Auginant GM augalus smulkūs kenkėjai tampa didžiule problema

Žolinių blakių (žolblakių) šeimai priklausantys vabzdžiai (Miridae, angl. Mirid bugs) užpildė spragą, kurią sukūrė kitų medvilnės kenkėjų naikinimas. Science/AAAS

Pesticidų naudojimas didėja Kinijos ūkininkams kovojant su vabzdžiais, klestinčiais genetiškai modifikuotų augalų laukuose.

Dešimt metų trukusiame tyrime Kinijos šiaurėje nustatyta, kad medvilnės, kuri buvo genetiškai modifikuota siekiant išnuodyti jos pagrindinius kenkėjus, auginimas gali sukelti kitų vabzdžių skaičiaus spartų augimą.

1997 m. Kinijos vyriausybė pritarė komerciniam medvilnės, genetiškai modifikuotos gaminti toksiną iš bakterijų Bacillus thuringiensis (BT), auginimui. Toksinas yra mirtinas kenkėjui saulinukui (Helicoverpa armigera, angl. cotton bollworm). Drugių saulinukų lervų protrūkiai dešimtojo dešimtmečio pradžioje pakenkė derliui ir pelnui, o pesticidai, naudoti siekiant kontroliuoti kenkėjus, padarė žalą aplinkai ir sukėlė tūkstančius mirčių nuo apsinuodijimo kiekvienais metais.

Dabar Kinijoje yra auginama daugiau nei 4 milijonai hektarų Bt medvilnės. Nuo tada, kai buvo leista ją auginti, mokslininkų grupė, vadovaujama Kinijos žemės ūkio mokslų akademijos Pekine entomologo Kongming Wu, stebėjo kenkėjų populiacijas 38 vietose šiaurės Kinijoje, apimančias 3 milijonus hektarų medvilnės ir 26 milijonus hektarų įvairių kitų kultūrų.

Jie nustatė, kad Miridae šeimos vabzdžių (žolinių blakių, žolblakių), kurios anksčiau buvo tik smulkūs kenkėjai šiaurės Kinijoje, skaičius nuo 1997 m. išaugo 12 kartų. “Dabar jos yra pagrindiniai kenkėjai regione”, – sako Wu. “Jų gausos augimas yra susijęs su Bt medvilnės auginimo mastais.”

Wu ir jo kolegos mano, kad Miridae populiacijos padidėjo, nes po Bt medvilnės įvedimo buvo naudojama mažiau plataus spektro pesticidų. “Miridae nėra jautrios Bt toksinui, todėl jos pradėjo klestėti, kai ūkininkai naudojo mažiau pesticidų“, – sako Wu. Tyrimas paskelbtas žurnale Science (1).

Miridae gali sumažinti medvilnės derlių tiek pat, kiek saulinukai (bollworms), iki 50 % kai nėra kontroliuojamos“, – priduria Wu. Vabzdžiai taip pat tampa grėsme tokiems augalams kaip šparaginės pupelės, javai, daržovės ir įvairūs vaisiai.

Miridae daugėjimas

Miridae daugėjimas paskatino Kinijos ūkininkus grįžti prie pesticidų – jie šiuo metu naudoja apie du trečdalius kiekio, kurį naudojo prieš Bt medvilnės įvedimą. Kadangi Miridae įgyja atsparumą pesticidams, Wu mano, kad ūkininkai greitai purkš tiek pat, kiek ir iki tol.

Prieš dvejus metus tyrime, kuriam vadovavo Kornelio (angl. Cornell) universiteto Itakėje, Niujorko valstijoje ekonomistas Davidas Justas, padaryta išvada, kad ekonominė Bt medvilnės nauda Kinijoje sunyko (2). Tyrėjų grupė aiškino tai padidėjusiu pesticidų naudojimu siekiant spręsti antraeilių kenkėjų problemą.

Išvada buvo prieštaringa, tyrimo kritikai sutelkė dėmesį į santykinai mažą imties dydį ir ekonominio modeliavimo naudojimą. Wu duomenys parėmė ankstesnį tyrimą, sako Davidas Andow, Minesotos universiteto Saint Paul mieste entomologas.

“Išvados mums dar kartą primena, kad genetiškai modifikuoti augalai nėra stebuklinga kenkėjų kontrolės priemonė”, – sako D. Andow.

Iš pelenų

Kai nukreipiamos pastangos į svarbiausius kenkėjus, kitos rūšys, tikėtina, išaugs ir užims jų vietą. Pavyzdžiui, straubliukai (angl. boll weevil) kadaise buvo svarbiausia grėsmė medvilnei pasaulyje. Kai ūkininkai pradėjo purkšti pesticidus prieš straubliukus, saulinukai (bollworms) įgijo atsparumą ir jų daugėjo, kol tapo pagrindiniais kenkėjais. Panašiai skydblakės pakeitė saulinukus kaip pagrindinį kenkėją pietryčių JAV nuo tada, kai buvo įvesta Bt medvilnė.

D. Andow sako, kad kartu su genetiškai modifikuotais augalais ūkininkams reikia veiksmingų sistemų, reaguojant į kenkėjų gausos pokyčius. Jos turi būti pagrįstos moksliniais tyrimais dėl pesticidų naudojimo laiko, dozavimo ir dažnio, reikalingų kovai su naujais kenkėjais. „Kai ūkininkai sprendžia kaip kontroliuoti kenkėjus, jie linkę naudoti per daug pesticidų“, – teigia jis.

Wu ir jo kolegos ieško efektyviausio būdo naudoti pesticidus, ir stengiasi sumažinti Miridae žalą medvilnei šalia augindami augalus, kuriuos kenkėjai mėgsta labiau. Tuo tarpu Kinijos mokslininkai bando sukurti medvilnės augalus, kurie nužudytų tiek saulinukus, tiek žolblakes.

Vis dėlto Wu pabrėžia, kad kontroliuojant kenkėjus reikia matyti visą ekosistemą.

Nuorodos:

1.    Lu, Y. et al. Mirid Bug Outbreaks in Multiple Crops Correlated with Wide-Scale Adoption of Bt Cotton in China. Science. Vol. 328. no. 5982, p. 1151–1154 (2010). http://www.sciencemag.org/cgi/content/abstract/328/5982/1151
2.    Wang, S., Just, D. & Pinstrup-Anderson, Bt-cotton and secondary pests. P. Int. J. Biotechnol. 10, 113-120 (2008). http://www.inderscience.com/offer.php?id=18348

Parengta pagal Naturenews

Advertisements

3 Komentaras »

  1. […] 8. GMO pasėliai nėra atsparūs ligoms Monsanto visada skatino pirkti GMO pasėlius, teikdama, kad jie yra atsparūs ligoms ir nereikalingas pesticidų naudojimas. Monsanto jau pati patvirtino tai, ką skeptikai teigė seniai, kad tai gali nutikti – kenkėjai tapo atsparūs Bt medvilnei. https://gmolt.wordpress.com/2010/03/06/monsanto-pripazino-kad-issivyste-kenkeju-atsparumas-bt-medvilnei/ O Kinijoje pesticidų naudojimas didėja ūkininkams kovojant su vabzdžiais, klestinčiais genetiškai modifikuotų augalų laukuose. https://gmolt.wordpress.com/2010/11/07/auginant-gm-augalus-smulkus-kenkejai-tampa-didziule-problema/ […]

  2. […] gaminti nuodus, kurių poveikis mirtinas pagrindiniams medvilnės kenkėjams – vikšrams. Tačiau vietoje to medvilnės laukuose pradeda plisti tam tikrų tipų vabalai ir kiti kenkėjai, taip, pavy…. Cheminių pesticidų naudojimo sumažėjimas gali būti iš dalies dėl to kaltas, bet tai […]

  3. […] gaminti nuodus, kurių poveikis mirtinas pagrindiniams medvilnės kenkėjams – vikšrams. Tačiau vietoje to medvilnės laukuose pradeda plisti tam tikrų tipų vabalai ir kiti kenkėjai, taip, pavy…. Cheminių pesticidų naudojimo sumažėjimas gali būti iš dalies dėl to kaltas, bet tai […]

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: