Europos žemėlapyje – jau virš 200 zonų be GMO!


Laisvi nuo GMO regionai ES (2007 m. balandis)

Balandžio viduryje Europos Parlamente vykusi jau trečioji tarptautinė konferencija apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), biologinės įvairovės išsaugojimą ir kaimo plėtrą sulaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo, o įvairioms Europos, Azijos ir Afrikos šalims atstovavo apie 300 dalyvių iš aplinkosauginių, ūkininkų organizacijų, politinių partijų ir verslo įmonių.

Jurga MAČIŪNAITE,

Aplinkosaugos informacijos centro direktorė;

Specialiai „Žaliajai Lietuvai“ iš Briuselio

Pranešėjai džiaugėsi, kad vis daugiau bendruomenių pasiskelbia, jog jos neaugins GMO. Per pastaruosius metus dar 1000 savivaldybių visoje Europoje pasiskelbė laisvomis nuo GMO ir jų skaičius žymiai auga – dar prieš metus tokį sprendimą buvo priėmę tik 3000 savivaldybių ir bendruomenių. Tai kol kas vienintelė teisinė galimybė sustabdyti GMO plėtrą.

Džiugu, kad tarptautinėje konferencijoje niekas nebediskutavo „ar GMO yra kenksmingas“, jog „GMO aliejus negali būti alergenas“ ir pan., kaip kad buvo panašiuose renginiuose prieš 10 metų. Paskutiniu metu tarptautinę bendruomenę krėtę skandalai dėl GM ryžių, kurie JAV buvo sukurti tik bandymo tikslais, bet kažkokiu būdu pateko į Europos prekystalius, taip pat akivaizdūs Japonijos aplinkosaugininkų tyrimų rezultatai apie į laukinę gamtą „pabėgusius“ GM rapsus ir kiti įvykiai tik dar kartą įrodo, kad GMO nėra saugūs ir kad koegzistavimas su jais vargiai įmanomas.

Konferencijoje buvo siūloma dar labiau griežtinti teisinę bazę, pradėti žymėti gyvulinius produktus, pagamintus iš GM pašarais šertų gyvulių, griežtinti koegzistavimo taisykles. Nors, kita vertus, pasigirsta nuomonių, kad koegzistavimo taisyklės nereikalingos – joks koegzistavimas Europoje nėra įmanomas! Daug dėmesio ir plojimų susilaukė Bulgarijos sprendimas uždrausti šalyje auginti GM augalus. Ši šalis bei Rumunija dar prieš tapdamos ES narėmis augino GM kultūras, o įstojus į ES šie pasėliai tapo nelegalūs.

Pranešėjai akcentavo biologinės įvairovės nykimą natūraliose buveinėse, kadangi intensyvi žemdirbystė, kuomet auganami GM augalai, daro didžiulį poveikį jautrioms buveinėms. Buvo pabrėžtas ir žemės ūkio kultūrų įvairovės nykimas, siekiant standartizacijos ir sėklų kontrolės.

Aplinkosaugininkai teigė, jog nepavykus biotechnologijų kompanijų projektui „Mes pamaitinsime pasaulį“, dabar jos ėmė teigti, jog „GM augalai yra geriausia žaliava biokurui“.

Kita vertus, gali tekti rinktis: maistas ar kuras, nes dėl didėjančio žaliavos poreikio brangsta kukurūzai Pietų Amerikoje, baiminamasi, kad tai neįtakotų skurdžiausių gyventojų. Beje, dėl biokuro plėtros galimybių nesutapo ir didžiausių aplinkosauginių organizacijų nuomonės, todėl prieš pat konferenciją organizacijų atstovai susirinko bendros pozicijos formavimui, tačiau rezultatais nebuvo patenkinta nei viena pusė. Juokinga, bet biodegalų gamybos plėtra gali tapti aplinkosaugine problema! Ji gali neaplenkti ir Lietuvos, nes čia imta kalbėti apie GM drebulių kūrimą.

Ir labai džiugu, kad Klaipėdos krašto Vėžaičių ūkininkai patys prakalbo apie norą skelbtis zona be GMO. Tikimės, kad greitu metu tai bus pirmoji zona be GMO Lietuvoje.

“Žalioji Lietuva”, 2007 balandžio 16-30 d. Nr.08 (278), p. 1–2.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: