Knygos „Genų ruletė” pirmosios dalies santrauka

Genų ruletė

Dokumentuoti genetiškai modifikuoto maisto pavojai sveikatai

Jeffrey M. SMITH

Kaip teigia knygos autorius, genetiškai modifikuoto maisto valgymas yra lošimas su kiekvienu kąsniu. Šioje knygoje paneigiamas tvirtinimas, kad genetiškai modifikuotas (GM) maistas yra saugus, pateikiami šešiasdešimt penki pavojai sveikatai. Antroji „Genų ruletės” dalis parodo, kodėl GM augalų saugumo vertinimų nepakanka, kad būtų identifikuoti pirmojoje knygos dalyje pristatyti sveikatos sutrikimai. Kita Jeffrey Smith knyga „Seeds of Deception” („Apgaulės sėklos”) tapo pasauline skaitomiausia knyga apie genetiškai modifikuotą maistą.
Jūsų dėmesiui pateikiama šioje knygoje išvardintų pavojų sveikatai santrauka.

GM maisto pavojai sveikatai: santrauka ir debatai

1 dalis: Dokumentais pagrįsti genetiškai modifikuoto maisto pavojai sveikatai

1 skyrius: Gyvūnų ir žmonių reakcijų įrodymai.

1.1 GM bulvės pakenkė žiurkėms
1. Žiurkės buvo maitinamos bulvėmis, modifikuotomis taip, kad išskirtų insekticidus.
2. Jų virškinimo trakte pradėjo gamintis potencialiai vėžinės ląstelės, susilpnėjo jų smegenų, kepenų ir sėklidžių vystymasis, iš dalies atrofavosi kepenys, padidėjo kasa ir plonoji žarna bei susilpnėjo imuninė sistema.
3. To priežastimi buvo ne bulvių gaminamas insekticidas, bet, didžiausia tikimybė, pats genų inžinerijos procesas.

4. GM maisto produktai, esantys prekyboje ir kurie buvo sukurti tuo pačiu būdu, nebuvo taip plačiai tyrinėti, kaip minėtos bulvės.

1.2 Žiurkių, maitintų GM pomidorais, skrandžiuose prasidėjo kraujavimas, kelios nudvėsė
1. Žiurkės buvo maitinamos GM FlavrSavr pomidorais 28 dienas.
2. Septynioms iš 20 žiurkių išsivystė skrandžio opos (kraujavimas skrandžiuose); kitos 7 iš 40 nudvėsė per dvi savaites ir buvo pakeistos tyrime.
3. Pomidorai buvo patvirtinti FDA mokslininkų, nepaisant neišspręstų saugumo klausimų.
Pastaba: FDA – Maisto ir Vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration) – JAV institucija, atsakinga už užtikrinimą, kad maisto produktai yra saugūs, taip pat žmonių ir veterinariniai vaistai, biologiniai produktai, medicinos prietaisai, kosmetikos priemonės bei elektroniniai produktai, kurie išskiria radiaciją, yra saugūs.

1.3 Žiurkės, maitintos Bt kukurūzais, turėjo daugialypių sveikatos problemų
1. Žiurkės buvo maitinamos Monsanto Mon 863 kukurūzais 90 dienų.
2. Pasirodė žymūs pokyčiai jų kraujo ląstelėse, kepenyse ir inkstuose, iš kurių galima diagnozuoti ligą.
3. Nors ekspertai reikalavo tolimesnių tyrimų, Monsanto panaudojo nemokslinius ir prieštaringai vertinamus argumentus, kad atmestų šį mokslininkų susirūpinimą.
Pastaba: Bt augalais (kukurūzai, rapsai, bulvės ir kt.) vadinami tie, į kuriuos buvo įterptas mikroorganizmo Bacillus thuringiensis genas, sąlygojantis vabzdžiams (kenkėjams) nuodingų baltymų sintezę.

1.4 Pelėms, maitintoms GM Bt bulvėmis, buvo pažeistas žarnynas
1. Pelės buvo maitinamos GM bulvėmis, modifikuotomis gaminti Bt toksinus ir natūraliomis bulvėmis, į kurias buvo įmaišyta Bt toksinų.
2. Abi pašarų rūšys sąlygojo nenormalų ir pernelyg didelį ląstelių augimą žemesnėje plonosios žarnos dalyje (klubinėje žarnoje).
3. Panašūs žmonių plonųjų žarnų pažeidimai gali baigtis šalinimo sistemos sutrikimu ar panašiais į gripo simptomais ir būti vėžiniais.
4. Šis tyrimas sugriauna prielaidas, kad Bt toksinas yra suardomas virškinant maistą ir nėra biologiškai aktyvus žinduolių virškinamajame trakte.

1.5 Bt medvilnė darbininkams sukėlė alergines reakcijas
1. Šešių kaimų žemės ūkio darbininkai, kurie rinko ar krovė Bt medvilnę, pranešė apie odos, akių ir viršutinių kvėpavimo takų reakcijas.
2. Kai kuriuos darbininkus teko paguldyti į ligoninę.
3. Darbininkai medvilnės valymo gamykloje kiekvieną dieną vartoja antihistaminus (pastaba: vaistus, padedančius kovoti su astma ir dusuliu).
4. Vienas gydytojas gydė apie 250 su šia medvilne dirbusių darbininkų.

1.6 Avys nudvėsė po ganymosi Bt medvilnės laukuose
1. Kai kuriose Indijos dalyse po medvilnės derliaus nuėmimo avių bandos ganėsi Bt medvilnės ražienose.
2. Keturiuose kaimuose per savaitę nudvėsė 25 % avių.
3. Skrodimas parodė, jog mirties priežastis – apsinuodijimas.

1.7 Įkvėptos Bt augalų žiedadulkės žmonėms gali sukelti alergines ligas
1. 2003 m. apie 100-tui žmonių, gyvenusių šalia Bt kukurūzų lauko Filipinuose, išsivystė odos, kvėpavimo takų, žarnyno alerginės reakcijos bei kiti simptomai kaip tik tuo metu, kai šie kukurūzai skleidė žiedadulkes.
2. 39 žmonių kraujo tyrimai parodė antikūnių atsaką į Bt toksiną, kas paremia, nors dar neįrodo, galimą ryšį su masišku žmonių susargdinimu.
3. 2004 m. simptomai pasikartojo bent keturiuose kituose kaimuose, kur buvo auginama ta pati kukurūzų rūšis.
4. Kaimo gyventojai kelias naminių gyvūnų mirtis taip pat paaiškino šiais kukurūzais.

1.8 Ūkininkai pranešė apie kiaulių ir karvių nevaisingumą, sukeltą GM kukurūzų
1. Daugiau nei 20 Šiaurės Amerikos ūkininkų pranešė, kad kiaulės, maitintos GM kukurūzais, buvo mažai vaisingos, patyrė netikrų nėštumų ar gimdė placentas, pripildytas vandeniu.
2. Tiek patinai, tiek patelės tapo nevaisingi.
3. Kai kurie ūkininkai taip pat pranešė apie karvių nevaisingumą.

1.9 Vokietijoje paslaptingai mirė dvylika Bt kukurūzais maitintų karvių
1. 12 pieninių karvių mirė fermoje Hesse, Vokietijoje, po to, kai buvo maitintos pašarais, kurių žymią dalį sudarė GM kukurūzai Bt 176.
2. Kitos šios bandos karvės turėjo būti nužudytos, nes susirgo nežinoma liga.
3. Kompanija Syngenta, Bt 176 kukurūzų gamintoja, kompensavo ūkininkui dalį patirtų nuostolių, tačiau nepripažino atsakomybės už karvių mirtis.
4. Nepaisant ūkininko reikalavimų ir netgi viešų protestų, išsamūs skrodimo rezultatai nebuvo paskelbti.

1.10 Pelių, maitintų Roundup Ready soja, kepenų ląstelėse  nustatyti pakitimai
1. Pelių, maitintų Roundup Ready sojos pupelėmis, kepenų ląstelėse atsirado žymių pakitimų.
2. Netaisyklingos formos branduoliai ir branduolėliai, padidėjęs branduolio porų skaičius ir kiti pakitimai parodė didesnį metabolizmą ir pasikeitusią genų ekspresiją.
3. Šie pakitimai aiškinami reakcija į toksiną.
4. Dauguma šių pakitimų išnyko kai GM soja buvo išimta iš pašarų.

1.11 Pelės, maitintos Roundup Ready soja, turėjo kasos problemų
1. Pelėms, maitintoms GM soja, sutriko sintezės ir virškinimo fermentų veikla.
2. Svarbiausio virškinimo fermento – alfa-amilazės – gamyba sumažėjo iki 77 %.
3. Tai, kartu su kitais kasos pakitimais, rodo, jog GM soja gali įtakoti virškinimą bei medžiagų pasisavinimą, taip pat keisti genų ekspresiją.

1.12 Pelėms, maitintoms Roundup Ready soja, pasireiškė nepaaiškinami sėklidžių ląstelių pakitimai
1. Pelių, maitintų Roundup Ready sojų pupelėmis, sėklidžių ląstelių struktūra ir genų ekspresija smarkiai pakito.
2. Pasikeitimų priežastis yra nežinoma, tačiau sėklidės yra labai jautrios toksinams.
3. Kai kurie pakitimai gali įtakoti suaugusių pelių vaisingumą, o taip pat ir jų palikuonių sveikatą.
4. Pelių patelių, maitintų GM maistu, embrionams pasireiškė laikinas genų ekspresijos sumažėjimas.

1.13 Roundup Ready soja pakeitė ląstelių metabolizmą triušių organuose
1. Triušiams, 40 dienų maitintiems GM soja, pasireiškė dideli tam tikrų fermentų kiekio inkstuose, širdyje ir kepenyse skirtumai.
2. LDH1 lygio padidėjimas visuose trijuose organuose rodo padidėjusį ląstelių metabolizmą.
3. Kitų fermentų kiekybiniai pasikeitimai rodo kitus pakitimus organuose.

1.14 Daugumos pelių, maitintų Roundup Ready soja, palikuonys mirė per tris savaites
1. Pelių patelės buvo maitinamos Roundup Ready soja prieš pastojimą ir nėštumo bei žindymo laikotarpiais.
2. 55,6 % palikuonių mirė per tris savaites palyginti su 9 % kontrolinėje grupėje, kurioje pelės maitintos ne GM soja.
3. Kai kurie GM maistu maitintų motinų mažyliai buvo gerokai mažesni ir tiek motinos, tiek jų atžalos buvo agresyvesni.
4. Atskirame tyrime po to, kai laboratorija pradėjo peles maitinti komerciniu maistu, turinčiu GM sojos, jauniklių mirtingumas pasiekė 55,3 %.
5. Kai GM maistu maitintų pelių palikuonys buvo poruojami, jie negalėjo susilaukti palikuonių.

1.15 Staigiai padaugėjo alergijos sojai atvejų netrukus po to, kai GM soja atsirado Didžiojoje Britanijoje
1. Per vienerius metus, 1999-uosius, alergijos sojai Didžiojoje Britanijoje atvejų tiriamoje grupėje padaugėjo nuo 10 % iki 15 %.
2. GM soja buvo importuota į šalį prieš pat 1999-uosius metus.
3. Antikūnių tyrimai patvirtina, kad kai kurie individai skirtingai reaguoja į GM ir ne GM soją.
4. GM soja taip pat turi padidintą žinomų alergenų koncentraciją.

1.16 Žiurkės, maitintos Roundup Ready rapsais, turėjo didesnes kepenis
1. Žiurkių, maitintų GM rapsais, kepenys buvo 12-16 % didesnės negu tų, kurios buvo maitintos ne GM rūšimis.
2. Kepenys yra kūno chemijos fabrikas ir pagrindinis detoksikatorius.
3. Padidėjusios kepenys gali rodyti kepenų ligą ar uždegimą.
4. Jei kepenų padidėjimą sukėlė riebaluose tirpūs toksinai, jie gali būti ir rapsų aliejuje.

1.17 Dvigubai daugiau viščiukų mirė, kai jie buvo lesinami Liberty Link javų pašarais
1. Viščiukų, kurie buvo lesinami Chardon LL GM pašarais 42 dienas, mirčių skaičius buvo 7 % palyginti su 3,5 % kontrolinėje grupėje.
2. Viščiukai, maitinti GM maistu, labiau išsiskyrė pagal svorį ir maisto suvartojimą.
3. Tyrimas buvo suplanuotas taip, kad tik didžiuliai skirtumai būtų statistiškai reikšmingi.
4. Todėl rezultatai buvo atmesti be pratęsimo.

1.18 GM žirniai sukėlė alerginio tipo uždegiminį atsaką pelėms
1. Sudėtingesniuose bandymuose, ne tokiuose, kokiais dažniausiai įvertinami GM augalai, baltymai, kuriuos gamina GM žirniai, sukėlė pavojingą pelių imuniteto atsaką.
2. Analogiškas baltymas, kuris natūraliai pasigamina žirniuose, pavojingo efekto neturėjo.
3. GM žirniuose atsirado subtilus, sunkiai pastebimas šio baltymo skirtumas, nes cukraus molekulės buvo linkusios jungtis su baltymu, kas, tikėtina, ir sukėlė problemą.
4. Pelių imuniteto atsakas parodė, kad GM žirniai gali išprovokuoti uždegimą ar alergines reakcijas žmonėms, todėl šių žirnių auginimas prekybai buvo nutrauktas.
5. Tokių subtilūs, bet pavojingi pokyčiai GM baltymuose paprastai netiriami norint patvirtinti GM veisles komerciniam auginimui.

1.19 Liudytojai praneša: gyvūnai vengia GMO
1. Kai buvo leidžiama pasirinkti, atskiri gyvūnai atsisakė GM pašaro.
2. Ūkininkų darytuose bandymuose karvės ir kiaulės pakartotinai atsisakė ėsti GM augalus.
3. Gyvūnai, kurie neėdė GMO, kai buvo suteikta galimybė rinktis: karvės, kiaulės, žąsys, voverės, briedžiai, elniai, meškėnai, pelės ir žiurkės.

1.20 Nuo GM maisto papildų mirė 100 žmonių ir 5 000-10 000 žmonių susirgo
1. Vienas L-triptofano papildas XX a. devintajame dešimtmetyje sukėlė mirtiną epidemiją JAV.
2. Kompanija genetiškai modifikavo bakteriją, kad papildus gamintų ekonomiškiau.
3. Jų produktas turėjo daug teršalų, penki ar šeši kurių, kaip įtariama, buvo ligos priežastimi.
4. Epidemijos atskleidimas parodė, kad neigiamos reakcijos į GM maistą gali būti sunkiai nustatomos.

2 skyrius: Geno įterpimas suardo DNR ir gali sukurti nenuspėjamus sveikatos sutrikimus.

2.1 Svetimi genai suardo DNR įterpimo vietoje
1. Kai genai yra atsitiktinai įterpiami į DNR, jų vieta gali daryti įtaką jų funkcijai, taip pat kaip ir natūralių genų funkcijai.
2. „Įterpimo mutacijos” (intarpai) gali sujaukti, ištrinti ar perkelti genetinį kodą šalia įterpimo vietos.
3. Atlikus įterpimo vietų analizę DNR grandinėje nustatyti tūkstantiniai genų porų persikėlimai, sumaišantys šeimininko ir svetimus genus, sukeliantys didelio masto genų ištrynimus (delecijas) ir daugybinius atsitiktinių svetimų DNR fragmentų įterpimus.

2.2 GM augalų auginimas, naudojant audinių kultūrą, gali sukurti šimtus ar tūkstančius DNR mutacijų
1. Augalo ląstelių augimo procesas GM augaluose gali sukurti šimtus ar tūkstančius mutacijų viename genome.
2. Pokyčiai vienoje genų poroje gali turėti rimtas pasekmes, o platūs pokyčiai genome gali turėti daugybinius, vienas kitą veikiančius padarinius.
3. Dauguma mokslininkų, dirbančių šioje srityje, nežino šių mutacijų masto ir jokiais tyrimais nebuvo tirti genomo pokyčiai komerciniais tikslais auginamuose GM javuose.

2.3 Genų įterpimas sukuria genomo masto pokyčius genų ekspresijoje
1. Vienas tyrimas parodė, kad 5 % šeimininko genų pakeitė savo ekspresijos lygmenis po to, kai buvo įterptas vienas genas.
2. Pokyčiai be jau aptartų ištrynimų (delecijų) ir mutacijų, yra nenuspėjami ir nebuvo nuodugniai ištirti GM augaluose, kurie jau yra prekyboje.
3. Šie didžiuliai pokyčiai gali turėti daugybinius su sveikata susijusius padarinius.

2.4 Promotorius gali atsitiktinai aktyvuoti žalingus genus
1. Promotoriai yra jungikliai, kurie įjungia genus.
2. Promotoriai, naudoti beveik visuose GM augaluose, yra sukurti taip, kad nuolatos įjungtų svetimą geną aukštu pajėgumu.
3. Nors mokslininkai tvirtino, kad promotorius įjungs tik svetimus genus, jis gali atsitiktinai įjungti kitus, t. y. natūralius augalo genus – visam laikui.
4. Šie genai gali sukelti alergenų, toksinų, kancerogenų ar antigenų perprodukciją ar suaktyvinti genus-reguliatorius, kurie blokuoja kitų genų veikimą.

2.5 Promotorius galėtų aktyvuoti neveiklų virusą augaluose
1. Kai tam tikri virusai užkrečia organizmą, jie susijungia su šeimininko DNR.
2. Šios įsitvirtinusios virusinės sekos gali būti perduotos ateities kartoms ir netgi būti paveldimos ateities rūšių, atmainų.
3. Dauguma labai senų įsitvirtinusių, įsiterpusių virusų per ilgą laiką mutuoja , bet kai kurie gali būti sveiki, tiesiog neaktyvuoti.
4. Jei GM promotorius yra įterpiamas netoli neveikiančio viruso, jis galėtų jį aktyvuoti, ko pasekoje prasidėtų virusų gamyba ir potenciali katastrofa.

2.6 Promotorius galėtų sukurti genetinį nestabilumą ir mutacijas
1. Įrodymai kelia mintį, kad CaMV promotorius, naudotas daugelyje GM maisto produktų, turi rekombinacijos vietą.
2. Jei tai pasitvirtins, tai gali baigtis genų sekos suirimu ir rekombinacija.
3. Šis įterpto geno medžiagos nestabilumas galėtų sukelti nenuspėjamus padarinius.

2.7 Genetinė inžinerija aktyvina judrias, mobilias DNR, vadinamas transposonais, kurios sukelia mutacijas
1. Augalo DNR judrūs elementai, vadinami transposonais, juda iš vienos vietos į kitą ir gali vesti prie mutacijų.
2. Audinių kultūros auginimo procesas, naudotas genų inžinerijoje, aktyvuoja transposonus ir yra svarbiausias faktorius, sukeliantis genomo masto mutacijas.
3. Transgenai komerciniuose GM augaluose įterpiami netoli transposonų.
4. Šis įterpimas gali pakeisti transgenų ekspresiją.

2.8 Naujos RNR gali būti žalingos žmonėms ir jų palikuonims
1. Mažos RNR sekos gali reguliuoti genų ekspresiją, dažniausiai juos slopindamos.
2. RNR yra stabili, nesuyra virškinimo metu ir gali paveikti genų ekspresiją žinduoliuose, kurie ją (RNR) praryja.
3. Poveikis gali būti perduotas ir ateities kartoms.
4. Genetinė modifikacija įveda naujas DNR kombinacijas ir mutacijas, kurios padidina tikimybę, kad žalinga reguliatorinė RNR atsitiktinai bus pagaminta.

2.9 Roundup Ready sojų pupelės pagamina nenumatytas RNR variacijas
1. „Stop signalas” yra įkeliamas po transgeno, pasakantis ląstelei: „Sustok perrašinėti genus nuo šio taško”.
2. Toks sustabdymas neveikia GM sojoje, ko pasekoje atsiranda ilgesnės negu numatyta RNR.
3. Tai yra perrašoma nuo transgeno, gretimo transgeno fragmento ir pakitusios DNR sekos kombinacijos.
4. RNR toliau yra pertvarkoma į keturias variacijas, iš kurių bet kuri gali būti žalinga.
5. Klaidingas „stop” signalas gali sukelti kitokius pertvarkymus.
6. Tas pats „stop” signalas yra naudojamas kituose augaluose ir gali vesti prie panašaus „nuskaitymo kiaurai” ir RNR apdorojimo.

2.10 Pokyčiai baltymuose gali pakeisti tūkstančius natūralių cheminių medžiagų augaluose, padidinti toksinų ar sumažinti maistingųjų medžiagų kiekį
1. Augalai gamina tūkstančius medžiagų, kurios, jeigu yra praryjamos, gali kovoti su ligomis, daryti įtaką elgesiui arba būti toksiškos.
2. Genomo pokyčiai, apibūdinti šiame skyriuje, gali pakeisti šių cheminių medžiagų sudėtį ir koncentraciją.
3. Pavyzdžiui, GM sojų pupelės gamina mažiau su vėžiu kovojančių izoflavinų.
4. Dauguma GM sukeltų pokyčių šiuose natūraliuose produktuose yra nesurandami.

2.11 GM augalai turi pakitusius maistingųjų medžiagų ir toksinų lygius
1. Gausūs GMO tyrimai atskleidė nenumatytus maistingųjų medžiagų, toksinų, alergenų ir metabolizmo mažų molekulių produktų pakitimus.
2. Tai rodo riziką, susijusią su nenumatytais pakitimais, kurie atsiranda dėl genų inžinerijos.
3. Saugumo įvertinimai nėra adekvatūs apsisaugoti prieš potencialias sveikatos rizikas, susijusias su šiais pakitimais.

3 skyrius: Įterpto geno pagamintas baltymas gali sukelti problemas.

3.1 Genu iš braziliško riešuto alergenai pernešti į sojos pupeles
1. Genas iš braziliško riešuto buvo įterptas į sojos pupeles.
2. Kai atlikti testai patvirtino, kad žmonės, alergiški braziliškiems riešutams, bus alergiški ir GM sojai, projektas buvo nutrauktas.
3. Šis tyrimas parodė, kad genų inžinerija gali perkelti alerginius baltymus į augalus.

3.2 GM baltymai sojose, kukurūzuose ir papajoje gali būti alergenais
1. Testai negali garantuoti, kad GM baltymai nesukels alergijų.
2. WHO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija) pasiūlė kriterijus, kurie padeda sumažinti tikimybę, kad alergeniški GM augalai bus patvirtinti vartojimui.
3. GM sojų pupelės, kukurūzai ir papajos neatitiko tų kriterijų.
4. GM baltymai iš šių maistinių kultūrų yra per daug panašūs į žinomus alergenus.
5. Šie įrodymai buvo ignoruojami GMO reglamentuojančių institucijų, kurios patvirtino genetiškai modifikuotas veisles.

3.3 Bt augalai gali sukelti alergijas ir ligas
1. Dirvožemio bakterija Bacillus thuringiensis (sutrumpintai Bt) sukuria natūralų pesticidą, kuris buvo naudojamas purškimo forma daugelį metų.
2. Genai iš šios bakterijos yra įterpiami į augalų DNR, todėl augalas pats gamina Bt toksiną.
3. Bt augalų patvirtinimas yra pagrįstas mintimi, kad Bt toksinas nekenksmingas žinduoliams.
4. Iš tikrųjų net ir išorinis Bt naudojimas yra susijęs su alergijomis ir ligomis žmonėms bei žinduoliams.
5. Bt toksinai taip pat sukelia pelių imuniteto atsaką.

3.4 Bt augaluose yra labiau toksiškas nei Bt purškimas
1. Biotechnologijoje Bt toksinai veikia kita forma ir kitomis koncentracijomis nei apipurškimo metu, todėl pasiteisinimas, kad Bt genai nekenksmingi, nes nekenksmingi išoriniai Bt preparatai, yra apgaulingas.
2. Bt purškimas vyksta su pertraukomis ir pesticidas suyra aplinkoje.
3. Bt toksinas GM augaluose yra tūkstantį kartų labiau koncentruotas ir jis be perstojo yra gaminamas kiekvienoje ląstelėje.
4. Bt toksino baltymo forma GM augaluose yra taip pat labiau toksiška.

3.5 StarLink kukurūzai, sukurti gaminti pesticidus, turi „vidutinę tikimybę” būti alergenais
1. StarLink kukurūzus JAV EPA (Aplinkos apsaugos agentūra, angl. Environmental Protection Agency) įvertino kaip potencialius alergenus ir patvirtino juos kaip gyvulių pašarą, bet ne žmonių maistą.
2. Mažytis tokių javų, pasodintų JAV, kiekis užteršė maisto tiekimą, paskatindamas didžiulius maisto, susijusio su šiais javais, išėmimus iš rinkos.
3. Tūkstančiai poveikio sveikatai incidentų, apie kuriuos pranešta, įskaitant epizodus, kai buvo sukelta grėsmė gyvybei, manoma, yra susiję su kukurūzais StarLink.
4. FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija) nesugebėjo sukurti testo ištirti šių javų alergeniškumui ir ekspertai sako, kad tokie kukurūzai turi „vidutinę tikimybę” būti alergenais.
5. Maži kiekiai šių kukurūzų vis dar išlieka maisto atsargose.

3.6 GM augaluose esanti žiedadulkes sterilizuojanti barnazė gali pakenkti inkstams
1. Kukurūzai ir rapsai yra modifikuojami, kad gamintų žiedadulkes sterilizuojantį toksiną, vadinamą barnaze.
2. Barnazė yra toksiška žmogaus ląstelėms ir sukelia inkstų pakenkimą žiurkėms.
3. Nors GM augalai buvo sukurti gaminti toksiną nemaistinėje augalo dalyje, šiek tiek toksino, tikėtina, bus gaminama visose augalo dalyse.
4. Maži kiekiai šių kukurūzų ir rapsų vis dar išlieka maisto atsargose.

3.7 Didelį kiekį lizino turintys kukurūzai turi didesnį toksinų kiekį ir gali sustabdyti augimą
1. Monsanto pagamino kukurūzus su didesne lizino koncentracija.
2. Vartojamas dideliais kiekiais, lizinas gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą nenuspėjamais būdais.
3. Kukurūzai taip pat turi padidėjusius žinomų toksinų ir kitų potencialiai pavojingų medžiagų kiekius.
4. Viščiukų, maitintų didelį lizino kiekį turinčiais kukurūzais, augimo tempas buvo nepaaiškinamai mažesnis nei maitintų kukurūzais ir lizinu.

3.8 Didelį kiekį lizino turintys augalai gali išskirti ligas sukeliančius toksinus
1. GM augalų rūšis yra modifikuota gaminti didelį kiekį lizino.
2. Kai tokie augalai yra apdorojami, jie gali išskirti toksiškus junginius, susijusius su Alzheimerio ligos simptomais, diabetu, alergijomis, inkstų ligomis, vėžiu, sutrikdyti brendimą.

3.9 Ligoms atsparūs GM augalai gali skatinti žmonių virusines ir kitokias ligas
1. Virusų genai, įterpti į ligoms atsparius augalus, gamina „virusinius” baltymus.
2. Jų vartojimas gali slopinti organizmo atsparumą virusinėms infekcijoms, ypač virškinamajame trakte.
3. Baltymai gali taip pat būti toksiški ir sukelti ligas.
4. Virusiniai transgenai taip pat gamina RNR, kuri galėtų nenuspėjamai įtakoti genų ekspresiją žmonėse.

4 skyrius: Svetimas baltymas gali būti kitoks nei numatyta

4.1 GM baltymai gali būti neteisingai susilankstę (angl. misfolded) ar turėti papildomų molekulių
1. Baltymai, išreikšti GM augale, gali veikti skirtingai nei donoro organizme.
2. Šie pokyčiai, kurie gali apimti kitokią baltymo struktūrą ar priedėlių prisijungimą, gali būti žalingi daugeliu nenuspėjamų būdų.
3. Dabartiniai tyrimai nepakankamai tiria šiuos pokyčius.

4.2 Transgenai gali būti pakeisti per įterpimą
1. Svetimas genas gali būti sutrumpintas, pakeistas ir ištrinamas ar pakisti, kaitaliotis su svetimomis DNR dalimis.
2. Transgenui sutrumpėjus jo paties genetinė seka jungiasi su šeimininko DNR ir gali atsirasti nenumatytų darinių.
3. Baltymai, pagaminti pakitusių transgenų, gali turėti nenuspėjamų žalingų poveikių.

4.3 Transgenai gali būti nestabilūs ir per laiką pakisti
1. Bent du tyrimai parodė, kad įterptų genų seka buvo kitokia nei nurodyta kompanijos.
2. Tai rodo, kad transgenai yra nestabilūs ir savaime kinta, persitvarko.
3. Todėl GM baltymas gali pakisti su nenuspėjamomis pasekmėmis sveikatai.
4. Saugumo įvertinimai čia neturi prasmės, nes baltymai gali pasikeisti po to, kai tyrimai yra atlikti.

4.4 Transgenai gali sukurti daugiau kaip vieną baltymą
1. Genetinės inžinerijos technologija buvo sukurta remiantis pasenusia nuomone, kad vienas genas koduos tik vienos rūšies baltymą.
2. Dėl proceso, vadinamo alternatyviu sukirpimu (angl. alternative splicing), vienas genas gali koduoti daugelio skirtingų baltymų gamybą.

4.5 Aplinkos sukeltas stresas ir genų išsidėstymas gali žymiai pakeisti genų ekspresiją
1. Aplinkos faktoriai, natūralios ir žmogaus sukurtos medžiagos ir tam tikro augalo genų išsidėstymas gali įtakoti transgeno ekspresijos lygmenis ir sukelti unikalius poveikius sveikatai.
2. Į šiuos faktorius nepakankamai atsižvelgiama saugumo įvertinimuose.

4.6 Genų inžinerija gali suardyti sudėtingus ryšius, valdančius genų ekspresiją
1. GM transformacijos procesas gali suardyti genų tinklą, kuris funkcionuoja kaip visuma.
2. Sintetiniai genai, naudoti genų įterpime, gali neveikti tokiu pačiu būdu kaip natūralūs.
3. Daugybė tų pačių transgenų, įterpti į tą patį genomą, gali veikti vienas kitą nenuspėjamais būdais.
4. Genų inžinerija neįvertina potencialios žalos naujai atrastų DNR ypatybių, tokių kaip antrojo kodo įterpimas į struktūrą.

5 skyrius: Genų persikėlimas į žarnyno bakterijas, vidaus organus ar virusus.

5.1 Nepaisant kompanijų tvirtinimų, transgenai nesuardomi virškinimo sistemoje ir dalyvauja organizmo metabolizme
1. GMO pramonės advokatai tvirtino, kad genai sunaikinami virškinimo metu ir todėl genų persikėlimas į žarnyno bakterijas nepaprastai neįtikimas.
2. Dabartiniai tyrimai rodo, kad genai gali būti atsparūs virškinimo procesui tiek žmoguje, tiek gyvūnuose.
3. Genetiškai nemodifikuotų gyvūnų DNR tyrimai taip pat patvirtina, kad DNR gali prasiskverbti pro placentą į embrioną, iš virškinimo kanalų į kraują bei organus ir netgi prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą (angl. blood-brain barrier, sutr. BBB).

5.2 Transgenų konstrukcija palengvina genų persikėlimą į žarnyno bakterijas
1. Genai gali natūraliai persikelti tarp rūšių ir netgi karalysčių, tačiau tai yra retas atvejis.
2. GM augalai gali būti ypač tinkami įveikti natūralius šio persikėlimo barjerus.
3. Trumpos bakterijų sekos ir ilgesni herbicidų radikalai gali, pavyzdžiui, stipriai padidinti persikėlimo greitį.
4. Todėl transgenai gali lengvai keliauti iš GM maisto į žarnyno bakterijų DNR.

5.3 Transgenai gali daugintis žarnyno bakterijose
1. Kartą persikėlę į žarnyno bakterijas, transgenai gali įgyti išlikimo pranašumų, leidžiančių jiems išlikti ir daugintis.
2. Šie pranašumai gali atsirasti dėl atsparumo antibiotikams ar herbicidams, promotorių, kurie funkcionuoja bakterijose ir genetinių mechanizmų, kurie skatina nekontroliuojamą replikaciją.
3. „Užkrėsdami” mūsų žarnyno bakterijas, svetimi genai ir jų gaminami baltymai gali būti žalingi.

5.4 Transgenų persikėlimas į žmogaus žarnyno bakterijas yra patvirtintas
1. Vieninteliai kada nors publikuoti žmonių mitybos bandymai patvirtino, kad genetinė medžiaga iš Roundup Ready sojos persikėlė į žarnyno bakterijas trims iš septynių žmonių savanorių.
2. Persikėlusi transgenų dalis buvo stabili bakterijose ir nustatyta, kad pradėjo gaminti herbicidams atsparų baltymą.
3. Dar nežinoma, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių.

5.5 GM maistas gali sukelti antibiotikams atsparias ligas
1. Antibiotikams atsparūs genai žymenys (ARM) buvo įterpti į daugumą parduodamų GM maisto produktų.
2. Jei ARM genai persikeltų į patogenines bakterijas, esančias žarnyne ar burnoje, jie galėtų sukelti ypatingas ligas, kurių negalėtų išgydyti vieno ar kelių tipų antibiotikai.
3. Todėl GM augalai gali pagreitinti antibiotikams atsparių ligų atsiradimą, kurios jau sukėlė mirtis ar rimtesnius susirgimus.

5.6 Promotorius taip pat gali persikelti ir aktyvuoti atsitiktinius genus ar virusus
1. Priešingai nei manyta anksčiau, CaMV promotorius funkcionuoja žmogaus, gyvūno ir bakterijos DNR.
2. Šis promotorius persikelia į žmogaus žarnyno bakterijos DNR ir galėtų taip pat persikelti į žmogaus DNR.
3. Kartą persikėlęs, promotorius gali aktyvuoti genus, kurie gamina toksinus, alergenus ar kancerogenus, sukurti genetinį nestabilumą ir aukštesniuose organizmuose aktyvuoti ramybės stadijoje esančius virusus.

5.7 Jei Bt genai persikeltų, jie galėtų paversti mūsų žarnyno bakterijas gyvomis pesticidų gamyklomis
1. Bt transgeno persikėlimas galėtų sukelti mūsų žarnyninės floros Bt toksinų gamybą.
2. Padidėjus atsparumui, žarnyno bakterijų, gaminančių Bt, skaičius gali laikui bėgant padidėti.
3. Kadangi Bt toksinas buvo siejamas su imuninėmis reakcijomis ir pažeistomis ląstelėmis gyvūnų žarnynuose, ilgalaikis Bt toksinų buvimas gali sukelti stiprius sveikatos sutrikimus.

5.8 Genai gali persikelti į burnos ar gerklės bakterijas
1. Burnos bakterijos prisijungia laisvąsias DNR molekules.
2. GM DNR galėtų panašiai persikelti.
3. Tai gali ne tik paveikti žmogaus sveikatą, tai galėtų taip pat būti perduodama iš žmogaus žmogui.
4. Įkvepiamos dulkės ar žiedadulkės iš GM augalų galėtų sukelti genų persikėlimą į mikroorganizmus jau mūsų kvėpavimo takuose.

5.9 Virusinių genų persikėlimas į virškinimo trakto mikroorganizmus gali sukurti toksinus ir susilpninti žmonių atsparumą virusams
1. Kaip minėta anksčiau, baltymai, gaminami virusų, gali būti toksiški ir susilpninti atsparumą virusams.
2. Jei virusiniai genai, įterpti į GM augalus, persikeltų į žarnyno mikroorganizmus, jie galėtų išskirti didelius potencialiai žalingų baltymų kiekius.
3. Virusinių transgenų savybės padaro jų persikėlimą į žarnyno mikroorganizmus daug labiau tikėtiną.

6 skyrius: GM augalai gali padidinti aplinkos toksinus ir prisidėti prie biologinio toksinų kaupimo maisto grandinėje

6.1 Herbicidui glufosinatui atsparūs augalai gali priversti gaminti herbicidus mūsų žarnyne
1. Kai kurie augalai yra modifikuoti taip, kad būtų atsparūs herbicidams, kurių pagrindas – glufosinatas.
2. Augalai transformuoja herbicidus į junginį, laikomą netoksišku, vadinamą NAG, kuris išlieka augaluose.
3. Kai tik žmogus ar gyvūnas suvalgo NAG, žarnyno bakterijos gali atversti dalį NAG atgal į toksišką herbicidą.
4. Herbicidas turi žinomą toksišką poveikį, veikia kaip antibiotikas ir gali sunaikinti ar sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
5. Jei herbicidams atsparūs genai persikeltų į žarnyno bakterijas, tai galėtų padidinti šias problemas.

6.2 Herbicidams atsparūs augalai padidina herbicidų naudojimą ir jų likučius maiste
1. Auginant herbicidams atsparius augalus, šių herbicidų laukuose naudojama nepalyginamai daugiau.
2. Padidėjęs herbicidų likučių kiekis pasėliuose gali paskatinti toksiškus tų chemikalų poveikius žmonėms, gyvūnams ir jų palikuonims.
3. Padidėjęs herbicidų naudojimas turi įtakos šių augalų maistinei sudėčiai, pavyzdžiui, flavonoidams. Tai GM augalus padaro mažiau maistingus.
4. Dėl herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo, toksiškų herbicidų naudojimas dar labiau išaugo.

6.3 Mažyčiai herbicidų kiekiai gali veikti kaip endokrininės sistemos ardytojai
1. Tam tikrų chemikalų net ypač mažos koncentracijos gali suardyti endokrinines funkcijas.
2. Roundup tyrimai rodo, kad tai gali būti toksiškas chemikalas, suardantis endokrininę veiklą, susijusią su žmogaus lytinių hormonų gamyba, bet reikia daugiau tyrimų šiam ir kitiems herbicidams ištirti.
3. Dėl GM augalų auginimo padidėjęs Liberty ir Roundup herbicidų naudojimas gali paveikti žmonių populiaciją per maistą ir vandenį.

6.4 GM augalai gali kaupti aplinkos toksinus ar koncentruoti. Toksinai kaupiami ir GM pašarais maitinamų gyvulių piene ir mėsoje
1. FDA mokslininkai įspėjo, kad GM augalai gali iš aplinkos koncentruoti toksinus, kaip antai sunkiuosius metalus ir herbicidus.
2. Yra įrodymų, kad sunkiųjų metalų aptinkama GM sojų aliejuje.
3. FDA mokslininkai taip pat teigė, kad toksinai gali kauptis GM pašarais maitinamų gyvulių piene ar mėsoje.
4. Piene buvo rasti GM DNR fragmentai.
5. Nors ir labai mažai tyrimų buvo atlikta šia tema, maži Roundup kiekiai gali likti gyvulių kūne ir paveikti spermos kokybę.
6. Per didelis Roundup ir Liberty herbicidų naudojimas padidina šio tipo riziką.

6.5 Ligoms atsparūs augalai gali skatinti naujus augalų virusus, kurie kelia riziką žmonėms
1. Virusams atsparūs transgenai apsaugo pasėlius nuo vieno tipo viruso, tačiau gali padidinti jautrumą kitiems augalų virusams.
2. Užkrėsti augalai kelia pavojų žmonėms dėl padidėjusio pesticidų naudojimo.
3. Jie taip pat gali vesti prie padidėjusio potencialiai žalingų virusinių baltymų suvartojimo.

7 Skyrius: Kitos GM maisto rūšys taip pat yra rizikingos.

7.1 Karvių, paveiktų rbGH, pienas gali padidinti vėžio ir kitų ligų riziką
1. Monsanto genetiškai modifikuotas galvijų augimo hormonas rbGH yra įterpiamas į pienines karves JAV ir kitur tam, kad būtų padidinta pieno gamyba.
2. Šių karvių pienas turi daug aukštesnius lygmenis IGF-1 hormono, kuris laikomas aukštu rizikos faktoriumi krūties, prostatos, gaubtinės žarnos, plaučių ar kitokiam vėžiui.
3. Pienas taip turi sumažėjusią maistinę vertę, turi daugiau antibiotikų ir daugiau pūlių iš užkrėstų tešmenų.

7.2 RbGH paveiktų karvių pienas, tikėtina, padidina dvynių gimstamumo dažnį
1. Aukštesni IGF-1 hormonų lygmenys padidina dvynių gimstamumo dažnį.
2. Kadangi pieną geriančiuose asmenyse padaugėja IGF-1 hormono, atitinkamai jiems yra didesnė tikimybė pagimdyti dvynius.
3. Pienas iš karvių, kurioms suleistas galvijų augimo hormonas, turi aukštesnius IGF-1 hormono lygmenis.
4. Tokių karvių pieno vartojimas dvynių gimstamumo dažnį turėtų dar labiau padidinti.
5. Dvynių skaičius augo dvigubai sparčiau JAV, palyginti su Didžiąja Britanija, kur šie hormonų preparatai yra uždrausti.

7.3 Maisto priedai, gaminami iš GM mikroorganizmų, kelia grėsmes sveikatai
1. Tam tikri maisto ingredientai ir perdirbimui naudojamos medžiagos yra gaunamos iš GM bakterijų, grybų ar mielių.
2. Net jei transgenas nerandamas maiste, GM procesas vis tiek kelia grėsmę.
3. GM baltymai gali būti kenksmingi, turėti pakitusių savybių ar nenuspėjamai reaguoti su kitais junginiais.
4. Genų įterpimo procesas taip pat gali suardyti normalią mikroorganizmų genų ekspresiją.

8 Skyrius: Vaikams ir naujagimiams pavojus yra dar didesnis.

8.1 Nėščių motinų GM maisto produktų valgymas gali kelti grėsmę palikuonims
1. Embriono vystymasis gali būti neigiamai paveiktas net ir dėl mažų medžiagų kiekių motinos mityboje.
2. Nėščios motinos mityba gali pakeisti vaiko genų ekspresiją ir būti perduota ateities kartoms.
3. GM augalai gali turėti medžiagų, kurios įtakoja normalų embriono vystymąsi, bet niekada nebuvo pakankamai ištirtos dėl šio poveikio.

8.2 Didesnė rizika yra vaikams ir naujagimiams
1. Vaikai paprastai yra jautresni toksinams, alergenams ir mitybos problemoms.
2. Jie suvartoja daugiau pieno, kuris gali būti gautas iš karvių, paveiktų rbGH hormonais.
3. Antibiotikams atsparių ligų atsiradimas gali taip pat žymiai paveikti tuos vaikus, kurie yra linkę sirgti pasikartojančiomis infekcijomis.

Išversta iš http://www.seedsofdeception.com/utility/showArticle/?objectID=1040

3 Komentaras »

  1. Žilivnas said

    Results show only results. They do not explain anything. I’m absolutely shure genticaly modified food is absolutely harmles. Genes is chains of pairs of adenine – thymine, cytosine – guanine. Sequences of pairs in chains are different in different natural vegetables. But when you pick tomatoes you do not even think about differences in genes between them. Besides those chains are broken anyway by digestive system. After that there is no difference what sequences were before. There are just various hydrocarbons. It’s stupid to try to deny it

  2. Lukas said

    GM SUCKS

  3. sfjghka said

    Jeffrey M. Smith pristato savo knygą “Seeds of Deception” –

    Įkvepiančiai🙂

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: