Genetiškai modifikuotų produktų X failai

Didžiosios Britanijos valdžia remia genetiškai modifikuotų pasėlių projektus milijonais svarų ir slapta bendradarbiauja su biotechnologijų kompanijomis. Panašių suokalbiškų požymių matome ir Lietuvoje. Tiek D. Britanijoje, tiek Lietuvoje savo lobistine veikla išsiskiria BASF kompanija.

Jonathan OWEN,

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,

Žemės draugai – Friends of Earth

Dokumentai, kurie tapo pasiekiami “Žemės draugams” atskleidė, kad Jungtinės Karalystės valdžia sudaro palankias sąlygas ir skiria dešimtis milijonų svarų genetiškai modifikuotų augalų, skirtų maistui ar pašarams, lauko bandymams.

Šią informaciją pavyko gauti tik po kantrių tris mėnesius trukusių reikalavimų, užklausimų ir prašymų. Dalinius duomenis “Žemės draugai” (Friends of the Earth) gavo spalio pabaigoje ir jie parodo, kad valdžia kasmet skiria bent 50 milijonų svarų žemės ūkio biotechnologijoms. Šis dosnumas tampa dar įspūdingesnis, kai paaiškėja, kad ekologiško ūkininkavimo tyrimams teskiriama 1,6 milijonų svarų. Nepaisant to, oficialiai skelbiama, jog darnus ūkininkavimas yra vienas iš prioritetinių vyriausybės tikslų.

Viešai ministrai teigia, kad GMO klausimu yra nešališki. Prieš ketverius metus, kai buvo diskutuojama dėl modifikuotų pasėlių auginimo Didžiojoje Britanijoje, ministras pirmininkas Tonis Bleiras tikino, kad valdžia nepasisako nei “už”, nei “prieš” GMO. Eliotas Morlėjus, Aplinkos apsaugos ministras, taip pat sakė, kad “GMO tikrinimo procesas yra skaidrus ir atviras, visa svarbi informacija yra vieša”. Šios pozicijos oficialiai laikomasi ir iki šiol. Vis dėlto faktai liudija, kad valdininkija toli gražu nėra neutrali. Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas (Department of Environment, Food and Rural Affairs, sutrumpintai – DEFRA) leido kompanijai BASF kištis į procesus, susijusius su reikalavimais GM bulvių bandymams. Praėjusių metų gruodžio 1 dieną BASF kompanijai per ateinančius penkerius metus D. Britanijos laukuose pasodinti 450 000 modifikuotų bulvių. Susirašinėjimas tarp DEFRA ir BASF atskleidžia, kad buvo stengiamasi priimti GMO augintojų pageidavimus atitinkančius sprendimus ir bandymų sąlygos visą laiką buvo derinamos su BASF norais.

Dokumentai įrodo, kad DEFRA bendradarbiauja su BASF ir kuria jiems palankias GMO auginimo sąlygas, nors šios įstaigos pareiga yra saugoti visuomenę ir aplinką. Ji turėtų būti tarsi visuomenės interesų kiemsargis šuo, tačiau realiai ji yra korporacijų šokdinamas šunelis. Įtarimus stiprina ir tai, kad nepaisant visų pažadų, vis dėlto viešai nėra skelbiama, kiek lėšų ir kokiems tyrimams tiksliai yra skiriama.

D. Britanijos ūkininkui Džonui Turneriui genetinė tarša kainavo brangiai. Daugybė genetiškai modifikuotų augalų bandymų netoliese jo 100 ha ūkio privertė liautis auginti tam tikrus pasėlius.

“Tai buvo tarsi košmaras ir mes jautėmės visiški bejėgiai. Nuo genetinės taršos mūsų niekas nė nebandė apsaugoti, turėjome liautis auginti kukurūzus. Tai buvo labai nuostolinga, bet žala būtų dar didesnė, jei taptume priklausomi nuo GMO. Šiuo metu lyg ir galime kiek lengviau atsikvėpti, tačiau kas tris mėnesius pajuntame biotechnologijų kompanijų lobistų spūstelėjimus. Nėra jokio “švaraus” mokslo, susijusio su GMO. Visa tai susiję su milžiniškais pinigais ir galimybėmis valdyti maisto pramonę bei sėklų rinką. Kuo daugiau domiuosi biotechnologijomis, tuo mažiau matau jų privalumų žemės ūkyje. Visa tai tėra korporacijų tušti ir nepagrįsti reklaminiai šūkiai. Yra daugybė būdų gauti didesnius derlius į visą reikalą nepainiojant genų inžinerijos. Deja, ūkininkai gali ir neapdairiai prasidėti su GM pasėliais, o kai jau atsitokės – jau bus per vėlu. Toks likimas jau ištiko žemdirbius kitose šalyse”, – tikina Britanijos ūkininkas.

Situacija Jungtinėje Karalystėje privertė peržiūrėti tam tikrus įvykius Lietuvoje, kuriuos laikėme paprasčiausiais atsitiktinumais. Apie juos “Žaliojoje Lietuvoje” dar nebuvome užsiminę, nes laikėme, kad Vokietijos kompanija BASF nėra iš tų, kuri spaudžia vyriausybes priiminėti jiems palankius sprendimus. Lietuvoje neeilinis vaidmuo šioje vietoje tenka Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komitetui. Kai tiktai komiteto veikloje pradėjo dalyvauti Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas, jokių konfliktų su kitais komiteto nariais nebuvo, mat visą laiką buvo laikomasi atsargumo principo ir nebuvo priimtas nė vienas teigiamas sprendimas dėl GMO auginimo Lietuvoje. Tačiau užteko komiteto svarstymuose pasirodyti BASF atstovams ir viskas iš esmės pasikeitė. Po BASF kompanijos atstovų prezentacijų be jokių didelių svarstymų didžiąja balsų dauguma komitetas pritardavo BASF pageidavimams. Taip buvo pritarta BASF bulvių auginimui Europos Sąjungoje ir BASF rapsų lauko bandymams Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone. Be to, Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis ne kartą yra viešai pabrėžęs, kad jeigu dėl visuomenės ir žaliųjų pasipriešinimo nebūtų uždrausta atlikti eksperimentus su genetiškai modifikuotais rapsais, ministerija taip pat būtų savo lėšomis prisidėjusi prie šių tyrimų. Sumos neminėjo, tačiau ar tai nėra tas pats variantas kaip ir D. Britanijoje, kai valdžia mokesčių mokėtojų pinigus skiria privačios biotechnologijų kompanijos reikalams – spręsti jums patiems.

Netrukus teigiamu sprendimu buvo pamaloninta dar viena kompanija – “Monsanto”. Keisčiausia tai, kad, kaip ir buvo parodyta per televiziją, “Monsanto” kompanija visą eksperimentams su genetiškai modifikuotais kukurūzais reikalingą įrangą į Dotnuvą (Kėdainių raj.) atsivežė dar gerokai anksčiau, nei komitete vyko balsavimas, tarsi iš anksto žinodama teigiamą atsakymą. Genetiškai modifikuotų augalų eksperimentais Lietuvoje keistai suinteresuotas ir Vilniaus universitetas, kurio keli atstovai dalyvauja minėtame komitete. Vienas iš BASF atstovų yra Vilniaus universiteto dėstytojas. Su kokiais dėstytojais tenka susidurti studentams šioje mokymo įstaigoje, paaiškėjo per Lietuvos žaliųjų judėjimo balandžio 4 d. prie Seimo surengtą protesto akciją. Tuomet vienas iš dėstytojų agitavo Gamtos mokslų fakulteto studentus ateiti į akciją ir jai trukdyti. Atėjo, bet trukdyti neišdrįso. Kol visuomenėje vyrauja nepakantumas genetiškai modifikuotiems organizmams, BASF, “Monsanto” ir kitų kompanijų lobistams veikti sunku. Viską, ką jie gali šiuo metu padaryti ir daro – tai viešųjų ryšių kampanijos per žiniasklaidą, vartotojų teisių gynimo organizacijas ir kt. Ar kokius pažadus jiems jau yra davusi mūsų valdžia – parodys laikas ir detalesnis “Žemės draugų”, kuriems priklauso ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, tyrimas.

“Žalioji Lietuva”, 2007 m. spalis, Nr.18 (288), priedas “Alternatyva”, p. 3.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: