Tyrimas: genetiškai modifikuotos saulėgrąžos – pavojingos aplinkai

Genetinės modifikacijos pradėtos jau 1970 metais. Tai vienas iš naujausių metodų, kaip suteikti tam tikrų požymių mikroorgnizmams, augalams ir gyvūnams. Genetiškai pakeistos grūdinės kultūros (sojos, kukurūzai) pasaulyje labai išplito ir apima daugiau nei 90 mln. ha. Papildydamos įprastas agrotechnines priemones biotechnologijos paspartina augimą ir padidina atsparumą kenkėjams. Mažiau nuostolio – daugiau pelno.

Saulėgrąžos – penkta pagal reikšmingumą aliejinė kultūra pasaulyje, kasmet šio aliejaus išspaudžiama po 25,8 mln. tonų. Tačiau transgeninės saulėgrąžos labai sėkmingai kryžminasi su laukinėmis giminingomis augalų rūšimis, todėl jomis pernelyg nesižavima. Kita vertus, jos yra gyvas įrodymas kokį pavojų aplinkai gali kelti genetiškai modifikuoti augalai. Biotechnologijos išsprendė daugelį saulėgražų auginimo problemų – reiklumą azotui, jautrumą herbicidams ir t.t. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad saulėgrąžas galima priversti gaminti kaučiuką, taip jos taptų vienu pagrindiniu latekso šaltinių. Tačiau kiti tyrimai kelia nerimą. Dėl vabzdžių apdulkintojų veiklos genetiškai modifikuotų saulėgrąžų genų ekspresija siekia 1 kilometrą, o hibridizacija su greta augančiais artimais laukiniais giminaičiais siekia net 33 proc. Turint omeny, kad transgeninės saulėgrąžos turi atsparumą herbicidams, ši savybė perduodama ir kitoms giminingoms rūšims. Tai rimta grėsmė biologinei įvairovei ir augalų bendrijoms. Pabėgę į natūralią aplinką tokie transgeniniai augalai plistų nesustabdomi, gamtoje suirtų pusiausvyra.

Šaltinis: Miguel Cantamutto ir Monica Poverene (2007) “Genetiškai modifikuotos saulėgrąžos tyrimai: privalumai ir rizika”, Field Crops Research 101:133-144.

ŽL, FOE 

“Žalioji Lietuva”, 2007 m. birželio 16-30 d. Nr.12 (282)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: