Genų ruletė

Dokumentuoti genetiškai modifikuoto maisto pavojai sveikatai

Jeffrey M. SMITH

Kaip teigia knygos autorius, genetiškai modifikuoto maisto valgymas yra lošimas su kiekvienu kąsniu. Šioje knygoje paneigiamas tvirtinimas, kad genetiškai modifikuotas (GM) maistas yra saugus, pateikiami šešiasdešimt penki pavojai sveikatai. Antroji „Genų ruletės” dalis parodo, kodėl GM javų saugumo vertinimai nėra pakankami identifikuoti sveikatos sutrikimus, pristatytus pirmojoje knygos dalyje. Kita Jeffrey Smith knyga „Seeds of Deception” („Apgaulės sėklos”) tapo pasauline skaitomiausia knyga apie genetiškai modifikuotą maistą.
Jūsų dėmesiui pateikiama šioje knygoje išvardintų pavojų sveikatai santrauka.

GM maisto pavojai sveikatai: santrauka ir debatai

1 dalis: Dokumentais pagrįsti genetiškai modifikuoto maisto pavojai sveikatai

1 skyrius: Gyvūnų ir žmonių reakcijų įrodymai.

1.1 GM bulvės pakenkė žiurkėms
1. Žiurkės buvo maitinamos bulvėmis, modifikuotomis taip, kad išskirtų insekticidus.
2. Jų virškinimo trakte pradėjo gamintis potencialiai vėžinės ląstelės, susilpnėjo jų smegenų, kepenų ir sėklidžių vystymasis, iš dalies atrofavosi kepenys, padidėjo kasa ir plonoji žarna bei susilpnėjo imuninė sistema.
3. To priežastimi buvo ne bulvių gaminamas insekticidas, bet, didžiausia tikimybė, pats genų inžinerijos procesas.
4. GM maisto produktai, esantys prekyboje ir kurie buvo sukurti tuo pačiu būdu, nebuvo taip plačiai tyrinėti, kaip minėtos bulvės.

1.2 Žiurkių, maitintų GM pomidorais, skrandžiuose prasidėjo kraujavimas, kelios nudvėsė
1. Žiurkės buvo maitinamos GM FlavrSavr pomidorais 28 dienas.
2. Septynioms iš 20 žiurkių išsivystė skrandžio opos (kraujavimas skrandžiuose); kitos 7 iš 40 nudvėsė per dvi savaites ir buvo pakeistos tyrime.
3. Pomidorai buvo patvirtinti FDA mokslininkų, nepaisant neišspręstų saugumo klausimų.
Pastaba: FDA - Maisto ir Vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration) - JAV institucija, atsakinga už užtikrinimą, kad maisto produktai yra saugūs, taip pat žmonių ir veterinariniai vaistai, biologiniai produktai, medicinos prietaisai, kosmetikos priemonės bei elektroniniai produktai, kurie išskiria radiaciją, yra saugūs.

1.3 Žiurkės, maitintos Bt kukurūzais, turėjo daugialypių sveikatos problemų
1. Žiurkės buvo maitinamos Monsanto Mon 863 kukurūzais 90 dienų.
2. Pasirodė žymūs pokyčiai jų kraujo ląstelėse, kepenyse ir inkstuose, kuriais galima diagnozuoti ligą.
3. Nors ekspertai reikalavo tolimesnių tyrimų, Monsanto panaudojo nemokslinius ir prieštaringai vertinamus argumentus, kad atmestų šį mokslininkų susirūpinimą.
Pastaba: Bt augalais (kukurūzai, rapsai, bulvės ir kt.) vadinami tie, į kuriuos buvo įterptas mikroorganizmo Bacillus thuringiensis genas, sąlygojantis vabzdžiams (kenkėjams) nuodingų baltymų sintezę.

1.4 Pelių, maitintų GM Bt bulvėmis, buvo pažeistas žarnynas
1. Pelės buvo maitinamos GM bulvėmis, modifikuotomis gaminti Bt toksinus ir natūraliomis bulvėmis, į kurias buvo įmaišyta Bt toksinų.
2. Abi rūšys pašarų sąlygojo nenormalų ir pernelyg didelį ląstelių augimą žemesnėje plonosios žarnos dalyje (klubinėje žarnoje).
3. Panašūs žmonių plonųjų žarnų pažeidimai gali baigtis šalinimo sistemos sutrikimu ar panašiais į gripo simptomais ir būti vėžiniais.
4. Ši studija sugriauna prielaidas, kad Bt toksinas yra suardomas virškinant maistą ir nėra biologiškai aktyvus žinduolių virškinamajame trakte.

1.5 Bt medvilnė darbininkams sukėlė alergines reakcijas
1. Šešių kaimų žemės ūkio darbininkai, kurie rinko ar krovė Bt medvilnę, pranešė apie odos, akių ir viršutinių kvėpavimo takų reakcijas.
2. Kai kuriuos darbininkus reikėjo paguldyti į ligoninę.
3. Darbininkai medvilnės valymo gamykloje kiekvieną dieną vartoja antihistaminus (pastaba: vaistus, padedančius kovoti su astma ir dusuliu).
4. Vienas gydytojas gydė apie 250 su šia medvilne dirbusių darbininkų.

1.6 Nudvėsė avys po ganymosi Bt medvilnės laukuose
1. Kai kuriose Indijos dalyse po medvilnės derliaus nuėmimo avių bandos ganėsi Bt medvilnės ražienose.
2. Keturiuose kaimuose per savaitę nudvėsė 25 % avių.
3. Skrodimas parodė, jog mirties priežastis - apsinuodijimas.

1.7 Įkvėptos Bt augalų žiedadulkės žmonėms gali sukelti alergines ligas
1. 2003 metais apie 100 žmonių, gyvenusių šalia Bt kukurūzų lauko Filipinuose, išsivystė odos, kvėpavimo takų, žarnyno alerginės reakcijos bei kiti simptomai kaip tik tuo metu, kai šie kukurūzai skleidė žiedadulkes.
2. 39 žmonių kraujo tyrimai parodė antikūnių atsaką į Bt toksiną, kas paremia, nors dar neįrodo, galimą ryšį su masišku žmonių susargdinimu.
3. 2004 metais simptomai pasikartojo bent keturiuose kituose kaimuose, kur buvo auginama ta pati kukurūzų rūšis.
4. Kaimo gyventojai kelias naminių gyvūnų mirtis taip pat paaiškino šiais kukurūzais.

1.8 Ūkininkai pranešė apie kiaulių ir karvių nevaisingumą, sukeltą GM kukurūzų
1. Daugiau nei 20 Šiaurės Amerikos ūkininkų pranešė, kad kiaulės, maitintos GM kukurūzais, buvo mažai vaisingos, patyrė netikrų nėštumų ar gimdė placentas, pripildytas vandeniu.
2. Tiek patinai, tiek patelės tapo nevaisingi.
3. Kai kurie ūkininkai taip pat pranešė apie karvių nevaisingumą.

1.9 Vokietijoje paslaptingai mirė dvylika Bt kukurūzais maitintų karvių
1. 12 pieninių karvių mirė fermoje Hesse, Vokietijoje, po to, kai buvo maitintos pašarais, kurių žymią dalį sudarė GM kukurūzai Bt 176.
2. Kitos šios bandos karvės turėjo būti nužudytos, nes susirgo nežinoma liga.
3. Kompanija Syngenta, Bt 176 kukurūzų gamintoja, kompensavo ūkininkui dalį patirtų nuostolių, tačiau nepripažino atsakomybės už karvių mirtis.
4. Nepaisant ūkininko reikalavimų ir netgi viešų protestų, išsamūs skrodimo rezultatai nebuvo paskelbti.

1.10 Pelių, maitintų Roundup Ready soja, kepenų ląstelės turėjo problemų
1. Pelių, maitintų Roundup Ready sojos pupelėmis, kepenų ląstelėse atsirado žymių pakitimų.
2. Netaisyklingos formos branduoliai ir branduolėliai, padidėjęs branduolio porų skaičius ir kiti pakitimai parodė didesnį metabolizmą ir pasikeitusią genų ekspresiją.
3. Šie pakitimai aiškinami reakcija į toksiną.
4. Dauguma šių pakitimų išnyko kai GM soja buvo išimta iš pašarų.

1.11 Pelės, maitintos Roundup Ready soja, turėjo kasos problemų
1. Pelėms, maitintoms GM soja, sutriko sintezės ir virškinimo fermentų veikla.
2. Svarbiausio virškinimo fermento - alfa-amilazės - gamyba sumažėjo iki 77 %.
3. Tai, kartu su kitais kasos pakitimais, rodo, jog GM soja gali įtakoti virškinimą bei medžiagų pasisavinimą, taip pat keisti genų ekspresiją.

1.12 Pelėms, maitintoms Roundup Ready soja, pasireiškė nepaaiškinami sėklidžių ląstelių pakitimai
1. Pelių, maitintų Roundup Ready sojų pupelėmis, sėklidžių ląstelių struktūra ir genų ekspresija smarkiai pakito.
2. Pasikeitimų priežastis yra nežinoma, tačiau sėklidės yra labai jautrios toksinams.
3. Kai kurie pakitimai gali įtakoti suaugusių pelių vaisingumą, o taip pat ir jų palikuonių sveikatą.
4. Pelių patelių, maitintų GM maistu, embrionams pasireiškė laikinas genų ekspresijos sumažėjimas.

1.13 Roundup Ready soja pakeitė ląstelių metabolizmą triušių organuose
1. Triušiams, 40 dienų maitintiems GM soja, pasireiškė dideli tam tikrų fermentų kiekio inkstuose, širdyje ir kepenyse skirtumai.
2. LDH1 lygio padidėjimas visuose trijuose organuose rodo padidėjusį ląstelių metabolizmą.
3. Kitų fermentų kiekybiniai pasikeitimai rodo kitus pakitimus organuose.

1.14 Daugumos pelių, maitintų Roundup Ready soja, palikuonys mirė per tris savaites
1. Pelių patelės buvo maitinamos Roundup Ready soja prieš pastojimą ir nėštumo bei žindymo laikotarpiais.
2. 55,6 % palikuonių mirė per tris savaites palyginti su 9 % kontrolinėje grupėje, kurioje pelės maitintos ne GM soja.
3. Kai kurie GM maistu maitintų motinų mažyliai buvo gerokai mažesni ir tiek motinos, tiek jų atžalos buvo agresyvesni.
4. Atskiroje studijoje po to, kai laboratorija pradėjo peles maitinti komerciniu maistu, turinčiu GM sojos, jauniklių mirtingumas pasiekė 55,3 %.
5. Kai GM maistu maitintų pelių palikuonys buvo poruojami, jie negalėjo susilaukti palikuonių.

1.15 Staigiai padaugėjo alergijos sojai atvejų netrukus po to, kai GM soja atsirado Didžiojoje Britanijoje
1. Per vienerius metus, 1999-uosius, alergijos sojai Didžiojoje Britanijoje atvejų tiriamoje grupėje padaugėjo nuo 10 % iki 15 %.
2. GM soja buvo importuota į šalį prieš pat 1999-uosius metus.
3. Antikūnių tyrimai patvirtina, kad kai kurie individai skirtingai reaguoja į GM ir ne GM soją.
4. GM soja taip pat turi padidintą žinomų alergenų koncentraciją.

1.16 Žiurkės, maitintos Roundup Ready rapsais, turėjo didesnes kepenis
1. Žiurkių, maitintų GM rapsais, kepenys buvo 12-16 % didesnės negu tų, kurios buvo maitintos ne GM rūšimis.
2. Kepenys yra kūno chemijos fabrikas ir pagrindinis detoksikatorius.
3. Padidėjusios kepenys gali rodyti kepenų ligą ar uždegimą.
4. Jei kepenų padidėjimą sukėlė riebaluose tirpūs toksinai, jie gali būti ir rapsų aliejuje.

1.17 Dvigubai daugiau viščiukų mirė, kai jie buvo lesinami Liberty Link javų pašarais
1. Viščiukų, kurie buvo lesinami Chardon LL GM pašarais 42 dienas, mirčių skaičius buvo 7 % palyginti su 3,5 % kontrolinėje grupėje.
2. Viščiukai, maitinti GM maistu, labiau išsiskyrė pagal svorį ir maisto suvartojimą.
3. Tyrimas buvo suplanuotas taip, kad tik didžiuliai skirtumai būtų statistiškai reikšmingi.
4. Todėl rezultatai buvo atmesti be pratęsimo.

1.18 GM žirniai sukėlė alerginio tipo uždegiminį atsaką pelėms
1. Sudėtingesniuose bandymuose, ne tokiuose, kokiais dažniausiai įvertinami GM augalai, baltymai, kuriuos gamina GM žirniai, sukėlė pavojingą pelių imuniteto atsaką.
2. Analogiškas baltymas, kuris natūraliai pasigamina žirniuose, pavojingo efekto neturėjo.
3. GM žirniuose atsirado subtilus, sunkiai pastebimas šio baltymo skirtumas, nes cukraus molekulės buvo linkusios jungtis su baltymu, kas tikėtina ir sukėlė problemą.
4. Pelių imuniteto atsakas parodė, kad GM žirniai gali išprovokuoti uždegimą ar alergines reakcijas žmonėms, todėl šių žirnių auginimas prekybai buvo nutrauktas.
5. Tokių subtilūs, bet pavojingi pokyčiai GM baltymuose paprastai netiriami norint patvirtinti GM veisles komerciniam auginimui.

1.19 Liudytojai praneša: gyvūnai vengia GMO
1. Kai buvo leidžiama pasirinkti, atskiri gyvūnai atsisakė GM pašaro.
2. Ūkininkų darytuose bandymuose karvės ir kiaulės pakartotinai atsisakė ėsti GM augalus.
3. Gyvūnai, kurie neėdė GMO, kai buvo suteikta galimybė rinktis: karvės, kiaulės, žąsys, voverės, briedžiai, elniai, meškėnai, pelės ir žiurkės.

1.20 Nuo GM maisto papildų mirė 100 žmonių ir 5 000-10 000 žmonių susirgo
1. Vienas L-triptofano papildas devintajame dešimtmetyje sukėlė mirtiną epidemiją JAV.
2. Kompanija genetiškai modifikavo bakteriją, kad papildus gamintų ekonomiškiau.
3. Jų produktas turėjo daug teršalų, penki ar šeši kurių, kaip įtariama, buvo ligos priežastimi.
4. Epidemijos atskleidimas parodė, kad neigiamos reakcijos į GM maistą gali būti sunkiai nustatomos.

2 skyrius: Geno įterpimas suardo DNR ir gali sukurti nenuspėjamus sveikatos sutrikimus.

2.1 Svetimi genai suardo DNR įterpimo vietoje
1. Kai genai yra atsitiktinai įterpiami į DNR, jų vieta gali daryti įtaką jų funkcijai, taip pat kaip ir natūralių genų funkcijai.
2. „Įterpimo mutacijos” (intarpai) gali sujaukti, ištrinti ar perkelti genetinį kodą šalia įterpimo vietos.
3. Atlikus įterpimo vietų analizę DNR grandinėje nustatyti tūkstantiniai genų porų persikėlimai, sumaišantys šeimininko ir svetimus genus, sukeliantys didelio masto genų ištrynimus (delecijas) ir daugybinius atsitiktinių svetimų DNR fragmentų įterpimus.

2.2 GM augalų auginimas, naudojant audinių kultūrą, gali sukurti šimtus ar tūkstančius DNR mutacijų
1. Augalo ląstelių augimo procesas GM augaluose gali sukurti šimtus ar tūkstančius mutacijų viename genome.
2. Pokyčiai vienoje genų poroje gali turėti rimtas pasekmes, o platūs pokyčiai genome gali turėti daugybinius, vienas kitą veikiančius padarinius.
3. Dauguma mokslininkų, dirbančių šioje srityje, nežino šių mutacijų masto ir jokiais tyrimais nebuvo tirti genomo pokyčiai komerciniais tikslais auginamuose GM javuose.

2.3 Genų įterpimas sukuria genomo masto pokyčius genų ekspresijoje
1. Vienas tyrimas parodė, kad 5 % šeimininko genų pakeitė savo ekspresijos lygmenis po to, kai buvo įterptas vienas genas.
2. Pokyčiai be jau aptartų ištrynimų (delecijų) ir mutacijų, yra nenuspėjami ir nebuvo nuodugniai ištirti GM augaluose, kurie jau yra prekyboje.
3. Šie didžiuliai pokyčiai gali turėti daugybinius su sveikata susijusius padarinius.

2.4 Promotorius gali atsitiktinai aktyvuoti žalingus genus
1. Promotoriai yra jungikliai, kurie įjungia genus.
2. Promotoriai, naudoti beveik visuose GM augaluose, yra sukurti taip, kad nuolatos įjungtų svetimą geną aukštu pajėgumu.
3. Nors mokslininkai tvirtino, kad promotorius įjungs tik svetimus genus, jis gali atsitiktinai įjungti kitus, t. y. natūralius augalo genus - visam laikui.
4. Šie genai gali sukelti alergenų, toksinų, kancerogenų ar antigenų perprodukciją ar suaktyvinti genus-reguliatorius, kurie blokuoja kitų genų veikimą.

2.5 Promotorius galėtų aktyvuoti neveiklų virusą augaluose
1. Kai tam tikri virusai užkrečia organizmą, jie susijungia su šeimininko DNR.
2. Šios įsitvirtinusios virusinės sekos gali būti perduotos ateities kartoms ir netgi būti paveldimos ateities rūšių, atmainų.
3. Dauguma labai senų įsitvirtinusių, įsiterpusių virusų per ilgą laiką mutuoja , bet kai kurie gali būti sveiki, tiesiog neaktyvuoti.
4. Jei GM promotorius yra įterpiamas netoli neveikiančio viruso, jis galėtų jį aktyvuoti, ko pasekoje prasidėtų virusų gamyba ir potenciali katastrofa.

2.6 Promotorius galėtų sukurti genetinį nestabilumą ir mutacijas
1. Įrodymai kelia mintį, kad CaMV promotorius, naudotas daugelyje GM maisto produktų, turi rekombinacijos zoną.
2. Jei tai pasitvirtins, tai gali baigtis genų sekos suirimu ir rekombinacija.
3. Šis įterpto geno medžiagos nestabilumas galėtų sukelti nenuspėjamus padarinius.

2.7 Genetinė inžinerija aktyvina judrias, mobilias DNR, vadinamas „perkėlikais”, kurios sukelia mutacijas
1. Augalo DNR judrūs elementai, vadinami „perkėlikais”, juda iš vienos vietos į kitą ir gali vesti prie mutacijų.
2. Audinių kultūros auginimo procesas, naudotas genų inžinerijoje, aktyvuoja „perkėlikus” ir yra svarbiausias faktorius, sukeliantis genomo masto mutacijas.
3. Transgenai komerciniuose GM augaluose įterpiami netoli „perkėlikų”.
4. Šis įterpimas gali pakeisti transgenų ekspresiją.

2.8 Naujos RNR gali būti žalingos žmonėms ir jų palikuonims
1. Mažos RNR sekos gali reguliuoti genų ekspresiją, dažniausiai juos slopindamos.
2. RNR yra stabili, nesuyra virškinimo metu ir gali paveikti genų ekspresiją žinduoliuose, kurie ją (RNR) praryja.
3. Poveikis gali būti perduotas ir ateities kartoms.
4. Genetinė modifikacija įveda naujas DNR kombinacijas ir mutacijas, kurios padidina tikimybę, kad žalinga reguliatorinė RNR atsitiktinai bus pagaminta.

2.9 Roundup Ready sojų pupelės pagamina nenumatytas RNR variacijas
1. „Stop signalas” yra įkeliamas po transgeno, pasakantis ląstelei: „Sustok perrašinėti genus nuo šio taško”.
2. Toks sustabdymas neveikia GM sojoje, ko pasekoje atsiranda ilgesnės negu numatyta RNR.
3. Tai yra perrašoma nuo transgeno, gretimo transgeno fragmento ir pakitusios DNR sekos kombinacijos.
4. RNR toliau yra pertvarkoma į keturias variacijas, iš kurių bet kuri gali būti žalinga.
5. Klaidingas „stop” signalas gali sukelti kitokius pertvarkymus.
6. Tas pats „stop” signalas yra naudojamas kituose augaluose ir gali vesti prie panašaus „nuskaitymo kiaurai”ir RNR apdorojimo.

2.10 Pokyčiai baltymuose gali pakeisti tūkstančius natūralių cheminių medžiagų augaluose, padidinti toksinų ar sumažinti maistingųjų medžiagų kiekį
1. Augalai gamina tūkstančius medžiagų, kurios, jeigu yra praryjamos, gali kovoti su ligomis, daryti įtaką elgesiui arba būti toksiškos.
2. Genomo pokyčiai, apibūdinti šiame skyriuje, gali pakeisti šių cheminių medžiagų sudėtį ir koncentraciją.
3. Pavyzdžiui, GM sojų pupelės gamina mažiau su vėžiu kovojančių izoflavinų.
4. Dauguma GM sukeltų pokyčių šiuose natūraliuose produktuose yra nesurandami.

2.11 GM augalai turi pakitusius maistingųjų medžiagų ir toksinų lygius
1. Gausūs GMO tyrimai atskleidė nenumatytus maistingųjų medžiagų, toksinų, alergenų ir metabolizmo mažų molekulių produktų pakitimus.
2. Tai rodo riziką, susijusią su nenumatytais pakitimais, kurie atsiranda dėl genų inžinerijos.
3. Saugumo įvertinimai nėra adekvatūs apsisaugoti prieš potencialias sveikatos rizikas, susijusias su šiais pakitimais.

3 skyrius: Baltymas, pagamintas įterpto geno, gali sukelti problemas.

3.1 Genu iš braziliško riešuto alergenai pernešti į sojos pupeles
1. Genas iš braziliško riešuto buvo įterptas į sojos pupeles.
2. Kai atlikti testai patvirtino, kad žmonės, alergiški braziliškiems riešutams, bus alergiški ir GM sojai, projektas buvo nutrauktas.
3. Šis tyrimas parodė, kad genų inžinerija gali perkelti alerginius baltymus į augalus.

3.2 GM baltymai sojose, kukurūzuose ir papajoje gali būti alergenais
1. Testai negali garantuoti, kad GM baltymai nesukels alergijų.
2. WHO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) pasiūlė kriterijus, kurie padeda sumažinti tikimybę, kad alergeniški GM augalai bus patvirtinti vartojimui.
3. GM sojų pupelės, kukurūzai ir papajos neatitiko tų kriterijų.
4. GM baltymai iš šių maistinių kultūrų yra per daug panašūs į žinomus alergenus.
5. Šie įrodymai buvo ignoruojami GMO valdymo reguliuotojų, kurie patvirtino genetiškai modifikuotas veisles.

3.3 Bt augalai gali sukelti alergijas ir ligas
1. Dirvožemio bakterija Bacillus thuringiensis (sutrumpintai Bt) sukuria natūralų pesticidą, kuris buvo naudojamas purškimo forma daugelį metų.
2. Genai iš šios bakterijos yra įterpiami į augalų DNR, todėl augalas pats gamina Bt toksiną.
3. Bt augalų patvirtinimas yra pagrįstas tvirtinimu, kad Bt toksinas nekenksmingas žinduoliams.
4. Iš tikrųjų, net ir išorinis Bt naudojimas yra susijęs su alergijomis ir ligomis žmonėms bei žinduoliams.
5. Bt toksinai taip pat sukelia pelių imuniteto atsaką.

3.4 Bt augaluose yra labiau toksiškas nei Bt purškimas
1. Biotechnologijoje Bt toksinai veikia kita forma ir kitomis koncentracijomis nei apipurškimo metu, todėl pasiteisinimas, kad Bt genai nekenksmingi, nes nekenksmingi išoriniai Bt preparatai, yra apgaulingas.
2. Bt purškimas vyksta su pertraukomis ir pesticidas suyra aplinkoje.
3. Bt toksinas GM augaluose yra tūkstantį kartų labiau koncentruotas ir jis be perstojo yra gaminamas kiekvienoje ląstelėje.
4. Bt toksino baltymo forma GM augaluose yra taip pat labiau toksiška.

3.5 StarLink kukurūzai, sukurti gaminti pesticidus, turi „vidutinę tikimybę” būti alergenais
1. StarLink kukurūzus JAV EPA (Aplinkos apsaugos agentūra, angl. Environmental Protection Agency) įvertino kaip potencialius alergenus ir patvirtino juos kaip gyvulių pašarą, bet ne žmonių maistą.
2. Mažytis tokių javų, pasodintų JAV, kiekis užteršė maisto tiekimą, paskatindamas didžiulius maisto, susijusio su šiais javais, išėmimus iš rinkos.
3. Tūkstančiai praneštų incidentų dėl poveikio sveikatai, įskaitant epizodus, kai buvo sukelta grėsmė gyvybei, manoma yra susiję su kukurūzais StarLink.
4. FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija) nesugebėjo sukurti testo ištirti šių javų alergeniškumui ir ekspertai sako, kad tokie kukurūzai turi „vidutinę tikimybę” būti alergenais.
5. Maži kiekiai šių kukurūzų vis dar išlieka maisto atsargose.

3.6 GM augaluose esanti žiedadulkes sterilizuojanti barnazė gali pakenkti inkstams
1. Kukurūzai ir rapsai yra modifikuojami, kad gamintų žiedadulkes sterilizuojantį toksiną, vadinamą barnaze.
2. Barnazė yra toksiška žmogaus ląstelėms ir sukelia inkstų pakenkimą žiurkėms.
3. Nors GM augalai buvo sukurti gaminti toksiną nemaistinėje augalo dalyje, šiek tiek toksino tikėtina bus gaminama visose augalo dalyse.
4. Maži kiekiai šių kukurūzų ir rapsų vis dar išlieka maisto atsargose.

3.7 Didelį kiekį lizino turintys kukurūzai turi didesnį toksinų kiekį ir gali sustabdyti augimą
1. Monsanto pagamino kukurūzus su didesne lizino koncentracija.
2. Vartojamas dideliais kiekiais, lizinas gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą nenuspėjamais būdais.
3. Kukurūzai taip pat turi padidėjusius žinomų toksinų ir kitų potencialiai pavojingų medžiagų kiekius.
4. Augimo tempas viščiukų, maitintų didelį lizino kiekį turinčiais kukurūzais, buvo nepaaiškinamai mažesnis nei maitintų kukurūzais ir lizinu.

3.8 Didelį kiekį lizino turintys javai gali išsiskirti ligas sukeliančius toksinus
1. GM javų rūšis yra modifikuota gaminti didelį kiekį lizino.
2. Kai tokie javai yra apdorojami, jie gali išskirti toksiškus junginius, susijusius su Alzheimerio ligos simptomais, diabetu, alergijomis, inkstų ligomis, vėžiu, sutrikdyti brendimą.

3.9 Ligoms atsparūs GM javai gali skatinti žmonių virusines ir kitokias ligas
1. Virusų genai, įterpti į ligoms atsparius augalus, gamina „virusinius” baltymus.
2. Jų vartojimas gali slopinti organizmo atsparumą virusinėms infekcijoms, ypač virškinamajame trakte.
3. Baltymai gali taip pat būti toksiški ir sukelti ligas.
4. Virusiniai transgenai taip pat gamina RNR, kuri galėtų nenuspėjamai įtakoti genų ekspresiją žmonėse.

4 skyrius: Svetimas baltymas gali būti kitoks nei numatyta

4.1 GM baltymai gali būti neteisingai susilankstę (misfolded) ar turėti papildomų molekulių
1. Baltymai, išreikšti GM augale, gali būti apdorojami skirtingai nei donoro organizme.
2. Šie pokyčiai, kurie gali apimti kitokią baltymo struktūrą ar priedėlių prisijungimą, gali būti žalingi daugeliu nenuspėjamų atvejų.
3. Dabartiniai tyrimai nepakankamai tiria šiuos pokyčius.

4.2 Transgenai gali būti pakeisti per įterpimą
1. Svetimas genas gali būti sutrumpintas, pakeistas ir ištrinamas ar pakisti, kaitaliotis su svetimomis DNR dalimis.
2. Transgenui sutrumpėjus jo paties genetinė seka jungiasi su šeimininko DNR ir gali atsirasti nenumatytų darinių.
3. Baltymai, pagaminti pakitusių transgenų, gali turėti nenuspėjamų žalingų poveikių.

4.3 Transgenai gali būti nestabilūs ir per laiką pakisti
1. Bent du tyrimai parodė, kad įterptų genų seka buvo kitokia nei nurodyta kompanijos.
2. Tai rodo, kad transgenai yra nestabilūs ir savaime kinta, persitvarko.
3. Todėl GM baltymas gali pakisti su nenuspėjamomis pasekmėmis sveikatai.
4. Saugumo įvertinimai čia neturi prasmės, nes baltymai gali pasikeisti po to, kai tyrimai yra atlikti.

4.4 Transgenai gali sukurti daugiau kaip vieną baltymą
1. Genetinės inžinerijos technologija buvo sukurta remiantis pasenusia nuomone, kad vienas genas koduos tik vienos rūšies baltymą.
2. Dėl proceso, vadinamo alternatyviu sukirpimu (alternative splicing), vienas genas gali koduoti daugelio skirtingų baltymų gamybą.

4.5 Aplinkos sukeltas stresas ir genų išsidėstymas gali žymiai pakeisti genų ekspresiją
1. Aplinkos faktoriai, natūralios ir žmogaus sukurtos medžiagos ir tam tikro augalo genų išsidėstymas gali įtakoti transgeno ekspresijos lygmenis ir sukelti unikalius poveikius sveikatai.
2. Į šiuos faktorius nepakankamai atsižvelgiama saugumo įvertinimuose.

4.6 Genų inžinerija gali suardyti sudėtingus ryšius, valdančius genų ekspresiją
1. GM transformacijos procesas gali suardyti genų tinklą, kuris funkcionuoja kaip visuma.
2. Sintetiniai genai, naudoti genų įterpime, gali neveikti tokiu pačiu būdu kaip natūralūs.
3. Daugybė tų pačių transgenų įterpti į tą patį genomą, gali veikti vienas kitą nenuspėjamais būdais.
4. Genų inžinerija neįvertina potencialios žalos naujai atrastų DNR ypatybių, tokių kaip antrojo kodo įterpimas į struktūrą.

5 skyrius: Genų persikėlimas į žarnyno bakterijas, vidaus organus ar virusus.

5.1 Nepaisant kompanijų tvirtinimų, transgenai nesuardomi virškinimo sistemoje ir dalyvauja organizmo metabolizme
1. GMO pramonės advokatai tvirtino, kad genai sunaikinami virškinimo metu ir todėl genų persikėlimas į žarnyno bakterijas nepaprastai neįtikimas.
2. Dabartiniai tyrimai rodo, kad genai gali būti atsparūs virškinimo procesui tiek žmoguje, tiek gyvūnuose.
3. Genetiškai nemodifikuotų gyvūnų DNR tyrimai taip pat patvirtina, kad DNR gali prasiskverbti pro placentą į embrioną, iš virškinimo kanalų į kraują bei organus ir netgi prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą (angl. blood-brain barrier, sutr. BBB).

5.2 Transgenų konstrukcija palengvina genų persikėlimą į žarnyno bakterijas
1. Genai gali natūraliai persikelti tarp rūšių ir netgi karalysčių, tačiau tai yra retas atvejis.
2. GM augalai gali būti ypač tinkami įveikti natūralius šio persikėlimo barjerus.
3. Trumpos bakterijų sekos ir ilgesni herbicidų radikalai gali, pavyzdžiui, stipriai padidinti persikėlimo greitį.
4. Todėl transgenai gali lengvai keliauti iš GM maisto į žarnyno bakterijų DNR.

5.3 Transgenai gali daugintis žarnyno bakterijose
1. Kartą persikėlę į žarnyno bakterijas, transgenai gali įgyti išlikimo pranašumų, leidžiančių jiems išlikti ir daugintis.
2. Šie pranašumai gali atsirasti dėl atsparumo antibiotikams ar herbicidams, promotorių, kurie funkcionuoja bakterijose ir genetinių mechanizmų, kurie skatina nekontroliuojamą replikaciją.
3. „Užkrėsdami” mūsų žarnyno bakterijas, svetimi genai ir jų gaminami baltymai gali būti žalingi.

5.4 Transgenų persikėlimas į žmogaus žarnyno bakterijas yra patvirtintas
1. Vieninteliai kada nors publikuoti žmonių mitybos bandymai patvirtino, kad genetinė medžiaga iš Roundup Ready sojos persikėlė į žarnyno bakterijas trims iš septynių žmonių savanorių.
2. Persikėlusi transgenų dalis buvo stabili bakterijose ir pasirodė, kad pradėjo gaminti herbicidams atsparų baltymą.
3. Dar nežinoma, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių.

5.5 GM maistas gali sukelti antibiotikams atsparias ligas
1. Antibiotikams atsparūs žymenys (ARM) genai buvo įterpti į daugumą parduodamų GM maisto produktų.
2. Jei ARM genai persikeltų į patogenines bakterijas, esančias žarnyne ar burnoje, jie galėtų sukelti ypatingas ligas, kurių negalėtų išgydyti vieno ar kelių tipų antibiotikai.
3. Todėl GM javai gali pagreitinti antibiotikams atsparių ligų atsiradimą, kurios jau sukėlė mirtis ar rimtesnius susirgimus.

5.6 Promotorius taip pat gali persikelti ir aktyvuoti atsitiktinius genus ar virusus
1. Priešingai nei manyta anksčiau, CaMV promotorius funkcionuoja žmogaus, gyvūno ir bakterijos DNR.
2. Šis promotorius persikelia į žmogaus žarnyno bakterijos DNR ir galėtų taip pat persikelti į žmogaus DNR.
3. Kartą persikėlęs, promotorius gali aktyvuoti genus, kurie gamina toksinus, alergenus ar kancerogenus, sukurti genetinį nestabilumą ir aukštesniuose organizmuose aktyvuoti ramybės stadijoje esančius virusus.

5.7 Jei Bt genai persikeltų, jie galėtų paversti mūsų žarnyno bakterijas gyvomis pesticidų gamyklomis
1. Bt transgeno persikėlimas galėtų sukelti mūsų žarnyninės floros Bt toksinų gamybą.
2. Padidėjus atsparumui, žarnyno bakterijų, gaminančių Bt, skaičius gali laikui bėgant padidėti.
3. Kadangi Bt toksinas buvo siejamas su imuninėmis reakcijomis ir pažeistomis ląstelėmis gyvūnų žarnynuose, ilgalaikis Bt toksinų buvimas gali sukelti stiprius sveikatos sutrikimus.

5.8 Genai gali persikelti į burnos ar gerklės bakterijas
1. Burnos bakterijos prisijungia laisvąsias DNR molekules.
2. GM DNR galėtų panašiai persikelti.
3. Tai gali ne tik paveikti žmogaus sveikatą, tai galėtų taip pat būti perduodama iš žmogaus žmogui.
4. Įkvepiamos dulkės ar žiedadulkės iš GM javų galėtų sukelti genų persikėlimą į mikroorganizmus jau mūsų kvėpavimo takuose.

5.9 Virusinių genų persikėlimas į virškinimo trakto mikroorganizmus gali sukurti toksinus ir susilpninti žmonių atsparumą virusams
1. Kaip minėta anksčiau, baltymai, gaminami virusų, gali būti toksiški ir susilpninti atsparumą virusams.
2. Jei virusiniai genai, įterpti į GM javus, persikeltų į žarnyno mikroorganizmus, jie galėtų išskirti didelius potencialiai žalingų baltymų kiekius.
3. Virusinių transgenų savybės padaro jų persikėlimą į žarnyno mikroorganizmus daug labiau tikėtiną.

6 skyrius: GM javai gali padidinti aplinkos toksinus ir prisidėti prie biologinio toksinų kaupimo maisto grandinėje

6.1 Herbicidui gliufosinatui atsparūs javai gali priversti gaminti herbicidus mūsų žarnyne
1. Kai kurie javai yra modifikuoti taip, kad būtų atsparūs herbicidams, kurių pagrindas - gliufosinatas.
2. Javai transformuoja herbicidus į junginį, laikomą netoksišku, vadinamą NAG, kuris išlieka augaluose.
3. Kai tik žmogus ar gyvūnas suvalgo NAG, žarnyno bakterijos gali atversti dalį NAG atgal į toksišką herbicidą.
4. Herbicidas turi žinomą toksišką poveikį, veikia kaip antibiotikas ir gali sunaikinti ar sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
5. Jei herbicidams atsparūs genai persikeltų į žarnyno bakterijas, tai galėtų padidinti šias problemas.

6.2 Herbicidams atsparūs augalai padidina herbicidų vartojimą ir jų likučius maiste
1. Auginant herbicidams atsparius javus, šių herbicidų laukuose naudojama nepalyginamai daugiau.
2. Padidėjęs herbicidų likučių kiekis javuose gali paskatinti toksiškus tų chemikalų poveikius žmonėms, gyvūnams ir jų palikuonims.
3. Padidėjęs herbicidų naudojimas turi įtakos šių augalų maistinei sudėčiai, pavyzdžiui, flavonoidams. Tai GM javus padaro mažiau maistingus.
4. Dėl herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo, toksiškų herbicidų naudojimas dar labiau išaugo.

6.3 Mažyčiai herbicidų kiekiai gali veikti kaip endokrininės sistemos ardytojai
1. Tam tikrų chemikalų net ypač mažos koncentracijos gali suardyti endokrinines funkcijas.
2. Roundup tyrimai rodo, kad tai gali būti toksiškas chemikalas, suardantis endokrininę veiklą, susijusią su žmogaus lytinių hormonų gamyba, bet reikia daugiau tyrimų šiam ir kitiems herbicidams ištirti.
3. Dėl GM augalų auginimo padidėjęs Liberty ir Roundup herbicidų naudojimas gali paveikti žmonių populiaciją per maistą ir vandenį.

6.4 GM javai gali kaupti aplinkos toksinus ar koncentruoti. Toksinai kaupiami ir GM pašarais maitinamų gyvulių piene ir mėsoje
1. FDA mokslininkai įspėjo, kad GM javai gali iš aplinkos koncentruoti toksinus, tokius kaip sunkieji metalai ir herbicidai.
2. Yra įrodymų, kad sunkiųjų metalų aptinkama GM sojų aliejuje.
3. FDA mokslininkai taip pat teigė, kad toksinai gali kauptis GM pašarais maitinamų gyvulių piene ar mėsoje.
4. Piene buvo rasti GM DNR fragmentai.
5. Nors ir labai mažai tyrimų buvo atlikta šia tema, maži Roundup kiekiai gali likti gyvulių kūne ir paveikti spermos kokybę.
6. Per didelis Roundup ir Liberty herbicidų naudojimas padidina šiuos rizikos tipus.

6.5 Ligoms atsparūs javai gali skatinti naujus augalų virusus, kurie kelia riziką žmonėms
1. Virusams atsparūs transgenai apsaugo javus nuo vieno tipo viruso, tačiau gali padidinti jautrumą kitiems augalų virusams.
2. Užkrėsti augalai kelia pavojų žmonėms dėl padidėjusio pesticidų naudojimo.
3. Jie taip pat gali vesti prie padidėjusio potencialiai žalingų virusinių baltymų suvartojimo.

7 Skyrius: Kitos GM maisto rūšys taip pat yra rizikingos.

7.1 Karvių, paveiktų rbGH, pienas gali padidinti vėžio ir kitų ligų riziką
1. Monsanto genetiškai modifikuotas jaučių augimo hormonas rbGH yra įterpiamas į pienines karves JAV ir kitur tam, kad būtų padidinta pieno gamyba.
2. Šių karvių pienas turi daug aukštesnius lygmenis IGF-1 hormono, kuris laikomas aukštu rizikos faktoriumi krūties, prostatos, gaubtinės žarnos, plaučių ar kitokiam vėžiui.
3. Pienas taip turi sumažėjusią maistinę vertę, turi daugiau antibiotikų ir daugiau pūlių iš užkrėstų tešmenų.

7.2 RbGH paveiktų karvių pienas, tikėtina, padidina dvynių gimstamumo dažnį
1. Aukštesni IGF-1 hormonų lygmenys padidina dvynių gimstamumo dažnį.
2. Kadangi pieną geriančiuose asmenyse padaugėja IGF-1 hormono, atitinkamai jiems yra didesnė tikimybė pagimdyti dvynius.
3. Pienas iš karvių, kurioms suleistas jaučių augimo hormonas, turi aukštesnius IGF-1 hormono lygmenis.
4. Tokių karvių pieno vartojimas dvynių gimstamumo dažnį turėtų dar labiau padidinti.
5. Dvynių skaičius augo dvigubai sparčiau JAV, palyginti su Didžiąja Britanija, kur šie hormonų preparatai yra uždrausti.

7.3 Maisto priedai, gaminami iš GM mikroorganizmų, kelia grėsmes sveikatai
1. Tam tikri maisto ingredientai ir perdirbimui naudojamos medžiagos yra gaunamos iš GM bakterijų, grybų ar mielių.
2. Net jei transgenas nerandamas maiste, GM procesas vis tiek kelia grėsmę.
3. GM baltymai gali būti nesveiki, turėti pakitusių savybių ar nenuspėjamai reaguoti su kitais junginiais.
4. Genų įterpimo procesas taip pat gali suardyti normalią mikroorganizmų genų ekspresiją.

8 Skyrius: Vaikams ir naujagimiams pavojus yra dar didesnis.

8.1 Nėščių motinų GM maisto produktų valgymas gali kelti grėsmę palikuonims
1. Embriono vystymasis gali būti neigiamai paveiktas net ir dėl mažų medžiagų kiekių motinos mityboje.
2. Nėščios motinos mityba gali pakeisti vaiko genų ekspresiją ir būti perduota ateities kartoms.
3. GM javai gali turėti medžiagų, kurios įtakoja normalų embriono vystymąsi, bet niekada nebuvo pakankamai ištirtos dėl šio poveikio.

8.2 Didesnė rizika yra vaikams ir naujagimiams
1. Vaikai paprastai yra jautresni toksinams, alergenams ir mitybos problemoms.
2. Jie suvartoja daugiau pieno, kuris gali būti gautas iš karvių, paveiktų rbGH hormonais.
3. Antibiotikams atsparių ligų atsiradimas gali taip pat žymiai paveikti tuos vaikus, kurie yra linkę sirgti pasikartojančiomis infekcijomis.

Išversta iš http://www.seedsofdeception.com/utility/showArticle/?objectID=1040

Šaltinis: Balsas.lt

Parengta pagal Džeimso Kanterio (James Kanter) straipsnį iš Herald Tribune

Rumunija, viena iš atviriausių šalių genetiškai modifikuotiems (GM) augalams, ketina keisti savo poziciją. Tai būtų dar vienas smūgis biotechnologijų pramonei, kuri Europos žemyne akivaizdžiai nepageidautina.

Atila Korodis (Attila Korodi), Rumunijos aplinkos ministras, kovo 20 d. paprašė ekspertų komiteto dar kartą įvertinti MON810, GM kukurūzų rūšį, kurią leidžiama auginti ES. Ministras laikosi nuomonės, kad šio augalo galimas poveikis Rumunijos bei Juodosios jūros regiono ekosistemoms nėra pakankamai ištirtas. GM pasėlių draudimas padidintų ūkininkų gerovę, kadangi jie galėtų tenkinti visame pasaulyje augančią ekologiškų produktų paklausą, siūlydami ne tik nemodifikuotą, bet ir trąšomis bei pesticidais neužterštą maistą. Tokie produktai būtų brangesni ir, tikėtina, neštų pelną, nors yra manančių, kad Rytų Europos šalys dar nėra pasiruošusios šiai savitai rinkai.

„Tam, kad būtų pasiektas oficialus GMO auginimo draudimas, tektų dar palaukti parlamento pritarimo“, – sakė Atila Korodis. Tačiau Rumunijos svarstymai, prasidėję praėjus mėnesiui po to, kai Prancūzija paskelbė panašų draudimą, yra dar viena kliūtis GM produktų gamybos pramonei Europoje bei ypač skaudus smūgis JAV kompanijai „Monsanto“, kuri yra MON810 gamintoja.

Rumunija yra didžiausia kukurūzų augintoja (pagal pasėlių plotą) Europoje, tad biotechnologijų kompanijų susidomėjimas šia valstybe nestebina. „Monsanto“ atstovė spaudai Rumunijoje Kristina Sjonga (Cristina Cionga) teigia, kad „kompanija labai nusiviltų, jei Rumunija pasektų Prancūzijos pavyzdžiu, kadangi produkcija yra saugi ir tinkama vartojimui“. MON810 yra atsparus kenkėjams ir esą duoda didesnį derlių.

Šią kukurūzų rūšį ES leista auginti dar prieš dešimtmetį, tačiau per tą laiką keturios valstybės – Austrija, Graikija, Vengrija ir Prancūzija – ją uždraudė. Lenkija griežtina GM sėklų pardavimo ir importavimo sąlygas ir joje auginama labai mažai modifikuotų augalų.

Daugelis valstybių, įskaitant Prancūziją ir Vengriją, kurios užima 2 ir 3 vietas ES kukurūzų augintojų gretose, savo sprendimą motyvuoja tokių pasėlių daroma žala dirvožemiui bei grėsme bioįvairovei. Kitose šalyse, kuriose nėra oficialių draudimų, yra kitokių kliūčių. Pavyzdžiui, atskiri Italijos regionai yra priėmę sprendimus dėl GM produktų draudimo (Toskanoje genetiškai modifikuotų produktų negali būti mokyklose, ligoninėse, sanatorijose, valstybinėse įstaigose).

2007 metais genetiškai modifikuotais kukurūzais MON810 Rumunijoje buvo apsėti 325 hektarai, o šiemet numatyta apsėti 10 000 ha. Tačiau šis plotas yra labai mažas palyginus su likusiais 2–3 milijonais hektarų Rumunijos pasėlių.

Tačiau Korodžio strategija reikštų didelius pokyčius.
Per pastarąjį dešimtmetį Rumunija tapo didžiausia GM pasėlių augintoja dėl didžiulių kiekių modifikuotos sojos. Ją pašarams naudojo tik Rumunijos ūkininkai, o 2007 m., Rumunijai įstojus į ES, buvo pasižadėta sustabdyti GM pasėlių auginimą.

„GMO suteikia pigesnes gamybos galimybes, tačiau įvertinę nemodifikuotų produktų kainas rinkoje bei GMO poveikį bioįvairovei, prieisime išvadų, kad nemodifikuoti pasėliai yra geresni“, – sakė Korodis.
Vasario mėnesį Vengrijos žemės ūkio ministras Džozefas Grafas (Joszef Graf) pranešė, kad Vengrijos sėklų pramonė uždirbo 25 proc. daugiau parduodama „švarias“ sėklas.

Klausas Reinsbergas (Klaus Reinsberg), vyriausiasis Leibnico Žemės ūkio vystymo Centrinėje ir Rytų Europoje instituto (Leibniz Institute of Agricultural Development in Central and Eastern Europe) tyrėjas teigia, kad „nemodifikuotų pasėlių auginimas yra brangesnis ir reikalauja daugiau fizinio darbo“. Antra vertus, darbo jėga Rumunijoje, palyginus su kitomis ES šalimis, nėra brangi, ir tai šiai šaliai teikia privalumų. Tačiau net tokiu atveju Rumunijai tektų įrodyti, kad ji yra pajėgi gaminti aukštos kokybės ekologišką produkciją. „Tokios šalys kaip Rumunija ir Ukraina svajoja apie ekologiškų produktų gamybą bei eksportą, tačiau šie produktai dažniau pažeidžiami ligų bei grybelio, o daugelyje tokių šalių nėra gerai išvystyta logistika.“

Nepaisant minimų kliūčių, gamtosauginės grupės palaiko Rumunijoje bręstančius pokyčius, kuriuos Greenpeace atstovas Gertas Ritsema (Geert Ritsema), dalyvaujantis kampanijose prieš genetines modifikacijas, pavadino „seisminiais“.

Prancūzijos Aukščiausiasis teismas (Conseil d’Etat – Valstybės taryba) atmetė Nacionalinės kukurūzų augintojų asociacijos (AGPM) ir biotechnologijų kompanijų Monsanto ir Pioneer prašymą panaikinti draudimą Bt kukurūzams MON810, vieninteliems genetiškai modifikuotiems augalams, kuriuos leidžiama komerciškai auginti Europos Sąjungoje.

Valstybės taryba atmetė AGPM prašymą ir patvirtino Prancūzijos sprendimą sustabdyti pritarimą auginimui, kol atitinkamos Europos institucijos neįvertins genetiškai modifikuotų kukurūzų saugumo.

Valstybės Tarybos sprendimas nėra galutinis. Bet draudimui vis dar galiojant bet kokie sprendimai bus priimti per vėlai šiam kukurūzų sėjos sezonui.

Pagal AGPM, apie 100 000 hektarų kukurūzų MON810 turėjo būti auginama Prancūzijoje šią vasarą, kai 2007 metais buvo auginama tik 22 000 hektarų.

Plačiau skaitykite: http://www.gmo-compass.org/eng/news/351.docu.html

Šaltinis: ISAAA

Prieš dešimt metų dėl genetiškai modifikuotų organizmų vykusios audros sukūryje buvęs mokslininkas sako, kad nieko nesigaili. 

Redaktoriaus įžanga:

Viename biotechnologijas propoguojančiame leidinyje, išleistame 2007 m. Aplinkos ministerijos lėšomis, gausu nekorektiškų kaltinimų visuomeninėms organizacijoms, kurios kovoja prieš genetiškai modifikuotų organizmų invaziją. Pavyzdžiui, Lietuvos žalieji kaltinami tuo, kad remiasi abejotinos reputacijos mokslininkais Jelena Jermakova ir Arpadu Puštai, kurių skandalingi tyrimų rezultatai net nebuvo publikuoti akademiniuose leidiniuose. Vis dėlto didžioji dalis tiesos nutylėta. Apie tai, kodėl rusų mokslininkei dr. Jelenai Jermakovai nebuvo leista ne tik publikuoti, bet ir užbaigti savo tyrimų, atskleidėme viename iš jos interviu (žr. „Žalioji Lietuva“, 2007 m. Nr. 6 (276), „Mokslininkė genetiškai modifikuotus produktus prilygina genocidui“). Šį kartą leiskime pasiteisinti ir vengrų kilmės britų mokslininkui prof. Arpadui Puštai, kuris pirmasis prabilo apie genetiškai modifikuotų produktų pavojų.

Džeimsas ANDERSONAS (James Anderson),

dienraštis „The Guardian“

Skirtingai nei mano kai kurie mokslininkų bendruomenės atstovai, daktaras Arpadas Puštai (Arpad Pusztai) neturi nei ragų, nei piktdžiugiškos kalbėsenos manieros. Taip pat jis negyvena rūmuose, nupirktuose iš „ekodidvyrio“ algos – savo dienas šis žmogus leidžia kukliame name Aberdine, Škotijoje.

Arpadas Puštai yra vienas iš personų, daugiausiai sukėlusių skaidymosi ir nesantaikos biologijos srityje. Daugelis jį kaltina prisidėjus prie visuomenės neigiamos nuomonės apie GMO. Puštai atliktų tyrimų su genetiškai modifikuotomis bulvėmis rezultatai 1998 metų liepą buvo paviešinti „World in Action“ programoje ir sulaukė milžiniško visuomenės dėmesio. Jo darbas buvo visais įmanomais būdais juodinamas – vadinamas prastai atliktu arba net išsigalvotu, keikiamas arba paprasčiausiai ignoruojamas. Tuo tarpu GMO priešininkams šis žmogus yra didvyris – jis drąsiai pasipriešino įtakingiems visuomenės sluoksniams nepaisant to, kad tai reiškė jo karjeros pabaigą.

„Manau tai padarė labai daug žalos, nes… didžioji dalis visuomenės tuo metu buvo neutralūs“, – sakė profesorius Krisas Lyveris (Chris Leaver),  botanikas bei GMO šalininkas iš Oksfordo Universiteto. „Aš manau, kad Puštai buvo nevyriausybinių organizacijų žaidimų auka“, – teigė jis.

To meto įvykiai padarė galą Arpado Puštai mokslinei karjerai (nors tuo metu jam jau buvo 69 metai) ir stipriai paveikė jo sveikatą. Mokslininko rėmėjai buvo priblokšti visuomenės išlaikomo Rowett tyrimų instsituto elgesiu su profesoriumi A.Puštai, kuris ten sėkmingai ir stropiai dirbo didžiąją savo karjeros dalį. Jis buvo visame pasaulyje pripažintas augalų lecitinų ekspertas. Apie baltymus, ginančius augalą nuo vabzdžių ir kitų įsibrovėlių, Puštai yra parašęs daugiau nei 300 mokslinių darbų, du iš jų publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature“.„Tokį elgesį su juo aš pavadinčiau negarbingu. Neįsivaizduoju, kaip buvo galima šitaip elgtis su gerbiamu mokslininku“, – sakė daktaras Stenlis Evenas (Stanley Ewen), patologas dirbęs kartu su juo.

1998 metais Puštai apie GMO pasakė: „Jei turėčiau pasirinkimą, tikrai tokio maisto nevalgyčiau, manau yra neteisinga su žmonėmis elgtis kaip su bandomosiomis jūrų kiaulytėmis“. Galima būtų pamanyti, kad jis buvo ideologiškai nusiteikęs prieš GMO, tačiau paties Puštai tvirtinimu, taip tikrai nėra: „Aš remiuosi tik mokslu ir man tai neturi nieko bendra su ideologija“. Per praėjusį laiką, jo priešiškumas genetinei inžinerijai tik sustiprėjo. Jis ir dabar pakartotų tą patį – „tokio maisto nevalgyčiau“. Tačiau Puštai nepriklauso ir niekada nepriklausė jokioms organizacijoms, kovojančioms už arba prieš GMO.

Prieš dešimt metų Puštai netylėjo, nes laikė savo pareiga kalbėti. „Norėjau įšvirkšti šiek tiek apdairumo į šį verslą – čia negalima daryti klaidų, pasekmės yra nebepanaikinamos. Nebūtų gerai po 50 metų sakyti „O, kad būtume žinoję…““

Puštai norėjo, kad jo susirūpinimo priežastys būtų svarstomos viešai, tačiau jo negalima laikyti žmogumi, siekusio visuomenės dėmėsio ar juo besimėgavusio. Net atvirkščiai – mokslininkas džiaugėsi, kai instituto direktorius Filipas Džeimsas (Philip James) „pridengė“ jį nuo prašančiųjų interviu. „Aš esu akademikas. Nesu pratęs prie žiniasklaidos. Antra vertus, Filipas Džeimsas stengėsi pasinaudoti žiniasklaidos dėmesiu ir dienų dienas nenustygdavo vietoje – jam buvo svarbūs viešieji ryšiai“.

Arpadas Puštai išgyveno dėl jo tyrimų komentarų, pasipylusių po pranešimų apie juos TV naujienose. „Girdėjau dalykus, kurie mane trikdė. Galva ūžė, aš jau nieko nebegalėjau kontroliuoti“.

Viename iš interviu Puštai užsiminė apie tyrimus su žiurkėmis, kurios buvo maitintos paprastomis bulvėmis ir bulvėmis, kurios buvo genetiškai modifikuotos, įterpus į jas baltymą lecitiną koduojantį geną iš snieguolių. GM bulvėmis maitintos žiurkės augo daug lėčiau, jų imuninė sistema veikė nesklandžiai, nepaisant to, kad pats lecitinas, vartojamas didesnėmis dozėmis, nesukėlė jokių neigiamų efektų. Išvadose pažymėta, kad pats modifikavimo procesas kažkokiu būdu pavertė bulves mažiau maistingomis. Tomis GM bulvėmis nebuvo prekiaujama ir jos nebuvo skirtos žmonių maistui, tačiau lecitino pakeitimai, kurie pavertė šias bulves atparias vabzdžiams, buvo ekperimentinis modelis kitoms GM bulvių rūšims.

Straipsniai laikraščiuose sukūrė tikrą painiavą žmonių galvose apie genetines modifikacijas. Kai kuriuose straipsniuose minimos bulvės, modifikuotos su lecitino genu iš lenktosios kardapupės, kuri yra nuodinga žinduoliams. Tačiau informacijos šaltinis nėra žinomas. Dezinformacija buvo paskelbta ir Rowett instituto leidinyje. Instituto direktorius teigia, kad pats Puštai straipsnį patvirtino, o štai Puštai sako, kad apie jį sužinojęs tik po publikavimo. Kad ir kaip bebūtų, klaidinga informacija stipriai pakenkė atliktų tyrimų reputacijai – kai kurie mokslininkai, esantys GMO pusėje, dar ir dabar pabrėžia vaikišką Puštai klaidą, esą jis šėręs žiurkes bulvėmis, kurios buvo sukurtos būti nuodingomis ir tyrimų rezultatai yra savaime suprantami.

Po šio nesusipratimo Filipas Džeimsas sustabdė Puštai veiklą ir neetiškai konfiskavo tyrimų duomenis. Puštai kasmetinė darbo sutartis nebuvo atnaujinta ir jam buvo uždrausta viešai kalbėti. Mokslininkas sako, kad jis svarstė apie tyrimo medžiagos viešinimą , tačiau suvokė, kad instituto direktorius vetuos bandymus užmegzti ryšius su akademiniais leidiniais.

Buvo klaidingai tikimasi, kad Puštai nutildymas sustabdys ir skandalą, tačiau žiniasklaida savo darbą atliko puikiai: visuomenė nebepasitikėjo GM maistu, o Didžiosios Britanijos Karališkoji Draugija – pirmaujanti šalies mokslo akademija – ėmėsi ryžtingų veiksmų.

Nors jokie Puštai tyrimų duomenys nebuvo publikuoti, buvo nuspręsta peržiūrėti visą preinamą informaciją – metinį Puštai pranešimą, Rowett instituto duomenų auditą, nepriklausomą statistinį tyrimą. Duomenys buvo išsiųsti šešiems anoniminiams tyrėjams. Raportas buvo neigiamas Puštai atžvilgiu, tačiau tai nieko nepakeitė. Rezultatai esą buvę nuspėjami. Tyrėjams buvo pateikti mišrūs, nenuoseklūs dokumentai, kurie nebuvo skirti nei viešinimui, nei nuosekliai analizei. „Ten nebuvo nieko, išskyrus skaičius“, – sako Puštai.

Vis dėlto skandalingieji tyrimo duomenys buvo paviešinti 1999 metų spalį. Evenas ir Puštai publikavo juos medicininiame žurnale „The Lancet“. Dėl savo kontraversiškos istorijos jie buvo peržiūrėti kelis kartus, kelių tyrėjų ir visgi žalia šviesa buvo duota. Rowett instituto direktoriaus Džeimso veto čia buvo apeitas, nes buvo publikuojama informacija, priklausanti Puštai kolegai Evenui. Buvo paviešinti tyrimo su žiurkėmis duomenys, kurie įrodo, kad GM bulvėmis maitintųjų žiurkių žarnyno audiniai pakito.

Puštai buvo klausiama, kodėl jis reikalauja tokio ypatingai stropaus GM maisto tyrimo, kai tuo tarpu kitiems naujų maistinių augalų rūšių išvedimo būdams, pavyzdžiui, radiacijai ir mutacijas sukeliančioms cheminėms medžiagoms, tokie griežti reikalavimai nėra taikomi – net tuo atveju, kai naujos rūšies kūrimo metu vyksta  netikėti genetiniai pokyčiai. Puštai atsakė: „Iš dviejų neigiamų dalykų nesigaus vienas teigiamas. Mano pozicija GMO klausimu nereiškia, kad aš pritariu minėtiesiems būdams. Tačiau su GMO yra kitaip, nes čia stipriai veikia politiniai interesai. 95 proc. GMO atkeliauja iš Amerikos, tad natūralu, jog jie sudominti jų platinimu. Aš neturiu jokio idėjinio nusiteikimo prieš „Monsanto“. Man visa tai tėra mokslinis klausimas. Jie nėra atlikę būtinų tyrimų ir jie naudoja savo politinių raumenų jėgą darydami mums spaudimą“.

Ar Puštai gailisi dėl viešo kalbėjimo apie savo tyrimus? Mokslininkai tokį elgesį linkę laikyti didžiule klaida. „Ne, mano tyrimus rėmė visuomenė ir aš manau, kad žmonės turi teisę žinoti jų rezultatus“. Puštai taip pat nemano, kad būtų daugiau pasiekęs, jei būtų luktelėjęs, kol jo visi tyrimo duomenys būtų buvę atspausdinti – jis yra perskaitęs apie 200 paskaitų visame pasaulyje. 2005 metais Vokietijos mokslininkų federacija jam suteikė demaskuotojo titulą. „Net pačios geriausios mokslinės publikacijos yra perskaitomos ne daugiau nei 50-ies žmonių, o mano žengtas žingsnis smogė rimtai. Aš pats nuo to nukentėjau, tačiau pavyko padaryti sukrėtimą.“

Iš anglų kalbos išvertė Ieva Vaivaraitė

Arpad Pusztai. Gimė: 1930, Vengrijoje.
Darbas: daugiausiai augalų lecitinų tyrimai Rowett tyrimų institute, Aberdene.
Prieš tai: po doktorantūros dirbo Listerio prevencinės medicinos institute Londone.
Mėgsta: Mocartą, aštrų vengrišką maistą, vyną, britų komedijas.
Nemėgsta: mobiliųjų telefonų („įsibrovimo į asmeninį gyvenimą“).
Vedęs daktarę Suzaną Bardoš (Susan Bardocz), turi dvi dukteris (teisininkę ir medikę).

“Žalioji Lietuva”, 2008 m. sausis, Nr.1 (293), p. 1, 2. 

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,

ŽL redaktorius

Naujieji metai į Lenkiją atėjo kartu su nemaloniomis permainomis. Vienas iš valdančiosios partijos “Piliečių platforma” vadovų ir Žemės ūkio ministras Marekas Savickis (Marek Sawicki) sausio 21 dieną Briuselyje kalbėjo, kad Lenkijos Respublika atsisako laisvos nuo GMO šalies statuso. Jis taipogi domėjosi galimybėmis Lenkijoje auginti genetiškai modifikuotas bulves. Taip trejų metų lenkų pastangos drausti GMO auginimą komerciniais tikslais ir GM pašarų įvežimą – gali nueiti perniek. Tai parodo, kad po praėjusių rinkimų į valdžią atėjusi “Piliečių platforma” visada slapta rėmė GMO gamintojus ir atsiradus progai pradėjo vykdyti jiems duotus pasižadėjimus. Organizacijos, institutai ir pavieniai asmenys, kurie nori išlaikyti Lenkiją laisvą nuo GMO, pradėjo vienytis į plačią koaliciją. Joje dabar – per 50 narių. Vieni iš šios koalicijos aktyvistų Jadwiga Lopata ir Julianas Rose “Žaliajai Lietuvai” atsiųstame laiške teigė, kad Lenkijos visuomenė yra įskaudinta tuo, kad politikai, anksčiau kalbėję viena, dabar daro visiškai priešingai. “Mes turime unikalią galimybę visoje Europoje paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotiems organizmams. Svarų žingsnį žengė Prancūzijos prezidentas, kuris sukvietė nepriklausomų ekspertų komandą, kad ištirtų prieštaringai vertinamus, bet jau Europos Sąjungoje patvirtintus genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810. Kai kurių GMO auginimą draudžia Austrija, Graikija, Vengrija, nežiūrint Europos Komisijos prieštaravimų. Ir pačioje Europos Komisijoje šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės. Aplinkosaugos komisaras Stavrosas Dimas ragina rimtai apsvarstyti dar griežtesnius apribojimus dėl GMO auginimo. Šia linkme sparčiai juda ir Vokietija, tuo tarpu Lenkija žengė vieną didelį žingsnį atgal”, – rašoma laiške.

Dauguma europiečių nepritaria GMO auginimui ir platinimui dėl aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės motyvų. Tai, kas šiuo metu vyksta su GMO – dažniausiai prieš mūsų pačių valią. Europos Komisija, nesugebanti atsilaikyti prieš JAV ir Pasaulinės prekybos organizacijos spaudimą, demonstruoja ne tik savo silpnumą, bet ir paklusniai primeta didžiųjų GMO lobistų valią paprastiems žmonėms, o kai kurių šalių vyriausybės, siekdamos trumpalaikės ekonominės ar politinės naudos, negina savo piliečių interesų. Įtampa dėl to sparčiai auga visoje Europos Sąjungoje ir vieną dieną gali prasidėti masiniai protestai, turėsiantys rimtų pasekmių Europos ekonomikai ir politiniam gyvenimui.

Vokietijos didžioji koalicija planuoja įvesti tikslesnes taisykles maisto žymėjimui šalyje. Pagal planuojamas taisykles, priedai ir stabilizatoriai, pagaminti naudojant biotechnologijas, irgi galės būti žymimi kaip “be genų technologijos” (“gene technology-free”), jeigu jie yra patvirtinti 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 dėl žemės ūkio produktų ekologinės gamybos ir šios gamybos nuorodų, pateikiamų ženklinant žemės ūkio ir maisto produktus (vadinamasis EU-Eco-Regulation) ir jokios alternatyvos be GM yra neprieinamos. Kriterijai galiotų maisto priedams tokiems, kaip vitaminai, fermentai ir amino rūgštys, ypač lizinas, kuris paprastai gaminamas genetiškai modifikuotų mikroorganizmų.

Plačiau skaitykite: http://www.gmo-compass.org/eng/news/323.docu.html

Šaltinis: ISAAA

Prancūzijos vyriausybė įvedė laikiną genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų Mon810 naudojimo draudimą. Mon810 kukurūzai yra vieninteliai transgeniniai augalai, kurių auginimui buvo pritarta Europos Sąjungoje. Sprendimas buvo priimtas remiantis “rimtomis abejonėmis” dėl modifikuotų kukurūzų saugumo. Mon810 buvo patvirtinti auginimui Europos Sąjungoje 1998 metais, ir nuo tada juos priėmė 13 šalių. Prancūzijoje pernai jų buvo auginama daugiau nei 21 000 hektarų.

Kad pateisintų savo sprendimą įvesti draudimą, Prancūzija Europos Sąjungai turi pateikti naujų mokslinių įrodymų, kad Mon810 kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Jei ji to nepadarys, Europos Sąjunga bus priversta panaikinti draudimą.

Šaltinis: ISAAA

2006-ieji metai buvo dešimtieji genetiškai modifikuotų augalų komercinio auginimo metai. Per šiuos dešimt metų mokslininkai, valstybės tarnautojai, ūkininkai, gamtosaugininkai ir vartotojai reiškė nemažai susirūpinimo dėl grėsmių, kurias šie augalai kelia ūkininkavimo sistemoms, žemės ūkio biologinei įvairovei, aplinkai ir žmogaus sveikatai. Vienas dažniausiai keltų rūpesčių buvo negalėjimas išlaikyti šių organizmų laukuose, kuriuose jie yra pasodinti. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra gyvi organizmai, kurie dauginasi, skleidžia žiedadulkes ir gamina sėklas. Bet kuriame ir visuose auginimo ciklo etapuose nuo sėklos iki derliaus ir vėl sėklos yra didelė taršos galimybė. Po dešimties komercinio auginimo metų yra aišku, kad šis susirūpinimas yra pagrįstas, nes užteršimo atvejai įvyksta reguliariai.

2005 metais GeneWatch UK ir Greenpeace pradėjo pasaulinį registrą, rodantį incidentus, kur buvo rasta, kad genetiškai modifikuoti organizmai užteršė genetiškai nemodifikuotus augalus ir maisto atsargas. Didelio masto komercinis GM augalų auginimas prasidėjo 1996 metais, bet vis dar nėra jokios pasaulinės jų poveikio maisto produktams ar aplinkai stebėjimo sistemos. Kadangi tarptautinės institucijos to nepadarė, buvo sukurtas registras: www.gmcontaminationregister.org

Registras apima įrašus apie:

• taršos incidentus – kai buvo rasta, kad maistas, pašarai ar giminingos laukinės rūšys turi nenumatytą GM medžiagą iš GM augalų ar kito organizmo. Atvejai įtraukiami, kai yra laboratorinių tyrimų įrodymų, kad įvyko GM tarša;

• neteisėtą GM organizmų sodinimą ar paleidimą – kai įvyksta nelegalus sodinimas ar kitoks paleidimas į aplinką ar maisto grandinę. Šie atvejai yra įtraukiami kai būna gautas oficialus pripažinimas, kad nebuvo laikomąsi GM organizmų paleidimo taisyklių;

• neigiamus žemės ūkio šalutinius poveikius – kai mokslinėje literatūroje pasirodo pranešimas apie žemės ūkio problemas, kylančias iš GM organizmo ir to, kaip jis yra valdomas.

2006 metais dvidešimt keturių incidentų įrašai buvo įtraukti į registrą. Be to, 2006 metais į registrą taip pat buvo įtraukti trys 2005 m. atvejai, vienas 2004 m. ir vienas 2000 m., taip duomenų bazėje įrašytų incidentų nuo tada kai 1996 metais GM augalai buvo pirmą kartą užauginti komerciškai susidarė iš viso 142. 2006 metais įrašytų incidentų skaičius yra didžiausias nei bet kuriais metais.

Čia pateikiama GM TARŠOS REGISTRO ATASKAITA lietuvių kalba. (Norėdami perskaityti, spauskite ant ataskaitos pavadinimo).

Išversta iš http://www.genewatch.org/uploads/f03c6d66a9b354535738483c1c3d49e4/gm_contamination_report_2006.pdf

Genetinė ryžių tarša pasaulyje didėja nepaisant to, kad komerciškai jie nėra auginami. 2006 metais tik Iranas komerciškai augino genetiškai modifikuotus ryžius. Jungtinėse Amerikos Valstijose 3 genetiškai modifikuotų ryžių rūšys yra gavusios leidimą auginimui, bet niekada oficialiai nebuvo pateiktos rinkai. Šiame straipsnyje pristatomas JAV ryžių genetinės taršos atvejis, kuris paveikė ir Europos Sąjungos rinką.

2006 metais kilo pasaulinis genetinės taršos skandalas. Buvo rasta, kad pasaulinėje rinkoje tiekiami ryžiai yra užteršti dviem nepatvirtintomis GM ryžių rūšimis, kompanijos Bayer LLRICE601 ir LLRICE62. Šių GM ryžių rūšių nebuvo ketinama komerciškai auginti, jos paskutinį kartą buvo auginamos bandomuosiuose laukuose 2001 metais, o 2006 metais buvo rastos visame plote, kur JAV auginami ryžiai, vienoje iš dažniausiai vartojamų ryžių rūšių, Cheniere.

Genetiškai modifikuoti LLRICE601 ryžiai, sukurti, kad būtų atsparūs kompanijos Bayer herbicidui, parduodamam pavadinimu “laisvė” – “Liberty”, niekur pasaulyje nebuvo patvirtinti tuo metu, kai 2006 metų rugpjūtį buvo pranešta apie taršą. 2006 metų rugpjūčio 18 d. JAV Žemės ūkio sekretorius (US Secretary for Agriculture) paskelbė, kad kompanija Bayer CropScience pranešė, jog buvo rasta, kad 2005 derliaus ryžiai, parduoti JAV, buvo užteršti genetine modifikacija LLRICE601. LL601 GM ryžius JAV bandomuosiuose laukuose baigta auginti 2001 metais.

Manoma, kad ryžių genetinė tarša buvo rasta kompanijos Riceland 2006 metų sausį. Iš pradžių tarša pastebėta pavyzdžiuose iš Arkanzaso valstijos, tačiau po pavyzdžių rinkimo gegužę Riceland pranešė, kad tarša yra “geografiškai išsklaidyta ir atsitiktinė” visame regione, kur JAV auginami ryžiai. Manoma, kad Riceland informavo kompaniją Bayer, bet atrodo, kad JAV vyriausybė nebuvo informuota iki 2006 metų liepos. JAV Žemės ūkio departamentas (US Department of Agriculture, USDA) dar po 18 dienų informavo Europą ir kitas importuojančias šalis.

Japonija sustabdė ilgagrūdžių ryžių importą iš JAV rugpjūčio 20-ąją. Rugpjūčio 23-iąją Europos Komisija paskelbė, kad bus leista importuoti ryžius tik jei jie turės sertifikatą, rodantį, kad siuntoje nėra nelegalių GM ryžių.

Iki 2006 m. gruodžio buvo gauta pranešimų apie genetinę taršą maiste ir pašaruose iš 19 Europos Sąjungos valstybių: Austrijos, Belgijos, Kipro, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnios, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės. Tarša taip pat buvo rasta ryžiuose, nupirktuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ir Filipinuose, maisto pagalboje, skirtoje Ganai ir Siera Leonei ir ryžiuose, importuotuose į Rusiją.

JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) pareiškė, kad jie mano, jog LLRICE601 yra saugūs ir tai grindžiama, remiantis dviejų kitų GM ryžių rūšių vertinimais. Tačiau kiekvienos atskiros GM augalų rūšies saugumas turi būti individualiai įvertinamas, nes genai atsitiktinai įdedami į genomą ir dėl to gali kilti nenumatytų padarinių.

2006 m. rugsėjo 15 d. Europos Maisto Saugos tarnybos (European Food Safety Authority, EFSA) GMO specialistų grupė paskelbė, kad buvo nepakankamai duomenų, jog būtų galima suteikti išsamų LLRICE601 rizikos įvertinimą. Tačiau specialistų grupė mano, kad importuotų ilgagrūdžių ryžių, turinčių LLRICE601 pėdsakus,vartojimas nėra tikėtina, kad sukels neišvengiamą saugumo grėsmę žmonėms ar gyvuliams.

Dėl silpnos JAV eksperimentinių GM augalų lauko bandymų kontrolės, metus vykdytas JAV vadovybės tyrimas, publikuotas šių metų spalį, atskleidė, kad nepavyko rasti, kaip GM ryžiai pateko į maisto grandinę. Svarbūs įrašai, tokie kaip žemėlapiai, kur lauko bandymai vyko, nebuvo padaryti ar išlaikyti. 

Kompanija Bayer pateikė prašymą JAV atitinkamoms institucijoms prašydama panaikinti reguliavimą LLRICE601 (kas yra ekvivalentiška prekybos sutikimui) ir 2006 metų lapkritį buvo suteiktas post hoc taršos patvirtinimas. Tačiau taršos buvimas ryžiuose, eksportuotuose į Europą ir Japoniją, kur LLRICE601 rūšis nėra patvirtinta, išlieka neteisėtas.

Po pranešimo apie LL601 taršą, buvo rasta tarša dar dviem kitomis GM ryžių rūšimis, LL62 ir LL604.

Ryžių augintojai Arkanzaso, Misurio, Misisipės, Luizianos, Teksaso ir Kalifornijos valstijose pradėjo teismo procesus prieš Bayer CropScience dėl genetinės taršos. JAV Ryžių federacija (The US Rice Federation), kad pašalintų LLRICE601 iš JAV ryžių sėklos, naudoja testavimo režimą ir Cheniere ryžių rūšies pardavimų suvaržymą 2007 metais. Cheniere yra rūšis, kuri, kaip manoma, buvo iš pradžių užteršta.

Ryžių augintojai ir eksportuotojai Tailande ir Vietname pasirašė susitarimą, teigiantį, kad jie neaugins GM ryžių.

Buvimas nepatvirtintos GM rūšies ryžių sėkloje, kurios net nebuvo ketinama komerciškai auginti, yra beveik identiška situacija tai, kuri buvo su kukurūzais, užterštais Syngenta Bt10.

Parengta pagal:

http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=re_detail&gw_id=135®=0&inc=0&con=0&cof=7&year=0&handle2_page= 

http://www.gmcontaminationregister.org/index.php?content=nw_detail2

 http://www.foe.co.uk/resource/press_releases/food_standards_agency_meet_28112007.html