Į gamtosaugos problemas – jaunojo profesionalo žvilgsniu

Bunikyte, KazlauskaiteKokiomis priemonėmis Lietuvoje reikėtų valdyti vilko populiaciją, kaip sklaidyti visuomenėje sklandančius mitus apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir stiprinti švietimą apie biosaugą, savo įžvalgomis su ministerijos darbuotojais praėjusį penktadienį pasidalijo Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai” dalyvės Raimonda Bunikytė ir Laura Kazlauskaitė.

Nuotr. – R. Bunikytė ir L. Kazlauskaitė.

Raimondos Bunikytės parengtas Vilko populiacijos valdymo planas ir Lauros Kazlauskaitės projektas, kaip stiprinti visuomenės švietimą apie biosaugą, – tai beveik keturių mėnesių darbo Aplinkos ministerijoje rezultatas. Dalyvaudamos profesinio tobulinimo ir gerosios praktikos pritaikymo programoje „Kurk Lietuvai”, kuri Vyriausybės pritarimu buvo pradėta šiemet, jos įgijo realią galimybę konsultacinio darbo principu panaudoti savo idėjas ir įgytas žinias. JPP skirta jauniems profesionalams, kurie yra baigę aukštojo mokslo studijas užsienyje ir atrinkti konkurso būdu dalyvauti šioje programoje. Jie metams yra įdarbinami pasirinktose valstybės institucijose ir ten dirba rotacijos principu.

Raimonda Bunikytė – viena iš dvidešimties atrinktų JPP dalyvių. Ji šiemet Norvegijos mokslo ir technologijų universitete baigė gamtos išteklių valdymo, biologijos pakraipos magistro studijas. Jų metu analizavo su biologinės įvairovės nykimu susijusias aplinkosaugos problemas. Pasak Raimondos, Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, neturinti stambiųjų plėšrūnų valdymo plano. Todėl ji noriai ėmėsi rengti vilko populiacijos valdymo planą. Toks planas itin reikalingas. Jis padėtų išspręsti ir suinteresuotų grupių – medžiotojų, ūkininkų, aplinkosaugininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. – konfliktus, kurių kyla pirmiausia dėl vilkų apskaitos, jų medžioklės kvotų, dėl jų padarytos žalos ūkininkams ir pan. Raimonda išnagrinėjo esamą padėtį, susipažino su kitų šalių patirtimi, išsiaiškino pagrindinius kliuvinius vilko populiacijos gyvybingumo modeliui parengti.

Tik „taip” arba „ne” atsakyti į klausimą, ar GMO – pasaulio ateitis, ar uždelsto veikimo bomba, kita JPP dalyvė Laura Kazlauskaitė nesiryžtų. Kategoriškoms išvadoms dar labai trūksta moksliniais tyrimais paremtų argumentų. Laura yra studijavusi aplinkos inžineriją Danijoje, baigusi aplinkosaugos vadybos ir politikos magistrantūrą Švedijoje, vandens technologijų krypties studijas Nyderlanduose. Pradėjusi dirbti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento GMO skyriuje, ji suprato, kad visuomenei labai trūksta patikimos ir suprantamos informacijos apie GMO. Laura tikisi, kad savo projektu, kaip stiprinti visuomenės švietimą, prisidės lopant šią spragą.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: