Lietuvoje nėra vieningos pozicijos dėl GMO

Su GMO rizika susiję tyrimai mokslo įstaigose vis dar ignoruojami, o valdžios institucijos neišsako vienareikšmės pozicijos GMO atžvilgiu, tačiau kasmet stebimas augantis visuomenės nepasitenkinimas ir budrumas gali turėti didelės įtakos stabdant genetiškai modifikuotų organizmų plėtrą Lietuvoje.

Aplaidumas valstybiniu mastu

Žiniasklaida paskleidė informaciją apie Prancūzijos mokslininkų atliktą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio tyrimą, kurio metu žiurkės buvo dvejus metus maitintos korporacijos „Monsanto” genetiškai modifikuotais kukurūzais. Tyrimas atskleidė, kad šios mitybos rezultatas – masiniai vėžiniai susirgimai.

Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotas produktas prieš patekdamas į rinką privalomai turi būti tiriamas tik 3 mėnesius. Ši tyrimo trukmė akivaizdžiai formali ir nepakankama gauti patikimus duomenis, tiriant genetiškai modifikuotų organizmų poveikį sveikatai.

Kano universiteto (Prancūzija) profesoriaus Gilles Ericas Seralini nuomone, su žiurkėmis atlikto tyrimo rezultatai patvirtina už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų neatsakingą požiūrį į visuomenės sveikatą. Tokie tyrimai, mokslininko nuomone, turėjo būti atlikti prieš suteikiant leidimus pardavinėti šiuos sveikatai pavojingus produktus. Korporacijos „Monsanto” genetiškai modifikuoti kukurūzai Europoje įvežami ir auginami leidus Europos Komisijai.

Kaip GMO susiję su herbicidu „Roundup”?

Minėtame tyrime kalbama apie genetiškai modifikuotų kukurūzų ir herbicido „Roundup” įtaką tiriamoms žiurkėms. Koks ryšys tarp GMO ir herbicidų? Dauguma herbicidų yra sukurti veikliosios medžiagos – glifosato – pagrindu. Plačiausiai naudojamas yra korporacijos „Monsanto” glifosatinis herbicidas, žinomas kaip „raundapas” („Roundup”). Biologo Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, glifosatas daro radikalią įtaką augalų metabolizmui: neleidžia juose susidaryti amino rūgštims ir augalas žūva. Tai plataus sisteminio veikimo cheminis junginys, žudantis beveik visus žaliuosius augalus. Priklausomai nuo medžiagų apykaitos greičio, pažeisti augalai žūsta per kelias dienas. Dėl informacijos stokos žmonėms sunku suprasti, kodėl augalus žudantis herbicidas nenužudo genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų ir kitų augalų. Iš tiesų „Roundup” buvo sukurtas kovai su piktžolėmis prieš augalų sėją, sėjama buvo tik praėjus tam tikram laikui po purškimo. Deja, vėliau buvo sukurti genetiškai modifikuoti (GM) augalai, atsparūs glifosatui, todėl dabar juos galima purkšti bet kada ir net kelis kartus tiesiai ant pasėlių – piktžolės išnyksta, o atsparios glifosatui GM kultūros išlieka. Šis metodas efektyvus, tačiau glifosato likučiai nuolat patenka į aplinką ir gyvūnų bei žmonių maisto grandinę. Tokius genetiškai modifikuotus augalus kuria tos pačios korporacijos („Monsanto”, „Bayer” ir kt.), kurios masiškai platina herbicidą „Roundup” ir jo analogus.

Taigi genetiškai modifikuoti organizmai kelia grėsmę ir dėl neištirto genetinės manipuliacijos poveikio sveikatai bei aplinkai, ir dėl masiškai naudojamų glifosatinių herbicidų GM augalų auginimo procese.

Kodėl GMO tyrimai pasmerkti užmarščiai?

Nors pastarasis Prancūzijoje atliktas tyrimas su žiurkėmis stipriai atkreipė žiniasklaidos dėmesį, tiriant su GMO susijusias rizikas, jis yra vienas iš daugelio, parodęs neigiamus rezultatus. 2009 metų pradžioje tam pačiam prof. Gilles Ericas Seralini ir jo komandai iš Kano universiteto (Prancūzija) pavyko įrodyti, kad netgi labai nedidelė „Roundup” herbicido dozė sukelia žmogaus ląstelių mirtį. Prof. G. E. Seralini pateikė tyrimo išvadas, kad kasdienis glifosato buvimas mūsų aplinkoje, nesvarbu ar tai būtų javų pasėlių „džiovinimas”, ar genetiškai modifikuotų kultūrų naudojimas gyvūnų pašarams, galų gale pasiekia patį žmogų ir sukelia jo organizmo ląstelių pažeidimus.

Deja, tokie tyrimai reikalingo visuomenės ir valdžios institucijų dėmesio kol kas nesulaukė, o jų rezultatai ir toliau ignoruojami. Visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas” atstovo Egidijaus Čibirausko teigimu, su GMO susijusių rizikų tyrimai yra labai brangūs, tačiau tokių tyrimų stoką lemia ne jų kaina. Mokslininkai, kurie imasi tirti GMO poveikį aplinkai ir sveikatai, patiria didžiulį spaudimą, praranda darbą, sulaukia kolegų pasmerkimo. GMO korporacijų deleguoti lobistai mokslo institucijose bei politikų rate deda didžiules pastangas stabiliai įsitvirtinti visame pasaulyje. Savaime aišku, genų inžinerija bei herbicidų platinimu užsiimančios korporacijos nepageidauja, kad į viešumą išlįstų kokia nors neigiama informacija apie GMO. Tos pačios korporacijos, užsakinėdamos GMO tyrimus, kontroliuoja, kurie rezultatai bus paviešinti,o kurie liks paslaptyje.

Visi mes „bandymų žiurkės”?

Korporacija „Monsanto” teigia, kad herbicidas „Roundup” nei gyvūnams, nei žmonėms nėra toksiškas. Tačiau stebimas glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose verčia nerimauti. Tarptautinės aplinkosauginės organizacijos „Žemės draugai” (Friends of the Earth International) duomenimis, ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime. Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai”, Vokietijos mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Tyrimo rezultatus paskelbė vokiečių mokslininkai Dirk Brändli ir Sandra Reinacher („Journal fur Okologie, Weinbau und Klimafarming”, 2012/1).

Klaidina tyčia ar dėl išmanymo stokos?

Kai kurie informaciniai kanalai bandė skleisti prieštaringą informaciją, GMO vadindami ekologišku produktu, o biotechnologijų mokslo reklamai bei agitacijai už genų inžineriją skiriamos nemažos lėšos bei pasitelkiami autoritetingi mokslininkai. Lietuva ne išimtis.

Prof. Antanas Svirskis, jau ilgą laiką bandantis atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į genetiškai modifikuotų kultūrų ir didžiuliais kiekiais naudojamų herbicidų keliamą pavojų, teigia, kad Lietuvos žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai bei radijo laidos apie GMO tikrai labai aktualios, bet nepakankamai informatyvios ar net klaidinančios. Profesorius pastebi, kad klausytojų klausimai kartais būna kvalifikuotesni nei laidos dalyvių atsakymai.

Viešojoje erdvėje pasigirsta klaidinančių GMO palyginimų su augalų selekcija bei tokios absurdiškos informacijos, kaip kad GM augalų auginimas mažina pesticidų naudojimą. Tuo tarpu, prof. A. Svirskio duomenimis, yra atvirkščiai – vien GM sojų, atsparių herbicidui „Roundup”, įdiegimas į gamybą padidino glifosatų vartojimą kelis kartus.

GMO šalininkų teigimu, iš GM augalų išspaustas aliejus bei kiti pagaminti maisto produktai nekenksmingi. Randame mikrobiologijos ir biotechnologijos mokslo atstovų pasisakymų, esą aliejuje jokios genetinės modifikacijos nėra ir negali būti, nes aliejus yra riebalų rūgštys, o genas visada įterpiamas tik į baltymą. Biologas Andrejus Gaidamavičius patikslina, kad tokiu atveju genai įterpiami tik į baltymų sudėtį, bet genai koduoja ir riebalų rūgštis, ir angliavandenius, ir kitas medžiagas. Pavyzdžiui, rapsai specialiai modifikuojami taip, kad jų aliejuje būtų mažiau eruko rūgšties, vadinasi, aliejus jau genetiškai modifikuotas.

Prof. Antanas Svirskis patvirtina, jog literatūroje apstu duomenų apie tai, kad genetiškai modifikuotų DNR ir jų fragmentų randama ne tik baltymuose, bet ir aliejuose.

GMO jau ilgą laiką ant mūsų stalo

Į Lietuvą galima įvežti daugiau nei 30 ES įteisintų genetiškai modifikuotų augalų veislių, kurios gali būti naudojamos maisto pramonei: 20 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 2 sojų pupelių veislės. Nors produktai, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, turi būti ženklinami, dalis GMO patenka ant mūsų stalo per gyvulinės kilmės produktus, to nežinant ir neturint galimybės sužinoti.

Kiaušiniai, pienas bei mėsa užteršiami genetiškai modifikuotais organizmais, kurie į produktus patenka per genetiškai modifikuotus pašarus ar jų mišinius.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose bei pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES nereikalauja žymėti per pašarus GMO užterštos gyvulinės kilmės produkcijos. Lietuvoje tokia produkcija taip pat nėra ženklinama.

Biologo Andrejaus Gaidamavičiaus duomenimis, per pašarus į gyvulio organizmą patenkanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma, tad ji aptinkama ne tik mėsoje ar kiaušiniuose, bet ir piene. Dėl nesveikos mitybos (pvz., kai baltymingas maistas apveliamas krakmolu ir riebalais) ne iki galo suskaidyti ar nesuskaidyti baltymai iš skrandžio patenka į plonąją žarną, o pro jos itin laidžią sienelę – į kraują. Tai dažnai iššaukia alergines reakcijas. Genetiškai modifikuoti baltymai šiuo požiūriu yra dar pavojingesni nei įprasti.

Mokslininkas akcentavo ir tai, kad didelė dalis GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad jie žudo žmogaus ląsteles.

Be to, kaip jau buvo minėta, GMO pašarai yra užteršti glifosatu. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, anot A. Gaidamavičiaus, būtų nusikaltimas.

Prof. Antanas Svirskis patvirtina, kad beveik visi į Lietuvą įvežami baltymingi pašarai ir jų mišiniai yra genetiškai modifikuoti ar turi GMO savo sudėtyje, todėl sunku surasti gyvulių ir paukščių mėsos bei pieno produktų, pagamintų nenaudojant GM pašarų. Profesorius primena, kad GM augalus nupurškus herbicidu „Roundup”, vyksta sinerginis poveikis ir tokių augalų toksiškumas padvigubėja.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas perspėja, kad iki šiol tik Žemės ūkio rūmai, vienijantys visas žemdirbių organizacijas, savo sprendimu pritarė visiškam GMO auginimo Lietuvoje draudimui. Kitų institucijų požiūris nėra vienareikšmis. Anot jo, dėl neaiškios valstybės pozicijos GMO plėtros šalyje klausimu, grėsmių dėl gyventojų sveikatos ir šalies ateities tik daugės.

„Roundup” masiškai naudojamas Lietuvoje

Herbicido „Roundup” gamintoja „Monsanto” skatina vis platesnį šių nuodų panaudojimą. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė reklamos apie „specialiai sukurtos „Roundup” formulės panaudojimą prieš pat javų ir rapsų derliaus nuėmimą”. Anoniminėje reklamoje pabrėžiama, kad „Roundup”, naudojamas prieš derliaus nuėmimą, gali padėti sutaupyti apie 2 žmogaus darbo valandas nuimant derlių 10 ha javų plote, sutaupyti dyzelinio kuro, sumažinti mikotoksinų infekcijos riziką, papildomai dar kartą sunaikinti piktžoles ir t.t. Pabaigoje smulkiomis raidelėmis parašyta: „Nenaudokite Roundup sėkliniams javams”.

Prof. Antanas Svirskis teigia, kad naudojant šiuos herbicidus baigiant bręsti javams ar rapsams, jie patenka ant grūdo paviršiaus ir sudaro ilgai išsilaikančią plėvelę, kuri išlieka net per žiemą išlaikytuose grūduose ir stipriai sumažina jų daigumą. Todėl glifosatą prieš derliaus nuėmimą naudoti sėklai skirtuose pasėliuose kategoriškai draudžiama.

Profesoriaus teigimu, nupurkštuose grūduose herbicido „Roundup” plėvelė yra kur kas pavojingesnė nei per žiemą išlaikytuose grūduose. Labai dažnai ką tik nukulti grūdai vežami į malūnus, elevatorius arba tiesiogiai naudojami maistui, gyvuliams, paukščiams ir žuvims šerti. Anot prof. Antano Svirskio, turėtų labai susimąstyti dietinės sėlenų duonos valgytojai, nes didelė tikimybė, jog ten didžiausi nuodo „Roundup” likučiai. Dalis žemdirbių vengia naudoti „Roundup” prieš derliaus nuėmimą, tačiau elevatoriuose ir malūnuose niekas neregistruoja, kokius grūdus atveža, ir pila juos į bendrą aruodą. Profesorius kviečia nebūti abejingiems GMO bei pesticidų propaguotojų ir prekeivių nusikalstamai veiklai: „Tai ekocidas mūsų nykstančiai tautai”.

Herbicido „Roundup“ gamintoja „Monsanto“ skatina vis platesnį šių nuodų panaudojimą. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė reklamos apie „specialiai sukurtos „Roundup“ formulės panaudojimą prieš pat javų ir rapsų derliaus nuėmimą“. Turėtų labai susimąstyti dietinės sėlenų duonos valgytojai, nes didelė tikimybė, jog ten didžiausi nuodo „Roundup“ likučiai.

Lietuvos gyventojai nepasiduoda GMO propagandai

2010 m. atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės dėl genetiškai modifikuotų organizmų tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu. Tyrimas atskleidė, kad GMO tema šalies gyventojams tampa vis labiau pažįstama. Tik 4 proc. apklaustųjų buvo nieko negirdėję apie genetiškai modifikuotus organizmus. Visuomenėje stiprėja neigiamos nuostatos GMO atžvilgiu. Padidėjo neigiamai GMO vertinančiųjų procentas (nuo 51 proc. 2008 m. iki 58 proc. 2010 m.). Dar didesnė dalis respondentų nurodė manantys, jog GM produktai gali turėti poveikį žmogaus sveikatai (nuo 72 proc. 2008 iki 83 proc. 2010 m.).

Į klausimą, „ar vartojate genetiškai modifikuotus maisto produktus?”, net 43 proc. apklaustųjų atsakė „nežinau, nesu tikras”. Tam įtakos gali turėti nepakankamai efektyvi maisto produktų ženklinimo sistema. Kita vertus, nė vienas iš mūsų negalime būti tikras dėl gyvulinės kilmės produktų, nes GMO į juos patekę per pašarus apskritai nėra žymimi.

Ką tik paskelbti 2012 m. LR Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai patvirtina, kad GMO tema šalies gyventojams tampa vis labiau žinoma. Dauguma respondentų, t.y. 97,2 proc., yra girdėję apie šiuolaikinę biotechnologiją bei genetiškai modifikuotus produktus. Tarp gyventojų vyrauja tvirta neigiama nuomonė apie GMO saugumą – net 67,1 proc. apklaustųjų mano, kad biotechnologija ir GMO nėra saugūs. Dalis respondentų neturi tvirtos nuomonės ir tik 2,7 proc. apklaustųjų tiki genetiškai modifikuotų organizmų saugumu. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad konkrečios informacijos apie GMO taikymą mokslo, medicinos, žemės ūkio, maisto pramonės srityse ir apie šios biotechnologijos poveikį aplinkai bei sveikatai labai trūksta. Respondentų žinios apie GMO ženklinimą taip pat nepakankamos. Viena vertus, informacijos trūkumas gali sukelti įvairius nepagrįstus vertinimus, kita vertus, konkreti ir patikima informacija gyventojams padėtų išvengti neigiamo GMO poveikio jų aplinkai bei sveikatai.

Doc. dr. Aistė Balžekienė pateikia 2010-2011 metais 32 pasaulio šalyse vykdomos programos apklausos duomenis, kurie leidžia palyginti Lietuvos gyventojų nuomones aplinkos klausimais bendrame programoje apklaustų šalių kontekste. Mokslininkės teigimu, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, lietuvių nuomonės labiausiai išsiskiria dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų. Iš visų šalių, kuriose vyko tyrimas, GM maisto produktus kaip pagrindinę šalies problemą daugiausiai pasirinko Lietuvos gyventojai (net 19,7 proc. apklaustųjų juos vertina kaip didžiausią šalies aplinkos problemą, o visų šalių vidurkis – 5 proc.).

Augantis visuomenės nepasitenkinimas ir budrumas bei dalyvavimas priimant sprendimus gali turėti didelės įtakos Lietuvai išsivalant nuo esamų bei atsilaikant nuo naujų GMO invazijų.

Kristina Juozapavičiūtė

Advertisements

Komentarų: 1 »

  1. Lina said

    Ačiū autorei už šį straipsnį.
    TIkrai labai vertingas ir daug apmastyti apie savo maisto racioną skatinantis straipsnis. Buvau tikrai nustebinta, kiek informacijos dar nežinojau apie GMO, ir kaip korporacijos augina savo pelnus mainais į mūsų vartotojų sveikatą.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: