Kas bendro tarp pieno, mėsos, kiaušinių ir GMO?

Jeigu manęs kas nors paklaustų, kas Lietuvoje atsakingas už sveiko maisto politikos formavimą, aš nežinočiau, ką atsakyti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga tik už kontrolę. Sveikatos ministerija tik perrašo iš Briuselio nuleistas direktyvas. O jeigu kuris nors Seimo narys pateikia įstatymo pataisą, kuri įneštų naujovę maisto saugos srityje, tai šio Seimo Europos teisės departamentas kaip užsikirtusi plokštelė ima kartoti: „Prieštarauja Europos Sąjungai“.

Kam tarnauja Europos maisto saugos agentūra?

Toje Europos Sąjungoje visuomenė vis garsiau kalba apie „maisto suverenumą“, kurį kasdien vis labiau prarandame. Europos Komisija ir jai pavaldi Europos maisto saugos agentūra, sutrumpintai vadinama EFSA, jau taip apkerpėjo GMO lobistais, kad tik pačios visuomenės protestų dėka mes dar apskritai galime rasti genetiškai nemodifikuoto maisto. Ši, už 300 milijonų europiečių sveikatą atsakinga agentūra (EFSA), jau daugybę kartų įsipainiojo į viešųjų ir privačių interesų konfliktus, dėl ko Europos Parlamentas šiuo metu yra sustabdęs šios agentūros biudžeto svarstymą. Ne išimtis ir pastaruoju metu Europoje vis nenutylantis skandalas, kurį sukėlė Prancūzijos mokslininkų grupės atliktas genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 ilgalaikio poveikio sveikatai tyrimas. Profesorius G.E. Seralini ir jo komanda nustatė, kad šie „Monsanto“ kompanijos sukurti kukurūzai jais maitintoms žiurkėms po dviejų metų iššaukė daugybinius auglius. Tuo tarpu minėta EFSA agentūra ne tik kad rimtai nepanagrinėjo šio tyrimo, bet copy/paste principu perrašė „Science Media Centre“ mokslininkų, už kurių nugarų stovi ta pati JAV kompanija „Monsanto“, kritiką. Žinoma, kad pripažinti savo klaidą, ypač jeigu dėl jos sukeltas pavojus milijonų europiečių sveikatai, yra nemalonu, tačiau įžūlumo viršūnė yra ta, kad neigiamą prof. Seralini tyrimo įvertinimą paruošė tas pats EFSA agentūros ekspertas Andrew Chesson, kuris 2003 metais ir uždegė žalią šviesą būtent šių genetiškai modifikuotų kukurūzų (NK603) vartojimui maistui ir pašarams. Europos Komisija po to nepasikuklino vieną buvusį „Monsanto“ kompanijos darbuotoją paskirti EFSA agentūros valdybos nariu. Darbuotojų migracija tarp EFSA ir didžiųjų GMO korporacijų vyksta nuolat ir tai smukdo europiečių pasitikėjimą šią agentūra, kaip ir pasitikėjimą tuo, ką randame prekybos centrų lentynose.

Kodėl reikėtų ženklinti ir gyvulinę produkciją, gautą naudojant GM pašarus?

Jau keletą metų visuomeninės organizacijos reikalauja, kad gyvulinė produkcija būtų specialiai paženklinta, jei ji gauta iš genetiškai modifikuotais pašarais šeriamų gyvulių ir paukščių. „Greenpeace“ organizacija šiuo klausimu surinko milijoną (!) parašų. Iš Europos Komisijos ir EFSA agentūros – jokios reakcijos. Europos vartotojai, pirkdami mėsą, pieną ir kiaušinius, toliau lieka nežinioje. GMO šalininkai teigia, kad specialiai ženklinti gyvulinę produkciją nėra reikalo, nes genetiškai modifikuoti baltymai organizme suskaidomi iki amino rūgščių ir jokio pavojaus sveikatai nebekelia. Tačiau jei tie baltymai būtų taip 100 proc. suskaidomi, tai žmonės nebūtų alergiški nei riešutams, nei sojai, nei kitiems baltyminiams produktams, mat alergines reakcijas sukelia ne amino rūgštys, o baltymai. Kuomet nesuskaidyti ar nepilnai suskaidyti baltymai nukeliauja į plonąją žarną ir pro jos itin laidžias sieneles patenka į kraują – šiems baltymams alergiško žmogaus imuninė sistema ima reaguoti. Dauguma maisto alergijų atsirado nuo nenatūralaus, chemizuoto maisto, tad baltymai ar transgeninė DNR, patekę į kraują iš genetiškai modifikuotų organizmų, teoriškai turėtų pasižymėti dar didesniu alergizuojančiu poveikiu. Tačiau kol transgeninės DNR išliekamumas ir jos realus poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas, turime faktų, kad su gyvuline produkcija gauname visą „puokštę“ kitų nuo GMO neatsiejamų ingredientų.

Visų pirma, tai „Roundup“ pesticido veiklioji medžiaga glifosatas arba kiek mažiau toksiškas jo skilimo produktas aminometilo fosfoninė rūgštis. Dauguma GMO yra sukurti taip, kad būtų atsparūs „Roundup‘ui“, todėl šio pesticido likučių koncentracija genetiškai modifikuotuose produktuose yra didesnė nei įprastai. Šiais metais Leipcigo universiteto mokslininkai Dirk Brändli ir Sandra Reinacher paskelbė sensacingus tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad Berlyno gyventojų šlapime glifosato koncentracija 5-20 kartų viršija normą, leidžiamą geriamajame vandenyje. Vienintelis paaiškinamas šio pesticido šaltinis organizme – maistas ir ypač gyvulinės kilmės maistas, nes gyvuliai šeriami gausiai „Roundup‘u“ apdorojamais genetiškai modifikuotais augalais.

Antras nemalonus toksinas, dalyvaujantis maisto grandinėje, yra vadinamasis BT toksinas. Dar 2007 metais, būdamas GMO valdymo ir priežiūros komiteto nariu su vienu VDU profesoriumi diskutavau, kiek šis toksinas, kurį augalas gaminasi tam, kad būtų nuodingas vabzdžiams-kenkėjams, gali būti kenksmingas pačiam žmogui. Tuomet profesorius mane įtikinėjo, kad BT toksinai veikia tik bestuburius, nes tokias išvadas buvo pateikusi minėta EFSA agentūra. Šiuo metu yra jau 19 studijų, kurios įrodo, kad BT toksinai neigiamai veikia ne tik bestuburius, bet ir peles bei žmogaus ląsteles. Kad šie toksinai yra plačiai paplitę augalinę ar gyvulinę GMO produkciją vartojančių žmonių metabolizme, 2011 metais įrodė Šerbruko universitetinės ligoninės (Kvebekas, Kanada) gydytojai. Jie nustatė, kad minėtas toksinas randamas 93 proc. nėščių moterų kraujyje, 80 proc. – ką tik gimusių kūdikių ir 67 proc. – nenėščių moterų.

Genetiškai modifikuoto maisto „ingredientų“ sąrašą galima tęsti, bet turėtų užtekti ir pirmųjų dviejų, tam kad būtų paženklinta ne tik augalinė GMO produkcija (kaip aliejus, kuris yra palyginti nekaltas, nes jame nėra genetiškai modifikuotų baltymų), bet ir visa gyvulinė produkcija, gauta šeriant gyvulius genetiškai modifikuotais pašarais. Žmogus yra mitybinės grandinės pačiame gale ir jame susikaupia visas „gėris“, keliaujantis nuo genetiškai modifikuotų pasėlių iki naminių gyvulių ir pagaliau mūsų lėkštės.

Visuomenė reikalauja teisės rinktis

Nereikia stebėtis, kodėl gyvulininkystės kompleksų savininkai nebijo naudoti genetiškai modifikuotų pašarų. Juk tie bekonai arba broileriai tiek ilgai negyvena, kad juose pasimatytų kažkas labai blogo. Beje, kiek žinau paršavedėms kiaulėms genetiškai modifikuoto pašaro neduodama arba jo duodama daug mažiau. Taip pat nereikia tikėtis, kad Europos Komisija, EFSA ar kuri nors kita biurokratinė institucija ims ir savo iniciatyva apgins mūsų, vartotojų teisę rinktis. Šią teisę reikės išsikovoti patiems. Ilgai ir kantriai. Jeigu visuomenė nebus abejinga ir nesitaikstys su dvigubais standartais, kuriuos taiko EFSA, iniciatyvą ims rodyti prekybininkai ir gamintojai.

Asmeniškai kreipiuosi į pieno perdirbėjus. Lietuvoje jau yra stambių pieno tiekėjų, kaip pvz., Ramūnas Karbauskis, kurie visiškai atsisakė naudoti genetiškai modifikuotą soją savo karvių ūkiuose. Vietoj to jie perka nemodifikuotą, nors ir 10 proc. brangesnę soją. Kodėl jums neatidarius nors vieną pieno produktų liniją, kurioje būtų švarus pienas iš karvių, kurios nemaitinamos GMO? Taip Lietuvoje būtų pradėta ženklinti gyvulinė produkcija „be GMO“, nes ženklinimo „su GMO“, matyt, dar reikės palaukti.

Šią savaitę Lietuvoje buvo vykdoma akcija, kurios metu pirkėjai masiškai prekybos centruose prie gyvulinių produktų padėdavo lapelius su užrašu „produkto sudėtyje yra GMO“. Galbūt tokios akcijos paskatins prekybininkus pasidomėti mėsos, pieno, kiaušinių kilme ir pagaliau atsiras tokie produktai, dėl kurių būtume tikri, kad jiems gauti nebuvo naudoti genetiškai modifikuoti pašarai. Net neabejoju, kad paklausa tokiems, švariems nuo GMO, produktams – tikrai būtų. Seimo pareiga – įvairiomis mokestinėmis priemonėmis užtikrinti, kad ūkininkai ir perdirbėjai tokius produktus tiektų nepatirdami nuostolių.

Esame pirmi pataikaudami Briuseliui, bet paskutiniai gindami savo žmonių interesus

Taip pat kreipiuosi į mūsų parlamentarus – esamus ir būsimus, kuriems piliečiai patikės ketverius ateinančius metus valdyti valstybę. Na, nebūkime mes susitaikėliai, klusniai vykdantys viską, ką įsakmiai nuleidžia Europos Komisija. Imkime pavyzdį iš Prancūzijos, kuri uždraudžia savo šalyje vieną GMO veislę po kitos, pasimokykime iš Lenkijos, kaip ši gina savo maisto rinką, pasekime Latvijos žmonių vieningumo pavyzdžiu, kur visos savivaldybės pasiskelbė laisvomis nuo GMO zonomis, pagaliau išdrįskime padaryti tai, ką padarė Vengrija ir įsirašykime į savo Konstituciją, kad Lietuvoje draudžiami GMO pasėliai. Esame maža šalis ir turime tik du pasirinkimus: arba ir toliau prekiauti GM pašarais užauginta produkcija ir niekuo neišsiskirti, arba atsisakyti GMO apskritai ir kilstelti mūsų žemės ūkio produkcijos kartelę aukščiau, kad prekės ženklas „Made in Lithuania“ savaime reikštų sveiką ir saugų maistą.

Andrejus Gaidamavičius

3 Komentaras »

  1. Gytis said

    geras straipsnis, tuoj pat platinu pažystamiems….Mūsų visuomenė ritasi žemyn kasdien…ir tik entuziastų pagalba dar gauname galimybę gintis nuo politikos, kuri jau daro įtaką net mūsų organizmo ateities sandarai…

  2. Dainora said

    Aciu uz straipsni ir zinias. aciu uz jusu iniciatyva ir indeli i ziniu skleidima.
    Sekmes ir geru ideju kaip pasiekti “Lietuva be GMO”.
    3-ju vaiku mama.

  3. Daiva said

    Pritariu Dainorai ir Gyciui, dekoju straipsnio autoriui ir prasau kitu dar abejojanciu labiau susidometi siomis baisiomis seklomis, ju produktais ir kokia pasekme tai daro musu vaiku ateiciai.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: