Kas gauna naudos iš GM augalų?

who-benefits-2009

Kas gauna naudos iš GM augalų?
Biotechnologijų gigantų, ne pasaulio vargšų maitinimas

2009 m. vasaris

116 leidimo santrauka

Visas pranešimas (anglų k.): http://www.foeeurope.org/GMOs/Who_Benefits/full_report_2009.pdf

Pranešimo santrauka (anglų k.): http://www.foeeurope.org/GMOs/Who_Benefits/Exec_summary_2009.pdf

Biotechnologijų pramonė reklamavo GMO kaip bado ir pasaulinės maisto krizės sprendimą1. Jų argumentai buvo priimtini daugeliui politikų2. Čia pateikiama trumpa naujos Žemės draugų (Friends of the Earth International (FoEI)) ataskaitos santrauka, kurioje išdėstomos priežastys, kodėl GM augalai negali, ir nėra tikėtina, kad kada nors prisidės prie skurdo sumažinimo, globalinio maisto saugumo ar darnaus ūkininkavimo:3

  • Pirma, badas yra dažniausiai aiškintinas skurdu, ne maisto gamybos trūkumu. Mažiems ūkininkams tai reiškia priėjimo prie paskolų, žemės, sąnaudų ir techninio palaikymo trūkumą, taip pat vyriausybių investicijų į žemės ūkį mažėjimą. Miesto gyventojams tai reiškia neturėjimą pakankamai pinigų nusipirkti vis labiau brangstantį maistą.
  • Antra, didžioji dauguma GM augalų nėra auginami ar skirti auginti pasaulio vargšams. Jie yra panaudojami gyvulių maitinimui, biokurui ar labai perdirbtiems maisto produktams turtingose šalyse. Dauguma komercinių GM augalų yra auginami didelių ūkininkų saujelėje šalių (Brazilijoje, Argentinoje ir JAV) su industrializuotais, į eksportą nukreiptais žemės ūkio sektoriais.
  • Trečia, plačiai sutinkama, kad GM augalai nepadidina derliaus ir kai kuriais atvejais duoda mažiau derliaus nei tradiciniai augalai.
  • Ketvirta, oficialūs duomenys iš pagrindinių šalių augintojų – JAV, Argentinos ir Brazilijos – patvirtina, kad auginant GM pasėlius pesticidų naudojimas padidėja, įskaitant naudojimą toksiškų chemikalų, uždraustų kai kuriose Europos šalyse. Tai padidina išlaidas ūkininkams ir taip pat sukelia agronomines, aplinkosaugos ir sveikatos problemas, kurios labiausiai paveikia neturtingas bendruomenes, gyvenančias šalia intensyvių GM ūkių.
  • Penkta, tikri GM sistemos pasipelnytojai yra biotechnologijų kompanijos, kurios gauna naudos iš patentų, brangių GM sėklų ir padidėjusių pesticidų pardavimų. Neturtingi ūkininkai, priešingai, yra apsunkinami didėjančių išlaidų.

GM augalai: kas auginama?

Parduodami GM augalai iš esmės turi tik dvi savybes – atsparumą herbicidams ir/ar atsparumą vabzdžiams. Atspari vabzdžiams arba Bt medvilnė ir kukurūzai gamina insekticidą, gautą iš dirvožemio bakterijos, Bacillus thuriengiensis (Bt), kad apsisaugotų nuo tam tikrų (bet toli gražu ne visų) vabzdžių kenkėjų. Herbicidams atsparūs augalai yra sukurti taip, kad atlaikytų tiesioginį herbicido naudojimą ir tai padeda patogiau išnaikinti kaimynines piktžoles. 2007 m. atsparūs herbicidams augalai dominavo, užimdami 82 % pasaulinio GM pasėlių ploto.

Nepaisant biotechnologijų pramonės vykdyto GM triukšmingo reklamavimo maisto krizės metu, vis dar nėra nei vieno komercinio GM augalo, kuris duotų didesnį derlių, būtų atsparus sausrai, dirvožemio druskingumui, turėtų didesnę maistinę vertę ar bet kurias kitas ilgai biotechnologijų pramonės žadėtas “naudingas“ savybes. Atsparūs ligoms GM augalai praktiškai neegzistuoja ir yra auginami mažyčiu mastu.

Kokia GM augalų padėtis pasaulyje šiandien?

Pirmą kartą pristatyti prieš 15 metų, GM augalai vis dar apsiriboja saujele šalių su labai industrializuotais, į eksportą nukreiptais žemės ūkio sektoriais. Beveik 90 % GM augalų, augintų 2007 m., ploto buvo tik šešiose šalyse Šiaurės ir Pietų Amerikoje, iš kurių 80 % buvo JAV, Argentinoje ir Brazilijoje. Tik viena šalis, Jungtinės Valstijos, augina daugiau kaip 50 % pasaulinių GM augalų. Indijoje ir Kinijoje GM pasėliai, beveik išimtinai GM medvilnė, yra auginami mažiau kaip 3 procentuose pasėlių užimamos žemės.4 27 Europos Sąjungos šalyse GM pasėliai užima tik 0,21 % žemės ūkio žemės.

Kas gauna naudos “maisto krizės“ metu

Pasaulinė maisto krizė jau padidino badaujančių ir neturtingųjų skaičių iki 1 milijardo5, bet žemės ūkio verslo kompanijos6 per tą patį laikotarpį labai padidino savo pelną. “Monsanto“ kompanija užima ypač gerą padėtį, kad gautų naudos iš maisto krizės. “Monsanto“ yra didžiausia pasaulyje sėklų firma, kuri turi beveik monopolį ir parduoda “Roundup“, geriausiai pasaulyje parduodamą pesticidą. Taigi laukiama, kad “Monsanto“ padidins savo pajamas svarbiais 74 % nuo 2007 iki 2010 m. (nuo 8,6 iki 14,9 mlrd. dolerių). Buvo numatyta, kad kompanijos grynosios pajamos (atskaičius mokesčius) patrigubės per tą patį laikotarpį, nuo 984 milijonų iki 2,96 milijardų dolerių.7

Taip yra todėl, kad pakilo žemės ūkio produktų kainos, dideli ūkininkai, auginantys pasėlius, kaip antai GM soją ir kukurūzus, eksportui tarptautinėms rinkoms už juos gavo daugiau pelno. Tai leido “Monsanto“ ir kitoms kompanijoms proporcingai padidinti sėklų ir pesticidų kainas, garantuojant, kad ūkininkai, kurie ilgai kentėjo nuo žemų pasaulinių kainų, neturės naudos iš kainų kilimo. Tačiau kainų kilimas prasidėjo net prieš smarkų žemės ūkio produktų kainų didėjimą. Tai yra dalis agresyvios naudą maksimizuojančios strategijos, kuria “Monsanto“ palaipsniui likviduoja prieinamesnes sėklų rūšis naujų GM sėklų su didėjančiu skaičiumi savybių ir paskutinės kartos savybėmis naudai, ir atitinka sėklų kainų padidėjimą.

GM sėklų kainų didėjimas: nesimato pabaigos

JAV vidutinė sojos pupelių sėklų kaina padidėjo daugiau nei 50 % per praėjusius dvejus metus ir laukiama tolesnio padidėjimo, nes “Monsanto“ 2009 m. išleidžia naują brangesnę jų patentuotų “Roundup Ready“8 sojos pupelių (pavadintų RounUp Ready 2) versiją. Dėl minėtų kainų JAV sojos pupelių augintojų, kurie pakeis tik 50 % sėklų “Roundup Ready“RR2Y, padidėjusios išlaidos taps svarbiais 788 mln. dolerių, kurių didžioji dalis atiteks “Monsanto“.

Tuo tarpu JAV ūkininkai praneša apie didėjančius sunkumus rasti kokybiškas tradicines (ne GM) sojos pupeles9.

“Monsanto“ taip pat žymiai kelia savo visų tipų GM augalų sėklų kainas – turinčių vieną, dvi ar tris savybes.10 “Monsanto“ tris savybes turinčių augalų kaina, pagal turimas žinias, padidės 95-100 dolerių už maišą, iki 300 dolerių už maišą 2009 m. (Guerbert, 2008). Kompanija taip pat padidino savo ne tokių brangių vieną ir dvi savybes turinčių augalų sėklų kainas labiau nei tris savybes turinčiųjų tam, kad daugiau klientų pasirinktų tris savybes turinčius augalus, sukurdama pagrindą savo 2010 m. išleidžiamam aštuonių savybių produktui “SmartStax“.11

Pesticidų kainos didėjimas

Mažmeninės “Roundup“ kainos JAV padidėjo 134 % per mažiau kaip dvejus metus. “Monsanto“ kontroliuoja maždaug 60 % glifosato (“Roundup“ veiklusis ingredientas) rinkos, kuri 2006 metais buvo įvertinta 3,8 mlrd. dolerių.11 Tai reiškia apytiksliai 2,3 milijardus dolerių pajamų iš “Roundup“ 2006 metais. 134 % mažmeninės kainos padidėjimas nuo 2006 m. pabaigos, tikėtina, atneš “Monsanto“ šimtus milijonų dolerių papildomų pajamų iš jos svarbiausio herbicido.12

Argentinoje iki 2007 metų pabaigos žemės ūkio chemijos paklausos13 padidėjimas sutapo su padidėjusiomis glifosato kainomis, kurios labai pakilo palyginti su herbicidų, naudotų tradiciniams javams, kainomis.

“Monsanto“ taip pat didina “Roundup“ naudojimą įterpdama “Roundup Ready“ savybę į beveik visas savo parduodamas GM sėklas. JAV ūkininkai, nusipirkę GM kukurūzų, modifikuotų tik taip, kad šie būtų atsparūs vabzdžiams kenkėjams (Bt augalai), dabar atranda, kad šios rūšys taip pat turi atsparumo “Roundup Ready“ herbicidui savybę. Todėl JAV plotai, kuriuose pasodinti “Monsanto“ GM kukurūzai be “Roundup Ready“ savybės labai sumažėjo nuo 25,3 milijonų akrų (apie 10 mln. hektarų) 2004 metais iki tik 4,9 milijonų akrų (~2 mln. ha) 2008 metais. Ši “savybės įsiskverbimo“ (angl. “trait penetration“) strategija reiškia didesnę naudą tiek iš sėklų ir “Roundup“ pardavimų, tiek garantuoja ūkininkų priklausomybę nuo GM savybių ir “Roundup“.

GM augalai didina pesticidų naudojimą

Daugiau kaip dešimtmetis patirties JAV, Argentinoje ir Brazilijoje rodo, kad GM augalai labai prisidėjo prie augančio pesticidų naudojimo ir atsparių herbicidams piktžolių epidemijos. Atsparios piktžolės skatino biotechnologijų firmas kurti naujus GM augalus, kurie toleruoja didesnį chemikalų taikymą ir vietoj vieno herbicido yra atsparūs dviems, skatindami pesticidų naudojimą dar labiau. Mechaninio žemės įdirbimo naudojimas siekiant kontroliuoti atsparias piktžoles taip pat didėja, prisidėdamas prie didesnės dirvožemio erozijos ir globalinį atšilimą skatinančių dujų išmetimo.

JAV pradžioje augantis glifosato naudojimas “Roundup Ready“ pasėliams buvo daugiau negu kompensuojamas kitų pesticidų naudojimo sumažėjimo. Tačiau 2000 m. pradėjo atsirasti piktžolės, kurios nebegali būti kontroliuojamos normalia glifosato doze, priversdamos ūkininkus jo naudoti daugiau. Taip plačiai paplitęs “Roundup Ready“ augalų pasirinkimas kartu su glifosatui atsparių piktžolių atsiradimu nuo 1994 iki 2005 metų daugiau nei 15 kartų padidino glifosato naudojimą pagrindiniams pasėliams. Tendencija tęsiasi. 2006 m., paskutiniais metais, apie kuriuos duomenys yra pasiekiami, glifosato naudojimas sojos pupelėms šoktelėjo 28 %, nuo 75,743 milijonų svarų (~34 mln. tonų) 2005 metais iki 96,725 milijonų svarų (~44 mln. tonų) 2006 metais.14

Vis dažniau ūkininkams nurodoma – agronomų ir Monsanto15 – kovoti su glifosatui atspariomis piktžolėmis naudojant kitus chemikalus, kaip antai “paraquat“, “diquat“ ir atraziną, dažnai kombinacijoje su didesnėmis glifosato normomis.16 JAV Žemės ūkio departamento (angl. US Department of Agriculture, USDA) duomenys patvirtina šią tendenciją: glifosato naudojimas didėja, o kitų toksiškesnių herbicidų naudojimas taip pat didėja ar geriausiu atveju išlieka pastovus.

Argentinoje bendras glifosato naudojimas daugiau negu patrigubėjo nuo 65,5 milijonų litrų 1999/2000 iki daugiau kaip 200 milijonų litrų 2005/2006.17 2007 metais žemės ūkio ekspertai pranešė, kad glifosatui atspari Sorghum halepense užplūdo daugiau kaip 120 000 ha šalies svarbiausių pasėlių. Sorghum halepense, ypač didelę žalą darantis daugiametis augalas, yra laikoma viena blogiausių piktžolių pasaulyje, ir atsparumas glifosatui padarys ją dar sunkiau kontroliuojama.

Glifosatui atsparių Sorghum halepense atsiradimas yra tiesiogiai aiškintinas didžiuliu glifosato naudojimo padidėjimu, kartu su beveik visiška priklausomybe nuo “Roundup Ready“ sojos pupelių Argentinoje. Svarbiausia rekomendacija norint kontroliuoti atsparias piktžoles yra naudoti kitų herbicidų nei glifosatas kokteilį, įskaitant toksiškesnes piktžolių naikinimo priemones – “paraquat“, “diquat“ ir atraziną.18 Apskaičiuota, kad kasmet reikės papildomų 25 milijonų litrų herbicidų siekiant kontroliuoti atsparias piktžoles, ko padarinys būtų produkcijos išlaidų padidėjimas nuo 160 iki 950 milijonų dolerių per metus.19

Brazilijoje vyriausybės institucijų duomenys rodo, kad svarbiausių aktyvių ingredientų naudojimas dažniausiai naudotuose sojos herbiciduose padidėjo 60 % nuo 2000 iki 2005 metų. Per šį laikotarpį glifosato naudojimas padidėjo 79,6 %, daug greičiau nei didėjo plotai, kuriuose sodinta “Roundup Ready“ soja.20

Dėl kelių faktorių pasidaro iš esmės aišku, kad atsparių glifosatui piktžolių kiekis ir jų paplitimas ateityje toliau smarkiai didės. Šie faktoriai apima: 1) sodinimą daugiau glifosatui atsparių augalų; 2) tolesnį smarkų glifosato naudojimo didėjimą; 3) numatomus naujus glifosatui atsparius augalus, įskaitant modifikuotus atlaikyti didesnes glifosato dozes. Todėl bendras toksiškų herbicidų naudojimas siekiant naikinti vis atsparesnes piktžoles didės, su neigiamais poveikiais žmonių (ypač žemės ūkio darbininkų) sveikatai ir aplinkai.

Ar GM augalai padidina derlių?

Nei vienas iš parduodamų GM augalų nėra modifikuotas padidinti derlių. Kompanijų tyrimai ir ruošiami produktai toliau sutelkia dėmesį į naujas pesticidų naudojimą skatinančias rūšis, kurios ištveria vieno ar daugiau herbicidų taikymą. Pavyzdžiui, iš 14 GM augalų, laukiančių USDA komercinio patvirtinimo, beveik pusė (6) yra atsparūs herbicidams: kviečiai, sojos pupelės, medvilnė (2), liucerna ir baltoji smilga (golfo laukams). Nei viename iš kitų nėra naujų naudingų savybių. Atsparūs vabzdžiams kviečiai ir medvilnė yra maža egzistuojančių atsparių vabzdžiams augalų variacija. Virusams atspari papaja ir sojos pupelės su pakeistu aliejaus kiekiu jau yra patvirtinti, nors dar neauginami bet kokiu reikšmingu mastu. Gvazdikai, modifikuoti, kad pakeistų spalvą, yra nereikšmingas biotechnologijų taikymas. Vienas GM augalas yra modifikuotas išskirti sterilias žiedadulkes, kitas – kad turėtų naują fermentą, kuris “perdirbtų“ juos į etanolį, ir kelia potencialius pavojus žmonių sveikatai.

JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) sutinka, kad genų inžinerija nepadidino nei vieno komercinio GM augalo derliaus.21 2001 metais Nebraskos universiteto agronomai tiesiogiai priskyrė šešių procentų derliaus sumažėjimą nenumatytiems genetinės modifikacijos proceso, siekiant sukurti “Roundup Ready“ sojos pupeles, padariniams.22 Derliaus sumažėjimas yra rimta, nors mažai pripažinta, techninė kliūtis genų inžinerijai, ir yra vienas iš kelių faktorių, kliudantis sukurti gyvybingus GM augalus, atsparius sausrai, ligoms ir turinčius kitų savybių.23

Šešių procentų derliaus sumažėjimas atitinka 160 svarų/akrui (~179 kg/ha) produkcijos. Vienu skaičiavimu šis sojų derliaus sumažėjimas kainavo JAV sojos pupelių augintojams 1,28 mlrd. dolerių prarastų pajamų nuo 1995 iki 2003 metų.24

Didžiausias pasaulyje žemės ūkio mokslo vertinimas (IAASTD)25, paremtas 58 vyriausybių, tai patvirtino. Padaryta išvada: “Nevaržomas modernių biotechnologijų taikymas, kaip antai GM javų naudojimas, yra daug labiau ginčytinas. Pavyzdžiui, duomenys, pagrįsti keliais metais ir kai kuriais GM augalais, rodo labai kintamą 10-33 % derliaus padidėjimą kai kuriose vietose ir derliaus smukimą kitose“ (apibendrinančio pranešimo santrauka, p. 14) ir kad: “Transgeninių augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų poveikiai šiuo metu yra mažai suprasti. Ši situacija reikalauja plataus dalyvavimo sprendimų priėmime, taip pat daugiau viešosios sferos potencialių pavojų tyrimo.“ (bendra apžvalga, p. 20).

Kodėl kai kurie ūkininkai vis dar augina GM augalus?

Herbicidams atsparūs augalai (daugiausia sojos pupelės) yra populiarūs tarp didesnių augintojų todėl, kad jie supaprastina ir mažina darbo poreikį siekiant kontroliuoti piktžoles (Duffy, 2001). Šis darbo sumažinimo poveikis paaiškina pasaulyje plačiausiai auginamų GM augalų, “Roundup Ready“ sojos pupelių, patrauklumą, kurios palengvino pasaulinę tendenciją sukoncentruoti dirbamą žemę mažesniame skaičiuje, visada didesnių ūkių26, išstumiant mažus ūkininkus iš verslo ir kuriant kaimo vietovių bedarbystę ir skurdą. Tai patvirtina GM augalų patrauklumą dideliems ūkiams ir žemės savininkams, kurie orientuoti į eksporto rinkas.

Kodėl ūkininkai augina atsparias herbicidams GM sojos pupeles, jei jos nepadidina derliaus ir/ar pajamų? Kai kurie sumažėję derliai yra kaip kaina, mokama už piktžolių kontrolės supaprastinimą ir darbo sumažinimą, kas yra ypač patrauklu didesniems augintojams. Tačiau JAV daugėja atvejų, kai ūkininkai norėtų auginti genetiškai nemodifikuotus augalus, bet jiems yra vis sunkiau rasti aukštos kokybės tradicinių sėklų.

Anot Argentinos Žemės ūkio sekretoriaus pavaduotojo, šis darbą taupantis poveikis reiškia, kad tik viena nauja darbo vieta yra sukuriama kiekvieniems 1 235 akrų žemės, paskirtos sojos pupelėms. Tas pats kiekis žemės, skirtos tradiciniams maistiniams augalams auginti vidutinio dydžio šeimos ūkiuose, išlaiko keturias ar penkias šeimas ir įdarbina bent pustuzinį žmonių.27

Išvada

Susiduriame su beprecedentine krize pasaulinėje maisto sistemoje, kai auga badaujančių žmonių skaičius pasaulyje, net nepaisant to, kad gaminama daugiau negu reikia maisto pamaitinti pasauliui. Tuo tarpu didėjanti biotechnologijų kompanijų pasaulio sėklų pasiūlos kontrolė suteikia galimybę joms kaupti rekordinę naudą, net jei milijonai badauja. Akivaizdu, mums reikia fundamentalaus pokyčio maisto ir žemės ūkio politikoje. Mūsų tikslai turi būti garantuoti teisingą priėjimą prie žemės, kreditų ir mokymo, kad padėtume pasaulio mažiesiems ūkininkams (kurie sudaro daugiau nei 2/3 pasaulio vargšų ir badaujančių) gaminti daugiau maisto sau ir savo bendruomenėms, ir užtikrinti, kad pasaulio miestų vargšai turėtų priėjimą prie įperkamo maisto.

GM ūkininkavimo modelis nepasieks šių tikslų. GM augalai reiškia nepaprastai brangias sėklas ir didėjantį brangių chemikalų naudojimą, kas nėra prieinama daugumai mažų ūkininkų besivystančiose šalyse. GM ūkininkavimo modelis palankesnis didesniems, turtingesniems ūkininkams, ir gilins jų priklausomybę nuo didelio energijos ir išteklių naudojimo klimato atšilimą skatinančių dujų emisijų didėjimo ir išteklių išeikvojimo metu. Tai nėra būdas, kuriuo skurdas, badas ir maisto krizė bus išspręsti.

Daugiausiai vilčių teikiančias priemones pasiekti šiuos tikslus išdėstė pirmasis Tarptautinis žemės ūkio mokslo ir technologijų vystymuisi vertinimas (angl. International Assessment of Agricultural Science and Technology for Development, IAASTD), ketverių metų veikla, kurią rėmė Jungtinių Tautų organizacija ir Pasaulio Bankas. IAASTD, kuriame dalyvavo 400 ekspertų iš 58 šalių, išleido savo preliminarų pranešimą 2008 m. pavasarį. Ši išsami daugelio disciplinų ekspertų analizė rodo, kad geriausias būdas kovoti su pasauliniu badu yra mažų indėlių, pigūs (angl. low input, low-cost) ūkininkavimo metodai.28 Tas pats tyrimas nustatė, kad GM augalai turėjo labai nedaug potencialo palengvinti skurdą ir badą, kas padeda paaiškinti, kodėl kelios biotechnologijų kompanijos pasitraukė iš tyrimo.

Metodai, kuriems privalumą teikė IAASTD, apėmė agro-ekologines ūkininkavimo technikas, žiūrint į platesnę žemės ūkio naudą ekosistemų, kraštovaizdžio ir kultūros požiūriu. Buvo skatintos vietinės žinios kaip svarbios tinkamų ūkininkavimo metodų išvystymui. Ataskaitoje taip pat siūlyta sumažinti žemės ūkio subsidijas turtingose valstybėse ir nesąžiningų prekybos taisyklių reformą. Kartu tai galėtų būti būdas sukurti darnų žemės ūkį, įskaitant platesnes darbo galimybes, pagerėjusį kaimo pragyvenimą ir galiausiai didesnius derlius, mažinančius badą ir skurdą.

Nuorodos

1 Reuters 2008

2 http://www.independent.co.uk/news/uk/politics/gm-crops-needed-in-britain-saysminister-849991.html; http://news.bbc.co.uk/1/hi/talking_point/2930980.stm

3 For full discussion please see Who Benefits from GM crops,

http://www.foei.org/en/publications/pdfs/gmcrops2009full.pdf

4 Friends of the Earth International, 2008, Based on data from USDA, July 2008. Oilseeds: World Markets and Trade.

5 FAO’s State of Food Insecurity SOFI 2008

6 Miguel D’Escoto Brockmann, President of the General Assembly of the United Nations, September 2008

7 Goldman Sachs 2008

8 The herbicide Glyphosate is marketed as ‘Round-up’ by Monsanto, to be used along with its GM seeds resistant to Glyphosate known as Round-up Ready (RR) seeds

9 Roseboro, K. (2008). “Finding non-GMO soybean seed becoming more difficult: Fewer breeding programs for non-GMO soybeans are reducing supplies despite strong demand,“ The Organic and Non-GMO Report, July 2008. http://www.non-gmoreport.com/articles/jul08/non-gmo_soybean_seed.php

10 The price of GM seeds is largely determined by the number of traits they contain, with triple-stack corn seed, for example, costing significantly more than corn with two traits, which is more costly than single-trait corn. GM seeds generally cost two to four times more than conventional seeds, which are becoming ever more scarce in the seed marketplace.

11 Goldman Sachs. 2008. Monsanto Co. Company Update. Goldman Sachs Global Investment Research, June 2, 2008.

12 Goldman Sachs conservatively estimates that Monsanto’s (vs. the retail) price for Roundup will increase by 38% from FY2007 ($13/gallon) to FY2008 ($18/gallon), and by 58% from FY2007 to FY2009 ($20.50/gallon), noting that “there could be some upside to our forecasts from Roundup inflation.“

13 See section ‘GM crops increase pesticide’ of the Executive summary

14 Soybean acreage increased 5% from 2005 to 2006, explaining only a small portion of this increase.

15 Monsanto, 13 September 2005

16 In 2007, Monsanto recommended that farmers use tillage and apply a pre-emergence herbicide in combination with Roundup to kill resistant weeds (Henderson & Wenzel 2007)

17 Benbrook, 2005; Lapolla, 2007

18 Valverde & Gressel, 2006

19 Proyecto de Ley, 19 September 2007

20 Valor Economico, 24 April 2007; IDEC, 27 April 2007

21 Fernandez-Cornejo & Caswell, April 2006. The First Decade of Genetically Engineered Crops in the United States,“ U.S. Dept. of Agriculture, Economic Research Service, April 2006. http://www.ers.usda.gov/publications/EIB11/

22 Elmore et al, 2001. Glyphosate-Resistant Soybean Cultivar Yields Compared with Sister Lines, Agron J 2001 93: 408-412, quote from the University of Nebraska press release online at http://ianrnews.unl.edu/static/0005161.shtml

23 Braidotti, G. 2008. Scientists share keys to drought tolerance. Australian Government Grains Research & Development Corporation, Ground Cover, Issue 72, Jan.-Feb. 2008. http://www.grdc.com.au/director/events/groundcover?item_id=A931F5F99CBB129138C3554A201497DC&article_id=D224AACBA71FE327988ED49319CE6772

24 Sullivan, D. 2004. Is Monsanto’s patented Roundup Ready gene responsible for a flattening of U.S. soybean yields. NewFarm.org, 9/28/04. http://www.newfarm.org/features/0904/soybeans/index.shtml

25 International Assessment of Agricultural Knowledge, Science and Technology for Development http://www.agassessment.org/index.cfm?Page=IAASTD%20Reports&ItemID=2713

26 Roberson, R. 2006. Herbicide resistance goes global. Southeast Farm Press, 12/1/06

27 Benbrook, C. 2005. Rust, resistance, run down soils, and rising costs: problems facing soybean producers in Argentina, AgBioTech InfoNet, Technical Paper No. 8, Jan. 2005. http://www.aidenvironment.org/soy/08_rust_resistance_run_down_soils.pdf

28 The Guardian, 21 April 2008. Food crisis threatens security, says UN chief

29 http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/37/executivesummary/default.html

© Friends of the Earth Trust/Limited

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: