GMO – išsigelbėjimas ar grėsmė

protestas, say no to GMO

Trumpinį GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) girdime gana dažnai, nors rinkoje jie – vos 15 metų. Per tą laiką nespėjo pasikeisti net viena jų produktus vartojusiųjų karta.

Amerikos rinkoje genetiškai modifikuotų organizmų skverbtis kur kas didesnė, o visuomenės pasipriešinimas – mažesnis. Tačiau protestai vyksta ir ten. (cc) David Robinson nuotrauka

Žinoma, susiformavo skirtingos nuomonės apie šiuos produktus. Viena vertus, jie vertinami kaip siaubą keliantys dariniai, antra vertus, mokslo pažangos objektas. Tačiau ar tikrai iki galo aišku, kas tie GMO iš tikrųjų, kas ir kokiu tikslu modifikuojama, kuo skiriasi nuo kitų produktų, kokias galimybes teikia ir kokią grėsmę kelia? Galiausiai ar GMO išgelbės pasaulį nuo bado, apsaugos aplinką nuo taršos ir išgydys žmones nuo visų ligų, kaip teigia šių organizmų šalininkai?

Žmonės nuo seno atrinkdavo ir kryžmino augalus, gyvūnus, sukurdami naujas veisles ir įtvirtindami pageidaujamas jų savybes. Genetine informacija pasikeičiama ir natūraliai tos pačios rūšies viduje ar tarp giminingų rūšių individų. Genų inžinerija sudaro galimybę perkelti norimus genus tarp visiškai negiminingų rūšių, kurios niekada tarpusavyje negalėtų susikryžminti ir pasikeisti genetine medžiaga. Augalui dirbtinai įterpiamas bakterijos, dumblio ar net ir žmogaus genas, bakterijai – žuvies genas ir t.t. Taip sukuriamos augalų, gyvūnų veislės ir mikroorganizmų štamai su savybėmis, kurių jų rūšis niekada neturėjo.

Augalai įgyja atsparumą herbicidui ar tampa nuodingi kenkėjams, bakterijos priverčiamos sintetinti insuliną, interferoną, vitaminus, lašišos auga trigubai greičiau ir t.t.

GMO plantacijomis garsėja Amerika

Genetiškai modifikuoti organizmai šiandien turi platų pritaikymo spektrą. Jie naudojami maisto pramonėje, farmacijoje, medicinoje, taip pat miškininkystėje. Kuriami mikroorganizmai, galintys suskaidyti naftos produktus ir naudojami naftos teršalų išvalymui. Tačiau dažniausiai jie sutinkami būtent žemės ūkyje.

2010 m. duomenimis, genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų auginta 148 mln. ha, 29 pasaulio šalyse. Daugiausiai šių augalų augina JAV (45 proc.), taip pat – Brazilija ir Argentina. Kiek mažesni plotai Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje, Pakistane, PAR ir kitose šalyse.

Pabrėžtina tai, kad per 15 metų šių augalų plotai išaugo beveik šimtu kartų. Išsiplėtė ir jų asortimentas. Dabar pasaulyje auginamos genetiškai modifikuotos sojos, kukurūzai, medvilnė, rapsai, cukriniai runkeliai, ryžiai, bulvės, mėlynžiedės liucernos, papajos, cukinijos, tuopos, pomidorai ir paprikos. Daugiausiai, žinoma, auginama sojų, – tai pusė visų genetiškai modifikuotų augalų.

Didžioji dalis – 99 proc. – visų genetiškai modifikuotų augalų yra atsparūs herbicidui ar sintetina vabzdžiams nuodingą toksiną. Ir tik labai nedidelė dalis – atsparūs virusinėms ir bakterinėms augalų ligoms, praturtinti vitaminu A ar omega–3 rūgštimis, bulvės pakeista krakmolo struktūra ir nenokstantys pomidorai.

Iš mikroorganizmų daugiausiai yra e. coli bakterijų, modifikuojamos mielės, pelėsiniai grybeliai. Iš gyvūnų rinkoje yra tik lašišos su pagreitinto augimo genu, veisiamos ir tiekiamos kol kas tik JAV rinkoje.

Labiausiai nerimą kelia su etika prasilenkianti biotechnologijų sritis, eksperimentuojanti su gyvūnų ir žmogaus hibridais. Nors žmogaus embrionus ir hibridus kurti draudžia Ovjedo konvencija, tačiau Didžiojoje Britanijoje sėkmingai dirbama šia kryptimi. Tokių eksperimentų tikslas – surasti raktą į visų žmonijos ligų išgydymą. Taigi kuriami egzemplioriai į pelės smegenų ląstelę įterpus žmogaus smegenų ląstelės branduolį, į karvių embrionus įterpiant žmogaus genų ir t.t. Laimei, tokių būtybių embrionams leidžiama gyventi tik 14 parų, bet ar galime būti tikri, kad kam nors nekils noras juos paskleisti po pasaulį?

Naudojant genetiškai modifikuotus organizmus nerimą kelia jų galimas išplitimas į aplinką nesunaikinamų rūšių pavidalu. Taip būtų išstumtos esamos rūšys ir suardyta pusiausvyra gamtoje. Bt toksiną sintetinantys augalai kelia grėsmę ir naudingiems vabzdžiams, taip pat bitėms. JAV atlikti tyrimai parodė, kad mintančių GMO augalų žiedadulkėmis bičių gyvenimo trukmė sutrumpėja trečdaliu ir sulėtėja jų perų išsiritimas. Auginant genetiškai modifikuotus augalus sunku išvengti jų išplitimo į kaimyninius laukus. Tai kelia realią grėsmę ekologiniams ir tradiciniams ūkiams dėl galimos nepageidaujamos taršos šiais organizmais. ES ir Japonijoje, ekologiniuose produktuose GMO neleidžiami. Tuo tarpu JAV auginamuose ekologiniuose ryžiuose ir papajose, Meksikoje – kukurūzuose jau randama jų genetiškai modifikuotų giminaičių.

GMO negali būti ir ES rinkoje tiekiamame meduje, tačiau, bitėms apsilankius genetiškai modifikuotų augalų laukuose, meduje ir kituose bičių produktuose randama GMO pėdsakų. Bitininkai dėl to patiria finansinių nuostolių, negalėdami realizuoti savo produkcijos. Dėl to Vokietijoje jau vyksta teismo procesas.

Nerimą kelia ir galima neigiama GMO įtaka žmonių sveikatai. Neištirta galimų alergijų, sintetinamų naujų toksinų ar pačių Bt toksinų grėsmė. Kelia nerimą ir atsparumą antibiotikams nulemiantys genai žymenys. Įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai turi ir herbicidas glifosatas, kuriuo apdorojami genetiškai modifikuoti jam atsparūs augalai. Šis herbicidas, beje, kenksmingas vandens gyvūnijai (žuvims, vėžiagyviams, moliuskams) ir dirvožemio naudingiems mikroorganizmams, todėl panaudoti didesni jo kiekiai gali negrįžtamai pakeisti šias ekosistemas. Praktika rodo, kad, auginant glifosatui atsparius genetiškai modifikuotus augalus, šio chemikalo panaudojimas padidėja tris kartus. JAV jo likučių jau randama net geriamajame vandenyje.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje leidžiami auginti bei tiekti rinkai tik ES įteisintų modifikacijų augalai ir jų produktai. Šiandien Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik du augalus – MON 810 kukurūzus ir bulves „Amflora“. Žinoma, juos augina ne visos, o tik aštuonios šalys – Ispanija, Portugalija, Čekija, Slovakija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vokietija. Tuo tarpu Austrija, Vengrija, Graikija, Liuksemburgas, Prancūzija savo teritorijose juos auginti oficialiai uždraudusios. Vokietija draudžia auginti tik MON 810 kukurūzus.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai kol kas neauginami

Tačiau į mūsų šalies rinką laisvai gali būti tiekiami Europos Sąjungoje įteisinti iš genetiškai modifikuotų augalų pagaminti produktai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pastaruoju metu mūsų šalies prekyboje yra 24 pavadinimų aliejai, 7 pavadinimų margarinas, 43 pavadinimų saldumynai, 1 pavadinimo majonezas, 2 pavadinimų duona, 97 pavadinimų kulinariniai gaminiai pagaminti iš genetiškai modifikuotos sojos ar naudojant jos produktus. Į Lietuvą įvežami ir genetiškai modifikuotos sojos bei kukurūzų pašarai.

Šie produktai, žinoma, privalo būti paženklinti nurodant, kad pagaminti iš GMO, jei produkte yra 0,9 proc. GMO. Tačiau mėsa, kiaušiniai ir pienas, gauti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų, neženklinami.

Įvertinus padėtį, kyla klausimas, ar šitie organizmai iš tiesų yra gyvybiškai būti. Skelbiama, kad jie kuriami gelbstint skurstančias šalis nuo bado. Tačiau, detaliau peržvelgus dabar rinkoje esančių genetiškai modifikuotų augalų sąrašą, sunku būtų patikėti jų svarba žmonių išgyvenimui. Galiausiai ar tikrai Afrikos gyventojai badauja dėl maisto stygiaus pasaulyje? Juo labiau kad genetiškai modifikuotus augalus teaugina vos trys, ir ne visos iš badaujančiųjų, šio žemyno šalys – Pietų Afrikos Respublika, Egiptas ir Burkino Fasas.

Tuo tarpu ūkininkams, kaip žinoma, GMO padeda tik kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais, o nuo nepalankių klimato sąlygų derliaus neapsaugo. Šiais metais JAV dėl sausrų patyrė kukurūzų ir sojų derliaus nuostolius, nors dauguma šių augalų minėtoje šalyje yra genetiškai modifikuoti. Neseni įvykiai Indijoje parodė, kad GMO medvilnė dėl nepalankių sąlygų ne tik nedavė laukiamų pelnų, bet, kenkėjams įgijus atsparumą Bt toksinui, nuostoliai buvo didesni, nei būtų patirti auginant ne modifikuotus augalus.

Galiausiai vartotojas turi turėti teisę rinktis atsisakydamas vartoti GMO. Tuo tarpu dabartinė ženklinimo sistema to neužtikrina. Lygiai taip pat, kaip sunku išvengti ir atsitiktinio GMO patekimo į kitus produktus.

Virginija Vingrienė

atgimimas.lt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: