Nauja ES aplinkos ministerijų pozicija genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu

Šią savaitę Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos Tarybos posėdyje valstybės narės susitarė dėl išvadų apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), praneša Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnyba.

Atsižvelgiant į neigiamą visuomenės nuomonę GMO klausimu, didelis dėmesys šiame ministrų susitikime buvo skirtas leidimų prekiauti genetiškai modifikuotais produktais išdavimo sistemai. Lietuvoje atlikta visuomenės apklausa taip pat patvirtino nepalankią nuomonę GMO atžvilgiu, kita vertus, parodė, jog gyventojams trūksta informacijos apie tokius produktus.

Europos Sąjungoje (ES) jau yra sukurta išsami naujų GMO patekimo į rinką leidimų išdavimo sistema, tačiau visuomenėje nemažėja diskusijų dėl galimo GMO poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl ES aplinkos ministrų Taryba svarbiausiu uždaviniu iškėlė šios sistemos veikimo tobulinimą.

ES piliečių abejones dėl genetiškai modifikuotų produktų atspindi ir šių metų lapkričio mėnesio 7-15 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Jos duomenimis, 55,1 proc. apklaustųjų turi neigiamą nuomonę apie GMO, 16,2 proc. nuomonė nėra nei teigiama, nei neigiama, 13,5 proc. apklaustųjų nėra girdėję apie GMO, ir tik 4,4 proc. gyventojų teigiamai mano apie šiuos organizmus.

ES iki šiol yra įteisinta daugiau kaip trisdešimt skirtingų genetiškai modifikuotų augalų rūšių maistui, tačiau auginti ES teritorijoje galima tik vieną – genetiškai modifikuotų kukurūzų veislę. Ministrai sutarė dėl rekomendacijų, kurių pagalba valstybių narių institucijos kartu su Europos Komisija imsis konkrečių veiksmų gerinant teisinę leidimų GMO išdavimo sistemą. Ypatingai reikšminga yra tai, kad ES aplinkos ministrai pritarė nuostatai, jog kiekvienas genetiškai modifikuotų augalų atvejis būtų analizuojamas atskirai. Tokiu atveju būtų užtikrinamas visų prekyboje esančių produktų ištyrimas ir jų saugumo patvirtinimas.

Toks patvirtinimas yra itin svarbus, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę. Jau minėta visuomenės nuomonės apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei 63 proc. apklaustųjų vartotų genetiškai modifikuotą maistą tik tada, jei būtų įrodymų, kad jis yra nekenksmingas. Šiuo metu Lietuvos rinkoje galima įsigyti apie 40 produktų su GMO, didžiąją jų dalį sudaro augaliniai aliejai.

Lietuva diskusijose su europiniais partneriais dėl GMO taip pat nuolat pasisako už tai, kad reikia skirti didelį dėmesį visuomenės informavimui šiuo klausimu. Informacijos sklaidos poreikį patvirtina ir lapkričio mėnesį Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai, nes daugiau nei 57 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, jog nepakankamai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus, šiek tiek žino, tačiau norėtų gauti daugiau informacijos – 29,5 proc., ir tik 4,4 proc. apie šiuos organizmus ir produktus turi pakankamai informacijos.

Aktualiausia informacija, apklaustųjų nuomone, yra informacija apie GMO poveikį žmogaus sveikatai (taip mano 78,8 proc.), 38,6 proc. apklaustųjų domina GMO esantys Lietuvos rinkoje ir jų ženklinimas, 25,3 proc. apklaustųjų domina šių organizmų naudojimas medicinoje, vaistų pramonėje. Anksčiau atliktos apklausos parodė, kad visuomenė labiausiai pasitiki mokslininkų nuomone apie GMO.

Lietuva, kartu su kitomis ES šalimis narėmis, yra pateikusi pasiūlymą, kad Europos Komisija parengtų ir įgyvendintų visuomenės informavimo kampaniją visoje Europos Sąjungoje, kurios metu galėtų būti išsklaidytas piliečių netikrumas dėl ES naudojamų produktų su genetiškai modifikuotais organizmais saugumo.

3 Komentaras »

  1. Viskas, deja, įgavo pagreitį. Dar info: http://www.blogas.lt/ekogyvenimas/455015/gmo-skinasi-kelia-lietuvoje-pirmiausia-zmoniu-galvose.html

  2. gmolt said

    http://www.organic.lt/lt/news,nid.460

    2008 12 02

    2008 m. lapkričio 20 d. apskritojo stalo diskusijos dėl Lietuvos Respublikos pozicijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apibendrinimas

    Diskusijos vieta: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, 413 kab.

    Diskusijos dalyviai: Aplinkos ministerija: D. Lygis, G. Gulbinienė, N, Šarkauskienė, I. Venckūnaitė; Biotechnologijos institutas: A. Gedvilaitė; Europarlamentaro J. Paleckio biuras: J. Repečkaitė; Lietuvos bioetikos komitetas: I. Lukoševičienė; Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija: D. Stasiūnienė; Lietuvos Respublikos Seimas: E. Zelenka, D. Asevičienė; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija: T. Baranovas, A. Čipkutė. A. Basiulis, R. Sagatauskaitė, G. Rapolavičiūtė, T. Razauskas, V. Čiužas; Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas: V. Stanys; Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras: D. Kirvaitienė; Lietuvos vartotojų institutas: Z. Čeponytė; Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas: V. Jurgelevičius; Sveikatos apsaugos ministerija: R. Adomaitytė; Užsienio reikalų ministerija: G. Granickas; Valstybinė augalų apsaugos tarnyba: R. Valatkevičius; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: V. Jarošienė; Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba: J. Kulikauskaitė, S. Žižienė; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: Ž. Kazakevičienė; Vilniaus Universitetas: L. Kalėdinė; Vytauto Didžiojo Universitetas: A. Paulauskas; VšĮ „Tatulos programa“: A. Gutkauskas; Žemės ūkio ministerija: Z. Medingis, A. Liubeckienė.

    Diskusijos apibendrinimas: T. Baranovas (Vyriausybės kanceliarijos ES politikos departamento direktorius) nurodė, kokios permainos lėmė, kad klausimas dėl GMO pastaruoju metu susilaukė didelio ES dėmesio. Kartu buvo pabrėžta, kad diskusijoje nebus priimami sprendimai dėl Lietuvos pozicijos dėl GMO, tačiau išsakytų minčių pagrindu naujoji Vyriausybė galėtų priimti sprendimą dėl to, ar reikia keisti Lietuvos poziciją dėl GMO.

    D. Lygis (Aplinkos ministerija) apžvelgė dabartinę situaciją ES dėl GMO naudojimo ir galimas permainas šioje srityje. Pranešime akcentuota, kad dabartinė GMO įteisinimo procedūra yra patikima, tačiau funkcionuoja lėtai ir neefektyviai. Plačiau buvo aptariamas Europos maisto saugos tarnybos vaidmuo šiame procese ir valstybių narių išsakomi priekaištai šiai agentūrai. Diskusijos dalyviai taip pat buvo informuoti apie tai, kokie klausimai yra svarstomi Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso sudarytoje darbo grupėje bei ad hoc GMO darbo grupėje bei kokios pozicijos Lietuva laikosi. Taip pat buvo pateikta statistika apie GMO naudojimą pašarų gamyboje ir auginimą.

    Prof. V. Stanys (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas) apžvelgė ES ir pasauliniu mastu vykdomus tyrimus dėl GMO ir jų patikimumą. Pranešime buvo papasakota apie tai, kaip yra kuriami GMO bei kaip vertinamas galimas jų poveikis aplinkai ir žmonėms. Buvo pabrėžta, kad yra sutariama, jog būtina vykdyti moksliniais tyrimais paremtus GMO poveikio aplinkai vertinimus bei kad GMO poveikis aplinkai yra iš esmės tokio pat pobūdžio kaip ir kitų biologinių žemės ūkio produktų. Buvo padaryta išvada, kad GMO produktų rizika egzistuoja (nors praktikoje nenustatyta), todėl kiekvieno GMO produkto riziką reikia vertinti atskirai.

    Ž. Kazakevičienė (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) kalbėjo apie Lietuvos gyventojų požiūrį į GMO. Buvo akcentuota, kad visuomenė apie GMO žino pakankamai mažai, o dalis jos informacijos šaltinių nėra labai patikimi. Tiesa, teigiamai vertintinas faktas, kad visuomenė labiausiai pasitiki mokslininkų nuomone apie GMO. Lietuvos gyventojų pritarimas maisto produktams su GMO yra artimas ES vidurkiui. Lietuvos gyventojams taip pat labai svarbu tai, kad jie galėtų rinktis dėl produktų su GMO vartojimo.

    D. Stasiūnienė (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija) apžvelgė, su kokiais sunkumais susiduria ES žemdirbiai ir pašarų gamintojai bei importuotojai dėl dabartiniu metu ne itin efektyviai veikiančios produktų su GMO registravimo ir importo sistemos bei pabrėžė, kad dėl šios padėties ES patiria iki 2,5 mlrd. eurų nuostolių per metus. Buvo išsakyta nuomonė, kad ES turėtų paspartinti esamas procedūras.

    R. Adomaitytė (Sveikatos apsaugos ministerija) papasakojo, kaip vyksta praktinis sprendimų dėl naujų GMO produktų registracijos priėmimas. ES valstybių narių tarpe yra susidariusios dvi valstybių grupės, kurių nuostatos nepriklauso nuo atskirų produktų (t.y., iš esmės visada balsuojama arba teigiamai, arba neigiamai), todėl galutinį sprendimą dėl kiekvieno naujo produkto pagal galiojančią tvarką priima Europos Komisija.

    V. Jarošienė (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) papasakojo, kaip Lietuvoje vykdoma produktų su GMO kontrolė. Buvo pabrėžta, kad ypač didelis dėmesys skiriamas maisto produktų su GMO importui iš trečiųjų šalių. Buvo pastebėta, kad daugėja tokių produktų importo mastai, taip pat daugėja ir nustatomų pažeidimų.

    Prof. A. Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) kalbėjo apie tai, kodėl GMO vertinimai visuomenėje yra tokie prieštaringi. Buvo akcentuota, kad yra trys galimos žemės ūkio vystymo kryptys: ekologinė, tradicinė (chemijos pramonės produkcija intensyviai naudojanti) ir GMO produktų žemdirbystė. Profesoriaus nuomone, ES rinka dabartiniu metu dar nėra pasirengusi konkuruoti su seniau tokius produktus auginančiomis šalimis. Persiorientavus prie tokio žemės ūkio būtų juntamas teigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, nes gerokai sumažėtų pesticidų poreikis, todėl būtų sutaupoma daug energijos juos gaminant, transportuojant ir naudojant. Kita vertus, tokiu būdu chemijos pramonė susidurtų su rimtais nuostoliais. Taip pat buvo pabrėžta, kad GMO produktams įteisinti keliami itin griežti reikalavimai, nors gerokai potencialiai pavojingesnėms augalų rūšims, išvestoms mutogenezės būdu, patekimas į rinką nėra ribojamas.

    A. Gutkauskas (VšĮ „Tatulos programa“) teigė, kad Lietuvoje pasirinkta strategija vystyti ekologinį žemės ūkį, todėl prasminga būtų, kad visoje šalyje nebūtų auginami GMO. Panašios strategijos laikosi ir kita maža ES valstybė narė – Austrija.

    G. Grabnickas (URM) pastebėjo, kad produktai su GMO yra prekės, todėl PPO laikosi nuomonės, kad ES galiojanti registracijos procedūra yra netarifinis barjeras. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos politika yra kompleksinis reiškinys, Lietuvai netikslinga laikytis pernelyg kategoriškos pozicijos GMO atžvilgiu, nes tai gali pakenkti kitų sektorių konkurencingumui.

    A. Liubeckienė (Žemės ūkio ministerija) pastebėjo, kad nėra aiškus GMO ilgalaikis poveikis. Turimi duomenys rodo, kad iš tokių kultūrų auginimo nėra aiškios naudos. Be to, ES jau dabar leidžia importuoti tam tikrus GMO produktus, todėl nėra būtinybės skubėti įteisinti naujas modifikacijas. Siekiant, kad vartotojų teisė rinktis būtų geriau užtikrinama, tikslinga būtų įteisinti papildomą GMO produktų ženklinimą.

    R. Adomaitytė (Sveikatos apsaugos ministerija) pabrėžė, kad papildomas ženklinimas nėra galimas, nes to nenumato ES teisės aktai.

    Z. Medingis (Žemės ūkio ministerija) pastebėjo, kad dabartiniu metu trūksta aiškios Lietuvos ūkininkų pozicijos dėl to, kaip jie vertina GMO produktus ir ar jų auginimas Lietuvoje jiems būtų naudingas.

    T. Baranovas (Vyriausybės kanceliarija) apibendrino diskusiją ir padėkojo dalyviams už išsakytas idėjas.

    Diskusijos išvados ir siūlymai:

    1. Lietuvos Respublikos pozicija dėl GMO buvo priimta 2004 m., o joje išsakoma nuostata, kad Lietuvai laikysis maksimaliai atsargios (ribojančios) pozicijos GMO atžvilgiu. Tačiau dabartiniu metu yra juntamos aiškios požiūrio į GMO pasikeitimo tendencijos, ypač pasauliniu lygiu. Šis klausimas įgauna vis daugiau svarbos ir ES, nes tiesiogiai įtakoja ES konkurencingumą.
    2. Moksliniai tyrimai nerodo, kad yra neigiamas GMO poveikis, tačiau išlieka poreikis toliau tobulinti atliekamų tyrimų metodiką, o atskirų valstybių mokslininkams ir atsakingoms institucijoms aktyviau keistis atliktų tyrimų rezultatais.
    3. Pastaruoju metu ES Taryboje valstybės narės nesugeba susitarti dėl naujų produktų su GMO įteisinimo, todėl sprendimus priima Komisija.
    4. Dabartinės diskusijos ES dėl GMO apima tokius naujus aspektus kaip socioekonominis poveikis ir GMO auginimas saugomose teritorijose. Taip pat daug dėmesio yra skiriama geresniam šalių narių geografinių sąlygų ir turimų ekspertinių žinių ir mokslinių tyrimų naudojimui GMO vertinimo procese ir dabartiniu metu galiojančių ES procedūrų dėl GMO įteisinimo paspartinimui.
    5. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atnaujinti ir papildyti Lietuvos Respublikos poziciją dėl GMO šiomis nuostatomis:

    1) Dėl socioekonominių tyrimų atlikimo;

    2) Dėl GMO saugomose teritorijose;

    3) Dėl GMO produktų patekimo į rinką procedūrų supaprastinamo, kiekvieną atskirą atvejį vertinant atliktų mokslinių tyrimų pagrindu;

    4) Dėl atskirų GMO produktų (ar jų grupių) reikšmingumo šalies ekonomikai ir galimo liberalesnio požiūrio į tokių produktų patekimą į ES rinką;

    5) Dėl sąlygų pagerinimo mokslinių tyrimų su GMO rizikos vertinimu aplinkai ir žmonių sveikatai atlikimu Lietuvoje, siekiant, kad Lietuvos mokslininkai galėtų dalyvauti pasauliniuose procesuose.

    6. Lietuva turi siekti, kad visuomenė būtų geriau informuojama dėl GMO, todėl ypač naudinga būtų Europos Komisijos parengta informacinė kampanija.
    7. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus poziciją GMO auginimo ir importo klausimais, Žemės ūkio ministerijai siūlytina surengti pasitarimą su asocijuotomis žemdirbių struktūromis.

    Susitikimo sekretorius: Vytautas Čiužas

    Susitikimo pirmininkas: Tomas Baranovas

  3. :) said

    Netyčia vietoj monsanto.com suvedžiau monsanto.lt ir ką gi – iš tikrųjų kuriama tokia svetainė🙂

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: