GMO Lietuvoje
2003 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme (GMO) Nr.IX-375 (Žin., 2001 Nr.56-1976) numatytos valstybinių institucijų funkcijos ir kompetencija atliekant GMO ir GMP rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai vertinimą ir valdymą. Žemės ūkio ministerijai yra pavestas genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų teisinis reglamentavimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsako už teikiamų į rinką bei naudojamų laboratorijose GMO bei jų produktų, tarp jų ir veterinarinių preparatų, prekinių pašarų bei maisto kontrolę.
Lietuvoje taip pat būta iniciatyvų dėl šalies ar bent tam tikrų jos regionų paskelbimo be GMO, tačiau jos taip ir liko tik idėjomis. Dabar Aplinkos ministerija inicijuoja Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kur būtų įrašyta, kad saugomose teritorijose draudžiama auginti GM kultūras. Motyvuojama tuo: “Jeigu saugomų teritorijų paskirtis yra išsaugoti biologinę įvairovę bei kultūrinį paveldą, toks draudimas labai derėtų”.
GMO problemas kuruoja 3 ministerijos ir daugybė kitų smulkesnių organizacijų. Vis dėlto, motyvuojant, kad esame ES nariai ir turime paklusti Briuseliui, GM maisto produktais jau užversti didžiųjų prekybos centrų prekystaliai, o vartotojai apie juos beveik neinformuojami. Apklausos rodo, kad 70 proc. europiečių nenori vartoti GM produktų. O kiek tokių Lietuvoje? Dotnuvoje pradedamos manipuliacijos su žarnyno bakterijomis, Trakų Vokėje numatoma auginti GM bulves, kurios bus naudojamos psoriazei gydyti, nes šių bulvių nesutiko auginti kitos šalys. Šalies sėklininkystės ir pesticidų firmos bei kai kurios mokslinės laboratorijos su nekantrumu laukia pasiūlymų ir leidimų platinti ir kurti GMO veisles, nes tai dideli pinigai, o jie nekvepia…
