http://www.balsas.lt/naujiena/322505/jav-nugalejo-ek-leido-importuoti-genetiskai-pakeistus-kukuruzus/rubrika:naujienos-pasaulis-esireuropa

2009 m. lapkritį išleistas pranešimas GM javų įtaka pesticidų naudojimui: pirmieji trylika metų (Impacts of Genetically Engineered Crops on Pesticide Use: The First Thirteen Years), kuriame atskleidžiama, kad platus GM javų auginimas Jungtinėse Valstijose paskatino didesnį pesticidų naudojimą ir herbicidams atsparių piktžolių protrūkį.

Pranešime tiriama genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų, sojos ir medvilnės auginimo įtaka pesticidų naudojimui Jungtinėse Valstijoje, daugiausia remiantis Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento (United States Department of Agriculture, USDA) duomenimis. Tyrime naudoti oficialūs USDA duomenys apie pesticidų naudojimą siekiant įvertinti vidutiniškai GM javams sunaudojamą pesticidų kiekį, palyginti su tradicinėmis, genetiškai nemodifikuotomis, rūšimis.

Kaip rašoma pranešimo santraukoje, “svarbiausia išvada yra ta, kad dėl GM javų herbicidų naudojimas JAV per pastaruosius 13 komercinio GM javų auginimo metų (nuo 1996 metų iki 2008 metų) padidėjo 383 milijonais svarų (apie 173 000 tonų). Dėl šio žymaus herbicidų kiekio padidėjimo tampa nebejuntamas insekticidų, naudotų GM kukurūzams ir medvilnei, sumažėjimas.”
Dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų ir medvilnės, turinčių atsparumo vabzdžiams savybę, insekticidų naudojimas nuo 1996 metų sumažėjo 64 milijonais svarų (apie 29 000 tonų). Tačiau bendrai pesticidų naudojimas, skaičiuojant tiek insekticidus, tiek herbicidus, Jungtinėse Valstijose  išaugo 318 milijonų svarų (apie 144 000 tonų). Taigi bendras dabartinių GM javų cheminis pėdsakas yra neabejotinai neigiamas.
Pranešime nustatoma ir detaliai aptariama pagrindinė pasekmė – herbicidams atsparių piktžolių atsiradimas.

“Žymus herbicidų, naudojamų GM javams, kiekio augimas nėra naujiena ūkininkams. Piktžolių kontrolė dabar yra plačiai pripažįstama svarbia problema GM pasėliuose, ūkininkai ir mokslininkai stengiasi surasti prieinamą ir efektyvią strategiją spręsti atsparių piktžolių atsiradimo dėl herbicidams atsparių javų auginimo problemą.

Tačiau staigiai augantis herbicidų naudojimas yra naujiena plačiajai visuomenei, kuri vis dar puoselėja iliuziją, palaikomą pramonės teiginių ir reklamos, kad genetiškai modifikuoti javai sumažina pesticidų naudojimą. Tokie teiginiai buvo teisingi pirmuosius kelerius GM kukurūzų, sojos ir medvilnės komercinio auginimo metus. Tačiau kaip parodoma pranešime, dabar jie nebėra teisingi.

Tikslus genetiškai modifikuotų javų įtakos pesticidų naudojimui vertinimas yra svarbus ne dėl to, kad būtų ištaisyta biotechnologijų pramonės reklama. Tikslus įvertinimas svarbus dėl ateities žemdirbystės, tyrimų ir reguliavimo politikos krypties. Herbicidai ir insekticidai yra stipriai veikiantys toksinai. Kai GM javai negali reikšmingai sumažinti pesticidų naudojimo, politikos formuotojai turi ieškoti kitų galimybių. Be taršos, žemdirbystė dabar susiduria su klimato kaitos ir augančios pasaulio populiacijos iššūkiais. Biotechnologijų pramonės dabartinės reklaminės kampanijos žada šias problemas išspręsti, kaip kažkada žadėjo sumažinti cheminį žemės ūkio pėdsaką. Prieš priimant GM javus kaip šių iššūkių sprendimą, reikia blaivaus duomenimis pagrįsto ankstesnių pažadų įvertinimo. Vyriausybė turi galimybių ir atsakomybę vykdyti periodiškus tyrimus, kad tinkamai įvertintų GM javų poveikio svarbiausius parametrus, tarp jų pesticidų sunaudojimą. Nors USDA rinko ūkio lygmens duomenis apie pesticidų naudojimą, departamentas nekalbėjo apie GM javų įtaką pesticidų naudojimui beveik dešimtmetį.”

Visas pranešimas (69 psl.):
http://www.organic-center.org/reportfiles/13Years20091116.pdf

Pranešimo santrauka (15 psl.):
http://www.organic-center.org/reportfiles/EXSUM_13Years20091116.pdf

Lentelės:
http://www.organic-center.org/reportfiles/SupplementalTablesv2.pdf

http://vz.lt/straipsnis/2009/11/12/Lietuvos_verslas_pasimetes_del_genetiskai_modifikuotu_p

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimas žymiai sumažino ekologiškų kukurūzų auginimą ir jų sambūvis yra praktiškai neįmanomas. Tai yra svarbiausia vieno pirmųjų šios krypties tyrimų Europoje išvada, kuris 2008 metais atliktas Barselonos universiteto Aplinkos mokslo ir technologijų institute. Tyrime analizuota situacija Katalonijoje ir Aragone, šie regionai yra pagrindiniai Europoje genetiškai modifikuotų kukurūzų augintojai.

Tyrimą atliko Rosa Binimelis ir jame tirtas genetiškai modifikuotų ir tradicinių bei ekologiškų pasėlių sambūvio (coexistence) koncepcijos taikymas Europos Sąjungoje. Tyrimo rezultatai paskelbti Žemės ūkio ir aplinkosaugos etikos žurnale (Journal of Agricultural and Environmental Ethics).

Nuo tada, kai GM kukurūzai pradėti auginti Ispanijoje 1998 metais, jie buvo diskusijų ir nesutarimų objektas ir pastaraisiais metais tai išsivystė į diskusiją dėl genetiškai modifikuotų pasėlių sambūvio su tradiciniais bei ekologiškais idėjos. Sambūvio koncepciją 2002 metais pristatė Europos Komisija, kaip manoma, siekdama dviejų tikslų: spręsti skirtingų augalų susimaišymo problemą (ekologiniai ūkininkai yra įsipareigoję nenaudoti GMO) ir kad palengvintų egzistuojančio de facto moratoriumo panaikinimą Europoje ir taip būtų galima įteisinti naujų genetiškai modifikuotų augalų auginimą. Sambūvio idėja, pritaikius technines priemones, užtikrintų laisvą rinką kartu sumažindama politinius konfliktus dėl GMO.

Ankstesni tyrimai šioje srityje buvo vykdomi naudojant modeliavimą ar eksperimentinius atvejus, nes daugelyje Europos šalių GM augalai nebuvo komerciškai auginami. Rosa Binimelis analizuoja situaciją Katalonijoje ir Aragone, kur GM augalai komerciškai auginami nuo 1998 metų. Nustatyta, kad 2007 metais genetiškai modifikuotų kukurūzų plotas Katalonijoje ir Aragone buvo atitinkamai 23 000 ir 35 900 ha, kas sudarė 55 % ir 42 % viso šiems augalams skirto ploto. Buvo auginami Bt kukurūzai, kurie naudojami daugiausia pašarams. Kukurūzų gamybos procese dalyvauja kooperatyvai, kurie apima visą gamybos grandinę nuo sėklų pardavimo iki pagalbos komercializacijai, įskaitant technines konsultacijas. Gamybos sistemoje gausu infrastruktūros, todėl atskirti GM kukurūzus nuo tradicinių ir ekologiškų tampa sunku ir brangu. Ispanijoje ekologinė žemdirbystė plečiasi, daugėja augintojų ir didėja ekologiškų kultūrų užimamas plotas. Tačiau ši tendencija yra priešinga kukurūzų atveju.

Analizė atskleidžia konfrontaciją tarp GM technologijos šalininkų ir priešininkų dėl pasekmių, kurias ši technologija gali turėti ir priemonių, kurių reikia imtis reglamentavime ir numatant, kas turi prisiimti atsakomybę dėl susimaišymo atvejų. Tyrime analizuojami sunkumai, su kuriais susidurtų ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, jei prireiktų reikalauti kompensacijų dėl įvykusio susimaišymo, dėl techninių neaiškumų nustatant taršos lygį ar jos kilmę. Daug ūkininkų, kurie galėtų iškelti bylas dėl žalos, linkę to nedaryti, kad išvengtų bet kokių vietinių konfliktų, nes gyvena mažuose kaimuose.

Dėl visų šių priežasčių ekologiškiems kukurūzams skirtas plotas nuo 2004 metų (kai buvo atliktos pirmosios analizės) iki 2007 metų Aragone sumažėjo 75 % ir Katalonijoje nuo 2002 ir 2005 metų – 5 %. Katalonijoje procentas yra mažesnis, nes vieninteliai prieinami duomenys yra metų, kai GM kukurūzai nebuvo taip plačiai paplitę kaip šiandien. Šią tendenciją patvirtino ekologinio sertifikavimo institucijos.

Atsižvelgiant į šį kontekstą, tyrime padaroma išvada, kad tiek sambūvio sąvoka, tiek skirtingi įgyvendinimo pasiūlymai sukūrė naujas problemas. Padarant ūkininkavimo modelius ir jų poveikio interpretavimą individualiu pasirinkimu, vieninteliai klausimai, į kuriuos atsižvelgiama, yra individualizuoti bei ekonominiai aspektai. Rezultatai iki dabar yra GM augalų auginimo, labiau nei bet kokios kitos alternatyvos, skatinimas.

Parengta pagal http://www.innovations-report.de/html/berichte/studien/bericht-113314.html

foeeurope.org nuotrauka

Jūsų dėmesiui pristatome trumpą filmą, padedantį tiksliau įvertinti “pigios” sojos iš Pietų Amerikos kainą.

Filmą “Killing Fields: the battle to feed factory farms” galima parsisiųsti iš šio puslapio:
http://feedingfactoryfarms.org/?id=6

Janina GADLIAUSKIENĖ,
ŽL korespondentė

Janina Gadliauskienė

Esame labai turtinga ir svetinga šalis. Miškus ir žemę išparduodame užsieniečiams, kurie be ceremonijų panaudoja ją kiaulių auginimui, monokultūroms ar chemijos pramonei. Energetiką perleidžiame sukčiams, kurie vergišku darbu nukankinę prekybos centrų kasininkes, susikrovė turtus ir siekia monopolizuoti elektros energijos ūkį. Dar to per maža. „Rubicon group“ Lietuvoje perima ne tik komunalinio ūkio aptarnavimą, bet ir atliekų surinkimą bei deginimą. Ar dar kas nors liko nepadalinta, neparduota ar atiduota? Pasirodo, liko. Seime susirinkę politikai, valdininkai ir mokslininkai svarstė ar galima leisti atvirame lauke auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Pastaraisiais metais stambios užsienio kompanijos verčia Lietuvos valdžios institucijas priimti sprendimus, kuriems atvirai prieštarauja didžioji visuomenės dalis. Kol kas bent ši Lietuvos dalis dar neparduota. Tačiau ar ilgai? Apie tai ir buvo kalbėta Seimo narių surengtame posėdyje.

Prieš GMO – moratoriumas

Birželio 10 dieną Seimo narių Dailio Alfonso Barakausko ir Rimo Antano Ručio iniciatyva pakviesti mokslininkai iš Lietuvos biotechnologų asociacijos, specialistai iš Žemės, Aplinkos ministerijų bei politikai svarstė Seimui teikiamą projektą dėl moratoriumo genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką. Seimo narys Dailis Barakauskas susirinkusiems sakė, kad tiek įvežami GM produktai ar jų dalys, tiek genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kelia vis daugiau susirūpinimo. Ypač sunerimę ekologinių ūkių savininkai dėl GMO atitinkamos taršos jų pasėliams. Dabartiniu metu dėl GMO paplitimo maisto produktuose ir auginimo atvirame lauke sunerimusios ne tik Europos valstybės, bet Jungtinės Amerikos Valstijos. Nemažai medžiagos dėl GMO poveikio žmogaus sveikatai visuomenei pateikia JAV aplinkosaugos medicinos akademija. Publikacijose pažymima, kad GMO veikia žmogaus imuninę sistemą, sukelia alergines ligas, išsigimimus bei vėžinius susirgimus. Todėl siekiama, kad politikai, pritardami pasauliniam sujudimui prieš GMO, imtųsi priemonių: pirma, Lietuva pasiskelbia laisva zona nuo GMO, antra, priima moratoriumą (draudimą) GMO auginimui ir trečia, pritaria Vokietijos Žemės ūkio ministro Horst Seehofer pasiūlymui pakeisti transgeninių augalų patvirtinimo Europos Sąjungoje procedūrą. Tai reikštų, kad ateityje sprendimai dėl patvirtinimo būtų pagrįsti tik mokslinių tyrimų rezultatais, o ne politinių partijų atstovų balsavimu, kaip yra dabar Europos Komisijoje. Dalis politinių partijų atstovų, susirūpinę dėl užsienių kompanijų veržimosi Lietuvoje auginti GMO atvirame lauke, pasiūlė Seimui patvirtinti moratoriumą, – sakė D. A. Barakauskas. Įstatymo pataisa sako, kad draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti ir išleisti į aplinką GMO, kol nebus visiškai ir pilnai ištirtas ir nustatytas jų ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Pasitarime dalyvavę Europos teisės departamento atstovai sakė, kad toks projektas prieštarauja Europos direktyvai 2001/18EB, nes projekto nuostatos aprėpia į aplinką išleidžiamus GM organizmus ir į šalį atvežamus GM produktus. „Skirtingai nei siūloma pateiktame projekte, valstybė narė negali nustatyti bendro pobūdžio draudimo auginti visus GMO neapibrėžtam laikotarpiui“, – sakoma Europos teisės departamento rašte Seimui. Tačiau tame pačiame dokumente pabrėžiama, kad „Bendrijoje į aplinką gali būti išleidžiami GMO, tik nustačius, kad jie nekelia pavojaus aplinkai arba sveikatai ir atlikus mokslinį rizikos įvertinimą“.

Mokslininkų pyktis

Seimo pasitarime susirinkusi gausi kompanija mokslininkų iš Lietuvos biotechnologų asociacijos gana aršiai puolė Seimo teikiamą moratoriumą pritardami išsakytai nuomonei, kad toks projektas prieštarauja ES teisei bei Konstitucijai. Biotechnologijos instituto ekspertas Leonas Grinius savo pasisakymą pradėjo grasinimais bylinėtis su visais, kurie bandys jo atstovavimą priskirti “Monsanto” politikai Lietuvoje auginti modifikuotus kukurūzus. Jis sakė, kad visuomenės puolimas, o ypač Lietuvos žaliųjų judėjimo veikla itin trukdo moksliniams eksperimentams. Dabartiniu metu visi tyrimai uždarose patalpose jau padaryti ir šiuos tyrimus būtina tęsti atvirame lauke. Tačiau Vyriausybė, kuriai atstovauja Aplinkos ministerija, tokiems tyrimams leidimo neduoda. Šioms L. Griniaus išsakytoms nuostatoms paantrino Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis. Jis sakė, kad jo vadovaujamas GMO priežiūros komitetas net du kartus norėjo duoti leidimus, dėl rapsų – vokiečių BASF ir dėl kukurūzų – Monsanto, auginti kultūras atvirame lauke. Tačiau abiem atvejais sukilusi visuomenė išgąsdino ministeriją ir pastaroji leidimo nedavė.

Išsigelbėjimas – pelytės

Sėdėdama posėdyje prisiminiau žurnalistės Rasos Kalinauskaitės iš TV laidos „Paskutinė instancija“ pamokymą: „O tu jiems pirma pasiūlyk ištirti pelytes. Pelytėmis, pelytėmis juos už…“ Taigi, prisiminusi išganingą mintį pasiūliau susirinkusiems ir net, vėliau, pačiam GMO ekspertui L. Griniui pirmiausia ištirti GMO poveikį pelėms. Ir tik atlikus išsamią analizę, galvoti apie tolesnes galimybes. Tačiau niekas šios išganingos minties nepalaimino. Įsiaudrinusių mokslininkų nenuramino net Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus pasakymas, kad Vyriausybės priimtose taisyklėse yra griežtos normos – 6 kilometrai nuo GMO laukų iki kitų pasėlių. “Kur gi rasi tokias vietas, kad galėtumei taip išsidėlioti GM pasėlių laukus”, – klausė Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis. Jis sakė, kad Lietuvai absoliučiai nereikalingi GM rapsai, nes yra pakankamai švarūs, neželia piktžolėmis. Todėl jų išauginimui nereikia papildomai naudoti glifosato. Tačiau mokslininkai ir toliau atakavo griežtais klausimais, kuo galėčiau įrodyti, kad GMO kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Tuomet atsiverčiau jų kolegės Vilniaus universiteto docentės, GMO ekspertės Lidijos Kalėdienės mokslinį straipsnį „Genetiškai modifikuoti organizmai: už ar prieš?“. Šio straipsnio skyrelyje „GMO rizikos problema“ pasakyta, kad „kalbėdami apie žalingą kuriamų GMO poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, oponentai dažniausiai visuomenės dėmesį atkreipia į tai, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš GMO kitoms organizmų rūšims perduodami nauji, nepageidaujami genų dariniai, galintys sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, naujas vėžio formas… būti netikėtų alerginių ligų priežastis.“ Toliau straipsnio autorė primena 1989 metų tragiškus įvykius, kai „Showa Denko KK“ kompanijos sukurti GMO, skirti pašarams, atsitiktinai pateko į maisto produktus. Tai tapo 37 mirčių ir 1500 nedarbingų žmonių priežastimi. O bendras sutrikimų, kurie siejami su šių GMO panaudojimu, kaip maisto papildų, skaičius per kelerius metus pasiekė nuo 5000 iki 10000 .
Taigi ar yra išsigelbėjimas nuo šios mokslininkų dovanos – GMO produkto? Manau, kad taip. Tikrai ne visi turime pilaites su stikliniais stogais pasistatę kur nors Verkių regioniniame parke ar keletą butų stikliniame bokšte dešiniajame Neries krante. Tačiau visi kvėpuojame tuo pačiu oru ir įsigyjame tą patį maistą, jei turime už ką, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir elitiniai vadukai. Todėl, nori ar nenori, kad išgyventų patys tautos išrinktieji, šįkart turės ginti bendrą interesą. Pasirodo, kol kas negalima nusipirkti oro ar išskirtinių produktų.

“Žalioji Lietuva”, 2009 m. gegužė, Nr.5 (319), p. 4.

Airijos vyriausybės politika bus uždraustas visų GM augalų auginimas šalyje bei pristatytas savanoriškas “be GMO” ženklas mėsai, paukštienai, kiaušiniams, žuviai, vėžiagyviams ir pieno produktams, pagamintiems nemaitinant gyvūnų GM pašarais. Ši politika priimta kaip atnaujintos vyriausybės programos dalis, dėl kurios susitarė dvi koalicijos partnerės, centro dešiniųjų partija Fianna Fail ir Žaliųjų partija. Susitarime sakoma, kad “Airijos respublika bus paskelbta zona be GMO, kurioje neauginami jokie GM augalai”. Oficialiame tekste taip pat rašoma, kad siekiant optimizuoti Airijos kaip šalies be GMO konkurencinį pranašumą bus pristatytas savanoriškas ženklas “be GMO” visų tinkamų poduktų ženklinimui ir reklamavimui, panašus į schemą, neseniai pristatytą Vokietijoje.

Organizacijos “GM-free Ireland” atstovas Michaelas O’Callaghanas teigė, kad Airijos gamintojai negali varžytis dėl gyvulių, maitintų GM pašarais, žemos kokybės mėsos ir pieno produktų konkuruodami su tokiomis šalimis kaip JAV, Argentina, Brazilija, kurios lengvai gali nugalėti Airiją savo “gausiai subsidijuojamomis GM javų monokultūromis, pigiu iškastiniu kuru, plačiu toksiškų, neatitinkančių ES standartų chemikalų žemės ūkyje naudojimu ir pigia migrantų darbo jėga”. Tuo tarpu tarptautinė rinka gyvūninei produkcijai be GMO sparčiai auga.

Europoje šimtai svarbiausių prekės ženklų (tarp jų didžiausia pieno įmonė Friesland Campina) ir daugelis svarbiausių perdirbėjų (tarp jų didžiausias Carrefour) dabar siūlo aukščiausios kokybės mėsą, žuvį, kiaušinius ir pieno produktus, pagamintus nenaudojant GM pašarų. JAV rinka tokiai produkcijai taip pat didėja. Šią kryptį palaiko ir sustiprina ženklai “be GMO” ir valstybių taisyklės Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzija prisijungs šiais metais. Tikimasi, kad ši nauja “be GMO” politika suteiks Airijos ūkininkams ir maisto gamintojams, kurie nenaudoja GM pašarų, tikrai unikalią ypatybę ir pranašumą.

Airijos ženklas “be GMO” iškels aukštesnius standartus nei egzistuojantis Vokietijos ir pasiūlytasis Prancūzijos ženklai. “Ženklas “be GMO” reikš tai, kas jame sakoma, t. y jokio šėrimo GM pažymėtais pašarais per visą gyvūno gyvenimą”, – sakė M. O’Callaghanas. Konkrečiau, ženklas garantuos, kad gyvūnas buvo šeriamas ne GM rūšių augalais arba pašarais, kuriuose nėra daugiau GMO ingredientų nei bendrai priimtas 0,1 procento lygmuo. Susiduriant su tam tikrais ženklo “be GMO” naudojimo skirtingose valstybėse skirtumais ir atsižvelgiant į bendrą Europos Sąjungos idėją ir kryptį yra pagrindo tikėtis, kad greitu metu ES gali būti priimtos bendros maisto “be GMO” ženklinimo taisyklės, taip išvengiant situacijos, kai atskiros šalys narės kuria savo standartus, kurie gali būti painūs ir klaidinantys.

Neabejotina, kad naujoji politika sustiprins Airijos kaip “žalios” šalies įvaizdį.

Parengta pagal www.gmfreeireland.org/press/GMFI45.pdf

Aplinkos ministerijos GMO valdymo priežiūros komitetas rugsėjo 22 dieną svarstė ir pritarė leisti įvežti į Lietuvą skintus genetiškai modifikuotus gvazdikus. Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis komiteto dalyviams paaiškino, kad norima įvežti tik skintus gvazdikus, kuriems panaudoti kitų gėlių, kaip petunijos, genai. Tokie gvazdikai įgyja mėlyną spalvą, atspalvį.

Posėdyje taip pat svarstyta dėl įvežamų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų kontrolės, apskaitos. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės buvo klausiama kaip kontroliuojami įvežami maisto produktai iš trečiųjų šalių, ES, kitų valstybių. Kokia padėtis yra su įvežamais pašarais. LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė atsakė, kad tarnyba nežino apie įvežamų GM produktų kiekius, tačiau šiuo klausimu seka tarptautinę informaciją ir žino asortimentą. Klausantis tarnybos atstovės atsakymų aiškėjo, kad šioje srityje nėra griežtesnės apskaitos ir kontrolės. Taip pat nieko nebuvo atsakyta dėl įvežamų GM pašarų. Komiteto nariai nutarė toliau gilintis kitame posėdyje.

Janina Gadliauskienė

Informacija: www.zalieji.lt

Rugsėjo 22 d. Aplinkos ministerijoje vykusio GMO valdymo priežiūros komiteto posėdžio protokolą galima rasti čia.

http://www.balsas.lt/naujiena/309450/nelegalus-genetiskai-pakeisti-linai-galejo-pasklisti-po-visa-europa/rubrika:naujienos-mokslasirit-technologijos

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

JAV ir Kanados priežiūros agentūros pritarė naujiems genetiškai modifikuotiems javams – “SmartStax”, tačiau kai kurie ūkininkai ir aplinkos apsaugos grupės sako, kad pritarimas buvo skubotas ir ignoruoti pavojai aplinkai.

“SmartStax” ypatingi tuo, kad ši javų rūšis turi aštuonias skirtingas genų inžinerija suteiktas savybes, tarp jų atsparumą herbicidams ir atsparumą vabzdžiams – savybes, kurioms kiekvienai atskirai buvo pritarta ir tokias savybes turinčių javų galima gauti rinkoje.

Nauja genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis buvo sukurta pasiekus susitarimą tarp Monsanto ir Dow AgroSciences ir “SmartStax” atsparūs tam tikriems piktžolių ir vabzdžių naikinimo produktams, kuriuos gamina šios dvi kompanijos.

Leidimas “SmartStax” teikti rinkai buvo gautas, tačiau svarbu tai, kad atsakingos institucijos netyrė poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, Kanados atsakinga institucija pranešė, kad nereikia atlikti saugumo tyrimų, nes ji pasitiki sėklas kuriančiomis kompanijomis. Tačiau kompanijos netyrė sėklų tuo labiau, nes iš jų to nėra reikalaujama.

“Kompanijos tyrė kiekvieno iš aštuonių genų saugumą po vieną atskiruose javuose, bet netyrė saugumo sujungus svetimą medžiagą kartu vienoje sėkloje”, – sakė Trish Jordan, Monsanto Canada Inc. atstovė. “Aštuonios savybės buvo suteiktos tradicinio veisimo būdu, todėl nereikėjo jokio papildomo saugumo vertinimo”.

Ši pozicija yra kritikuojama oponentų, kurie sako, kad naujų javų patvirtinimas nusižengė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) Codex Alimentarius komisijos parengtoms rekomendacijoms, kurios rekomenduoja tokį tyrimą net kai savybės yra suteikiamos tradiciniu veisimu.

Taip pat priežiūros agentūros leido auginant “SmartStax” žymiai sumažinti saugos reikalavimus, nustatytus genetiškai modifikuotiems javams. Auginantys vabzdžiams atsparius javus Kanados ūkininkai turi apsodinti 20 procentų lauko ploto paprastais, ne Bt javais ir tai daroma tam, kad būtų stabdomas vabzdžių atsparumo toksinams, esantiems Bt javuose, vystymasis (vabzdžių atsparumas Bt pareikalautų stipresnių pesticidų naudojimo). Kanados maisto priežiūros agentūra (Canadian Food Inspection Agency, CFIA) sumažino šį plotą “SmartStax” nuo 20 iki 5 procentų bei pranešė, kad savo sprendimą peržiūrės 2013 metais, remdamasi Monsanto ir Dow pateikta informacija.

Taigi kitą pavasarį JAV ir Kanados ūkininkai galės sėti vieną iš sudėtingiausių kada nors sukurtų GM javų, taip pat juos jau leista importuoti į Japoniją.

Šių naujų javų saugumo klausimas yra svarbus, nes daug svetimų genų sėklose yra ateities biotechnologijų tendencija. Pradėjus augalų genų inžineriją, buvo įterpiamas tik vienas genas. Šiuo metu rinkoje yra javų, turinčių iki trijų svetimų genų. Tyrėjai nori įterpti dar daugiau genų, taip pat ir atsakingus už atsparumą sausroms, didinančių derlių ir kt.

Naujieji javai yra rūšies, paprastai naudojamos gyvulių pašarui.

Parengta pagal cban.ca, montrealgazette.com, monsanto.com ir kitų šaltinių informaciją.

2009-07-13

Kompanija Monsanto, atstovaujama “Monsanto Crop Sciences Sweden AB” atsiėmė paraišką dėl Roundup Ready® kukurūzo 2 (NK603) apgalvoto išleidimo į aplinką lauko bandymams atlikti Lietuvoje.

gmo.am.lt informacija

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt.

Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą. Reglamente 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nurodyti ženklinimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Europos gyventojai turi turėti galimybę pasirinkti – vartoti ar ne produktus, į kurių sudėtį įeina GMO. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), įgyvendindama ES Reglamentą Nr. 1829/2003 dėl maisto ir pašarų kontrolės, taip pat vykdydama nacionalinių teisės aktų reikalavimus, jau šešti metai vykdo GMO kontrolę įvairiuose etapuose – rinkoje bei gamybos įmonėse, importo metu. Apskričių, miestų ir rajonų VMVT vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų kontrolę rinkoje, siekiant išaiškinti, ar teisingai ženklinami genetiškai modifikuoti maisto produktai ar pašarai. Kreipiamas didelis dėmesys produktams, importuotiems iš trečiųjų šalių, taip pat tikrinama, ar maisto produktų etiketėse žymima, kad GMO panaudoti kaip žaliavos kitų maisto produktų gamyboje.

Sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, ir kt. maisto produktų bei pašarų mėginiai dėl genetinės modifikacijos nustatymo pateikiami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriui. Šis skyrius naudoja ES akredituotus genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo metodus, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose. Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, 2 iš jų – mokslų daktarai. GMO tyrimų skyrius priimtas į ES Jungtinį tyrimų centrą (JTC), kuris apjungia 45 kontrolines laboratorijas. Skyriaus specialistai kasmet dalyvauja JTC rengiamose GMO tyrimo metodų įteisinimo ir profesinio testavimo studijose.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto GMO skyriuje 2008 metais buvo ištirti 453 maisto produktų (sojų, kukurūzų, ryžių ir kt.) mėginiai genetinei modifikacijai nustatyti. 17 mėginių buvo nustatyti GMO, neviršijantys ES įteisintos ženklinimo ribos ir 6 mėginiuose aptikti GMO kiekiai viršijo nustatytą ribą (0,9 %). Pažeidimų praėjusiais metais nustatyta 2,3 karto mažiau, nei 2007 metais (ištyrus 428 mėginius, 14 pažeidimų).

Pažeidimai buvo nustatyti trijuose greito paruošimo makaronų „Mivina“ mėginiuose (13,5 t partija, importuota iš Ukrainos), dviejuose konditerijos gaminių mėginiuose (2,7 t, importuotos iš Ukrainos ir Turkijos) ir viename ilgagrūdžių ryžių mėginyje (240 t, importuotų iš Argentinos).

2008 metais VMVT maisto produktų inspektoriai patikrino 4 112 prekybos, 624 gamybos ir 2 982 viešojo maitinimo įmones, kurios prekiauja ar naudoja maisto produktų gamyboje genetiškai modifikuotas maisto produktų žaliavas. Tikrintas maisto produktų ir jų žaliavų ženklinimas, atsekamumas. Nustatyti 9 atvejai, kai genetiškai modifikuotos žaliavos (sojų aliejus) buvo naudojamos duonos, konditerijos ir kulinarijos gaminių gamyboje, tačiau gatavos produkcijos ženklinimo etiketėse nebuvo informacijos apie GMO. Maisto produktų realizavimas buvo laikinai sustabdytas, gamintojai įpareigoti perženklinti produktus.

2008 m. tikrinimų rezultatai rodo, kad, lyginant su 2007 m., 50 % sumažėjo pažeidimų, kai gamintojai nepaženklino maisto produktų gamyboje naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų.

Sistemingai ir efektyviai vykdant GMO kontrolę importo metu, gamybos įmonėse ir rinkoje, 2004 – 2008 m. į Lietuvos rinką nepateko 323 tonos nepaženklintų dėl GMO maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių.

2008 m. ištirti 64 importuotų iš Ukrainos (63) ir Rusijos (1) pašarų mėginiai. 5 atvejais nustatyta daugiau nei 0,9% GMO, pašarai grąžinti tinkamai perženklinti. Pagal 2008 m. valstybinės veterinarinės pašarų stebėsenos planą 42 mėginiai ištirti dėl GMO. 22 atvejais GMO viršijo leistiną normą (0,9%), todėl pašarų tvarkymo subjektams buvo nurodyta ištaisyti ženklinimo neatitikimus, nurodant genetinę modifikaciją. 2008 m. Lietuvoje buvo pagaminta 352 625 t genetiškai modifikuotų pašarų arba pašarų, turinčių GMO, tai sudarė  43,9 % visų Lietuvoje pagamintų pašarų. (paryškinta mūsų – gmo.lt)

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
www.vet.lt

© Klaipeda.diena.lt archyvo nuotr.

Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@kl.lt
2009-07-13, 08:01

Nors pavojaus varpai dėl modifikuotų produktų grėsmės užsienyje skamba jau seniai, Lietuvoje į tai nekreipiama dėmesio – šiuos produktus kasdien masiškai vartoja šalies gyventojai.

Papildais maitina ir vaikus

Tuštėjančios kišenės daugelį verčia rinktis kuo pigesnius maisto produktus, o visuomeninės maitinimo įstaigos ar vaikų darželiai, mokyklų valgyklos jauniausią kartą tylomis farširuoja prieštaringai vertinamų genetiškai modifikuotų produktų (GMP) turinčiu maistu.

Daug GMP turinčio maisto produktų pilna ir populiariausiuose Lietuvos prekybos centruose.

Tikinama, kad nedidelius kiekius modifikuotų produktų leidžia vartoti ES. Neseniai paviešintame maisto produktų, kuriuose aptikta genetiškai modifikuotų žaliavų, sąraše rikiuojasi patys populiariausi ir pigiausi maisto produktai – 22 pavadinimų augaliniai aliejai, 8 rūšių saldumynai, 6 pavadinimų margarinai, 2 pavadinimų majonezai, net greitai paruošiami makaronai ir maisto papildai.

Mokslininkai kol kas neturi vieningos nuomonės dėl ilgalaikio modifikuoto maisto poveikio organizmui, tačiau viešinti tyrimų rezultatai – šiurpina.

Rapsai išžudė bites

Didelį visuomenės pasipriešinimą sukėlęs JAV kompanijos “Monsanto” bandymas masiškai auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus žlugo.

Lietuvoje situacija – visiškai kitokia. Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko žiniomis, Biržų rajone prieš dvejus metus buvo užsėti keli laukai kontrabanda atgabentų genetiškai modifikuotų augalų sėklų.

“Būnant Biržuose žmonės viešai prabilo apie tai, kad genetiškai modifikuoti augalai auginami iš nelegaliai įvežtų sėklų. Gyventojai pasakojo, kad prieš dvejus metus užsėtuose tokių rapsų laukuose žuvo visos bitės ir skruzdės. Iš tiesų, genetiškai modifikuoti organizmai jau yra arti mūsų”, – tikino Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

Gims nevisaverčiai žmonės?

“Amerikos medikų asociacija jau kreipėsi į JAV prezidentą ir paprašė uždrausti tokius maisto produktus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų produktų. Medikai siekia, kad jais nebūtų šeriami ir gyvūnai. Asociacija remiasi mokslininkų išvada, kad GMP sukelia alergines reakcijas, o vartojant šiuos produktus, antroji karta tampa nevaisinga. Mokslininkai daro prielaidą, kad jie sukelia vidaus organų irimą”, – aiškino D.A.Barakauskas.

Austrų mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia. Šio tyrimo užteko penkioms valstybėms apsispręsti uždrausti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Neseniai Vokietija taip pat nusprendė nebeauginti modifikuotų organizmų. Lenkija pareiškė atsisakanti GMO.

Šių produktų atėjimas į Lietuvą priklausys tik nuo teisinių formuluočių.

“Situacija byloja, kad GMO atėjimas į šalį – visiškai tikėtinas. Net panašu į tai, kad tam yra atviri keliai. Kol kas ES komerciniams tikslams auginama tik viena kukurūzų rūšis. Tad yra lengviau uždrausti vieną konkretų augalą, nei GMO išvis. Todėl pasiūlymas Seimui paskelbti bent laikiną moratoriumą GMO Lietuvoje nesulaukė valdžios palaikymo. Kaip ir bandymas inicijuoti GMO turinčių produktų žymėjimą viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Juk tai būtų reikalinga, kad žmogus galėtų rinktis. Kol kas sunkiai įsivaizduojama, kad prekybos centruose būtų atskiri skyriai produktams, pagamintiems iš GMO turinčių žaliavų “, – tikino žaliųjų judėjimo atstovas Andrius Gaidamavičius.

Tuo metu Latvija jau svarsto tokį nurodymą prekybininkams, kaimynai rengia įstatymo pataisas, kuriuo būtų įvardijami atskiri regionai, kur draudžiama auginti GMO.

Vištoms – GMP lesalai

Šiuo metu Lietuvoje pusė visų užauginamų gyvulių šeriami genetiškai modifikuotų produktų turinčiais pašarais, o šalies paukštynuose auginami vien tokiais lesalais lesinami paukščiai. Koks bus poveikis šių gyvūnų mėsą valgantiems žmonėms, sunku nuspėti.

Ta pati ES nurodo ženklinti GMP turinčius gyvulių pašarus, o štai žmonėms, valgantiems taip nupenėtus gyvulius, informacija yra neprieinama.

“Inicijavau pataisas, įpareigosiančias maisto gamintojus nurodyti, ar gyvuliai buvo šerti genetiškai modifikuotais pašarais. Kalba eina apie žmogaus teisę žinoti ir teisę rinktis tokius produktus savo stalui”, – teigė D.A.Barakauskas.

Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus specialistė Neringa Šarkauskienė tikino pati valganti aliejų, pagamintą iš modifikuotos sojos ir rapsų.

“Todėl, kad jis – pigiausias. Kita vertus, jei ES leidžia, vadinasi, šis produktas yra saugus. Kadangi su ES turime bendrą rinką, dėl komerciniams tikslams naudojamo GMO sprendimą priima šalys bendrai. Tik dėl bandymų tikslams auginamų GMO šalis narė savarankiškai priima sprendimą. ES dešimčiai metų išduotas leidimas auginti modifikuotą kukurūzų rūšį šiuo metu yra persvarstomas. GMO atsisakyti gali tik tos šalys, kurių teritorijoje jis buvo augintas ir tų šalių mokslininkai jį tyrė. Mūsų šalis – vienintelė Europoje, kuri nusistatė tokias griežtas sambūvio su augmenija taisykles. Pavyzdžiui, iki artimiausio bitininkystės ūkio GMO laukai turi būti nutolę ne mažiau nei 5 kilometrus. Atstumai tokie dideli, o šalis tokia maža, kad kažin ar čia atsiras norinčiųjų auginti GMO tokiomis griežtomis sąlygomis”, – tvirtino N.Šarkauskienė.

Šiuo metu Seimo stalčiuose tebegulinčiame Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad bus draudžiama auginti GMO. Bet tik saugomose teritorijose.

“Ūkininkai turi teisę vienytis ir pagal “iš apačios” atėjusią iniciatyvą tam tikrus regionus galima paskelbti GMO “free” zonomis. Tai žemdirbiams buvo sakyta ne kartą, jie gali nelaukti ir patys vienytis, o ne tuščiai šnekėti”, – kalbėjo Aplinkos ministerijos specialistė.

Gresia gaivališkas plitimas

Iš 27 Europos valstybių net 23 pradėjo procedūras dėl atsisakymo auginti genetiškai modifikuotus augalus.

“GMO atsisakanti šalis per šešis mėnesius turi įrodyti Europos komisijai, kad tai gali pakenkti gyvajai gamtai. Europos reikalų komitetas jau pritarė Austrijos siūlymui pakeisti tris ES teisės aktus, kurie leistų pačioms šalims apsispręsti įsileisti GMO ar ne”, – neslėpė D.A.Barakauskas.

“Pasaulyje jau fiksuojami atvejai, kai modifikuoti augalai išplito į aplinką. Nuo to kenčia Japonija, Meksika. Genetiškai modifikuoti rapsai ar kukurūzai išplito į aplinką ir susikryžmino su natūraliais augalais, tad padėtis tapo nebevaldoma. Europos reikalų komitetas gauna informacijos apie tai, kad šalys, kurios įsileido GMO, jau griebiasi už galvos”, – priminė Seimo narys D.A.Barakauskas.

Žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius stebėjosi, kad prieš dešimtmetį skelbta idėja esą genetiškai modifikuotais augalais bus pamaitintas alkstantis trečiųjų šalių pasaulis, virto nežabota nauda monopolistinėms kompanijoms.

“Genetiškai modifikuoti augalai neaugina sėklų. Todėl ūkininkas, kartą jų įsigijęs, sėklų turės pirkti kasmet, nes užsiauginti ar pasilikti jų kitiems metams jis nebegalės. Tai – kaip narkotikas. Iš to pelnosi tik kompanijos, nes su jomis sudaromos nuolatinės sutartys. Išvedinėjami ir chemikalams atsparūs augalai. Tačiau herbicidais nuolat purškiant pasėlius, atsiranda grėsmė vystytis jiems atsparioms piktžolėms”, – pastebėjo A.Gaidamavičius.

Gamtosaugininkas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį medikų alergiškiems žmonės rekomenduota soja, šiuo metu gali tapti visišku nuodu.

“Skelbiama, kad 30 procentų padaugėjo alerginių susirgimų. Tai vyksta nuo nenatūralaus maisto. Genetiškai modifikuota produkcija tam turi didelę reikšmę, nes nemodifikuotos jau nebeįmanoma įsigyti”, – sakė A.Gaidamavičius.

Supirkinėja šalies žemes

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pripažįsta, kad tarnyba atskleidžia vis naujų bandymų įvežti į šalį maisto gaminius, nuslepiant, kad juose yra genetiškai pakeistų produktų.

“Prieš trejetą metų buvome nustatę net 40 tokių pažeidimų. Pernai atlikome 453 patikrinimus ir rasti 6 GMO ženklinimo taisyklių pažeidimai. Šiemet iš 23 patikrinimo atvejų, nustatyta pora pažeidimų. Tačiau mes nekontroliuojame sėklų įvežimo, tai atlieka šiuo metu reorganizuojama Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba”, – priminė V.Paulauskas.

Žaliųjų atstovas A.Gaidamavičius prognozuoja, kad 2011 metais leidus Lietuvoje žemę įsigyti užsieniečiams, bus dar sunkiau kontroliuoti GMO atsiradimą.

“Jau dabar užsienio kapitalo įmonės masiškai supirkinėja žemes. Pagal laikiną žemės įsigijimo įstatymą galima įsigyti iki 2 tūkst. hektarų žemės, jei įmonė registruota šalyje. Vienas argumentų – esą auginant gyvulius, reikalingi pašarai, ganyklos. Kas jiems uždraus auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus? Valdininkai jau pripažįsta, kad jie uždrausti negali, tačiau ir kontroliuoti nesugeba”, – baisėjosi A.Gaidamavičius.

“Negi mes būsime priversti tuo maitintis tol, kol ES neuždraus? Belieka priešintis iš apačios. Sunkmečiu pensininkui svarbu išgyventi, bent prasimaitinti, tačiau vaikams tokie produktai gali būti pavojingi. Tai grėsmė mūsų ateičiai”, – perspėjo žaliųjų judėjimo atstovas A.Gaidamavičius.

Vaikų alergologė Jolanta Savickienė tvirtino, kad šalies valdžia pirmiausiai turėtų uždrausti genetiškai modifikuotų produktų patekimą į vaikų įstaigas.

“Tokių produktų atsiradimas ant mažiausiųjų stalo yra smerktinas. Kūdikių maiste modifikuotos sojos produktai labai dažni. Niekas iki galo taip ir nepasakė, ar jei yra saugūs. Apie tai, kokias ligas jie gali sukelti, manau, yra nutylima sąmoningai. GMO įsileidimas į šalį – tai tik didžiųjų kompanijų pelno didinimas. Žmoniją kamuojančių alerginių ligų šaknys – genetiškai svetimas maistas”, – tikino vaikų alergologė.

Šaltinis: Klaipeda.diena.lt

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

.

Šаltinis: Atgimimas.lt

2009 m. liepos 3-9 d. Nr. 22 (1036)

Rasa Navickaitė

.

Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė.

Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna.

Erdvė manipuliacijoms

„Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui. Lietuvos žaliųjų judėjimo narys, biologas Andriejus Gaidamavičius patvirtino, kad net 60 proc. į Lietuvą importuojamų pašarų yra genetiškai modifikuoti (GM), o paukštynuose dažniausiai net 100 proc. pašarų yra pagaminti iš GMO. Tačiau žaliasis, kitaip nei profesorius L.Grinius, neįžvelgė didelės problemos produkcijos žymėjime, jo teigimu, priėmus įstatymo papildymą paprasčiausiai tektų imti žymėti ir importuojamą produkciją.
L.Grinius ypač piktinosi moratoriumu, kurį balandžio mėnesį buvo inicijavę „tvarkietis“ D.Barakauskas ir „darbietis“ Rimas Ručys. Moratoriumas, siūlantis visiškai uždrausti į Lietuvą „įvežti ir išleisti į aplinką“ GMO, priimtas nebuvo, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatė, jog toks įstatymo pakeitimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Profesorius L.Grinius labai piktinosi minėtu moratoriumu ir teigė, kad šitokiais žingsniais tam tikros politinės jėgos tiesiog „bando susižvejoti balsų, keldamos masinę psichozę ir vaizduodamos gelbėtojus“. Pasak jo, moratoriumas buvo pateiktas visiškai ignoruojant galimus padarinius – esą uždraudus GMO sužlugtų visa Lietuvos gyvulininkystė ir paukštininkystė. O štai A.Gaidamavičius paties L.Griniaus teiginius vertino kaip tam tikrą GMO propagandą ir manipuliaciją žmonių neišmanymu.

Kieno interesai?

Profesorius L.Grinius, paklaustas, ar reikia Lietuvai įsileisti GMO, ar ne, atrėžė, kad čia apskritai „nėra klausimo“. Pasak jo, „jeigu ES leidžiama, vadinasi, leidžiama“, o visos ES narių individualios iniciatyvos dėl GMO yra „tik valstybiniai interesai“ ir „daug nešvaraus žaidimo“. Kaip pavyzdį L.Grinius pateikė Austrijos iškeltą iniciatyvą (kurią palaiko ir Lietuva), pagal kurią kiekviena ES šalis galėtų savarankiškai apriboti arba uždrausti savo teritorijoje auginti GMO. Biochemikas panašiai vertino ir Vokietijos sprendimą uždrausti GM kukurūzus. Jis aiškino, kad Europoje šiuo metu yra leidžiama auginti dvi kukurūzų modifikacijas, kurių viena yra sukurta Vokietijos kompanijos BASF, o kita – amerikiečių „Monsant“. „Kaip manote, kurią modifikaciją uždraudė Vokietija?“ – ironiškai klausė L.Grinius, pats atsakydamas, kad „žinoma, amerikiečių“. Nors Europos saugaus maisto agentūra buvo pripažinusi šiuos kukurūzus nepavojingais, tačiau Vokietijos politinis sprendimas smarkiai sustiprino GMO skeptikų gretas Europoje.
Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorė Dalia Marija Brazauskienė tvirtino, kad GMO yra didelis pavojus jau vien dėl to, kad nėra iki galo ištirtas jų poveikis žmogaus organizmui. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) informuoja, kad pagrindinės sveikatos problemos, kurias gali sukelti GMO, yra: alerginės reakcijos, genų persikėlimas į žmogaus organizmą bei paplitimas natūralioje augmenijoje. Profesorė siūlė prisiminti spaudoje plačiai nuskambėjusį faktą, kad Japonijoje rapsai jau randami savaime išplitę pakelėse, kur jų niekas nesėjo. Anot D.Brazauskienės, blogiausia yra tai, kad firmos, kurios pelnosi iš GMO, blokuoja mokslininkų tyrimais pagrįstą neigiamą informaciją. Profesorė neatmetė galimybės, kad ir tarp lietuvių mokslininkų pasitaiko tokių, kurių interesai nėra vien tik moksliniai. Tuo tarpu „Atgimimo“ kalbintas biomedicinos mokslų daktaras L.Grinius piktinosi tokiais kaltinimais. Pašnekovo žodžiais tariant, „sėdi toks Barakauskas už stalo ir aiškina profesoriams“, esą „jie gal nelabai daug uždirba Lietuvoje, dėl to parsiduoda turtingoms užsienio firmoms“. L.Griniaus manymu, tai meta korupcijos šešėlį ant viso Lietuvos mokslo.
Tuo tarpu vienas Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderių A.Gaidamavičius užsiminė, kad minėtosios „turtingos užsienio kompanijos“, o tiksliau, biochemijos, bioinžinerijos ir GMO milžinė „Monsant“, ruošiasi investuoti į Lietuvoje kuriamos mokslo slėnius. Jo nuogąstavimu, šitokiu būdu amerikiečių kompanija gali pradėti tęsti Lietuvoje GMO tyrimus, kuriems anksčiau buvo pasipriešinta. Profesorė D.Brazauskienė „Atgimimui“ išsamiau paaiškino, kodėl GMO taip apsimoka tuo besiverčiančioms firmoms. Pasak pašnekovės, viskas atrodo taip: „Monsant“ gamina pesticidus, tokius kaip kiekvienam sodininkui puikiai pažįstamas „Roundup“, ir kartu veisia GMO, kurie yra atsparūs tik jų gaminamiems preparatams. Taigi piktžoles galima naikinti nesibaiminant, kad chemikalai pakenks augalui, ir šitaip išgauti didesnį derlių. Be to, kadangi tokių GMO sėklos yra nevaisingos, ūkininkai tampa tarsi pririšti prie sėklas tiekiančios įmonės, nes turi kasmet ją iš naujo pirkti.

Vartotojai vadovaujasi mitais

Profesorė sako suabejojusi, ar prekybos centruose parduodami vaisiai ir daržovės nėra genetiškai modifikuoti. „Kai perku ispaniškus pomidorus, aš suabejoju – jie kieti kaip teniso kamuoliukai. Doras pomidoras pagyvena tris keturias dienas ir suminkštėja. Jis turi savo aromatą, skonį. O čia visiškai pakeista pomidoro struktūra“, – sako D.Brazauskienė. „Nebent čia kažkokia nauja veislė“, – pridūrė ji. „Atgimimas“ teiravosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ar gali būti, kad prekybos centruose atsiranda vaisių ir daržovių, kurie būtų genetiškai modifikuoti, tačiau apie tai informacija nebūtų suteikta. Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė tvirtino, kad ES leidžiama naudoti tik keturių rūšių GM augalus: kukurūzus, rapsus, medvilnę ir soją. O genetiškai modifikuotų braškių, pomidorų, arbūzų, bulvių ar kitų daržovių Lietuvoje nenusipirksi, ramina VMVT.Vis dėlto D.Brazauskienė atkreipė dėmesį, kad užrašai ant produktų, turinčių sudėtyje GMO, paprastai būna tokie maži, kad „reikia neštis didinamąjį stiklą“. Juolab kad dauguma pirkėjų tiesiog ima pigesnį produktą, pernelyg nenagrinėdami etiketės. Viena vertus, pirkėjai turėtų būti labiau apsišvietę, sako D.Brazauskienė, nors didžiausia atsakomybė vis tiek tenka gamintojams. Beje, Aplinkos ministerijos šiemet surengtos apklausos duomenimis, lietuviai vis dažniau pasigenda informacijos apie GMO ir mano, kad jiems ypač trūksta žinių apie GM produktų poveikį sveikatai.

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

2009 m. gegužės 29 d. Serbijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo uždrausta komerciniais tikslais auginti genetiškai modifikuotus organizmus. Naujasis įstatymas, kuris reguliuoja pagrindines GMO naudojimo sąlygas uždarose ir atvirose sistemose, taip pat draudžia prekybą produktais, gautais iš genetiškai modifikuotų organizmų. Įsigaliojus šiam įstatymui, į Serbiją nebegalima importuoti genetiškai modifikuotų sojos pupelių gyvulių pašarams.
Ankstesnis, 2001 m. įsigaliojęs GMO reguliavimo įstatymas leido importuoti į Serbiją Roundup Ready sojos pupeles. Tai buvo vienintelis GMO produktas, kurį leista importuoti, tikriausiai dėl ribotos vietinės gamybos ir nuolatinio sojos pupelių trūkumo pašarams. Pastaruosius kelerius metus kasmetinis sojos pupelių pašarų importas į Serbiją mažėjo dėl sumažėjusio gyvulių auginimo ir išaugusios vietinės sojos pupelių pašarų gamybos.

Plačiau:
JAV Žemės ūkio departamento Užsienio žemės ūkio tarnybos (USDA Foreign Agricultural Service) pranešimas
http://gain.fas.usda.gov/Recent%20GAIN%20Publications/New%20Law%20on%20GMO%20is%20prohibiting%20trade%20or%20commercial%20growing%20of%20GMO%20_Belgrade_Serbia_6-10-2009.pdf

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Pranešama apie Rusijos biologų planus pasodinti 300 000 genetiškai modifikuotų drebulių ir beržų dviejuose bandomuosiuose laukuose. 2009 m. rudenį medžiai, šiuo metu auginami šiltnamiuose, turėtų būti pasodinti po atviru dangumi šalia Sankt Peterburgo ir Nižnij Novgorodo miestų. Medžių DNR buvo pakeista Rusijos mokslų akademijos Bioorganinės chemijos institute taip, kad medžiai labai greitai augtų ir turėtų kietesnę medieną.

Tyrėjai tikisi, kad genetiškai modifikuotų medžių auginimas padės išsaugoti natūralius miškus nuo nuniokojimo.

Tyrimai turėtų trukti trejus metus ir, jei būtų sėkmingi, tyrėjai tikisi pradėti auginti transgeninius medžius pramoniniu mastu. Tačiau tam reikėtų pakeisti Rusijos įstatymus, šiuo metu draudžiančius dideles genetiškai modifikuotų augalų plantacijas.

Šaltinis:
http://mosnews.com/world/2009/06/17/transgenic/

Apie Lietuvos mokslininkų bandymus kurti genetiškai modifikuotas drebules:

http://gmolt.wordpress.com/2007/10/28/lenktynese-su-laiku-%E2%80%93-genetiskai-modifikuoti-medziai/

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Europos maisto saugos tarnybos (The European Food Safety Authority, EFSA) GMO specialistų grupė neseniai išleido mokslinę nuomonę dėl GM kukurūzų MON810 saugumo ir patvirtinimo rinkai atnaujinimo Europoje. EFSA padarė išvadą, kad atsparūs vabzdžiams kukurūzai yra tokie pat saugūs kaip ir tradiciniai kukurūzai potencialių poveikių žmogaus ir gyvūnų sveikatai atžvilgiu.

Tačiau Prancūzija atmetė EFSA nuomonę. Šalies ekologijos ir žemės ūkio ministrai teigė, kad EFSA neatsižvelgė į prašymus pakeisti rizikos įvertinimo būdą. Bendrame pareiškime Prancūzijos ministrai atkreipia dėmesį, kad “Aplinkos ministrų tarybos išvados turi būti gerbiamos”.

Aplinkos ministrų taryba prašė EFSA pakeisti vertinimo metodus. “EFSA nuomonėje negalėjo būti atsižvelgta į šiuos vertinimo metodus, kadangi jie vis dar yra apžvelgiami”, – teigė ministrai.

Prancūzija, kartu su Graikija, Vengrija, Liuksemburgu, Austrija ir neseniai Vokietija uždraudė MON810 auginimą, šį sprendimą pagrįsdamos tuo, kad GM kukurūzai kelia pavojų aplinkai.

ISAAA.org informacija

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Vokietijos žurnalas Öko-Test neseniai inicijavo tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti kokia yra dabartinio medaus kokybė. Laboratorijoms buvo nusiųsti aštuoniolika įprasto medaus ir šeši rapsų medaus pavyzdžiai. Taip pat buvo įtraukti šeši vietinės gamybos medaus pavyzdžiai. Buvo tiriamos įvairios medaus savybės, ir be viso kito rasta, kad iš 24 medaus pavyzdžių, 11 buvo užteršti genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėmis – daugiausia tai buvo medus iš Pietų Amerikos.
Yra daugiausia pavojaus, kad meduje iš Centrinės ir Pietų Amerikos bus rasta genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių, nes ten auginama daug GM sojos. Tuo pačiu metu šio regiono šalys gamina didžiąją dalį pasaulyje pagaminamo medaus.

Plačiau apie atliktą medaus tyrimą skaitykite (vokiečių k.):
http://www.oekotest.de/cgi/ot/otgs.cgi?doc=92008

http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=22866316

http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=22812923

Seimas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 91 straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-530. Balsavo: už – 38, prieš – 37, susilaikė 17. Komitetas preliminariai įvertino, kad šio projekto nuostatos galimai prieštarauja konstituciniams teisinio aiškumo, teisinės valstybės principams ir neatitinka konstitucinės doktrinos, kad įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir yra siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais. Remiantis Seimo statuto 139 straipsniu, atmesti komiteto išvadą galima tik visų Seimo narių balsų dauguma.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacija

http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=22582474

Kaip pranešė Polskie Radio, Europos Komisija pritarė Lenkijos vyriausybės siūlymui dėl zonų be GMO po 8 metų konflikto šiuo klausimu. Lenkijos ūkininkai turės teisę užkirsti kelią genetiškai modifikuotiems organizmams.

Lenkijos vyriausybei neleista vienašališkai uždrausti GMO savo teritorijoje. Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje nustatyta, kad augalai, kuriuos leista auginti vienoje valstybėje, gali būti auginami visoje ES teritorijoje. Lenkijoje GMO būtų draudžiami ūkininkams savanoriškai paskelbiant, kad jų žemė išliks be GMO.

“Zoną be genetiškai modifikuotų augalų sudaro kaimyninių sklypų plotas. Tokią zoną įkuria grupė ūkininkų savo iniciatyva”, – sakoma vyriausybės pasiūlyme.

Taip pat Lenkijos vyriausybė priėmė griežtas taisykles, kurias reiktų įvykdyti norint pradėti auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus. Pirma, ūkininkas turi užregistruoti GM augalą vietos savivaldybėje, kad būtų informuoti kaimynai, kurie turi teisę atmesti GM augalą savo kaimynystėje. Toks atmetimas neleistų ūkininkui gauti licencijos auginti GM javus. Antra, ūkininkas turėtų auginti augalus izoliuotoje teritorijoje ir teikti penkerių metų įrašus, o jei nesilaikytų šio reikalavimo, tektų mokėti 20 000 zlotų (maždaug 4 500 eurų) baudą.

Be to, nustatyta, kad po to, kai bet kokie GMO maisto produktai būtų perdirbami gamykloje, įmonėje ar laikomi sandėlyje, visi kontaktavę su GMO mechanizmai turėtų būti kruopščiai valomi.

Vyriausybės nuostatos taip pat palieka teisę Žemės ūkio ministerijai atšaukti leidimą ūkininkui auginti GMO, jei gaunama naujos informacijos, susijusios su neigiamu poveikiu sveikatai ar aplinkai.

Lenkija turėjo padaryti nemažai pataisų, kad pasiūlytas GMO reguliavimas atitiktų ES teisę.

“Ūkininkų pasirašytas susitarimas turi užtikrinti galimybę atsisakyti GMO uždraudimo susitarimo ir pradėti auginti GMO javus. Visi ūkininkai, norintys auginti GMO, turi būti informuoti apie tai, kad yra iniciatyvos sukurti zonas be GMO jų regione”, – teigė Carine Jeukenne iš ES Aplinkos komisaro Stavros Dimas spaudos tarnybos.

“Svarbu tai, kad Europos Komisija patvirtino, jog tokios nuostatos neprieštarauja ES teisei, nes dabar galiojančios 2001 metų taisyklės neatitiko ES teisės,” – sakė Lenkijos Aplinkos ministras Maciej Nowicki. “Iki paskutinės minutės nuostatose buvo punktas, kad vietos valdžia turi teisę paskelbti zonas be GMO, tačiau Komisija teigė, kad tai visiškai neteisėta.”

Aplinkos ministerija Europos Komisijos patvirtintas GMO reguliavimo nuostatas  planuoja pateikti svarstyti parlamentui po birželio 23 dienos. Jei parlamentas pritars, tikimasi, kad jos bus įrašytos į teisės aktus iki metų pabaigos.

Šaltinis: © Nowe Media, Polskie Radio S.A.

http://www.polskieradio.pl/thenews/news/artykul109139_ec_accepts_polish_gmo_regulations.html

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Kompanija Monsanto, genetiškai modifikuotų Roundup Ready sojos pupelių, kurios užima daugiau nei 90 % JAV sojos pupelių ploto, gamintoja, planuoja pristatyti genetiškai nemodifikuotas sojos pupeles maistui.

Anot Monsanto projekto vadovo Neal Bringe, Monsanto dėl greito sojos produktų rinkos augimo ir maisto kompanijų susidomėjimo daug metų tyrė potencialą pagerinti sojos pupelių maistui baltymų sudėtį.

Naudojant pažangius tradicinius veisimo metodus, Monsanto kūrė sojos pupelių rūšis, kurios turi geresnes skonines savybes. Vėliau jas tyrė, kad nustatytų tas, kurios geriausiai slopino riebalų kaupimąsi ląstelėse po maisto virškinimo. Tikslas buvo pagaminti sojos produktus, kurie padėtų žmonėms mažinti kūno riebalus, išlaikant raumenų masę. Sojos pupelių linijos, kuriose geriausiai pasireiškė pageidaujamos savybės, pavadintos Sovera sojos pupelėmis.

N. Bringe sakė, kad mažo masto komercinis Sovera sojos pupelių auginimas bus pradėtas po 2010 metų.

Sovera sojos pupelės bus genetiškai nemodifikuotos. Tačiau N. Bringe teigė, kad joms galėtų būti įdiegtos GM savybės, tokios kaip atsparumas Roundup, jei užsakovai to norėtų.

Monsanto, pagrindinės genetiškai modifikuotų javų plėtotojos, įžengimas į genetiškai nemodifikuotų javų ir maisto produktų rinką yra mažų mažiausiai stebinantis. Jungtinių Valstijų genetiškai nemodifikuotų grūdų ir aliejinių augalų tiekėjų reakcija svyravo nuo skepticizmo ir netikėjimo iki nuostabos ir sveikinimo. Čia pateikiamos kai kurios tiekėjų reakcijos:

“Aš manau, kad jie neturėtų pristatyti ne GMO sojos pupelių; jie jau yra įsitraukę į per daug sričių ir tik nori daugiau kontrolės.”
Bob Ridzon, Ridzon Farms savininkas, New Waterford, Ohajas.

“Nemanau, kad norėčiau rizikuoti taršos problemomis pirkdamas sėklas iš jų.”
Lon Baldus, Meadowland Seed savininkas, Grand Meadow, Minesota.

“Kas bus pasiekta, jei Monsanto gamins ne GMO sojos pupeles maistui ir toliau didžiulėmis apimtimis gamins GM soją pašarams, aliejui ir lecitinui maistui? Galbūt jų įvaizdžio “žaliasis plovimas” vartotojams, kurie nežino geriau.”
Augusto Freire, Cert ID Brazil vadovaujantis pareigūnas, Porto Alegre-RS, Brazilija.

“Manęs nestebina Monsanto atėjimas į sojos pupelių maistui rinką… Aš manau, kad Monsanto matė šios rinkos atgimimą ir norėtų tuo pasinaudoti… Per kelerius metus Monsanto pamatys savo GMO technologijos rinkos dalies smukimą. Jie galvoja apie būsimą strategiją, kad neprarastų savo padėties. Monsanto turi visus išteklius sukurti kokybiškas maistines sojos pupeles.”
Patrick Marc Ham, Semences Prograin tarptautinės plėtros vadovas, St. Césaire, Kanada.

“Sveikinu kiekvieną, tiekiantį ne GMO sojos rūšis ūkininkams. Aš netgi pasveikinčiau Monsanto, jei pradėtų vystyti ekologinį ūkį. Tai yra veikla, kuri nusipelno palaikymo.”
Lynn Clarkson, Clarkson Grain prezidentas, Cerro Gordo, Ilinojus.

Parengta pagal (c) The Organic & Non-GMO Report May 2009
http://www.non-gmoreport.com/articles/may09/monsanto_non-gmo_soybeans_for_food.php

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Andrejus Gaidamavičius

Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia.

Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje – visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto“ kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais – net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto“ ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.

MON810 – tik viena iš dviejų Europos Sąjungoje komerciniams tikslams leistų auginti maistinių kultūrų. Dėl sudėtingiausių pasaulyje biurokratinių procedūrų leisti auginti GMO Europoje – nelengva, o uždrausti tai, kas jau įteisinta – dar sunkiau… Todėl niekas nenori laukti, kol šis eksperimentas su žmonija turės tragiškų pasekmių, ir maištauja. Netgi JAV, kuri yra pagrindinė GMO „stūmikė“, vis garsiau kalbama apie grėsmę biosaugumui. Amerikos aplinkosaugos medicinos akademijos gydytojai išplatino pareiškimą, kad būtina bent laikinai uždrausti genetiškai modifikuoto maisto vartojimą. Jų teigimu, ryšys tarp genetiškai modifikuoto maisto ir neigiamo efekto sveikatai – akivaizdus. Tai patvirtinta visoje eilėje bandymų, atliktų su gyvūnais. Šie bandymai rodo, kad pavojai sveikatai, susiję su genetiškai modifikuoto maistu ar pašarais, apima nevaisingumą, imuninės sistemos sutrikimą, senėjimo pagreitėjimą, virškinimo sistemos, taip pat kepenų, inkstų, blužnies pažeidimus, cholesterolio, insulino reguliavimo, baltymų sintezės sutrikimus ir kt.

Pavojai gamtai, mūsų aplinkai – taip pat ne ką mažesni. Prieš penkerius metus aplinkosaugininkų skelbti nuogąstavimai dėl „superpiktžolių“ atsiradimo atrodė tarsi būtų iš fantastikos srities, tik teorinė galimybė. Šiandien vien JAV paplitusios 14 rūšių „superpiktžolės“, kurios atsparios įprastiems herbicidams ir kovai su jomis dar nesukurta naujų priemonių. Į laukinę gamtą plinta ir patys genetiškai modifikuoti augalai, tapę naujomis invazinėmis rūšimis. Japonijoje kas 20-tas pakelės rapsas – genetiškai modifikuotas. Švedijoje bandymų laukelyje atlikus eksperimentinį genetiškai modifikuotų rapsų auginimą net ir po 10 metų nesugebėta jų išnaikinti. Vabzdžiams nuodingų genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, kenkiančios ir bitėms, patenka į medų, kitus bičių produktus, kuriuos vartoja žmonės. Dar pernai skelbta, kad šie vadinamieji Bt toksinai, esantys kiekvienoje šių GMO ląstelėje, veikia tik vabzdžius, bet eksperimentai su pelėmis parodė, kad žinduoliams jie taip pat pavojingi.

Pasaulis jau turi 12 metų genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo patirties. Per šį laiką žlugo visi apie GMO naudą skelbti mitai. Pagrindinis jų: GMO išmaitins pasaulį. Dabar jau aišku, kad problema – ne maisto kiekis, kuris yra daugiau negu pakankamas. Problema yra maisto produktų paskirstymas ir kainos. Maisto yra, bet skurdžių šalių gyventojai neturi už ką jo nusipirkti. Turtingų šalių kompanijos kolonizavo Pietų Amerikos, Afrikos, Pietryčių Azijos žemes ir augina ne maistą tų šalių žmonėms, o biodyzeliną „ekologiškesniam“ kurui ir pašarus viso pasaulio kiaulių kompleksams, nuo kurių srutų baigia uždusti jūros ir vandenynai. Būtent GMO auginimas biokurui privedė prie pasaulinio maisto kainų kilimo.

Dar vienas mitas: GMO išgelbės nuo chemizuoto žemės ūkio. Tačiau dabar jau aišku, kad didžiosios biotechnologijų kompanijos tuo pačiu yra ir didžiausios pesticidų gamintojos. Dalies jų, jau uždraustų, žudantį poveikį visa gyvybė jaus dar ne vieną dešimtmetį. „Monsanto“ kompanijos gaminto chemikalo DDT galima aptikti net Antarktidos pingvinuose, o po Vietnamo karo, kurio metu buvo naudojama šios kompanijos gaminama „oranžinė medžiaga“, gimė jau trečia karta išsigimusių vaikų. Tad kodėl matydami tokį tarptautinių korporacijų, kaip JAV „Monsanto“, Vokietijos „BASF“, moralinį veidą, turėtume pasitikėti jomis ir įsileisti jas vykdyti savo eksperimentus, kuriuose mūsų mokslininkams leidžiama būti tik daržininkais? Kai 2007 metais žaliųjų ir visuomenės pastangomis BASF korporacijai (tai pačiai, kuri su „Gazprom“ ruošiasi tiesti dujotekį Baltijos jūros dugnu) nebuvo leista Klaipėdos rajone Vėžaičių seniūnijoje auginti genetiškai modifikuotų rapsų, BASF atstovas ir VU dėstytojas Dainius Štitilis „Verslo žinioms“ taip pasakė: „Visuomenė trypčioja vietoje, piktinasi naujomis technologijomis, bet praeis dveji treji metai, ir gali būti, kad patys prašysimės tų technologijų – kad tik išspręstume maisto kainų problemą“. Vadinasi, apie globalų maisto kainų kilimą biotechnologijų kompanijos žinojo jau iš anksto ir nieko keisto, kad ekonominės krizės akivaizdoje būtent šios kompanijos demonstruoja geriausius rodiklius. Tai ir suviliojo mūsų Ūkio ministrą D. Kreivį į Lietuvą kviesti investuoti jau anksčiau paminėtas kompanijas, dėl ko jis turėjo teisintis žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės laidoje „Paskutinė instancija“.

Lietuvių pasipriešinimas užsienio korporacijų taršioms technologijoms ir gyvybiškai svarbių valstybės ūkio sektorių užvaldymui skeptikų vertinamas kaip ksenofobija, tačiau ši kova neturi nieko bendro su priešiškumu užsieniečiams. Kovojama ne prieš atskiras valstybes, o prieš beveides tarptautines korporacijas, kurios siekia būti globalios ir daryti pelną visur ir iš visko, neatsižvelgdamos į skirtingų tautų kultūrą, vertybes, unikalią gamtą. Indija skelbia apie nepaprastai išaugusį ūkininkų, priklausomų nuo GMO, savižudybių skaičių. Biotechnologijų kompanijos tuojau pat atkerta, kad Indijos žmonėms savižudybės – nuo seno įprastas reiškinys. Tačiau britų žurnalistai atskleidė, kad daugybė smulkių ūkininkų tapo priklausomais nuo šių korporacijų, nes lengva ranka pasirašė sutartis, kurių sąlygos tapo nebepakeliamos.

Taigi kova prieš GMO yra kova ne prieš mokslą, ne prieš pažangą, o prieš naujos rūšies kolonializmą, maisto ir žemės ūkio monopoliją. Kur pradedamos auginti genetiškai modifikuotos kultūros – nelieka vietos ne tik ekologiniams ūkiams, bet ir smulkiesiems ūkiams apskritai. Pasaulio aruodu vadinta Argentina dabar pati priversta importuoti maisto produktus, nes beveik visą jos dirbamą žemę užėmusi genetiškai modifikuota soja, kitos genetiškai modifikuotos kultūros, kurių visa produkcija priklauso turtingų šalių sėklų monopolininkėms „Monsanto“, „Dupont“, „Syngenta“ ir kitoms.

Džiugina mūsų kaimynų latvių iniciatyvos. Latvijos parlamentui teikiamame GMO įstatymo pakeitimo projekte numatyta įteisinti „laisvas zonas nuo GMO“, o visą GMO produkciją prekybos centruose dėti tik į atskiras, aiškiai pažymėtas lentynas. Latvijos vyriausybė ketina Europos Komisijai pateikti savo poziciją, kad šalis pirmenybę teikia ekologiniams ūkiams ir neleis, kad GMO ūkiai juos sužlugdytų, kaip atsitiko Ispanijos Aragono regione, kur pradėjus auginti GMO ekologinių ūkių skaičius sumažėjo 70 proc.

Suomijos vyriausybė neseniai pareiškė, kad siūlys Europos parlamentui ir Europos Komisijai leisti kiekvienai šaliai apsispręsti savarankiškai, auginti GMO ar ne. Įdomu tai, kad dar šių metų kovo mėnesį ta pati Suomija, skirtingai negu Lietuva ir kitos šalys, nepalaikė Vengrijos apsisprendimo laisvės ir balsavo prieš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON810 uždraudimą Vengrijoje.

Tuo tarpu Europos Sąjungai nepriklausanti ir jokių jos direktyvų nevaržoma Gruzija nuo kovo mėnesio uždraudė ne tik GMO auginimą, bet ir prekybą GMO produktais.

Taigi neteisūs tie, kurie sako, kad kova prieš GMO jau pralaimėta. Tikrasis išsivadavimas nuo GMO tik prasideda.

„Žalioji Lietuva“
www.zaliojilietuva.eu

2009 m. gegužės 7 d. pranešimas VIR

(iš plenarinių posėdžių)

VAKARINIS POSĖDIS

Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė

PATEIKTI PROJEKTAI

Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 9¹ straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-530.

Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 41. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais – Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 23 d.

Įstatymo projektu siūloma paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) išleidimui į aplinką Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nebus visiškai ištirtas ir nustatytas GMO ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Taip pat siūloma numatyti, kad iki šio moratoriumo panaikinimo Lietuvos Respublikoje bus draudžiama išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacija

www.lrs.lt

2009 05 05

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo maisto tvarkymo subjektų veiklos kontrolę – tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą ir atsekamumą.

Padidėjus visuomenės dėmesiui genetiškai modifikuotiems organizmams, VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją vartotojams internetiniame puslapyje (www.vet.lt) apie produktus, pagamintus naudojant genetiškai modifikuotas žaliavas.

Šiuo metu VMVT internetiniame puslapyje patalpintas patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas. Jis papildytas UAB „Rivona“ kulinarijos ceche (Perkūno g. 4, Rokiškis) kepamais 21 pavadinimo kulinariniais gaminiais, kurie kepami aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, beliašai, Kijevo kotletai, kotletai: Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, lietiniai su vištienos krūtinėle, kepta vištienos file, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, žemaitiški blynai, duona su česnaku.

„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Tačiau prekiauti galima tik iš ES įteisintų augalų veislių pagamintais maisto produktais“, – sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

VMVT primena, kad šiuo metu respublikos prekyboje yra:

22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima.

7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optika linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo.

10 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck.

1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija).

2 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, Hair / Skin / Nail Hard Kapsule (JAV),  Memortop (JAV), Power Multi Vit 90 Lithu (Kanada).

1 pavadinimo skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Kaziuko skrudinta duona.

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

www.vet.lt

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko iniciatyva Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Aplinkos ministerijai pateikė pasiūlymus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo. ŽŪM jau anksčiau buvo parengusi Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradiciniais ir ekologiškais augalų pasėliais taisykles, tačiau finansinė atsakomybė už pažeidimus nebuvo detalizuota. „Siūlydami ATPK pakeitimus, siekiame sugriežtinti atsakomybę už GMO – genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų – naudojimo reikalavimų nesilaikymą“, – sakė A.Macijauskas.

ŽŪM siūlo pažeidusius teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimo, ženklinimo, įvežimo ir išvežimo reikalavimus, bausti bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų. Jei tai padarytų asmuo, jau baustas administracine nuobauda už tokius pažeidimus, bauda būtų nuo 2 000 iki 5 000 litų.

Auginantiems genetiškai modifikuotus augalus komerciniais tikslais ir nesilaikantiems Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų, bauda siektų nuo 1 000 iki 4 000 litų.

Dauginamosios medžiagos, turinčios Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų organizmų priemaišų, tiekimas rinkai užtrauktų baudą dauginamosios medžiagos tiekėjams nuo 2 000 iki 5 000 litų.

Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimas komerciniais tikslais užtrauktų baudą nuo 3 000 iki 6 000 litų.

A.Macijauskas mano, kad teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turėtų turėti Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

www.zum.lt

wikipedia.org nuotrauka

“Roundup Ready” javai ūkininkams labai palengvino piktžolių kontrolę, bet nauja studija (U.S. Grower Views on Problematic Weeds and Changes in Weed Pressure in Glyphosate-Resistant Corn, Cotton, and Soybean Cropping Systems.  Greg R. Kruger, William G. Johnson, Stephen C. Weller, Micheal D. K. Owen, David R. Shaw, John W. Wilcut, David L. Jordan, Robert G. Wilson, Mark L. Bernards, Bryan G. Young) rodo, kad pasikliovimas technologija gali silpninti herbicido galimybę kontroliuoti piktžoles.

Billas Johnsonas, Purdue universiteto profesorius piktžolių specialistas, sako, kad ūkininkai, kurie augina “Roundup Ready” javus ir purškia “Roundup” ar herbicidais glifosato pagrindu, beveik išimtinai pastebi, kad piktžolės išvystė atsparumą. Johnsonas sakė, kad yra tik laiko klausimas, kai bus tiek daug atsparių piktžolių, kad glifosato produktų naudojimas kai kuriose vietose taps daug mažiau efektyvus.

Mokslininkų grupė tyrė Indianos, Ilinojaus, Ajovos, Misisipės, Nebraskos ir Šiaurės Karolinos ūkininkų požiūrį į tai, ar “Roundup Ready” javai gali padėti kontroliuoti problemines piktžoles. Tyrimas buvo publikuotas žurnale “Weed Technology”. Prie jo taip pat prisidėjo tyrėjai iš Ajovos valstijos universiteto, Misisipės valstijos universiteto, Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, Nebraskos universiteto ir Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto.

“Roundup Ready” javai yra atsparūs glifosatui, veikliajai “Roundup” medžiagai. Taigi jei ūkininkas augina “Roundup Ready” augalus, norėdamas išnaikinti piktžoles gali purkšti herbicidą ant javų, nepadarydamas jiems žalos.

Johnsonas sakė, kad problema tapo ūkininkų perdidelis pasikliovimas “Roundup” ir “Roundup Ready” javais. Anot tyrimo, daugiausiai naudos iš “Roundup” naudojimo gavo tie, kas taikė sėjomainą tarp “Roundup Ready” ir tradicinių javų rūšių.

“Ūkininkai nemano, kad atsparumas yra problema, kol jie iš tikrųjų su juo nesusiduria,” – sakė B. Johnsonas. “Ir jie mano, kad chemijos kompanijos gali lengvai sukurti naują herbicidą. Problema yra ta, kad “Roundup” yra toks efektyvus, kad nebuvo skiriama lėšų naujo herbicido kūrimui.”

B. Johnsonas sakė, kad ūkininkai turi laikyti “Roundup” ir “Roundup Ready” javus investicija ir stengtis išsaugoti technologiją. Nuoseklus sėjomainos taikymas ir įvairių herbicidų naudojimas sulėtins glifosatui atsparių piktžolių vystymąsi. Taip būtų prailgintas technologijos gyvavimas.

Tyrimą finansavo “Roundup” gamintoja “Monsanto”. B. Johnsonas sakė, kad kitas žingsnis yra valdymo strategijų augintojų laukuose skirtumų studijavimas siekiant nustatyti, kas sulėtintų atsparumo glifosatui kūrimąsi.

Parengta pagal:

http://news.uns.purdue.edu/x/2009a/090414JohnsonSurvey.html

http://www.ve.lt/?data=2009-04-20&rub=1065924810&id=1240160692

2009 04 16

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos miestų, rajonų ir apskričių inspektoriai patikrino stambiuosius prekybos centrus ir smulkias maisto produktų parduotuves, siekiant išsiaiškinti, kiek rūšių produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, yra Lietuvos prekyboje ir patikrinti šių produktų ženklinimą bei atsekamumą.

Patikrinimų metu nustatyta, kad maisto produktai, savo sudėtyje turintys genetiškai modifikuotų organizmų, Lietuvos rinkoje parduodami teisingai paženklinti. Nustatyti tik du pažeidimų atvejai: maisto papildai „Hair/Skin/Nail“ (kapsulės) nebuvo paženklinti, kad juose yra daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų sojos produktų bei „Viči“ šaldytų žuvų file pirštelių „Grand“ etiketėse buvo nurodyta, kad aliejuje „gali būti panaudota genetiškai modifikuota soja“. Minėtų produktų realizavimas sustabdytas, nurodyta juos perženklinti.

„Prekyba genetiškai modifikuotų organizmų turinčiais produktais tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, bet galima prekiauti tik ES įteisintais šiais maisto produktais. Jie privalo būti teisingai paženklinti ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Pagal Europos ir mūsų šalies teisės aktus informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai produktų sudėtyje jų yra daugiau kaip 0,9 %“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

V.Jarošienės teigimu, vartotojai turėtų atidžiai skaityti ženklinimo etiketes, kuriose privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų arba kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Pagal patikrinimų duomenis patikslintas Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas:

22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba į kurių sudėtį įeina aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Coroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima.

7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžius, Aiwa, Luxus light, Riebalų tepinys 25% riebumo.

10 pavadinimų saldumynai, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti sojų produktai – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck.

3 pavadinimų majonezai, į kurių sudėtį įeina sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Optima, Veiverių klasikinis.

1 pavadinimo maisto papildas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoti sojų produktai, „Hair / Skin / Nail“ Hard Kapsule (kapsulės).

1 pavadinimo skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Kaziuko skrudinta duona.

Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat kinta, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos žaliavos ar produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
www.vet.lt

Daugelį metų biotechnologijų pramonė skelbė, kad ji “pamaitins pasaulį”, žadėdama, kad genetiškai modifikuoti javai suteiks didesnius derlius. Kaip rodo 2009 m. kovą UCS (Union of Concerned Scientists, “Susirūpinusių mokslininkų sąjunga”) eksperto Doug Gurian-Sherman’o išleistas pranešimas, šis pažadas pasirodė esąs tuščias. Nepaisant 20-ties tyrimų ir 13-os komercinio auginimo metų, genų inžinerija žymiai nepadidino JAV javų derliaus.

“Failure to Yield” (“Nesėkmė padidinti derlių”) yra pirmasis pranešimas, įvertinantis bendrą poveikį, kurį genų inžinerija turėjo javų derliui palyginti su kitomis žemės ūkio technologijomis. Jame apžvelgiama virš 20 akademinių kukurūzų ir sojos pupelių studijų, dviejų pagrindinių genetiškai modifikuotų javų, auginamų maistui ir pašarams Jungtinėse Valstijose. Remiantis šiomis studijomis, UCS pranešime padaroma išvada, kad genetiškai modifikuoti herbicidams atsparūs kukurūzai ir sojos pupelės nedavė didesnio derliaus. Tuo tarpu atsparūs vabzdžiams kukurūzai davė tik nežymiai didesnį derlių. Pranešime nustatyta, kad sojos pupelių ir kukurūzų derliaus padidėjimas per praėjusius 13 metų buvo didžia dalimi dėl tradicinio auginimo ar žemės ūkio praktikų pagerinimų.

UCS pranešimas išleistas tuo metu, kai maisto kainų kilimas ir maisto stygius pasaulyje paskatino kvietimus padidinti žemės ūkio produktyvumą ar derlių. Biotechnologijų kompanijos teigia, kad genų inžinerija yra būtina norint pasiekti šį tikslą. Pavyzdžiui, “Monsanto” šiuo metu vykdo reklaminę kampaniją, įspėjančią apie pasaulio demografinį sprogimą ir tvirtinančią, kad jos “pažangios sėklos žymiai padidina javų derlius”. UCS pranešimas paneigia šį tvirtinimą, be to, jame padaroma išvada, kad genų inžinerija nėra tikėtina, jog vaidins reikšmingą vaidmenį padidinant maisto gamybą artimoje ateityje.

Biotechnologijų pramonė žadėjo didesnius derlius nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, bet “Failure to Yield” pagrindžia dokumentais, kad pramonė 20 metų vykdė lauko bandymus siekiant padidinti derlius be reikšmingų rezultatų.

Pranešime daromas svarbus skirtumas tarp potencialaus ar būdingo (intrinsic) derliaus ir operacinio (operational) derliaus. Būdingas derlius – tai javo didžiausias produkcijos potencialas geriausiomis sąlygomis. Operacinis derlius – realus derlius, gaunamas po patirtų nuostolių dėl kenkėjų, sausros ir kitų aplinkos faktorių.

Studijoje apžvelgiami potencialūs ir operaciniai derliai trijų labiausiai paplitusių genetiškai modifikuotų maistinių ir pašarinių javų Jungtinėse Valstijose: atsparių herbicidui sojos pupelių, atsparių herbicidui kukurūzų ir atsparių vabzdžiams kukurūzų (žinomų kaip Bt kukurūzai, pagal bakteriją Bacillus thuringiensis, kurios genai suteikia javams atsparumą kelioms vabzdžių rūšims).

Pranešime nustatyta, kad herbicidams atsparios sojos pupelės, herbicidams atsparūs kukurūzai ir Bt kukurūzai nepadidino potencialaus (intrinsic) derliaus. Atsparios herbicidui sojos pupelės ir atsparūs herbicidui kukurūzai taip pat nepadidino operacinio (operational) derliaus palyginti su tradiciniais metodais.

Tuo tarpu nustatyta, kad Bt kukurūzai tikėtina suteikia nedidelį operacinio derliaus padidėjimą (nuo 3 iki 4 procentų) palyginti su tradicinėmis praktikomis. Kadangi Bt kukurūzai pradėti komerciškai auginti 1996 metais, jų derliaus padidėjimas sudaro nuo 0,2 iki 0,3 procentų derliaus padidėjimo per metus. Norint geriau suvokti šio skaičiaus reikšmę, reikia paminėti, kad bendrai JAV kukurūzų derliai per praėjusius kelis dešimtmečius kasmet vidutiniškai didėjo maždaug vienu procentu, kas yra žymiai daugiau negu derliaus padidėjimas, kurį suteikė Bt kukurūzai.

Be genų inžinerijos rezultatų įvertinimo, pranešimas nagrinėja technologijos potencialų vaidmenį padidinant maisto gamybą per kitus kelis dešimtmečius. Pranešime neatmetama galimybė, kad genų inžinerija ilgainiui gali prisidėti prie javų derlių padidėjimo. Tačiau teigiama, kad nėra logiška remti genų inžineriją technologijų, kurios iš esmės padidino derlių, ypač daugelyje besivystančių šalių, sąskaita. Be to, nesenos studijos parodė, kad ekologiniai ir panašūs ūkininkavimo metodai, kurie iki minimumo sumažina pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimą, gali daugiau nei padvigubinti javų derlius su mažomis išlaidomis neturtingiems ūkininkams tokiuose besivystančiuose regionuose kaip sub-Sacharos Afrika.

Pranešime rekomenduojama JAV Žemės ūkio departamentui, valstybės žemės ūkio agentūroms, ir universitetams padidinti tyrimus ir vystymą patikrintų metodų siekiant padidinti javų derlių. Šie metodai turi apimti šiuolaikinius tradicinius augalų veisimo metodus, darnų ir ekologinį ūkininkavimą ir kitas pažangias ūkininkavimo praktikas, kurios nereikalauja, kad ūkininkai sumokėtų reikšmingą išankstinę kainą. Pranešime taip pat rekomenduojama, kad JAV maisto pagalbos organizacijos padarytų šias daug žadančias ir įperkamas alternatyvas pasiekiamomis ūkininkams besivystančiose šalyse.

Visą pranešimą
Failure to Yield.
Evaluating the Performance of Genetically Engineered Crops (2009)
galima perskaityti čia:

http://www.ucsusa.org/assets/documents/food_and_agriculture/failure-to-yield.pdf

Parengta pagal:

http://www.ucsusa.org/food_and_agriculture/science_and_impacts/science/failure-to-yield.html

http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=21697961

Nuotrauka (c) lrt.lt
Vokietija uždraudė GMO kukurūzus.

Vokietija tapo šeštąja ES valstybe, kurioje uždrausti tam tikri JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).

Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner antradienį pranešė, kad Vokietijoje uždraudžiami „MON 810“ kukurūzai. Šie augalai po modifikacijos tapo labai atsparūs įvairiems pasėlių kenkėjams.

„Mano išvada ta, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai „MON 810“ kelia grėsmę aplinkai“, – sakė Vokietijos žemės ūkio ministrė.

Naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP) cituoja ministrę, teigiančią, kad Vokietijos aplinkos apsaugos ministerija atliko „labai išsamius tyrimus bei pasvėrė visus už ir prieš“.

Vokietijoje genetiškai modifikuotais organizmais užsėta 0,2 proc. viso šalies ploto – 3,700 hektarų.

Rašoma, kad šis „MON 810“ uždraudimas yra svarbus politinis žingsnis, kuris sustiprins GMO skeptikų pozicijas Europos Sąjungoje.

Europoje Amerikos kompanijos „Monsanto“ kukurūzus „MON 810“ jau yra uždraudusios Prancūzija, Austrija, Vengrija, Liuksemburgas bei Graikija.

Europos komisija (EK) siekė Graikiją bei Austriją atsisakyti šio sprendimo, tačiau dauguma ES šalių nesutiko su tokiu siūlymu ir parėmė valstybių narių apsisprendimą.

Nors Vokietijos žalieji bei aplinkosaugininkai sveikino tokį valdžios sprendimą, tačiau šalies švietimo ministrė Annette Schavan pastebėjo, kad Europos Saugaus maisto agentūra „MON 810“ pripažino saugiu produktu.

A. Schawan tikisi, kad dėl šio sprendimo šalyje nesumenks įvairūs genetikos tyrimai.

Žemės ūkio ministrė teigė, kad toks sprendimas „nėra precedentas ar galutinis sprendimas dėl šalies ateities politikos“.

GMO lobistai teigia, kad pastaruoju metu pasaulyje daugėja laukų, užsėtų genetiškai modifikuotais produktais.

Teigiama, kad 2008 metais pasaulyje tokių pasėlių padaugėjo 10 proc. ir pasiekė 125 mln. hektarų ribą.

Skaičiuojama, kad 13,3 mln. ūkininkų augina GMO. Tai beveik 1,3 mln. daugiau nei 2007 metais.

72 proc. visų sojos produktų yra pagaminta iš GMO. (…)

Šaltinis: lrt.lt

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Suomijos vyriausybė balandžio 8 d. pristatė pranešimą apie Suomijos ES politiką. Pranešime aptariamas narytės Europos Sąjungoje poveikis, išdėstomi pagrindiniai Suomijos ES politikos tikslai, analizuojamas ES vystymasis. Pranešimas yra svarbus, nes ankstesnis išsamus Vyriausybės pranešimas apie Suomijos ES politiką buvo pristatytas prieš keturioliką metų – 1995 m. vasario mėn., kai Suomija tik įstojo į ES. Be kitų klausimų šiame pranešime užsimenama ir apie šalių teisę steigti zonas be GMO.

Suomija siūlo, kad ES valstybės narės galėtų pačios spręsti dėl to, ar jos nori paskelbti visą valstybę ar jos dalį zona be GMO. Pagal dabartinę ES teisę valstybės narės negali to padaryti.

“Helsingin Sanomat” cituoja Suomijos ministrą pirmininką Matti Vanhanen’ą, kuris teigė, kad “jei turėtume tokią galimybę, būtų gana lengva pasiekti sprendimą Suomijai tapti tokia zona be GMO”.