Apie sėklų ir agrochemijos pramonę

corn1

Nuotrauka (c) http://www.sxc.hu

Straipsnis parengtas pagal ETC Group 2008 m. lapkričio mėn. išleistą pranešimą “Kas savinasi gamtą?” (“Who Owns Nature?”). Visą pranešimą galima perskaitytihttp://www.etcgroup.org/en/materials/publications.html?pub_id=707

Sėklų pramonė

Pirmojoje XX a. pusėje sėklos daugiausia priklausė ūkininkams ir viešojo sektoriaus augalų augintojams. Slenkant dešimtmečiams biotechnologijų kompanijos panaudojo intelektinės nuosavybės įstatymus nusavinti pasaulio sėklų atsargas.
Šiuo metu patentuotų sėklų rinka sudaro stulbinančią pasaulio komercinių sėklų atsargų dalį. Anot Context Network, dabar patentuotų sėklų rinka (turinčios prekės ženklą sėklos, kurios yra kompanijų intelektinė nuosavybė) užima 82 % pasaulinės komercinių sėklų rinkos. 2007 m. pasaulinė patentuotų sėklų rinka buvo 22 mlrd. dolerių, o visa komercinių sėklų rinka tais pačiais metais buvo įvertinta 26,7 mlrd. dolerių.

Dešimt didžiausių pasaulio sėklų kompanijų

Kompanija 2007 m. sėklų pardavimai (mlrd. JAV dolerių) Pasaulinės patentuotų sėklų rinkos dalis (%)
1. Monsanto (JAV) 4,964 23
2. DuPont (JAV) 3,300 15
3. Syngenta (Šveicarija) 2,018 9
4. Groupe Limagrain (Prancūzija) 1,226 6
5. Land O’ Lakes (JAV) 0,917 4
6. KWS AG (Vokietija) 0,702 3
7. Bayer Crop Science (Vokietija) 0,524 2
8. Sakata (Japonija) 0,396 <2
9. DLF-Trifolium (Danija) 0,391 <2
10. Takii (Japonija) 0,347 <2
Iš viso 14,785 67

Šaltinis: ECT Group

Dešimt didžiausių sėklų kompanijų iš viso pardavė sėklų už 14,785 mlrd. dolerių ir tai sudarė du trečdalius (67 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Didžiausia pasaulyje sėklų kompanija, Monsanto, užėmė beveik ketvirtadalį (23 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Trys didžiausios kompanijos (Monsanto, DuPont, Syngenta) kartu pardavė sėklų už 10,282 mlrd. dolerių ir užėmė 47 % pasaulinės patentuotų sėklų rinkos.
ETC Group skaičiavimais, trys didžiausios sėklų kompanijos kontroliuoja 65 % pasaulinės patentuotų kukurūzų sėklų rinkos ir daugiau nei pusę patentuotų sojos pupelių sėklų rinkos. Remdamasi pramonės statistika, ETC Group taip pat apskaičiavo, kad 2007 metais Monsanto genetiškai modifikuotomis (GM) sėklomis (įskaitant su licenzija perduotas kitoms kompanijoms) buvo užsėta 87 % pasaulio ploto, skirto GM pasėliams.
2007 m. beveik pusę (48 %) antrosios pagal dydį sėklų kompanijos, DuPont, pajamų sudarė pajamos, gautos iš genetinių modifikacijų.

Biotechnologijų kompanijų kartelis ir kartelinių susitarimų pavyzdžiai

Konkurencijos institucijų atstovai pažymi, kad kompanijos formuoja neturinčius precedento aljansus, kurie naikina konkurencinę rinką. Susitardamos dėl patentuotų genofondų ir technologijų licencijų apsikeitimo, konsoliduodamos tyrimus bei plėtrą ir nutraukdamos tarpusavio bylinėjimąsi dėl intelektinės nuosavybės, didžiausios pasaulio agrochemijos ir sėklų kompanijos sustiprina galią bendrai naudai. Ši tendencija nėra nauja, tačiau kompanijų susitarimai tampa vis didesnio masto ir drąsesni.
2007 m. kovo mėn. didžiausia pasaulio sėklų kompanija Monsanto ir trečia pagal dydį agrochemijos korporacija BASF pranešė, kad bendradarbiaus 1,5 mlrd. dolerių vertės projekte, siekiančiame padidinti kukurūzų, medvilnės, rapsų bei sojos pupelių derlius ir atsparumą sausrai, kurio pelnas bus pasidalinamas atitinkamai 60/40 procentų.
Monsanto ir Dow Agrochemicals sujungė jėgas tam, kad 2010 metais sukurtų pirmą genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšį su 8 savybėmis (2007 m. rugsėjo mėn.).
Monsanto ir Syngenta susitarė paskelbti paliaubas nebaigtuose teisiniuose ginčuose, susijusiuose su pasauliniais kukurūzų ir sojos pupelių interesais ir sudarė naujus licenzijų apsikeitimo susitarimus (2008 m. gegužės mėn.).
Syngenta ir DuPont pranešė apie susitarimą, kuris padidins kiekvienos kompanijos turimų pesticidų produktų rinkinį (2008 m. birželio mėn.).

Daugiau savybių, didėjanti kaina

Biotechnologijų kompanijų pelningiausias pasiekimas yra sukūrimas augalų, atsparių pesticidams. Šiuo metu daugiau nei 80 % planetos ploto, skirto GM pasėliams, auginami augalai, turintys atsparumo bent vienam herbicidui savybę.
Pramonės požiūriu, dvi arba trys genetiškai modifikuoto augalo savybės yra žymiai geriau nei viena, nes augalai su keliomis biotechnologijų pagalba įterptomis savybėmis atneša beveik dvigubai daugiau pelno. Monsanto pristatė savo pirmąją dvi savybes turinčią augalų rūšį 1998 m., o 2005 m. – turinčią tris savybes. Monsanto atstovas žurnalui „Progresyvus ūkininkas“ (Progressive Farmer, JAV) teigė, kad 2009 m. 76 % Monsanto parduotų JAV kukurūzų sėklų bus rūšies, turinčios įterptas tris savybes.
Tuo pačiu 2008 m. liepos mėn. susitikime Monsanto atstovai paskelbė planus pakelti vidutinę kai kurių kompanijos tris savybes turinčių kukurūzų rūšių kainą net 35 %.
Galima paminėti, kad JAV vyriausybė pastaruoju metu subsidijuoja Monsanto tris savybes turinčių kukurūzų rūšių pardavimus siūlydama mažesnes pasėlių draudimo įmokas ūkininkams, auginantiems kukurūzus nedrėkinamuose laukuose, nes manoma, kad GM kukurūzų derliaus sumažėjimo rizika yra žemesnė nei tradicinių hibridų. Tačiau bandomasis Monsanto kukurūzų subsidijavimo projektas ypač kelia įtarimų, nes JAV vyriausybė rėmėsi duomenimis, kuriuos pateikė pati Monsanto.

Agrochemijos pramonė

Remiantis ETC Group pranešimu, 6 didžiausi agrochemijos gamintojai, kurie kontroliuoja beveik 75 % pasaulio pesticidų rinkos, taip pat yra ir sėklų pramonės gigantai.

Bayer – didžiausia pasaulyje agrochemijos kompanija taip pat yra septinta pagal dydį sėklų kompanija.

Syngenta – antra pagal dydį pasaulio agrochemijos kompanija taip pat yra trečia didžiausia sėklų kompanija.

Monsanto – didžiausia pasaulio sėklų kompanija taip pat yra penkta pagal dydį agrochemijos kompanija.

DuPont – antra pagal dydį sėklų kompanija taip pat yra šešta didžiausia agrochemijos kompanija.

10 didžiausių pesticidų gamintojų

Kompanija 2007 m. pardavimai, mlrd. dolerių Užimama rinkos dalis, %
Bayer (Vokietija) 7,458 19
Syngenta (Šveicarija) 7,285 19
BASF (Vokietija) 4,297 11
Dow AgroSciences (JAV) 3,779 10
Monsanto (JAV) 3,599 9
DuPont (JAV) 2,369 6
Makhteshim Agan (Izraelis) 1,895 5
Nufarm (Australia) 1,470 4
Sumitomo Chemical (Japonija) 1,209 3
Arysta Lifescience (Vokietija) 1,035 3
Iš viso 34,396 89

Šaltinis: Agrow World Crop Protection News, 2008 m. rugpjūčio mėn.

10 didžiausių kompanijų kontroliuoja 89 % pasaulio agrochemijos rinkos. Pasaulinė agrochemijos rinka 2007 m. buvo 38,6 mlrd. dolerių – 8,4 % daugiau nei 2006 m.
Šešios didžiausios kompanijos uždirbo 28,8 mlrd. dolerių, arba 75 % visos rinkos. Jos taip pat yra sėklų pramonės gigantės.
Nepaisant stulbinamai pakilusių degalų ir trąšų kainų, aukštos grūdų kainos 2007 m. sukūrė labai didelę komercinių sėklų ir pesticidų paklausą. Po du dešimtmečius trukusio pardavimų smukimo, didžiausios pesticidų kompanijos 2007 m. atsigavo – didžiąja dalimi dėl subsidijų sukelto augalų, skirtų gaminti biodegalus, bumo.
2007 m. keturios didžiausios pesticidų gamintojos (Bayer, Syngenta, BASF, Dow) pranešė apie dviženklius pardavimų padidėjimus. Pajamos iš pesticidų padidėjo beveik visuose regionuose (ypač Pietų Amerikoje).

Herbicidų naudojimo augimas ir atsparios piktžolės

Piktžolių naikinimo priemonės užima apie trečdalį pasaulinės pesticidų rinkos. Agrochemijos milžinės pradeda naujus tyrimų ir plėtros projektus, kuriais siekiama sukurti naujus herbicidus ir jiems atsparius genus. Monsanto glifosatui atsparūs augalai karaliavo biotechnologijų scenoje daugiau nei dešimtmetį sukurdami beveik monopolį kompanijos “Roundup Ready” herbicidui.
Remiantis “Chemical & Engineering News”, kompanijos BASF, Syngenta, Bayer, Dow and DuPont šiuo metu rungiasi norėdamos užpildyti glifosato spragą, kuri greitai didėja, nes mažiausiai 14 piktžolių rūšių 5 žemynuose dėl didžiulio jo naudojimo tapo atsparios herbicidui. Dėl to ūkininkai dabar turi panaudoti toksiškesnius chemikalus, kad sunaikintų atsparias piktžoles. Šis reiškinys (angl. pesticide treadmill) yra klasikinis pavyzdys, kai kuriamos naujos technologijos, kurios išspręstų ankstesnės nesėkmingos technologijos pridarytus nemalonumus. Tačiau agrochemijos milžinės linkusios piktžolių atsparumą vertinti kaip naujas verslo galimybes. Johnas Atkinas, Syngenta Crop Science generalinis direktorius, teigė: „[Piktžolių] atsparumas herbicidams iš tikrųjų yra visai palankus mūsų rinkai, nes mes turime tobulėti“.

Taigi GM sėklų ir joms skirtos agrochemijos gamintojos susijungia tam, kad įgytų daugiau galios. Dažnai ta pati kompanija gamina tiek sėklas, tiek herbicidus. Šias kompanijas remia šalių vyriausybės, subsidijuodamos jų produktus. Nuo tokios jėgos ūkininkai nėra pajėgūs apsiginti. Jie tampa priklausomi nuo kompanijų sėklų, nes jos yra patentuotos, ir nuo kompanijų herbicidų, kurie reikalingi užauginti tas sėklas. Sėklų gigantės gali nesunkiai reguliuoti kainas. Taip saujelė biotechnologijų korporacijų savinasi pirmąją maisto tiekimo grandį, kuri anksčiau priklausė ūkininkams.
Maža to, kompanijų eksperimentai su genų inžinerija sukūrė atsparias piktžoles, kurių mutacijoms suvaldyti reikia
papildomai naudoti chemijos produktus. Tačiau biotechnologijų kompanijoms šis reiškinys net naudingas – jos džiaugiasi galėdamos kurti naujas biotechnologijas, kurios suvaldytų ankstesnių nepavykusių bandymų padarinius.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: