Monsanto pripažino, kad išsivystė kenkėjų atsparumas Bt medvilnei

Bt medvilnės kūrėja kompanija “Monsanto” patvirtino tai, ką skeptikai teigė seniai galint nutikti – kenkėjai tapo atsparūs Bt medvilnei.

Vykstančios diskusijos dėl genetiškai modifikuotų augalų Indijoje gali įgauti naują posūkį, kai JAV bendrovė “Monsanto” kovo 5 d. atskleidė, kad medvilnės kenkėjui Indijos Gudžarato valstijoje išsivystė atsparumas jos labiausiai giriamai Bt medvilnės rūšiai.

Kompanija pranešė reguliavimo institucijai Genų inžinerijos patvirtinimo komitetui, kad Pectinophora gossypiella kenkėjui (angl. pink bollworm) išsivystė atsparumas jos genetiškai modifikuotai (GM) medvilnės rūšiai, Bollgard I, Gudžarato valstijos Amreli, Bhavnagaro, Džunagaro ir Radžkoto rajonuose.

Kompanija tai aptiko atlikdama laukų stebėjimą 2009 m. sezone. Bt medvilnės rūšis buvo sukurta naudojant geną Cry1AC, gautą iš dirvožemio bakterijos Bacillus thuringiensis. Ji turėjo būti atspari kenkėjų puolimui. Beje, tas pats genas buvo naudojamas Bt baklažanuose siekiant padaryti juos atsparius kenkėjams. Bollgard medvilnė buvo minima kaip didelė GM technologijos sėkmė. Bet vėliau kenkėjai išvystė atsparumą genui.

Savo pranešime “Monsanto” teigė: “Buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti kenkėjo atsparumą Bt baltymui Bollgard medvilnėje ir keturiuose Gudžarato rajonuose – Amreli, Bhavnagaro, Džunagaro ir Radžkoto – buvo patvirtintas kenkėjo atsparumas Cry1Ac. Gudžaratas yra viena iš devynių valstijų, kuriose auginama medvilnė. Šiuo metu nėra patvirtintas kenkėjų atsparumas Cry1Ac kurs nors kitur, išskyrus šiuos keturis Gudžarato rajonus.” Taip pat nebuvo pastebėta kenkėjų atsparumo antros kartos Bt medvilnei, Bollgard II. Bollgard II, pristatyta “Monsanto” 2006 m., turi du baltymus, Cry1Ac ir Cry2Ab. “Monsanto” šiuo metu kuria trijų baltymų Bt technologiją.

“Atsparumas yra natūralus ir jo tikėtąsi”, – teigė “Monsanto” pranešime. Kompanija kaltino dėl kenkėjų atsparumo Cry1Ac baltymui Gudžarato valstijoje ūkininkų “ankstyvą nepatvirtintų Bt medvilnės sėklų naudojimą” ir “ribotą apsauginių zonų sodinimą”. Ūkininkai turėtų išlaikyti atstumą tarp Bt medvilnės ūkių ir kitų ūkių kaip apsauginę zoną. “Monsanto” taip pat patarė ūkininkams imtis insekticidų purškimo pagal poreikį ir tinkamai tvarkyti pasėlių liekanas.

Atradimas nenustebino aplinkosaugos grupių. “Tai yra modelis, kurį “Monsanto” taiko visur. Kai Bollgard 1 žlunga, jie pradeda “stumti” Bollgard 2 ir sakyti ūkininkams naudoti daugiau pesticidų. Tai yra užburtas ratas, į kurį pateko Indijos medvilnės augintojai”, – sakė Devinderis Sharma iš Biotechnologijų ir maisto saugumo forumo.

Tuo pačiu metu teigiama, kad medvilnės produktyvumas sumažėjo nuo 560 kg medvilnės pluošto hektarui 2007 m. iki 512 kg 2009 m. Tuo tarpu išlaidos pesticidams išaugo nuo 5 970 mln. rupijų 2002 m. iki 7 910 mln. rupijų 2009 m.

Parengta pagal monsanto.com, indiatoday.in informaciją, http://www.sxc.hu nuotrauka

3 Komentaras »

  1. straipsnis said

    Bt cotton failure a profit ploy?
    Nitin Sethi
    The Times of India, March 12 2010

    http://timesofindia.indiatimes.com/india/Bt-cotton-failure-a-profit-ploy/articleshow/5673195.cms

    NEW DELHI: Did declining profitability prompt Monsanto’s announcement that its Bt cotton variety had failed to beat the pink bollworm pest in four districts in Gujarat and could this be part of a ploy to promote its second generation GM cotton variety? The Union government thinks so.

    In an internal note, that TOI accessed, the ministry of environment and forests said, “It appears that this (announcing the failure of Bt cotton) could be a business strategy to phase out single gene events (the current variety) and promote double (stacked) genes which would fetch higher price.”

    Believing that the seed giant is attempting to hardsell its new Bollgard II variety, the internal note said Monsanto may not have any incentive to continue with single gene event (the current Bollgard 1 variety) as a court order restricted Monsanto to sell the Bt cotton variety at a much lower price.

    The note stressed that the earlier variety was giving dwindling profits and the technology provider (Monsanto)’s financial returns on technology fee had greatly diminished in the last few years. “Switching to Bollgard II will not only fetch higher trait fee, but will also leave the competition, which as of now has only single gene products, far behind,” the note said.

    The note also questioned the veracity of tests conducted by Monsanto and questioned the way the company went about announcing the failure of Bt cotton against the pink bollworm in Gujarat. The ministry noted that it was puzzling that the company had gone public with the failure of its own product without consultation with CICR Nagpur, which is the government body vested with powers to monitor the crop.

    The government also noted that even if the company’s statement was to be taken at face value, the danger that the new variety could also fail against the pest remained. “The company has indicated that the resistance development would have been caused by planting of unauthorised Bt cotton seeds and the non-adoption of refugia planting by the farmers. These are plausible causes, however, why has it not
    happened earlier and not in other bollworms? If these are issues with the adoption of refugia strategy, as it is being recommended today, then Bollgard II may also not be a solution,” the note said.

    The company, responding to the note, told TOI, “Firstly, we are unaware of a note you refer to, hence prefer not to speculate.” A spokesperson for Mahyco-Monsanto Biotech added, “In 2009, over 65% of Gujarat cotton farmers chose to plant Bollgard II cotton seeds, and pre-season bookings for the 2010 season indicate that over 90% of Gujarat cotton farmers are expected to plant Bollgard II in the coming season. Overall, approximately 80% of cotton farmers nationally are expected to plant Bollgard II in the 2010 season.”

    But the ministry, which has been batting for a cautious approach to GM technology, warned, “It is a natural phenomenon that when pest population is exposed to Bt crops continuously for several years, may develop resistance to Bt toxin through natural selection or mutation.”

  2. […] tai, ką skeptikai teigė seniai, kad tai gali nutikti – kenkėjai tapo atsparūs Bt medvilnei. https://gmolt.wordpress.com/2010/03/06/monsanto-pripazino-kad-issivyste-kenkeju-atsparumas-bt-medviln… O Kinijoje pesticidų naudojimas didėja ūkininkams kovojant su vabzdžiais, klestinčiais […]

  3. […] https://gmolt.wordpress.com/2010/03/06/monsanto-pripazino-kad-issivyste-kenkeju-atsparumas-bt-medviln… […]

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: