GMO poveikis
GMO ir sveikata
Nors didesnė dalis mokslininkų azartiškai įrodinėja, kad biotechnologija iš esmės nesiskiria nuo kitų veisimo rūšių, vis dėlto yra nemažai pasisakančiųjų apie genetiškai modifikuotų produktų žalą sveikatai. Pirmas apie genetiškai pakeistų organizmų pramonės negeroves garsiai prabilo “Rowett” instituto Škotijoje tyrimų projekto vadovas daktaras Arpadas Pusztai. Ištyręs keletą genetiškai pakeistų augalų, 1998 m. A.Pusztai parodė savo bandymų rezultatus: žiurkėms, kurios šimtą dienų laboratorijoje buvo šeriamos genetiškai pakeistomis bulvėmis (atspariomis kenkėjams), prasidėjo skrandžio uždegimai. Maža to, gydytojas teigė, kad genetiškai pakeisti augalai silpnina imuninę sistemą ir stabdo augimą, taip pat kenkia vidaus organams. Dėl tokių pareiškimų institutas atleido A. Pusztai iš darbo. Daktaras savo tyrimo duomenis paskelbė britų medicinos žurnale “Lancet”, nors sulaukė aršios kritikos ir jo tyrimo duomenys buvo vadinami “netiksliais”.
Mokslininkai iki šiol nesutaria dėl genetiškai pakeistų augalų įtakos sveikatai. Didžiosios genų inžinerijos kompanijos ir JAV bei Didžiosios Britanijos valdžia skelbia, kad bandymai su genetiškai pakeistais augalais visiškai nereikalingi, nes tokie augalai “iš esmės prilygsta natūraliems produktams”. Tuo tarpu daugelis ES mokslininkų tvirtina, kad genetiškai pakeistų augalų jokiu būdu negalima prilyginti natūraliems ir jie mūsų sveikatai yra pavojingi.
2000 m. vasarį laikraštis “Daily Mail” pateikė ne mažiau nerimą keliančių įrodymų, kad genetiškai pakeistų organizmų šalininkai prisidėjo prie galimų klastočių ir kad genetiškai pakeistų augalų maisto tinkamumas vartoti buvo grindžiamas nebaigtais bandymais, kurie taip ir nepatvirtino tokio saugumo. Mokslininkai, kartu su JAV maisto ir vaistų administracija 1993 m. atlikdami tyrimus, šėrė žiurkes genetiškai pakeistais pomidorais, tačiau iš bandymų negalėjo paliudyti, kad genetiškai pakeisti augalai yra nekenksmingi. Mokslininkai pastebėjo tuos pačius sveikatos sutrikimus kaip ir daktaras A. Pusztai 1998 m. Tačiau manoma, kad šie rezultatai nuo plačiosios visuomenės buvo nuslėpti.
Alergijų grėsmė
Genetiškai modifikuoti organizmai gali sukelti alerginius susirgimus. Ši liga tampa vis grėsmingesnė. Alergiją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. Genetiškai modifikuoto maisto propaguotojai siekia labai supaprastinti alergiškumo tyrimus, naudojami netiesioginiai metodai. Žmonės, pas kuriuos išsivystys alergiškumas dėl GMO baltymų, turės vengti labai didelio kiekio maisto produktų. Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs tik tam tikriems žinomiems virusams, bet jie gali sudaryti sąlygas naujiems virusiniams susirgimams.
Sutrikimai lytinėje sistemoje
Kai kuriems augalams, genetiškai modifikuojant, suteikiamas atsparumas herbicidams. Eksperimentai su ankštiniais augalais, apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundapu“, parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms „Roundapu“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų pelių lyties organuose. Galima neabejoti, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinama gensoja, apdorota „Roundapu“ turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims, ir vyrams, ir ypač vaikams.
