Sociologo komentaras. Aplinkosauginės problemos pasaulio gyventojų akimis

2012 m. “Žalioji Lietuva” Nr.3 (350) buvo pristatyti tyrimo duomenys apie Lietuvos gyventojams aktualiausias aplinkosaugines problemas. Tarptautinio socialinio tyrimo programa (International Social Survey Programme – ISSP) sudaro galimybę palyginti Lietuvos gyventojų nuomones su kitų pasaulio šalių gyventojų nuomonėmis. 2010 – 2011 metais 32 pasaulio šalyse visuose pasaulio regionuose buvo vykdoma šios programos apklausa tema “Aplinka”, o visų šalių respondentams pateikti vienodi klausimai.

Paveiksle pateikiami kai kurių aplinkosauginių problemų vertinimai. Pateikiami penkių šalių su aukščiausiais atsakymų procentais bei Lietuvos rezultatai. Apklausų rezultatai rodo, kad apklaustų šalių gyventojams aktualiausios aplinkosauginės problemos yra oro tarša (21,9 %), klimato kaita (14,7 %) bei vandens tarša (12,4 %).

Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojų nuomonės labai skiriasi pagal šalių išsivystymo lygį bei pagal pasaulio regionus. Besivystančių šalių gyventojams aktualiausios yra “čia ir dabar” problemos, susijusios su pagrindiniais poreikiais – geriamuoju vandeniu bei oro kokybe. Pvz. Pietų Afrikos respublikos gyventojams aktualiausia problema yra vandens stygius (27,3 %), Čilės gyventojams – oro tarša (40,1 %). Tuo tarpu išsivysčiusių šalių gyventojai daugiausiai yra susirūpinę dėl globalių ir ilgalaikių problemų. Pvz. Japonijos gyventojai ypač išsiskiria klimato kaitos problemos vertinimu (51 % mano, kad tai aktualiausia problema jų šaliai). Šią problemą kaip vieną svarbiausių įvardina ir Skandinavijos šalių gyventojai. JAV gyventojai pagrindine aplinkosaugine problema įvardina gamtinių išteklių eikvojimą (28,2 %), kai visų šalių vidurkis – 11 %. Tuo tarpu šveicarai pagrindine problema laiko branduolines atliekas (28,7 %), kai tarp visų šalių gyventojų tik 6,5 % pasirinko šią problemą kaip pagrindinę. Kita vertus, tokie atsakymai nebūtinai priklauso nuo šalių išsivystymo lygio, bet ir nuo objektyvių geografinių ar ekonominių šalių ypatumų. Pvz. Japonijos gyventojams klimato kaita gali kelti didelį susirūpinimą dėl gresiančių cunamių. Šveicarijoje atominėse elektrinėse pagaminama apie 40 % šalies elektros energijos, taigi, nors ir priimtas sprendimas ateityje atominės energijos atsisakyti, branduolinės atliekos lieka ilgalaike problema.

Lietuvos gyventojų nuomonės, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, labiausiai išsiskiria dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų bei klimato kaitos. Tarp visų šalių, kuriose vyko tyrimas, GM maisto produktus kaip pagrindinę šalies problemą daugiausiai pasirinko Lietuvos gyventojų (19,7 %, o visų šalių vidurkis – 5 %). Klimato kaitos problematika tarp Lietuvos gyventojų, atvirkščiai, vertinama kaip menkesnė nei vidutiniškai lyginant visas šalis (5,3 % vs. 14,7 %). Tokius rezultatus gali lemti tai, kad viešajame diskurse Lietuvoje daug dėmesio skiriama GMO problematikai, ir daug mažiau – klimato kaitai.

Parengė doc. dr. Aistė Balžekienė
KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

KTU politikos ir viešojo administravimo instituto vykdomų projektų SPS ir ISSP-LT duomenys. Projektus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: