Genetiškai modifikuotų augalų pasėliai Lietuvoje neauginami

Kaip parodė Aplinkos ministerijos inicijuoti tyrimai, genetiškai modifikuotų (GM) augalų pasėliai Lietuvoje nėra auginami. Atlikti tokius tyrimus paskatino viešojoje erdvėje pasigirdusios abejonės, ar mūsų šalyje tikrai nėra auginama tokių augalų.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki šiol ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo auginti GM augalus. Nutarta išsiaiškinti, ar komercinių pasėlių savininkai, tikėdamiesi didesnio derliaus ar norėdami mažiau lėšų išleisti pasėlių priežiūrai, neaugina tokių augalų Lietuvoje. Todėl Aplinkos ministerija kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra parengusi aiškią metodiką, kaip imti mėginius laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams, ir turi patirties, kaip imti tokius mėginius iš pasėlių.

VAT pareigūnai, išanalizavę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus ūkio subjektų, kurie šiais metais deklaravo auginsiantys rapsus ir kukurūzus grūdams, sąrašus, apklausė visus kukurūzus deklaravusius ir daugelį rapsų augintojų apie sėklos, kuri buvo naudota auginamiems pasėliams, kilmę. Nenustatyta nė vieno atvejo, kad ūkio subjektai sėklos būtų atsigabenę iš genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos šalių (pvz., JAV, Kanados, Brazilijos, Argentinos, Rusijos).Jie dokumentais patvirtino, kad sėklą įsigijo iš ja prekiaujančių Lietuvos įmonių. Todėl pagrindiniu vertinimo kriterijumi tapo nebe GMO atsiradimo rizikos kultūrų sėkla, kilusi GMO atsiradimo rizikos šalyse, o ta, kuri buvo auginta tokius augalus auginančiose ES šalyse (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje).

Kadangi šį kriterijų atitinkančių ūkio subjektų buvo pakankamai, VAT darbuotojai paėmė mėginių iš įvairių pasėlių laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams. Pirmieji mėginiai buvo paimti rugsėjo 5 d. iš rapsų pasėlių, o paskutiniai – rugsėjo 21 d. iš kukurūzų pasėlių. Ištirti pateikti 9 rapsų mėginiai ir 11 kukurūzų mėginių. Visi šie mėginiai buvo paimti iš 11 skirtingų rajonų – Pakruojo, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Kėdainių, Raseinių, Kauno, Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės, kur rapsų ir kukurūzų pasėlių auginama daugiau negu kitose šalies vietovėse. Ištyrus visus mėginius, genetinė modifikacija neaptikta. Su tyrimo protokolu galima susipažinti Aplinkos ministerijos tinklapyje http://gmo.am.lt/page?page=itemList&entity=docinfo&a=documentType&b=docinfo_2.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: