PVM lengvatomis – prieš GMO

Lietuvos rinkoje daugėja mėsos, pieno ar kiaušinių, gautų iš genetiškai modifikuotais (GM) pašarais šertų ar GM vaistais gydytų gyvūnų. Produktų be GMO gamintojai ta proga siūlo mažinti jų produkcijai PVM. Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO” teigta: „Šiandien parduotuvių prekystaliuose nėra nė litro pieno, nė vieno kiaušinio, nė vieno mėsos kilogramo, kuriame nebūtų GMO.”

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos „Agrokoncernas” įmonių grupės prezidentas bei savininkas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis informavo, kad nemaža dalis ūkininkų gyvuliams naudoja pašarus ar vaistus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), o pašarai be GMO į Lietuvą esą apskritai yra nevežami. Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius pridūrė, kad GMO turinčius pašarus naudoja jau apie 40 procentų šalies ūkininkų, o ES šis skaičius esą dar didesnis. Gamtosaugininkas atkreipė dėmesį, kad GMO Europoje tapo neatsiejama maisto dalimi, todėl galiausiai buvo nustatyta minimali leistina GMO norma maisto produktuose – 0,9 procento. „Tas minimalus GMO kiekis, kurio nereikia ženklinti, yra minimalus ne tuo aspektu, kad jis nėra kenksmingas sveikatai, bet minimalus tuo aspektu, kad tokio kiekio Europoje jau neįmanoma išvengti”, – teigė jis. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl genetiškai modifikuoto maisto, GM pašarais šertų ar GM vaistais gydytų gyvulių produktų – mėsos, pieno ar kiaušinių, ženklinti apskritai nereikia.

Grėsmė – ir su ženklais, ir be jų

Pasak spaudos konferencijos dalyvių, GMO paplitimas augalinėse kultūrose kelia grėsmę maisto pramonei ir žmonių sveikatai. „Yra dvi grupės GMO: viena – tai herbicidams atsparūs GMO. Tai yra papildomas pesticidų kompanijų verslas siekiant padidinti savo pesticidų apyvartą, kad būtų auginami tik tokie GMO, kuriems būtų reikalingi jų pesticidai. Ir antra grupė – tai GMO, atsparūs vabzdžiams kenkėjams, nes kiekviena tokio augalo ląstelė gamina vadinamąjį betatoksiną. Ilgą laiką buvo manoma, kad betatoksinai kenkia tik vabzdžiams, bet pastaruoju metu padaryti tyrimai neva nustatė, kad jie kenksmingi ir žinduoliams, taip pat ir žmonėms. „Balandžio mėnesį Prancūzijos Caen universiteto mokslininkai nustatė, kad betatoksinai, esantys GMO, žudo žmonių ląsteles”, – pasakojo A.Gaidamavičius. R.Karbauskis pabrėžė, kad per pašarus į neženklinamus gyvulinius produktus patenkantys GMO gali būti tiek pat, o kartais net labiau kenksmingi: „Žmonės nė nenutuokia, kad neženklintas kiaušinis gali būti daug didesnė bėda, grėsmė nei šlakelis aliejaus, pažymėto kaip genetiškai modifikuotas produktas.”

Gamtosaugininko teigimu, GMO patekus į gyvulinės kilmės produktus, pavyzdžiui, pieną, žmonių sveikatai iškyla trys pagrindiniai pavojai: „Pirmas pavojus yra transgeninė DNR. Tai genetiškai modifikuota DNR. JAV Federalinė maisto ir vaistų tarnyba jau seniai įrodė, kad gyvulinėje produkcijoje transgeninė DNR iki galo nesuskyla, o ypač piene. Ji sukurta taip, kad labai lengvai priimtų svetimus genus, bet ji lygiai taip pat lengvai tuos genus ir atiduoda, pirmiausiai žarnyno mikroorganizmams, bakterijoms ir virusams. Taip vyksta vadinamasis horizontalus genų pernešimas. Virusams ir bakterijoms pernešami nepageidaujami genai, pavyzdžiui, atsparūs antibiotikams (nes visi komerciniams tikslams sukurti GMO yra atsparūs antibiotikams). Antras pavojus, kaip aš jau minėjau, kyla dėl betatoksino, kai dėl GMO vartojimo žmogaus viduje gali prasidėti betatoksino sintetinimas, kuris įrodyta, kad yra kenksmingas. Trečiasis – tai „gliukosatų” (GlucoSat) likučiai, atsirandantys dėl to, kad auginant GM produkciją, ypač soją, yra naudojama labai didelė herbicidų koncentracija, todėl iš GM sojos pagaminti pašarai yra persisunkę „gliukosatų”. Toks produktas šeriamas gyvuliams, o po to „gliukosatai” patenka ir į mūsų organizmą. (…) Įrodyta, kad pernelyg didelė „gliukosatų” koncentracija sukelia mutacijas, vėžį, nevaisingumą, o dabar ir naują ligą – botulizmą. Anksčiau tai buvo labai reta liga tarp gyvūnų, ypač karvių, bet dabar ima dažnėti dėl to, kad tie nuodai („gliukosatai” – aut. pastaba), patekę į karves organizmą, žudo naudingą mikroflorą, kovodavusią su botulizmo bakterijomis, kurių aplinkoje yra apstu. Tai labai sunki liga, ji gali sukelti net raumenų paralyžių”.

Lietuvos rinkoje – ES patikrinti GMO

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė „Atgimimui” nurodė, kad visi ES leidžiami GMO organizmai yra prieš tai patikrinti specialistų: „Europos Sąjungoje genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni iš labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais nei tais, kurie keliami tradiciniam maistui. Ištiriama ir analizuojama produkto sudėtis, jame esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą, ir kiti veiksniai. Tyrimai atliekami ir vertinant genetiškai modifikuotų produktų poveikį gamtai, ją supančiai aplinkai. Europos Sąjungoje naujų GMO turinčių augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai, ekspertai vertindami riziką įsitikina, kad šie produktai yra saugūs žmonių sveikatai.” ES yra įteisintos daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, kurios naudojamos maisto pramonėje, tai 20 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 2 sojos veislės. Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, tačiau pernai maisto pramonės rinkoje buvo prekiaujama 7 pavadinimų margarinais, tepiais riebalų mišiniais, 26 pavadinimų genetiškai modifikuotais augaliniais aliejais, 43 pavadinimų saldumynais, 1 pavadinimo majonezu ir 97 pavadinimų kulinariniais gaminiais, kurių sudėtyje buvo genetiškai modifikuotų sojų produktų ar jų komponentų.

Vėl siūlomos PVM lengvatos

Pažėrę bauginančios informacijos apie GMO keliamus pavojus, spaudos konferencijos dalyviai nepasiūlė Lietuvoje jų uždrausti ar kaip nors riboti. Tinkama išeitis, jų manymu, – mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gaminiams be GMO. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad tai taptų paskata ūkininkams ir tuo pat metu leistų vartotojams rinktis geresnės kokybės prekę už tą pačią kainą kaip ir produktą, kurio sudėtyje yra, ar kurį gaminant buvo naudojamos GMO. „Ar gali ūkininkai užauginti produkciją be GMO? Be abejo, gali. Ne visi ūkininkai ir šiandien apskritai naudoja soją pašaruose (…) Labai paprastas dalykas, atpiginkime produktą, kur nebūtų GMO, tai yra sumažinkime jam PVM”, – teigė jis. Maisto produktų gamintojai siūlo mažinti PVM tarifą maisto produktams be GMO nuo 21 iki 9 procentų.

Vitalija Kolisova

www.atgimimas.lt, http://www.sxc.hu nuotr.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: