti pavojingesni ir kelti didesnę grėsmę žmonių sveikatai.“

Lip Kee Yap nuotrauka

Visuomenės požiūrį nori pakeisti nauju GMO pavadinimu

gmolt — Fri, 07 Jan 2011 23:51:04 +0000

Vienas iš svarbiausių britų žemės ūkio mokslininkų pasiūlė, kad žemdirbiai auginamus genetiškai modifikuotus (GM) augalus galėtų pervadinti „vakcinuotais“ ir taip laimėti visuomenės, kuri genų pakeitimus vertina prieštaringai, palankumą.

Toks pasiūlymas aktyvistų iškart pasmerktas kaip „visiškai beviltiškas“, rašo „The Telegraph“.

„Wikileaks” dokumentai: JAV vyriausybė buvo raginama nubausti ES už pasipriešinimą GMO

gmolt — Mon, 03 Jan 2011 17:54:08 +0000

Nauji „WikiLeaks“ paviešinti dokumentai rodo, kad JAV ambasada Paryžiuje patarė Vašingtonui pradėti prekybos karą prieš bet kurią Europos Sąjungos (ES) valstybę, kuri priešintųsi genetiškai modifikuotiems pasėliams, praneša britų dienraštis „The Guardian“.

Paviešinti dokumentai byloja, kad, atsakydamas į Prancūzijos žingsnius 2007-aisiais uždrausti „Monsanto“ genetiškai modifikuotus pasėlius, JAV ambasadorius Craigas Stapletonas, buvusio JAV prezidento George’o Busho draugas ir verslo partneris, paragino nubausti ES ir ypač tas šalis, kurios nepalaiko genetiškai modifikuotų pasėlių naudojimo jų teritorijoje.

Plačiau apie tai skaitykite bernardinai.lt straipsnyje.

GM tarša, Vakarų Australija

gmolt — Sun, 02 Jan 2011 22:23:43 +0000

„Žemės ūkio ministras Terry Redmanas sulaužė savo pažadą, kad genetiškai nemodifikuoti pasėliai neužsiterš nuo gretimų GM ūkių“, – pareiškė Vakarų Australijos šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Mickas Murray.

Steve‘as Marshas, kuris ūkininkauja Vakarų Australijoje netoli Kojonupo, tapo pirmuoju Vakarų Australijos ūkininku, kuris gali prarasti savo ekologinį sertifikatą po to, kai jo pasėlius užteršė kaimyno genetiškai modifikuoti rapsai. S. Marshas rado genetiškai modifikuotų rapsų savo sertifikuotuose ekologiniuose aptvaruose ir apie tai įspėjo atitinkamas institucijas. Jis pranešė, kad GM rapsų sėklas vėjas atpūtė daugiau nei 1,5 km į jo laukus iš kaimyninių laukų ir taip GM rapsais užteršta bent 182 hektarai.

„Ne tik pasėliai buvo užteršti, bet ir avys ėdė užterštus pašarus“, – sakė M. Murray.

Australijos ekologiniai standartai neleidžia GM taršos net minimaliu lygiu ir dėl incidento buvo suspenduotas ūkininko kai kurių aptvarų ekologinis statusas.

„Finansiniai taršos padariniai gali būti sukrečiantys ir tai tik laiko klausimas kai daugiau genetiškai nemodifikuotų pasėlių augintojų bus priversti mokėti už vyriausybės neapgalvotą poziciją dėl genetiškai modifikuotų augalų. Tai kiršina ūkininką prieš ūkininką, kaimyną prieš kaimyną“, – sakė M. Murray. „Ūkininkas dabar rizikuoja prarasti savo ekologinį sertifikatą ir turi derlių, kurio negali parduoti.“

S. Marshas pažymėjo, kad situacija yra įrodymas, jog GM augalų negalima sukontroliuoti ar sulaikyti. „Mūsų pragyvenimo šaltinis yra pavojuje, nes esame sertifikuotas ekologinis ūkis ir priklausome nuo uždarbio, kuris gaunamas parduodant garantuotai ekologišką, genetiškai nemodifikuotą maistą“, – sakė jis. „Vyriausybės, kurios leidžia auginti GMO, turi užtikrinti, kad tai, ką ūkininkas daro savo žemėje, neįtakos kaimyninių ūkių“.

2010 m. pradžioje Vakarų Australijoje buvo panaikintas draudimas auginti GM augalus ir vyriausybė teigė, kad yra taikomos pakankamos apsaugos priemonės siekiant apsisaugoti nuo taršos tarp GM ir genetiškai nemodifikuotų pasėlių. Vyriausybė palaikė biotechnologijų pramonės remiamas penkių metrų apsaugos zonas tarp GM ir genetiškai nemodifikuotų pasėlių, tačiau dėl tokio dydžio apsaugos zonų įspėjo ekologiniai ūkininkai.

Po to, kai pranešta apie nepageidaujamą taršą, Vakarų Australijos vyriausybė pripažino, kad gali tekti iš naujo įvertinti genetiškai modifikuotų augalų auginimo standartus.

Vartotojų tinklo be GMO (The GM Free consumers network) atstovė Janet Grogan situaciją pakomentavo taip: „Kojonup ekologinis ūkininkas Steve‘as Marshas, atrodo, įeis į istoriją kaip pirmoji Vakarų Australijos komercinių GM augalų auka, tuo tarpu Žemės ūkio ministras sako, kad jis vertina S. Marsho susirūpinimą rimtai – tiesą sakant, taip rimtai, jog siūlo ekologinius standartus sušvelninti taip, kad būtų priimta GM tarša!“

Aptikęs taršą ekologinis ūkininkas S. Marshas sakė, kad jis svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų dėl jo ganyklų ir pasėlių užteršimo genetiškai modifikuotais rapsais.

Tuo tarpu tarptautinė kompanija Monsanto, kurios sukurti GM rapsai išplito į S. Marsho laukus, gruodžio 23 d. atskleidė, kad ji rems GM rapsų augintoją, suteiks jam teisinę pagalbą, jei S. Marshas sieks prisiteisti nuostolių kompensavimą teismuose.

Monsanto atstovė sakė, kad GM rapsus auginantis ūkininkas laikėsi reikalavimo išlaikyti 5 metrų apsaugos zoną tarp GM pasėlių ir kaimyninio ūkio: „GM rapsų augintojas vykdė visus reikalavimus“. Monsanto atstovė taip pat teigė, kad „Jei keletas rapsų pateko į kaimyninį ūkį, tai neturėtų paveikti jo ekologinio statuso. Abu ūkininkai padarė viską, ką turėjo padaryti.“

Vakarų Australijos Žemės ūkio ir maisto departamentas gruodžio 24 d. patvirtino, kad apie 70 procentų Kojonupo ekologinio ūkininko Steve‘o Marsho ūkio buvo užteršta genetiškai modifikuotais rapsais.

Parengta pagal „The Land“, ABC, „The Australian“, „WA Business News”, “Farm Weekly“, “Donnybrook Bridgetown Mail“ informaciją, „Farm Weekly“ nuotrauka.

Pokalbis apie genetiškai modifikuotus maisto produktus

gmolt — Thu, 30 Dec 2010 19:43:22 +0000

„Mano sveikata“, 2010-11-27

Pokalbis apie genetiškai modifikuotus maisto produktus su „Tatulos programos“ direktoriumi Almonu Gutkausku.

Laidą rengia Ginas Dabašinskas.

Klausykitės laidos įrašo.

Europos Komisija parengs leistinų priežasčių uždrausti GMO sąrašą

gmolt — Wed, 22 Dec 2010 20:45:09 +0000

Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Johnas Dalli informavo valstybių narių aplinkos ministrus, kad Europos Komisija (EK) rengia leistinų priežasčių sąrašą, kuriuo nacionalinės vyriausybės galės remtis, uždrausdamos savo teritorijose auginti genetiškai modifikuotus (GM) pasėlius, praneša „European Voice“.

Europos Sąjungai pradėjus ieškoti būdų, kaip reformuoti leidimų auginti GMO suteikimo sistemą, EK ir valstybės narės susidūrė su opia problema dėl teisinio pasiūlymo dėl GMO pagrįstumo.

Apie tai skaitykite myep.delfi.lt.

WikiLeaks: Ispanija – pagrindinė JAV sąjungininkė skatinant GMO

gmolt — Tue, 21 Dec 2010 16:53:13 +0000

JAV ir Ispanija glaudžiai bendradarbiavo, siekdamos apginti GMO auginimą ES, ir netgi Vatikanas tyliai palaiko šią kontroversišką technologiją, atskleidė nutekintas JAV diplomatų susirašinėjimas, praneša „EUobserver“.

Dokumentai paviešinti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Europos Komisijai buvo įteikta daugiau kaip milijono ES piliečių pasirašyta peticija, raginanti Europoje uždrausti GMO.

Apie tai skaitykite myep.delfi.lt.

Baudos už GMO naudojimo reikalavimų pažeidimus didės

gmolt — Tue, 14 Dec 2010 20:18:28 +0000

Baudos už genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo pažeidimus bus didesnės, Seimui sugriežtinus atsakomybę teisės aktais. Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas. Už šias pataisas balsavo 89 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, trys parlamentarai susilaikė.

Apie tai skaitykite lrt.lt.

GMO: žiniasklaidos kuriamas baubas ar mokslo pažangos įrodymas?

gmolt — Mon, 29 Nov 2010 21:37:38 +0000

Į šį klausimą gruodžio 2 d., ketvirtadienį, 18.30 val. kavinėje „Mano Guru“ (Vilniaus g. 22/ Labdarių g. 1) rengiamoje diskusijoje „Café Scientifique“ apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), žiniasklaidą ir etiką bandys atsakyti žurnalistas iš Didžiosios Britanijos Myc’as Riggulsfordas. 25-erių metų mokslo komunikacijos patirtį turintis lektorius nuolat bendradarbiauja su tarptautinėmis žiniasklaidos, mokslo ir labdaros organizacijomis tokiose srityse kaip medicinos etika, gyvūnų gerovė ir organizuoja mokymus žurnalistams.

Diskusijos metu bus kalbama apie visuomenę ir mokslą globalizacijos kontekste, lobizmą, aktyvizmą, kultūrinių skirtumų reikšmę, intelektinę nuosavybę ir gyvūnų teises. Pristatydamas argumentus už ir prieš genų inžineriją lektorius aptars prieštaravimus medicinos tyrimų, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos srityse. Vienas pagrindinių šio „Cafe Scientifique“ akcentų – žiniasklaidos vaidmuo viešojoje diskusijoje apie GMO – valdžios įtaka, interesų kova ir manipuliacija.

Kadangi vietų skaičius ribotas, ketinantieji dalyvauti renginyje kviečiami registruotis el. p. rita.bureikaite@bef.lt iki gruodžio 2 d. 9 val.

Pranešimas ir diskusija vyks anglų kalba.

„Café Scientifique“ arba „Mokslinė kavinė“ – tai diskusijos viešose erdvėse aktualiomis mokslo temomis. Renginį organizuoja Britų Taryba Lietuvoje, nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

Baltijos aplinkos forumo (www.bef.lt) informacija

Teisininkai abejoja, ar šalys gali rinktis: drausti, ar leisti GMO

gmolt — Wed, 17 Nov 2010 20:40:47 +0000

Europos planas leisti šalims narėms pačioms nuspręsti, ar leisti, ar uždrausti genetiškai modifikuotų pasėlių auginimą, būtų nepriimtinas pagal ES ir, ko gero, tarptautinės teisės reikalavimus, teigiama oficialiame teisininkų pranešime, pateiktame valstybėms narėms, rašo „The Guardian“.

Teisininkų nuomonė neparanki Europos Komisijai (EK), jau seniai propaguojančiai šią technologiją. Atrodė, kad liepos mėnesį EK padarė didžiulę nuolaidą, leidusi narėms pačioms priimti sprendimą šiuo klausimu.

Bet ES Ministrų tarybos teisės tarnybos parengtame dokumente tvirtinama, kad EK pasiūlymas remiasi „negaliojančiu teisiniu pagrindu“ ir kelia „rimtas abejones“ dėl pasiūlymo suderinamumo su ES ir Pasaulio prekybos organizacijos teise.

Plačiau apie tai skaitykite myep.delfi.lt.