Arpadas Puštai – biologijos mokslo skaldytojas

Prieš dešimt metų dėl genetiškai modifikuotų organizmų vykusios audros sukūryje buvęs mokslininkas sako, kad nieko nesigaili.

Redaktoriaus įžanga:

Viename biotechnologijas propoguojančiame leidinyje, išleistame 2007 m. Aplinkos ministerijos lėšomis, gausu nekorektiškų kaltinimų visuomeninėms organizacijoms, kurios kovoja prieš genetiškai modifikuotų organizmų invaziją. Pavyzdžiui, Lietuvos žalieji kaltinami tuo, kad remiasi abejotinos reputacijos mokslininkais Jelena Jermakova ir Arpadu Puštai, kurių skandalingi tyrimų rezultatai net nebuvo publikuoti akademiniuose leidiniuose. Vis dėlto didžioji dalis tiesos nutylėta. Apie tai, kodėl rusų mokslininkei dr. Jelenai Jermakovai nebuvo leista ne tik publikuoti, bet ir užbaigti savo tyrimų, atskleidėme viename iš jos interviu (žr. „Žalioji Lietuva“, 2007 m. Nr. 6 (276), „Mokslininkė genetiškai modifikuotus produktus prilygina genocidui“). Šį kartą leiskime pasiteisinti ir vengrų kilmės britų mokslininkui prof. Arpadui Puštai, kuris pirmasis prabilo apie genetiškai modifikuotų produktų pavojų.

Džeimsas ANDERSONAS (James Anderson),

dienraštis „The Guardian“

Skirtingai nei mano kai kurie mokslininkų bendruomenės atstovai, daktaras Arpadas Puštai (Arpad Pusztai) neturi nei ragų, nei piktdžiugiškos kalbėsenos manieros. Taip pat jis negyvena rūmuose, nupirktuose iš „ekodidvyrio“ algos – savo dienas šis žmogus leidžia kukliame name Aberdine, Škotijoje.

Arpadas Puštai yra viena iš personų, daugiausiai sukėlusių skaidymosi ir nesantaikos biologijos srityje. Daugelis jį kaltina prisidėjus prie visuomenės neigiamos nuomonės apie GMO. Puštai atliktų tyrimų su genetiškai modifikuotomis bulvėmis rezultatai 1998 metų liepą buvo paviešinti „World in Action“ programoje ir sulaukė milžiniško visuomenės dėmesio. Jo darbas buvo visais įmanomais būdais juodinamas – vadinamas prastai atliktu arba net išsigalvotu, keikiamas arba paprasčiausiai ignoruojamas. Tuo tarpu GMO priešininkams šis žmogus yra didvyris – jis drąsiai pasipriešino įtakingiems visuomenės sluoksniams nepaisant to, kad tai reiškė jo karjeros pabaigą.

„Manau tai padarė labai daug žalos, nes… didžioji dalis visuomenės tuo metu buvo neutralūs“, – sakė profesorius Krisas Lyveris (Chris Leaver),  botanikas bei GMO šalininkas iš Oksfordo universiteto. „Aš manau, kad Puštai buvo nevyriausybinių organizacijų žaidimų auka“, – teigė jis.

To meto įvykiai padarė galą Arpado Puštai mokslinei karjerai (nors tuo metu jam jau buvo 69 metai) ir stipriai paveikė jo sveikatą. Mokslininko rėmėjai buvo priblokšti visuomenės išlaikomo Rowett tyrimų instituto elgesiu su profesoriumi A.Puštai, kuris ten sėkmingai ir stropiai dirbo didžiąją savo karjeros dalį. Jis buvo visame pasaulyje pripažintas augalų lecitinų ekspertas. Apie baltymus, ginančius augalą nuo vabzdžių ir kitų įsibrovėlių, Puštai yra parašęs daugiau nei 300 mokslinių darbų, du iš jų publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature“. „Tokį elgesį su juo aš pavadinčiau negarbingu. Neįsivaizduoju, kaip buvo galima šitaip elgtis su gerbiamu mokslininku“, – sakė daktaras Stenlis Evenas (Stanley Ewen), patologas dirbęs kartu su juo.

1998 metais Puštai apie GMO pasakė: „Jei turėčiau pasirinkimą, tikrai tokio maisto nevalgyčiau, manau yra neteisinga su žmonėmis elgtis kaip su bandomosiomis jūrų kiaulytėmis“. Galima būtų pamanyti, kad jis buvo ideologiškai nusiteikęs prieš GMO, tačiau paties Puštai tvirtinimu, taip tikrai nėra: „Aš remiuosi tik mokslu ir man tai neturi nieko bendra su ideologija“. Per praėjusį laiką, jo priešiškumas genetinei inžinerijai tik sustiprėjo. Jis ir dabar pakartotų tą patį – „tokio maisto nevalgyčiau“. Tačiau Puštai nepriklauso ir niekada nepriklausė jokioms organizacijoms, kovojančioms už arba prieš GMO.

Prieš dešimt metų Puštai netylėjo, nes laikė savo pareiga kalbėti. „Norėjau įšvirkšti šiek tiek apdairumo į šį verslą – čia negalima daryti klaidų, pasekmės yra nebepanaikinamos. Nebūtų gerai po 50 metų sakyti „O, kad būtume žinoję…“

Puštai norėjo, kad jo susirūpinimo priežastys būtų svarstomos viešai, tačiau jo negalima laikyti žmogumi, siekusio visuomenės dėmesio ar juo besimėgavusio. Net atvirkščiai – mokslininkas džiaugėsi, kai instituto direktorius Filipas Džeimsas (Philip James) „pridengė“ jį nuo prašančiųjų interviu. „Aš esu akademikas. Nesu pratęs prie žiniasklaidos. Antra vertus, Filipas Džeimsas stengėsi pasinaudoti žiniasklaidos dėmesiu ir dienų dienas nenustygdavo vietoje – jam buvo svarbūs viešieji ryšiai“.

Arpadas Puštai išgyveno dėl jo tyrimų komentarų, pasipylusių po pranešimų apie juos TV naujienose. „Girdėjau dalykus, kurie mane trikdė. Galva ūžė, aš jau nieko nebegalėjau kontroliuoti“.

Viename iš interviu Puštai užsiminė apie tyrimus su žiurkėmis, kurios buvo maitintos paprastomis bulvėmis ir bulvėmis, kurios buvo genetiškai modifikuotos, įterpus į jas baltymą lecitiną koduojantį geną iš snieguolių. GM bulvėmis maitintos žiurkės augo daug lėčiau, jų imuninė sistema veikė nesklandžiai, nepaisant to, kad pats lecitinas, vartojamas didesnėmis dozėmis, nesukėlė jokių neigiamų efektų. Išvadose pažymėta, kad pats modifikavimo procesas kažkokiu būdu pavertė bulves mažiau maistingomis. Tomis GM bulvėmis nebuvo prekiaujama ir jos nebuvo skirtos žmonių maistui, tačiau lecitino pakeitimai, kurie pavertė šias bulves atparias vabzdžiams, buvo ekperimentinis modelis kitoms GM bulvių rūšims.

Straipsniai laikraščiuose sukūrė tikrą painiavą žmonių galvose apie genetines modifikacijas. Kai kuriuose straipsniuose minimos bulvės, modifikuotos su lecitino genu iš lenktosios kardapupės, kuri yra nuodinga žinduoliams. Tačiau informacijos šaltinis nėra žinomas. Dezinformacija buvo paskelbta ir Rowett instituto leidinyje. Instituto direktorius teigia, kad pats Puštai straipsnį patvirtino, o štai Puštai sako, kad apie jį sužinojęs tik po publikavimo. Kad ir kaip bebūtų, klaidinga informacija stipriai pakenkė atliktų tyrimų reputacijai – kai kurie mokslininkai, esantys GMO pusėje, dar ir dabar pabrėžia vaikišką Puštai klaidą, esą jis šėręs žiurkes bulvėmis, kurios buvo sukurtos būti nuodingomis ir tyrimų rezultatai yra savaime suprantami.

Po šio nesusipratimo Filipas Džeimsas sustabdė Puštai veiklą ir neetiškai konfiskavo tyrimų duomenis. Puštai kasmetinė darbo sutartis nebuvo atnaujinta ir jam buvo uždrausta viešai kalbėti. Mokslininkas sako, kad jis svarstė apie tyrimo medžiagos viešinimą, tačiau suvokė, kad instituto direktorius vetuos bandymus užmegzti ryšius su akademiniais leidiniais.

Buvo klaidingai tikimasi, kad Puštai nutildymas sustabdys ir skandalą, tačiau žiniasklaida savo darbą atliko puikiai: visuomenė nebepasitikėjo GM maistu, o Didžiosios Britanijos Karališkoji Draugija – pirmaujanti šalies mokslo akademija – ėmėsi ryžtingų veiksmų.

Nors jokie Puštai tyrimų duomenys nebuvo publikuoti, buvo nuspręsta peržiūrėti visą prieinamą informaciją – metinį Puštai pranešimą, Rowett instituto duomenų auditą, nepriklausomą statistinį tyrimą. Duomenys buvo išsiųsti šešiems anoniminiams tyrėjams. Raportas buvo neigiamas Puštai atžvilgiu, tačiau tai nieko nepakeitė. Rezultatai esą buvę nuspėjami. Tyrėjams buvo pateikti mišrūs, nenuoseklūs dokumentai, kurie nebuvo skirti nei viešinimui, nei nuosekliai analizei. „Ten nebuvo nieko, išskyrus skaičius“, – sako Puštai.

Vis dėlto skandalingieji tyrimo duomenys buvo paviešinti 1999 metų spalį. Evenas ir Puštai publikavo juos medicininiame žurnale „The Lancet“. Dėl savo kontraversiškos istorijos jie buvo peržiūrėti kelis kartus, kelių tyrėjų ir visgi žalia šviesa buvo duota. Rowett instituto direktoriaus Džeimso veto čia buvo apeitas, nes buvo publikuojama informacija, priklausanti Puštai kolegai Evenui. Buvo paviešinti tyrimo su žiurkėmis duomenys, kurie įrodo, kad GM bulvėmis maitintųjų žiurkių žarnyno audiniai pakito.

Puštai buvo klausiama, kodėl jis reikalauja tokio ypatingai stropaus GM maisto tyrimo, kai tuo tarpu kitiems naujų maistinių augalų rūšių išvedimo būdams, pavyzdžiui, radiacijai ir mutacijas sukeliančioms cheminėms medžiagoms, tokie griežti reikalavimai nėra taikomi – net tuo atveju, kai naujos rūšies kūrimo metu vyksta netikėti genetiniai pokyčiai. Puštai atsakė: „Iš dviejų neigiamų dalykų nesigaus vienas teigiamas. Mano pozicija GMO klausimu nereiškia, kad aš pritariu minėtiesiems būdams. Tačiau su GMO yra kitaip, nes čia stipriai veikia politiniai interesai. 95 proc. GMO atkeliauja iš Amerikos, tad natūralu, jog jie sudominti jų platinimu. Aš neturiu jokio idėjinio nusiteikimo prieš „Monsanto“. Man visa tai tėra mokslinis klausimas. Jie nėra atlikę būtinų tyrimų ir jie naudoja savo politinių raumenų jėgą darydami mums spaudimą“.

Ar Puštai gailisi dėl viešo kalbėjimo apie savo tyrimus? Mokslininkai tokį elgesį linkę laikyti didžiule klaida. „Ne, mano tyrimus rėmė visuomenė ir aš manau, kad žmonės turi teisę žinoti jų rezultatus“. Puštai taip pat nemano, kad būtų daugiau pasiekęs, jei būtų luktelėjęs, kol jo visi tyrimo duomenys būtų buvę atspausdinti – jis yra perskaitęs apie 200 paskaitų visame pasaulyje. 2005 metais Vokietijos mokslininkų federacija jam suteikė demaskuotojo titulą. „Net pačios geriausios mokslinės publikacijos yra perskaitomos ne daugiau nei 50-ies žmonių, o mano žengtas žingsnis smogė rimtai. Aš pats nuo to nukentėjau, tačiau pavyko padaryti sukrėtimą.“

Iš anglų kalbos išvertė Ieva Vaivaraitė

Arpad Pusztai. Gimė: 1930, Vengrijoje.
Darbas: daugiausiai augalų lecitinų tyrimai Rowett tyrimų institute, Aberdene.
Prieš tai: po doktorantūros dirbo Listerio prevencinės medicinos institute Londone.
Mėgsta: Mocartą, aštrų vengrišką maistą, vyną, britų komedijas.
Nemėgsta: mobiliųjų telefonų („įsibrovimo į asmeninį gyvenimą“).
Vedęs daktarę Suzaną Bardoš (Susan Bardocz), turi dvi dukteris (teisininkę ir medikę).

“Žalioji Lietuva”, 2008 m. sausis, Nr.1 (293), p. 1, 2.

3 Komentaras »

  1. ... said

    Arpad Pusztai and the Risks of Genetic Engineering
    http://www.organicconsumers.org/articles/article_18101.cfm

  2. […] informacijos jūroje, nieko nebežino apie naujausius GMO poveikio sveikatai ir aplinkai tyrimus, o Arpado Puštai 1998 m. vykdytas tyrimas su GM bulvėmis atrodo šimtmečio senumo. Naujausi GMO poveikio tyrimai, […]

  3. […] informacijos jūroje, nieko nebežino apie naujausius GMO poveikio sveikatai ir aplinkai tyrimus, o Arpado Puštai 1998 m. vykdytas tyrimas su GM bulvėmis atrodo šimtmečio senumo. Naujausi GMO poveikio tyrimai, […]

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: