GMO propaganda klaidina Lietuvos moksleivius

Genų inžineriją farmacijoje, žemės ūkio bei maisto pramonėje suinteresuoti asmenys ar kompanijos visuomenei pristatinėja kaip labai naudingą ir perspektyvią biotechnologiją, tačiau nutyli faktus, paneigiančius bet kokį šios technologijos masinio pritaikymo racionalumą. Mokslui karo paskelbti tikrai nereikėtų, tačiau, jei jis orientuotas tik į ekonominės naudos siekimą, gali būti nevertingas visuotinės gerovės požiūriu ir netgi turėti neigiamų pasekmių. Lietuvos politikams nepalaikant perspektyvos GMO naudoti pramonėje, suinteresuotieji šios technologijos įtvirtinimu Lietuvoje ėmėsi genų inžinerijos propagandos, taikiniu pasirinkdami ypač jautrią auditoriją – Lietuvos mokyklų bendruomenes.

Mokslo ir verslo sąjungos aktualizavimas, ignoruojant akivaizdžias aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir socialines genų inžinerijos taikymo problemas, formuoja klaidingą Lietuvos gyventojų požiūrį į GMO naudojimą Lietuvoje. Tad ką turėtume žinoti apie GMO, prieš apvainikuodami genų inžineriją mokslo pažangos laurais?

1. Sumaišius augalų genus, masiškai išaugo alergijų skaičius. Naujų, žmogaus mitybos grandinėje nebuvusių GMO baltymų poveikis neištirtas, todėl net neprognozuojamas.

2. Genetiškai modifikuojant augalus, naudojami Bt toksinai, nuodijantys vabzdžius kenkėjus, sukelia vartotojų sveikatos sutrikimus, apimančius nevaisingumą, imuninės sistemos sutrikimą, senėjimo pagreitėjimą, virškinimo sistemos, taip pat kepenų, inkstų, blužnies pažeidimus, cholesterolio, insulino reguliavimo, baltymų sintezės sutrikimus ir kt.

3. Naujausiais duomenimis genetiškai modifikuotų sojų ir kitų rūšių augalų auginimas pasauliniu mastu nesumažino, kaip dažnai tvirtinama, o padidino glifosatų (raundapo ir jo analogų veikliosios medžiagos) naudojimą. Todėl pesticidai gali būti vienas iš svarbiausių neigiamų sveikatos veiksnių. Roundapas masiškai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas net ne pagal paskirtį (pvz. nenatūraliam grūdų džiovinimui). Laukuose naudojamų chemikalų likučiai pasilieka derliuje, taip pat pasiekia geriamojo vandens telkinius, patenka į žmonių ir gyvūnų organizmus, kur pažeidžia jų DNR, pakenkia jų dauginimosi sistemoms, skatina onkologinių ligų vystymąsi, sukelia išsigimimus.

4. Dėl genų inžinerijoje naudojamų modifikuotų atsparumo antibiotikams genų per laiką atsparumas antibiotikams persiduoda ir produktų vartotojams. Gydyti net paprasčiausią infenciją tampa sudėtinga.

5. Laukiniai augalai susikryžmina su GM kultūriniais augalais, turinčiais atsparumo herbicidams genus, ir jų nebeveikia joks herbicidas. Taip atsiranda superpiktžolės, imančios dominuoti ir naikinti kitas rūšis. Į laukinę gamtą plinta genetiškai modifikuoti augalai, tapę naujomis invazinėmis rūšimis. Genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, vėjo atneštos ar nukritusios tiesiai ant žemės, yra pagrindinis šių augalų nekontroliuojamo plitimo šaltinis. Jų randama laukuose, kur GM augalai niekada nebuvo auginami.

6. Genų inžinerijos pagalba sukuriami ypač baltymingi pašarai. Kuo pašaras labiau baltymingas, tuo gyvulių išmatose daugiau fosforo, o fosforas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko mūsų vidaus vandens telkiniuose ir jūroje didėja eutrofikacija – reiškinys, kai dėl organinių medžiagų pertekliaus ima sparčiai daugintis dumbliai bei prasideda spartus vandens telkinio užaugimas (plačiau aprašyta ŽL Nr. 9).

7. Socialinės pasekmės yra tokios didelės, kad vien šis GMO pramonės aspektas turėtų būti pakankamas argumentas nutraukti jos plėtrą ir uždrausti apskritai:

– GM augalų ūkiai „okupuoja” trečiųjų šalių žemes, žmonės nuvaromi nuo savo žemės, kad ten galėtų kurtis milžiniški ūkiai. Užsienio korporacijos superka žemes arba išsinuomoja jas labai ilgam laikui už labai mažą kainą, nuo žemės nustumiami vietos žmonės, kurie, kad nemirtų badu, lenkia nugaras genetiškai modifikuotų sojų plantacijose. Tos plantacijos skirtos ne skurstančių šalių maitinimui, o pašaru aprūpinti visos JAV ir Europos Sąjungos kiaulių kompleksus bei paukštynus (tai plačiau aprašyta ŽL Nr. 9).

– Žemės ūkis naudojant GMO gali būti tik stambus, todėl naikina smulkiuosius ūkius, taip atnešdamas bedarbystę. Tai ypač aktualu Lietuvai, nes viena iš Lietuvos raidos galimybių – žemės ūkio, ypač ekologinio, plėtra. Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje turėtų būti viena iš prioritetinių šakų. Todėl, leidus Lietuvoje auginti, kad ir su apribojimais, GMO, būtų sužlugdyti ekologiniai ar kiti jautrūs GMO poveikiui (pvz., bičių) ūkiai.

– Vienas didžiausių argumentų, kuriuos skelbė GMO naudojimu pramonėje suinteresuotos kompanijos, buvo tas, kad GMO išgelbės pasaulį nuo bado. Tačiau badaujančių žmonių skaičius per 10 metų nuo pusės milijardo išaugo iki vieno milijardo, o skurstančios valstybės tapo dar silpnesnės tiek ekonomiškai, tiek socialiai, tiek visuomenės sveikatos požiūriu dėl jau minėto GMO naudojimo pramonėje poveikio. Bado problema taip ir liko neišspręsta, nes ji kyla ne dėl maisto trūkumo. Maisto yra, tačiau skurstančios šalys jo negali įpirkti. Europoje išmetami didžiuliai kiekiai nerealizuotų maisto produktų, tačiau maisto kainos visvien laikomos nepagrįstai iškeltos, nes pramonininkams ekonomiškai labiau apsimoka dalį parduoti labai brangiai, o kitą dalį išmesti, nei realizuoti visą produkciją už kainą, atitinkančią realią produkto vertę.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: