Dažniausiai užduodami klausimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie genetiškai modifikuotą maistą

gmo_propaganda1. Kas yra genetinė modifikacija?

Genetinė modifikacija – tai nauja biotechnologijos sritis, kai taikant genų inžinerijos metodus vieno augalo sėklos genas perkeliamas į kito augalo sėklą. Tokiu būdu pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pavyzdžiui, paprastose sojų pupelėse baltymų masės yra 33-47 proc., o genetiškai modifikuotose – daugiau kaip 57 proc. Augalai tampa atsparūs kenkėjams ir cheminėms medžiagoms. Kitaip tariant, mažesnėmis sąnaudomis išauginamas didesnis derlius.

2. Kas yra genetiškai modifikuotas maistas?

Genetiškai modifikuotas maistas – tai maistas, kurio sudėtyje yra, kuris susideda arba yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų. Genetiškai modifikuoto maisto genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu.

3. Kokie plačiausiai pasaulyje paplitę genetiškai modifikuoti kultūriniai augalai?

Pasaulyje daugiausiai auginami ir labiausiai paplitę genetiškai modifikuoti augalai – sojos, medvilnė, rapsas ir kukurūzai. Genetiškai modifikuotos sojos sudaro 55 proc. visų sojų užimamų plotų, medvilnė – 21 proc., rapsai – 16 proc., kukurūzai – 11 proc.

JAV – viena pirmųjų valstybių, kur pradėti auginti genetiškai modifikuoti augalai, jie dabar sudaro 68 proc. Šioje šalyje įteisinta daugiau nei 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių – kukurūzų, pomidorų, bulvių, kviečių, melionų, ryžių, burokų, braškių, moliūgų, vynuogių, agurkų, žirnių, salotų ir kt. Tačiau maistui patvirtintos tik 52 augalų veislės.

Genetiškai modifikuoti augalai taip pat auginami Argentinoje (23 proc.), Kanadoje (7 proc.), Kinijoje (1 proc.). ES valstybėse auginama 1 proc. visų pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų (Prancūzijoje, Ispanijoje ir kt.).

4. Kokios genetiškai modifikuotos augalų veislės įteisintos Europoje ir Lietuvoje?

Lietuvoje galima prekiauti Europos Sąjungos teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. ES yra įteisinta daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, kurios naudojamos gaminant maistą: 20 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 2 sojos pupelių rūšys. Genetiškai modifikuoti augalai auginami Vokietijoje (bulvės), Lenkijoje (kukurūzai), Ispanijoje (kukurūzai), Portugalijoje (kukurūzai), Čekijos Respublikoje (bulvės, kukurūzai), Slovakijoje (kukurūzai), Rumunijoje, Švedijoje (bulvės).

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami.

5. Kuo genetiškai modifikuoti organizmai skiriasi nuo nemodifikuotų?

Priklausomai nuo pakeitimų, genetiškai modifikuoti augalai savo išvaizda gali niekuo nesiskirti nuo gamtoje sutinkamų natūralių, tačiau turi savybių, nebūdingų natūraliems tos pačios rūšies augalams. Dėl šios priežasties genetiškai modifikuoti produktai dažniausiai nesiskiria nuo tradicinių analogų, bet gali turėti ūkininkams ar vartotojams naudingų savybių.

6. Kaip turi būti laikomi genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse?

Genetiškai modifikuoti maisto produktai yra laikomi parduotuvių lentynose kartu su įprastiniais maisto produktais. Vienintelis būdas vartotojui atskirti šiuos maisto produktus yra etiketėse pateikta informacija, nurodanti, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų.

7. Kokie teisės aktai reglamentuoja genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimus ir kaip žymimi genetiškai modifikuoti maisto produktai?

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotus maisto produktus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (Reglamentas).

Europos Sąjungoje genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni iš labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei vertinant tradicinį maistą. Tiriama ir analizuojama produkto sudėtis, jame esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Tyrimai atliekami ir vertinant genetiškai modifikuotų produktų poveikį gamtai, ją supančiai aplinkai. Naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros Europos Sąjungoje vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių sveikatai.

Reglamente nustatyti genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimai. Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 procentų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba, kad produkto sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš (GMO). Pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba sausainių gamyboje panaudojus margariną su GMO būtina nurodyti, kad „yra margarino, į kurio sudėtį įeina sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

8. Ar turi būti ženklinami genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvulių pieno ir mėsos produktai?

Patvirtintame Reglamente nereikalaujama specialiai ženklinti genetiškai modifikuotais pašarais šertų ar vaistais, kurių sudėtyje yra GMO, gydytų gyvūnų produktų (mėsos, pieno ar kiaušinių).

9. Kur Lietuvoje tiriami maisto produktų mėginiai dėl GMO nustatymo?

Maisto produktų mėginiai dėl GMO nustatymo yra tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), J. Kairiūkščio g. 10, Vilniuje. NMVRVI Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų skyrius priimtas į Europos Sąjungos Jungtinį tyrimų centrą, kuris jungia 45 ES kontrolines laboratorijas. Šiame skyriuje dirba aukštą kvalifikaciją turintys specialistai, mokslų daktarai. GMO nustatymo metodai akredituoti ES atsakingų institucijų, jais nustatomi net ir patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai maisto produktuose. Šiuo metu įteisinti kiekybiniai ir kokybiniai sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių, bulvių, medvilnės mėginių tyrimo metodai GMO nustatyti.

10. Kaip Lietuvoje kontroliuojamas genetiškai modifikuotas maistas?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo valstybinę importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę.

Tikrinami visi importuoti iš trečiųjų šalių sojų, kukurūzų, rapsų, bulvių, ryžių, medvilnės maisto produktai, jeigu lydinčiuose dokumentuose ar ženklinimo etiketėse nenurodyta, kad juose yra GMO. Jei mėginiuose nustatoma GMO, bet apie tai nenurodyta lydinčiuose dokumentuose ir etiketėse, tokius produktus draudžiama tiekti į Lietuvos rinką, jie grąžinami importuotojams perženklinti.

11. Kuo skiriasi modifikuotas krakmolas nuo genetiškai nemodifikuoto maisto?

Genetiškai modifikuoti produktai yra visiškai kas kita nei cheminiu būdu modifikuoti produktai, pvz., modifikuotas krakmolas, kurio technologinės savybės pakeistos. Modifikuotas krakmolas yra svarbiausias augalų angliavandenis, jis pripažintas kaip fiziologinis maisto priedas, tirštinantis, stabilizuojantis ir išlaikantis tam tikrą maisto konsistenciją. Kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas modifikuojamas tam, kad būtų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Tai plačiai naudojama maisto pramonėje natūrali tirštinimo priemonė, glazūravimo medžiaga bei stabilizatorius. Paprastai šis produktas naudojamas greitai paruošiamų ir suvartojamų patiekalų gamyboje. Maisto produktų ženklinimo etiketėse gamintojai privalo nurodyti modifikuoto krakmolo rūšį, pvz., „ modifikuotas kukurūzų krakmolas“.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: