Rumunija permąsto savo poziciją dėl genetiškai modifikuotų augalų

Parengta pagal Džeimso Kanterio (James Kanter) straipsnį iš Herald Tribune

Rumunija, viena iš atviriausių šalių genetiškai modifikuotiems (GM) augalams, ketina keisti savo poziciją. Tai būtų dar vienas smūgis biotechnologijų pramonei, kuri Europos žemyne akivaizdžiai nepageidautina.

Atila Korodis (Attila Korodi), Rumunijos aplinkos ministras, kovo 20 d. paprašė ekspertų komiteto dar kartą įvertinti MON810, GM kukurūzų rūšį, kurią leidžiama auginti ES. Ministras laikosi nuomonės, kad šio augalo galimas poveikis Rumunijos bei Juodosios jūros regiono ekosistemoms nėra pakankamai ištirtas. GM pasėlių draudimas padidintų ūkininkų gerovę, kadangi jie galėtų tenkinti visame pasaulyje augančią ekologiškų produktų paklausą, siūlydami ne tik nemodifikuotą, bet ir trąšomis bei pesticidais neužterštą maistą. Tokie produktai būtų brangesni ir, tikėtina, neštų pelną, nors yra manančių, kad Rytų Europos šalys dar nėra pasiruošusios šiai savitai rinkai.

„Tam, kad būtų pasiektas oficialus GMO auginimo draudimas, tektų dar palaukti parlamento pritarimo“, – sakė Atila Korodis. Tačiau Rumunijos svarstymai, prasidėję praėjus mėnesiui po to, kai Prancūzija paskelbė panašų draudimą, yra dar viena kliūtis GM produktų gamybos pramonei Europoje bei ypač skaudus smūgis JAV kompanijai „Monsanto“, kuri yra MON810 gamintoja.

Rumunija yra didžiausia kukurūzų augintoja (pagal pasėlių plotą) Europoje, tad biotechnologijų kompanijų susidomėjimas šia valstybe nestebina. „Monsanto“ atstovė spaudai Rumunijoje Kristina Sjonga (Cristina Cionga) teigia, kad „kompanija labai nusiviltų, jei Rumunija pasektų Prancūzijos pavyzdžiu, kadangi produkcija yra saugi ir tinkama vartojimui“. MON810 yra atsparus kenkėjams ir esą duoda didesnį derlių.

Šią kukurūzų rūšį ES leista auginti dar prieš dešimtmetį, tačiau per tą laiką keturios valstybės – Austrija, Graikija, Vengrija ir Prancūzija – ją uždraudė. Lenkija griežtina GM sėklų pardavimo ir importavimo sąlygas ir joje auginama labai mažai modifikuotų augalų.

Daugelis valstybių, įskaitant Prancūziją ir Vengriją, kurios užima 2 ir 3 vietas ES kukurūzų augintojų gretose, savo sprendimą motyvuoja tokių pasėlių daroma žala dirvožemiui bei grėsme bioįvairovei. Kitose šalyse, kuriose nėra oficialių draudimų, yra kitokių kliūčių. Pavyzdžiui, atskiri Italijos regionai yra priėmę sprendimus dėl GM produktų draudimo (Toskanoje genetiškai modifikuotų produktų negali būti mokyklose, ligoninėse, sanatorijose, valstybinėse įstaigose).

2007 metais genetiškai modifikuotais kukurūzais MON810 Rumunijoje buvo apsėti 325 hektarai, o šiemet numatyta apsėti 10 000 ha. Tačiau šis plotas yra labai mažas palyginus su likusiais 2–3 milijonais hektarų Rumunijos pasėlių.

Tačiau Korodžio strategija reikštų didelius pokyčius.
Per pastarąjį dešimtmetį Rumunija tapo didžiausia GM pasėlių augintoja dėl didžiulių kiekių modifikuotos sojos. Ją pašarams naudojo tik Rumunijos ūkininkai, o 2007 m., Rumunijai įstojus į ES, buvo pasižadėta sustabdyti GM pasėlių auginimą.

„GMO suteikia pigesnes gamybos galimybes, tačiau įvertinę nemodifikuotų produktų kainas rinkoje bei GMO poveikį bioįvairovei, prieisime išvadų, kad nemodifikuoti pasėliai yra geresni“, – sakė Korodis.
Vasario mėnesį Vengrijos žemės ūkio ministras Džozefas Grafas (Joszef Graf) pranešė, kad Vengrijos sėklų pramonė uždirbo 25 proc. daugiau parduodama „švarias“ sėklas.

Klausas Reinsbergas (Klaus Reinsberg), vyriausiasis Leibnico Žemės ūkio vystymo Centrinėje ir Rytų Europoje instituto (Leibniz Institute of Agricultural Development in Central and Eastern Europe) tyrėjas teigia, kad „nemodifikuotų pasėlių auginimas yra brangesnis ir reikalauja daugiau fizinio darbo“. Antra vertus, darbo jėga Rumunijoje, palyginus su kitomis ES šalimis, nėra brangi, ir tai šiai šaliai teikia privalumų. Tačiau net tokiu atveju Rumunijai tektų įrodyti, kad ji yra pajėgi gaminti aukštos kokybės ekologišką produkciją. „Tokios šalys kaip Rumunija ir Ukraina svajoja apie ekologiškų produktų gamybą bei eksportą, tačiau šie produktai dažniau pažeidžiami ligų bei grybelio, o daugelyje tokių šalių nėra gerai išvystyta logistika.“

Nepaisant minimų kliūčių, gamtosauginės grupės palaiko Rumunijoje bręstančius pokyčius, kuriuos Greenpeace atstovas Gertas Ritsema (Geert Ritsema), dalyvaujantis kampanijose prieš genetines modifikacijas, pavadino „seisminiais“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: