GMO – paprastų atsakymų nėra

Nuotrauka (c) www.sxc.hu

Nuotrauka (c) http://www.sxc.hu

.

Šаltinis: Atgimimas.lt

2009 m. liepos 3-9 d. Nr. 22 (1036)

Rasa Navickaitė

.

Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė.

Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna.

Erdvė manipuliacijoms

„Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui. Lietuvos žaliųjų judėjimo narys, biologas Andriejus Gaidamavičius patvirtino, kad net 60 proc. į Lietuvą importuojamų pašarų yra genetiškai modifikuoti (GM), o paukštynuose dažniausiai net 100 proc. pašarų yra pagaminti iš GMO. Tačiau žaliasis, kitaip nei profesorius L.Grinius, neįžvelgė didelės problemos produkcijos žymėjime, jo teigimu, priėmus įstatymo papildymą paprasčiausiai tektų imti žymėti ir importuojamą produkciją.
L.Grinius ypač piktinosi moratoriumu, kurį balandžio mėnesį buvo inicijavę „tvarkietis“ D.Barakauskas ir „darbietis“ Rimas Ručys. Moratoriumas, siūlantis visiškai uždrausti į Lietuvą „įvežti ir išleisti į aplinką“ GMO, priimtas nebuvo, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatė, jog toks įstatymo pakeitimas prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Profesorius L.Grinius labai piktinosi minėtu moratoriumu ir teigė, kad šitokiais žingsniais tam tikros politinės jėgos tiesiog „bando susižvejoti balsų, keldamos masinę psichozę ir vaizduodamos gelbėtojus“. Pasak jo, moratoriumas buvo pateiktas visiškai ignoruojant galimus padarinius – esą uždraudus GMO sužlugtų visa Lietuvos gyvulininkystė ir paukštininkystė. O štai A.Gaidamavičius paties L.Griniaus teiginius vertino kaip tam tikrą GMO propagandą ir manipuliaciją žmonių neišmanymu.

Kieno interesai?

Profesorius L.Grinius, paklaustas, ar reikia Lietuvai įsileisti GMO, ar ne, atrėžė, kad čia apskritai „nėra klausimo“. Pasak jo, „jeigu ES leidžiama, vadinasi, leidžiama“, o visos ES narių individualios iniciatyvos dėl GMO yra „tik valstybiniai interesai“ ir „daug nešvaraus žaidimo“. Kaip pavyzdį L.Grinius pateikė Austrijos iškeltą iniciatyvą (kurią palaiko ir Lietuva), pagal kurią kiekviena ES šalis galėtų savarankiškai apriboti arba uždrausti savo teritorijoje auginti GMO. Biochemikas panašiai vertino ir Vokietijos sprendimą uždrausti GM kukurūzus. Jis aiškino, kad Europoje šiuo metu yra leidžiama auginti dvi kukurūzų modifikacijas, kurių viena yra sukurta Vokietijos kompanijos BASF, o kita – amerikiečių „Monsant“. „Kaip manote, kurią modifikaciją uždraudė Vokietija?“ – ironiškai klausė L.Grinius, pats atsakydamas, kad „žinoma, amerikiečių“. Nors Europos saugaus maisto agentūra buvo pripažinusi šiuos kukurūzus nepavojingais, tačiau Vokietijos politinis sprendimas smarkiai sustiprino GMO skeptikų gretas Europoje.
Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorė Dalia Marija Brazauskienė tvirtino, kad GMO yra didelis pavojus jau vien dėl to, kad nėra iki galo ištirtas jų poveikis žmogaus organizmui. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) informuoja, kad pagrindinės sveikatos problemos, kurias gali sukelti GMO, yra: alerginės reakcijos, genų persikėlimas į žmogaus organizmą bei paplitimas natūralioje augmenijoje. Profesorė siūlė prisiminti spaudoje plačiai nuskambėjusį faktą, kad Japonijoje rapsai jau randami savaime išplitę pakelėse, kur jų niekas nesėjo. Anot D.Brazauskienės, blogiausia yra tai, kad firmos, kurios pelnosi iš GMO, blokuoja mokslininkų tyrimais pagrįstą neigiamą informaciją. Profesorė neatmetė galimybės, kad ir tarp lietuvių mokslininkų pasitaiko tokių, kurių interesai nėra vien tik moksliniai. Tuo tarpu „Atgimimo“ kalbintas biomedicinos mokslų daktaras L.Grinius piktinosi tokiais kaltinimais. Pašnekovo žodžiais tariant, „sėdi toks Barakauskas už stalo ir aiškina profesoriams“, esą „jie gal nelabai daug uždirba Lietuvoje, dėl to parsiduoda turtingoms užsienio firmoms“. L.Griniaus manymu, tai meta korupcijos šešėlį ant viso Lietuvos mokslo.
Tuo tarpu vienas Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderių A.Gaidamavičius užsiminė, kad minėtosios „turtingos užsienio kompanijos“, o tiksliau, biochemijos, bioinžinerijos ir GMO milžinė „Monsanto“, ruošiasi investuoti į Lietuvoje kuriamos mokslo slėnius. Jo nuogąstavimu, šitokiu būdu amerikiečių kompanija gali pradėti tęsti Lietuvoje GMO tyrimus, kuriems anksčiau buvo pasipriešinta. Profesorė D.Brazauskienė „Atgimimui“ išsamiau paaiškino, kodėl GMO taip apsimoka tuo besiverčiančioms firmoms. Pasak pašnekovės, viskas atrodo taip: „Monsanto“ gamina pesticidus, tokius kaip kiekvienam sodininkui puikiai pažįstamas „Roundup“, ir kartu veisia GMO, kurie yra atsparūs tik jų gaminamiems preparatams. Taigi piktžoles galima naikinti nesibaiminant, kad chemikalai pakenks augalui, ir šitaip išgauti didesnį derlių. Be to, kadangi tokių GMO sėklos yra nevaisingos, ūkininkai tampa tarsi pririšti prie sėklas tiekiančios įmonės, nes turi kasmet ją iš naujo pirkti.

Vartotojai vadovaujasi mitais

Profesorė sako suabejojusi, ar prekybos centruose parduodami vaisiai ir daržovės nėra genetiškai modifikuoti. „Kai perku ispaniškus pomidorus, aš suabejoju – jie kieti kaip teniso kamuoliukai. Doras pomidoras pagyvena tris keturias dienas ir suminkštėja. Jis turi savo aromatą, skonį. O čia visiškai pakeista pomidoro struktūra“, – sako D.Brazauskienė. „Nebent čia kažkokia nauja veislė“, – pridūrė ji. „Atgimimas“ teiravosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ar gali būti, kad prekybos centruose atsiranda vaisių ir daržovių, kurie būtų genetiškai modifikuoti, tačiau apie tai informacija nebūtų suteikta. Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė tvirtino, kad ES leidžiama naudoti tik keturių rūšių GM augalus: kukurūzus, rapsus, medvilnę ir soją. O genetiškai modifikuotų braškių, pomidorų, arbūzų, bulvių ar kitų daržovių Lietuvoje nenusipirksi, ramina VMVT. Vis dėlto D.Brazauskienė atkreipė dėmesį, kad užrašai ant produktų, turinčių sudėtyje GMO, paprastai būna tokie maži, kad „reikia neštis didinamąjį stiklą“. Juolab kad dauguma pirkėjų tiesiog ima pigesnį produktą, pernelyg nenagrinėdami etiketės. Viena vertus, pirkėjai turėtų būti labiau apsišvietę, sako D.Brazauskienė, nors didžiausia atsakomybė vis tiek tenka gamintojams. Beje, Aplinkos ministerijos šiemet surengtos apklausos duomenimis, lietuviai vis dažniau pasigenda informacijos apie GMO ir mano, kad jiems ypač trūksta žinių apie GM produktų poveikį sveikatai.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: