12 metų GM sojos auginimo Argentinoje – pasekmės žmonėms ir aplinkai

pesticide-2

Nuotrauka (c) Wikipedia

Genetiškai modifikuota (GM) soja Argentinoje buvo pradėta auginti 1996 m. be jokių diskusijų Kongrese ar visuomenėje. Nuo to laiko jos auginimas šalyje išplito žaibo greičiu. Šiandien daugiau kaip pusėje šalies ariamos žemės auginama soja. Jokia kita šalis pasaulyje neskyrė tokio didelio ploto vienam GM augalui. Argentina suteikia unikalią galimybę ištirti intensyvaus GMO auginimo pasekmes šaliai.
Yra apskaičiuota, kad šiais metais Argentina turėtų auginti rekordinius 18 milijonų hektarų sojos, apytiksliai pusę šalies žemės ūkio žemės. Beveik visa šiandien auginama soja yra “Monsanto” “Roundup Ready” (RR), sojos rūšis, kuri buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari “Roundup” herbicidui – didžia dalimi sudarytam iš glifosato – kurį taip pat gamina “Monsanto”. Taigi kokios buvo pasekmės žmonėms ir šaliai?
Tikriausiai labiausiai nukentėjo maži ūkininkai ir valstiečių šeimos. Net prieš tai, kai buvo pradėta auginti RR soja, Argentinos vyriausybė pradėjo laikytis politikos, kuri buvo palanki dideliems ūkininkams, nuspręsdama, kad mažesni nei 200 hektarų ūkininkavimo vienetai buvo “neekonomiški” ir numatydama, kad mažiausiai 200 000 ūkininkų turės palikti žemę. [1] Nuo tada, vyriausybės politika nepasikeitė. Tūkstančiai valstiečių šeimų buvo per prievartą iškeldintos iš jų žemės dėl bandymo priešintis sojos pažangai.

Šeimos, kurioms pavyko likti savo žemėje, buvo taip pat smarkiai paveiktos, ypač cheminės taršos, kuri pastaraisiais metais didėjo. Pristatydama RR soją, “Monsanto” žadėjo, kad labai sumažės herbicidų naudojimas. Kadangi RR soja buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari glifosatui, “Monsanto” teigė, kad bus galima išnaikinti visas piktžoles panaudojant herbicidą tik vieną kartą auginimo sezono pradžioje. Iš tikrųjų, šis pranašumas niekada nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatė kompanija. Vietoj sumažėjimo, nacionalinis glifosato vartojimas labai padidėjo: apskaičiuota, kad 2008 metais Argentinoje sunaudota 200 milijonų litrų glifosato, lyginant su 13,9 milijonų litrų 1996 metais. [2] Kitaip tariant, kol per šį laikotarpį Argentinos sojos derlius padidėjo penkis kartus, glifosato vartojimas išaugo 14 kartų.

Intensyvus metai po metų vieno herbicido – glifosato – naudojimas vedė prie atsiradimo piktžolių, kurios tapo atsparios šiam chemikalui. Kai kurios geriau žinomos iš šių “superpiktžolių”, kaip jos populiariai vadinamos, yra: Hybanthus parviflorus, Parietaria debilis, Viola arvensis (dirvinė našlaitė), Petunia axillaris (baltažiedė petunija), Verbena litoralis (verbena), Commelina erecta, Convolvulus arvensis (dirvinis vijoklis), Ipomoea purpurea (purpurinis sukutis), Iresine diffusa (šluotelinė irezinė) ir neseniai pastebėtas Sorghum halepense, kuris yra sunkiai kontroliuojama piktžolė, todėl tai sukėlė didelį nerimą tarp ūkininkų. [3]
Norėdami išnaikinti šias piktžoles ir taip pat savaime įsisėjančią soją, sojos augintojai pradėjo purkšti žemę stipresniais herbicidais. Apskaičiuota, kad šiuo metu 20–25 milijonai litrų 2,4-D, 6 milijonai litrų atrazino (uždrausto Europos Sąjungoje 2004 m., nes jis teršia gruntinį vandenį) ir 6 milijonai litrų endosulfano (labai toksiško insekticido) yra kasmet naudojami sojos laukams. [4] Ekspertai, cituoti Žemės draugų (Friends of the Earth) tyrime, mano, kad papildomi 25 milijonai litrų herbicidų be glifosato bus reikalingi kasmet norint kontroliuoti Sorghum halepense. [5]
Sojos augintojai deda mažai pastangų, kad sutrukdytų chemikalams, nešamiems vėjo, patekti į kaimo gyventojų namus ir žemę. Todėl chemikalai rimtai paveikė tiek žmonių, tiek naminių gyvūnų sveikatą, sugadino maistinius pasėlius ir užteršė dirvožemį, vandenį bei orą. Net nepaisant to, kad nėra jokios oficialios statistikos, organizacijos surinko smulkią informaciją apie šimtus atvejų ir pakartotinai skųsdavosi valdžios organams. [6]
Miesto gyventojai taip pat buvo netiesiogiai paveikti sojos bumo. Eksporto modelis, kuriame dominuoja soja, sukėlė grėsmę šalies maisto suverenumui. Argentina gamino gausius kiekius pigios mėsos, pieno produkcijos, lęšių, pupų ir daržovių. Mišrusis ūkininkavimas su galvijų ir javų kaitaliojimu suteikdavo gerą derlių. Sojos monokultūra visą tai pakeitė. Pienininkystės ūkių skaičius nuo 1988 iki 2003 metų sumažėjo 50 procentų nuo 30 000 iki 15 000. [7] Nacionalinė daugumos pagrindinių maisto produktų gamyba smarkiai smuko. Argentina, kuri buvo vadinama “pasaulio aruodu”, šiuo metu turi importuoti maistą.
Ne tik maistiniai augalai buvo paveikti: medvilnės gamyba nukrito 40 procentų Chaco provincijoje ir 78 procentais Formosos provincijoje.
Tuo metu, kai dauguma ūkininkų patyrė didelę žalą, GM sojos auginimas aiškiai sustiprino kai kurias grupes šalies viduje. Dideli ūkininkai, kurių daugelis yra susiję su finansinių investuotojų “klanais”, labai išplėtė savo kontrolę ūkininkavimo sektoriui. Pajamos iš sojos nėra didelės hektarui, taigi, kad gautų dideles pajamas, klanai nuomojo didžiulius žemės plotus iš tūkstančių mažų ir vidutinio dydžio ūkininkų, daugelis kurių buvo pieninių galvijų augintojai ar maisto gamintojai, iš verslo išstumti į eksportą orientuotos ekonominės politikos.
Vienas iš GM sojos pranašumų dideliems ūkininkams yra tas, kad ji palengvina ūkininkavimą neariant žemės, kas reiškia, kad jiems reikia mažai darbininkų. Apskaičiuota, kad tik vieno darbininko reikia kiekvieniems 500 ha sojos. Taigi ūkininkai gali ūkininkauti intensyviai, naudodami gigantiškas mašinas. Jie kreipia mažai dėmesio ilgalaikei dirvožemio būklei, ypač jei nuomoja žemę ir grąžina ją savininkams, kai tik derlingumas yra nualinamas. Tokiu būdu ūkininkaujant galima gauti didžiulį pelną: vienas iš didesnių gamintojų, “Grupo Los Grobo”, kuris turi 150 000 ha sojos, gauna kasmetines 400 milijonų dolerių pajamas ir laukia, kad apyvarta šį sezoną padvigubės. [8]
Kaina, kurią Argentina moka už šių kelių finansinių grupių didelį pelną, yra savo ilgalaikės ateities įkeitimas. Kiekvienais metais daugiau kaip 200 000 ha miško yra iškertama, nes žemės ūkio ribos plečiasi. [9] Kartu su intensyviu monokultūros auginimu ateina dirvožemio išplovimas, erozija ir degradacija. Buvo apskaičiuota, kad dėl miško iškirtimo kasmet yra išplaunama 19–30 milijonų tonų dirvožemio. Dar daugiau, sojos auginimas ištraukia maistingąsias medžiagas iš dirvožemio ir absorbuoja vandenį. Praktiškai, tai reiškia, kad kasmet yra “eksportuojama” 1 milijonas tonų azoto ir 160 000 tonų fosforo kartu su 42,5 milijardais kubinių metrų vandens. [10]
Sojos bumo kaina nuvilnijo už šalies sienų, o Argentina “Monsanto” buvo panaudota kaip vartai GMO ekspansijai į kitas Pietų Amerikos šalis. Šešerius metus maža grupė Brazilijos vartotojų ir gamtosaugininkų atkakliai kovojo teismuose, kad sulaikytų GMO už jų šalies, bet jų pasipriešinimui lemtingai pakenkė RR sojos kontrabanda per sieną iš Argentinos. Suvilioti didelių pardavėjų pažadų, Brazilijos ūkininkai pirko nelegalias sėklas tokiu mastu, kad oficialus GMO draudimas tapo beprasmis ir buvo panaikintas. Panaši taktika buvo panaudota siekiant išplatinti RR soją į Paragvajų ir Boliviją.
RR sojos karštligė, kuri paverčia šias valstybes vadinamąja “Sojos respublika”, nevedė prie produktyvumo padidėjimo, nepaisant visų pardavėjų pažadų. Iš tikrųjų, nesenas Kanzaso universiteto tyrimas rodo, kad RR sojos vidutinis derlius yra 6–10 procentų mažesnis negu tradicinės sojos. [11]

Perspektyvos
“Superpiktžolės”, sukurtos ekologinių disbalansų, būdingų GM augalų monokultūrai, seniai numatytos ekologų, kelia grėsmę ilgalaikiam RR sojos gyvybingumui. Bet užuot pergalvoję visą žemės ūkio modelį ir skatindami ūkininkus grįžti prie mišraus ūkininkavimo, kur natūralūs balansai palengvina piktžolių kontrolę, Argentinos valdžios organai siūlo savo visišką paramą “Monsanto”, kuri planuoja per artimiausius penkerius metus pristatyti naują GM sojos formą. Nauja soja turės geną, kuris daro ją atsparią “dicamba”, herbicidui, kuris išnaikina plačialapes piktžoles.
Anot piktžolių specialisto iš Ajovos universiteto Robert Hartzler, “dicamba” turi savas problemas. [12] Junginio lakumas reiškia, kad jis išnaikins plačialapius augalus laukuose ir namuose iki pusės kilometrų atstumu, kas neabejotinai sukels dar rimtesnes problemas kaimo vietovių gyventojams. “Monsanto” yra įsitikinę, kad [piktžolių] atsparumas netaps rimta problema, bet R. Hartzler nėra toks tikras. “Aš nemanau, kad mes galime sakyti, kad atsparumas nesivystys”, sako R. Hartzler, “bet tai yra daug mažesnė tikimybė nei kitų herbicidų klasių. Bet antra vertus, taip iš pradžių buvo sakoma apie glifosatą.” [13]

1. Lilian Joensen, Stella Semino and Helena Paul, “Argentina: A Case Study on the Impact of Genetically Engineeered Soya”, The Gaia Foundation, 2005.
2. Secretaría de Ambiente y Desarrollo Sustentable, “El avance de la frontera agropecuaria y sus consecuencias”, March 2008.
3. Walter A. Pengue, “El glifosato y la dominación del ambiente”, Biodiversidad, July 2003; Monsanto, “Se confirma la resistencia de un biotipo de Sorghum halepense a glifosato en Tartagal, Salta”, 16 August 2006. http://tinyurl.com/7wdzcu
4. Friends of the Earth, “Who benefits from GM crops? The rise in pesticide use”, January 2008, p. 19.
5. Ibid., p. 20.
6. Diego Domínguez and Pablo Sabatino, “La muerte que viene en el viento. Los problemática de la contaminación por efecto de la agricultura transgénica en Argentina y Paraguay”, November 2008.
7. Secretaría de Ambiente y Desarrollo Sustentable, “El avance de la frontera agropecuaria y sus consecuencias”, March 2008.
8. “Los Grobo esperan duplicar su facturación el próximo año”, Clarín, 28 February 2008, http://tinyurl.com/8l7tfw
9. Secretaría de Ambiente y Desarrollo Sustentable, “El avance de la frontera agropecuaria y sus consecuencias”, March 2008.
10. Walter A. Pengue, “‘Agua virtual’, agronegocio sojero y cuestiones económico ambientales futuras”, Instituto Argentino para el desarrollo económico, Realidad Económica No. 223, 24 November 2006, http://tinyurl.com/9p52ng
11. Silvia Ribeiro, “¿Quiere bajar la producción? ¡Use transgénicos!”, La Jornada, Mexico, 19 July 2008,http://tinyurl.com/8asylc
12. Heidi Ledford, “Geneticists create ‘next generation’ of GM crops: Soya beans could be treated with alternative herbicide”, Nature, 24 May 2007, http://tinyurl.com/7gatxz
13. Ibid.

Šaltinis:
Seedling, 2009 m. sausis
http://www.grain.org/seedling/?id=578

5 Komentaras »

  1. .. said

    ARGENTINA: Countryside No Longer Synonymous with Healthy Living

    http://www.ipsnews.net/news.asp?idnews=45974

  2. gmolt said

    Argentina pressed to ban crop chemical

    http://www.ft.com/cms/s/0/3d74344c-4be8-11de-b827-00144feabdc0.html

  3. ... said

    Weed-Whacking Herbicide Proves Deadly to Human Cells
    http://www.scientificamerican.com/article.cfm?id=weed-whacking-herbicide-p

  4. Dar vienas straipsnis said

    Study Released in Argentina Puts Glyphosate Under Fire
    http://americas.irc-online.org/am/6254

  5. Sfjghka said

    The Soy Republic of Argentina
    http://towardfreedom.com/home/content/view/1664/1/

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: