Peter Melchett. Genetiškai modifikuotus produktus remiančių lobistų septyni nusidėjimai mokslui

Peter Melchett

2012 m. gruodžio 17 d.

Vaidmuo, kurį genetiškai modifikuoti (toliau GM) produktai turėtų vaidinti mūsų maisto grandinėje, yra labai ginčytinas politinis klausimas. Vienas iš įdomių šios diskusijos aspektų praeitais metais buvo GM remiančių lobistų bandymas užimti „mokslinės tiesos“ poziciją; save pristatant kaip proto ir progreso balsą, tuo pat metu savo oponentus vaizduojant neišprususiais, prieš mokslą nusistačiusiais luditais, kurių argumentai yra pilni dogmų ir emocijų, bet stokoja mokslinio tikslumo. Šioje esė Peter Melchett tyrinėja, kaip tokie šiurkštūs apibūdinimai yra paremti logika, kuri pati smarkiai pažeidžia „mokslo“ sampratą mūsų nacionalinėje kultūroje.

Galingos jėgos Vakarų visuomenėje skatino genų inžineriją (dabar paprastai vadinamą genetine modifikacija – GM) žemdirbystės pasėliuose nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio. Jos apėmė daug vyriausybių, ypač JAV bei Jungtinės Karalystės; įtakingus politikus, tokius kaip George Bush ir Tony Blair; tokias mokslo įstaigas, kaip Jungtinės Karalystės Karališkoji draugija (Royal Society), mokslinių tyrimų tarybas; vieną po kito Jungtinės Karalystės vyriausybės mokslininkus, daugybę pavienių mokslininkų ir kompanijas, parduodančias GM produktus. Jie neatsižvelgė į piliečių nuomonę, ir dauguma genetiškai modifikuoto maisto pardavimų rėmėsi slaptumu – vartotojams nesuteikiant informacijos apie tai, ką jie perka (20 JAV valstijų šiuo metu yra įsivėlusios į nuožmius mūšius dėl GM ženklinimo, energingai priešinantis „Monsanto“). Dar blogiau, kad jie nuosekliai skatino GM būdais, kurie yra ne tik nemoksliški, bet ir neabejotinai kenkia mokslo integralumui.

Tai, žinoma, yra argumentas, dažniausiai skirtas tiems, kurie, kaip ir aš, yra prieš GM pasėlius. Mes esame kaltinami esantys „prieš mokslą“, emocionalūs ir iracionalūs, o visai neseniai Nacionalinės ūkininkų sąjungos (National Farmers’ Union) prezidentas apkaltino, kad esame tokie pat blogi kaip „naciai knygų degintojai“. Ši kritika buvo efektyvi formuojant diskusiją apie GM pasėlius Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje, kur konfliktas dėl GM yra reguliariai pateikiamas kaip diskusija tarp tų, kurie yra už, ir tų, kurie yra prieš mokslą. Tą sustiprina faktas, kad pasisakyti už GM dažniausiai pasirenkami mokslininkai (nors ir dažnai dirbantys GM kompanijoms arba finansuojami dirbti su GM pasėliais), o oponuoti GM pasėliams dažniausiai pasirenkami aplinkosaugininkai, ūkininkai arba piliečiai, susirūpinę dėl maisto, kurį valgo, saugumo. Mokslininkai, kurie kritiškai vertina GM pasėlius, žiniasklaidos beveik niekada nėra apklausiami.

Prieštaraujančiųjų GM apibūdinimas kaip esančių prieš mokslą visada nepaisė fakto, kad susijusios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Greenpeace“, „Friends of the Earth“ ir  „Soil Association“, yra ištikimos mokslo rėmėjos, turi joms dirbančius mokslininkus ir vykdo kampanijas kovai su problemomis, kurios pripažintos tik per atliktus mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, ozono sluoksnio suplonėjimas ir klimato kaita. Žmonės, kurie yra prieš GM, įskaitant ūkininkus ir aplinkosaugininkus, dažnai turi profesinių ar mokslinių žinių, ir puikiai nusimano mokslinėse disciplinose, kurios turi įtakos žemės ūkiui. Tai nesutrukdė GM pasėlių rėmėjams atmesti visus šiuos žmones kaip iracionalius, emocingus, prieš mokslą nusiteikusius fanatikus.

Šis apibūdinimas taip pat nepaiso fakto, kad pagrindinės organizacijos ir dauguma asmenų, kurie nepritaria GM pasėliams, nėra nusistatę prieš GM technologijų naudojimą medicinoje, nei pasėlių selekciją remiantis genetiniais žymenimis (marker assisted selection, MAS), kuri remiasi mokslo žiniomis apie augalo genomą. Jei tai tikrai būtų atvejis, kai esama prieš mokslą, kaip gi mes galėtume pritarti GM technologijos naudojimui medicinoje arba MAS pasėlių selekcijoje?

Iš tikrųjų, mokslas apie genų sąrangos ir funkcijų sudėtingumą rodo, kad natūrali selekcija (natural breeding), dažnai papildyta ne GM biotechnologijos įrankiu MAS, yra daug veiksmingesnis ir produktyvesnis pasėlių patobulinimo būdas. Natūrali selekcija ir MAS ne tik išsaugo genų tvarką ir funkcijas, bet taip pat leidžia greitai ir palyginti nebrangiai22 išvesti augalus su daugybinėmis genų sistemomis, kurios suteikia tokias pageidaujamas savybes, kaip didesnis derlius1 2 3 4 5, atsparumas kenkėjams6 7 8 9 10 ir amarams11 12 13, atsparumas sausroms4 14 15 16 17, druskingumui4 18 ir potvyniams4 19 20 21 – tai GM pasėlių technologams vis dar tėra tolima svajonė.

Aš turėčiau trumpai paminėti savo asmeninius interesus, susijusius su santykiu tarp GM pasėlių ir mokslo. Aš buvau vienas iš 28 „Greenpeace“ savanorių, kurie 1999 m. pašalino dalį augintų Norfolke GM kukurūzų pasėlių. Šie kukurūzai buvo dalis penkerių metų trukmės lauko bandymų, kuriais siekta ištirti santykinį GM ir genetiškai nemodifikuotų pasėlių poveikį dirbamosios žemės faunai ir florai.  Tie iš mūsų, kurie bandė pašalinti tuos pasėlius, buvo apkaltinti vandalizmu, pasėlių sunaikinimu ir nusistatymu prieš mokslą. Teisiniu požiūriu, mes buvome apkaltinti turto sunaikinimu ar sugadinimu (criminal damage).

Kaip ir, manau, visi mokslininkai, aš tikiu, kad turi būti ribos, kokius eksperimentus mokslininkai gali atlikti. Be bendrosios teisės, taip pat yra etikos komitetai, kurie gina žmones nuo bereikalingų ar potencialiai žalingų tyrimų, ir Jungtinėje Karalystėje griežtai (bet nepakankamai griežtai) kontroliuojamas gyvūnų naudojimas tyrimuose. Tačiau nėra jokių etikos komitetų aplinkai ar GM neauginančių ūkininkų interesams apsaugoti. Aš tikiu, kad GM pasėlių lauko bandymai kelia grėsmę abiems, ir štai kodėl aš ir kiti bandėme pašalinti GM pasėlius. Teisėjai sutiko su mumis, ir mes visi buvome pripažinti nekaltais dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, taigi tai, ką padarėme, buvo įstatymiškai pateisinta, ne vandalizmas.

Faktas, kad diskusijos apie GM technologijos naudojimą žemės ūkyje formavimas kaip diskusijos tarp pasisakančiųjų už ir prieš mokslą buvo sėkmingas, nepadaro jo teisingu. Iš tikrųjų tie, kurie propagavo GM pasėlius, reguliariai piktnaudžiavo mokslu, nepaisė pagrindinių mokslinių tyrimų ir įrodymų principų, ir negailestingai puolė kolegas mokslininkus, kurie nesutiko su jų pro-GM pozicija. Tai darydami, jie netinkamai naudojo, piktnaudžiavo ir nuvertino mokslą. Jeigu žmonės dabar turi mažiau pagarbos mokslui nei anksčiau, aš laikau GM remiančius lobistus iš dalies kaltais. Jie padarė realią žalą mokslo integralumui ir nepriklausomybei.

Štai įrodymai, kuriais aš pagrindžiu šį kaltinimą.

Pirmasis nusidėjimas

GM remiantys mokslininkai padarė klaidą supainiodami jų oponentų priešinimąsi komerciniams produktams (GM pasėliams) su priešinimusi mokslui. Kaip aš parodysiu, tie, kurie yra prieš GM pasėlius, turi skirtingą ir, aš sakyčiau, tikslesnį mokslo supratimą. Bet GM sojos sėklos nėra „mokslas“ – tai yra komercinis produktas.

Šie produktai turi poveikį realiame pasaulyje. Pavyzdžiui, jie yra naudojami pakeisti santykius tarp ūkininkų ir sėklų gamintojų, užkirsdami kelią ūkininkams saugoti savo sėklas. Vieną kartą užauginus GM veislę, dėl taršos ūkininkui pasidaro sunku grįžti prie genetiškai nemodifikuotų pasėlių, taigi GM pasėliai pririša ūkininkus prie ilgalaikių santykių su GM sėklų gamintojais. Tai leidžia šioms kompanijoms daryti didelę įtaką per ūkininkų sąnaudų kainą (taip pat kaip daugybė prekiautojų daro įtaką per kainas, kurias ūkininkai gauna už savo produkciją). Dabar yra aišku, kad esami GM pasėliai paskatino atsirasti herbicidams atsparias piktžoles23 24 25 bei insekticidams atsparius kenkėjus26 27 28 29 30 31 32 33 34. Tai lėmė, kad naudojama vis daugiau sudėtingesnių pesticidų mišinių tiems kenkėjams kontroliuoti23 35 36. Dėl to pradėjus auginti daugumą GM pasėlių pesticidų naudojimas smarkiai išauga, vietoj to, kad pesticidų naudojimas sumažėtų, kaip numatė GM pramonė23 35.

GM savybės gali būti perduotos per kryžminimąsi su laukiniais augalų giminaičiais37, ir insekticidai genetiškai modifikuotuose Bt augaluose gali sunaikinti naudinguosius dirvos grybus38 39. GM pasėliai turi neigiamą poveikį aplinkai, kaip parodė Jungtinės Karalystės vyriausybės mokslinių tyrimų programa (Ūkių padėties vertinimai, Farm Scale Evaluations)40 41 42 43 44.

Būti prieš GM augalus dėl vienos ar visų iš šių priežasčių nereiškia būti prieš mokslą. Priešingai, GM oponentai naudoja mokslinius įrodymus ir remiasi realiomis GM augalų auginimo pasekmėmis kaip argumentais prieš šios konkrečios žemės ūkio technologijos naudojimą.

Antrasis nusidėjimas

GM šalininkai padarė klaidą darydami prielaidą, kad mokslo proveržis atskleidžiant DNR struktūrą bei funkciją ir DNR manipuliuojančių fermentų (DNA-manipulating enzymes) atradimas (kas vedė prie genų inžinerijos technologijos išplėtojimo pritaikant ją pasėliams), buvo paremti visišku supratimu apie tai, kaip genai veikia. Kaip rodo mokslo istorija, daug didžių mokslinių atradimų iš pradžių atrodo išsprendę kažkokią ilgalaikę problemą. Tačiau po tolesnių tyrimų dažnai nutinka taip, kad naujas laimėjimas iškelia daugybę naujų klausimų ir tyrimų sričių. Tie iš mūsų, kurie myli mokslą, mano, kad tai yra viena iš jo patraukliųjų savybių.

Tačiau kompanijos, kurios vystė GM pasėlius, pagrindė savo idėjas pernelyg supaprastintu genų ekspresijos kontrolės modeliu ir pačios save įtikino, kad jos turi reikalų su nesudėtingu procesu – tai yra jų pradinio sprendimo pakeistų augalų technologiją vadinti „genų inžinerija“ priežastis. Jos tikėjo, kad kiekvienas genas turi vienintelę, nepakartojamą, nepriklausomą funkciją, ir kad perkeliant geną iš vieno augalo ar gyvūno į kitą, leis tam genui išreikšti tą konkrečią funkciją, nesvarbu kur ir kaip jis bus įstatytas.

Net ir XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje kai kurie mokslininkai teigė, kad GM remiantys genetikai per daug supaprastina genų ekspresiją. Jie nurodė, kad genetikai nepaisė ryšių, kuriuos genai turi su kitais genais, ir ryšių, kuriuos genų grupės turi su kitomis grupėmis, esančiomis kitose organizmo DNR vietose. Jie taip pat nurodė, kad genetikai ignoravo kitus veiksnius, kurie paveikia genų ekspresijos reguliavimą.

Dabar žinome, kad šie mokslininkai buvo teisūs, ir kad genų ekspresija yra sudėtingesnė, nei buvo manoma iš pradžių. Genų išsidėstymas genome nėra atsitiktinis. Genai linkę grupuotis į koordinuotus funkcinius vienetus, ir ekspresijos kontrolė yra daug sudėtingesnė negu manyta iš pradžių. Atsirandantis epigenetikos mokslas parodė, kad, pavyzdžiui, pelės su identiška DNR, pasirodo, gali turėti kraštutines variacijas, nuo linkusių sirgti, nutukusių gyvūnų, iki sveikų, lieknų gyvūnų, paprasčiausiai dėl poveikio, kurį mityba ir aplinkos cheminė tarša turi jų DNR kontrolės mechanizmams nėštumo metu45 46. Daugelis mokslinių argumentų už GM augalų technologiją yra pagrįsti labai supaprastintu požiūriu – kad genai veikia kaip izoliuoti informacijos vienetai – kas, dabar jau žinome, yra netiesa.

Viena iš GM transformacijos proceso pavojingo poveikio pasekmių yra ta, kad šis procesas gali neigiamai paveikti pasėlių charakteristikas48 (pavyzdžiui‚ pastebėtas GM sojos derliaus sumažėjimas (‘yield drag’))49 50. Kita pasekmė yra naujų toksinų51 52 53 54 55 56 ir alergenų 57 58 59 gamyba, taip pat sumažėjusi maistinė vertė60 61 62 63.

Trečiasis nusidėjimas

Vietoj naudojimosi naujais moksliniais atradimais šioje srityje, daugelis mokslininkų, skatinančių GM technologiją, rado nemažai būdų nuslėpti arba nepaisyti fakto, kad procesai, kuriuos jie skatina, yra daug sudėtingesni, nei jie tvirtina.

Pavyzdžiui, genų perkėlimas (dažniausiai atsitiktinai) iš vieno augalo į kitą yra daug labiau nepatikimas, nestabilus bei pavojingas procesas, negu manyta iš pradžių. Kad išvengtų brangių ir daug laiko užimančių maisto, pagaminto naudojant šią naują technologiją, saugumo bandymų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (Organisation for Economic Cooperation and Development, OECD) – institucija, skirta ne rūpintis visuomenės sveikata, bet palengvinti tarptautinę prekybą – sugalvojo „substancinio ekvivalentiškumo“ (‚substantial equivalence‘) sąvoką64. Ši sąvoka reiškia, kad jeigu palyginti paprastos cheminės, sakykim, GM kukurūzų baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų, analizės metu randamos vertės, kurios taip pat gali būti randamos eilėje genetiškai nemodifikuotų kukurūzų veislių, tai GM kukurūzai bus laikomi nesiskiriančiais, ir dėl to tokiais pat saugiais, kaip genetiškai nemodifikuoti kukurūzai65.

„Substancinis ekvivalentiškumas“ buvo panaudotas siekiant paneigti poreikį atlikti bet kokius GM maisto produktų biologinio ar toksikologinio saugumo tyrimus, nes nuo tada buvo daroma prielaida, kad GM maistas buvo maisto, kurį žmonės valgė šimtmečiais, atitikmuo. Tai buvo politinis ir prekybinis sprendimas, priimtas pasitarus su nedaugeliu stambių GM kompanijų ir jų vardu. Tai neturėjo nieko bendra su mokslu. Dabar mes žinome, kad JAV Federalinėje vaistų administracijoje (US Federal Drug Administration, FDA) tam prieštaravo kai kurie mokslininkai66 67 68 69 70 71, bet politikų paskirti asmenys tai „prastūmė“ FDA. Tas pats požiūris išplito daugelyje kitų šalių, nors šiuo metu kai kurios iš jų yra mažiau entuziastingos, ir Europos Sąjunga vengia naudoti „substancinio ekvivalentiškumo“ terminą, iš naujo apibrėždama jį kaip „palyginamojo įvertinimo“ (‚comparative assessment‘) procesą. Tačiau europietiškos sąvokos „palyginamasis įvertinimas“ šalininkai pripažįsta, kad ji turi beveik tokią pačią reikšmę, kaip ir „substancinis ekvivalentiškumas“72.

Dabar yra atliekama vis daugiau išsamių biologinių tyrimų, lyginančių GM ir atitinkamus genetiškai nemodifikuotus augalus, ne tik žiūrinčių į bendrąsias vertes, bet ir į skirtingų tipų baltymų ir kitų biocheminių komponentų spektrą. Šie tyrimai, nors jų ir mažai, aiškiai parodo didelius skirtumus tarp GM ir genetiškai nemodifikuotų augalų, įrodydami, kad jie nėra „substanciškai ekvivalentiški“60 61 62 63. Šis mokslas padaro ‚„substancinio ekvivalentiškumo“ naudojimą siekiant įvertinti GM pasėlių ir maisto saugumą negaliojančiu, tačiau ši sąvoka vis dar yra naudojama JAV bei formuoja GM pasėlių saugumo vertinimo pagrindus Europoje.

Jokioje pasaulio šalyje vis dar nėra reikalavimo, kad GM maistas būtų tiriamas atliekant ilgalaikius arba gyvenimo trukmės gyvūnų maitinimo bandymus. Nėra ir reikalavimo tirti GM maistą maitinant juo kelias pelių ar žiurkių kartas, kad pamatytume, ar jis turi kokį nors atpažįstamą poveikį. Taigi nėra jokio reikalavimo ištirti GM maistą, kad būtų įvertinta, ar jis yra saugus valgyti žmonėms.

Atsakant į tai, yra tvirtinama, kad daugybės genetiškai nemodifikuotų augalų selekcija apima cheminę ar radiologinę mutagenezę, ir tokiu būdu padidėja tos pačios rizikos, kaip ir kuriant GM augalus, taigi būtų neteisinga taikyti papildomą kontrolę GM pasėliams ir maistui. Tiesa, kad augalų išvedimas cheminėmis medžiagomis ir radiacija sukeliant mutacijas yra labai mutageniškas. Tačiau yra rimta priežastis, dėl kurios jis nėra plačiai naudojamas – jis sukuria didelę dalį nesveikų ir deformuotų augalų73 74.  Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai siūlė, kad augalai, sukurti naudojant mutacinę selekciją (mutation breeding) būtų tiriami taip pat, kaip ir GM augalai75.

Be to, yra galimybė, kad pats GM procesas turi ypatybių, kurios gali paveikti genomą, kas nėra įmanoma išvedant genetiškai nemodifikuotus augalus. GM taip pat leidžia genus įterpti į radikaliai skirtingus maisto produktus. Pavyzdžiui, alerginių reakcijų atveju, asmenys daugiau nebegalėtų paprasčiausiai vengti maisto, kuriam jie žino, kad yra alergiški, nes kuriant GM augalus galima toksinį, alergizuojantį ar jautrinantį baltymą įterpti į bet kokį maistą, be jokių perspėjančių etikečių.

Ketvirtasis nusidėjimas

Kol vienas nemokslinės „substancinio ekvivalentiškumo“ sąvokos JAV interpretacijos naudojimo rezultatas buvo tas, kad neskatinama atlikti GM maisto poveikio mokslinių tyrimų, praktikoje GM bendrovės bando užtikrinti, kad mokslinių tyrimų iš viso negalėtų atlikti nepriklausomi mokslininkai. Kaip parašyta 2009 m. rugpjūčio mėn. „Scientific American“ redakcijos straipsnyje:

„Neįmanoma patikrinti, ar genetiškai modifikuoti pasėliai veikia taip, kaip buvo teigiama reklamose. Taip yra todėl, kad žemės ūkio technologijų kompanijos pačios sau suteikė veto teisę nepriklausomų tyrėjų darbui… Žinoma, genetiškai modifikuotų sėklų tyrimai vis tiek yra paskelbiami. Tačiau tik tie tyrimai, kuriuos patvirtino sėklų kompanijos, kada nors išvysta recenzuojamo žurnalo šviesą. Daugeliu atvejų eksperimentų, kurie turėjo numanomą sėklų kompanijos leidimą, paskelbimas vėliau buvo blokuotas, nes rezultatai nebuvo malonūs… Būtų pakankamai šiurpu, jei bet kurio kito tipo bendrovė galėtų sutrukdyti nepriklausomiems mokslininkams tirti savo gaminius ir pranešti, ką atranda… Tačiau kai mokslininkams užkertamas kelias tirti mūsų tautos maisto išteklių žaliavas ar tirti augalus, kurie užima didelę dalį šalies žemės ūkio žemės, laisvų tyrimų apribojimai tampa pavojingi.”76

Viena šio pasiryžimo sustabdyti mokslo darbą, kai tai susiję su GM pasėlių tyrimais, pasekmių yra ta, kad daugybė GM remiančių mokslininkų įkliuvo į nemokslinius spąstus teigdami, kad dėl to, jog GM maistą dabar jau keletą metų valgė milijonai žmonių, jis yra neabejotinai „saugus“. Kadangi didžioji dalis GM maisto buvo suvalgoma JAV, ir nuo to laiko, kai GM maisto produktai pradėti gaminti, JAV patyrė katastrofišką su mityba susijusių sveikatos sutrikimų augimą77 78, tie patys mokslininkai galėtų taip pat teigti, kad GM maistas yra nepaprastai kenksmingas žmonių sveikatai. Kadangi JAV nebuvo GM maisto ženklinimo, nebuvo stebėsenos po pateikimo rinkai,  jokių epidemiologinių tyrimų, to mes tiesiog nežinome. Tačiau tvirtinti, kad GM maisto žalos įrodymų nebuvimas reiškia, jog yra įrodymai, kad GM maistas saugus, kai jokie būtini tyrimai nebuvo daryti, rodo sąmoningą pagrindinių mokslinių principų nepaisymą.

Penktasis nusidėjimas

Nors tinkamus tyrimus yra sunku atlikti dėl to, kad susiduriama su problemomis, kai norima gauti GM medžiagos pavyzdžius, kai kurie tyrimai, nagrinėjantys GM dietos poveikį gyvūnams, buvo padaryti. Nerimą kelia tai, kad šie tyrimai, atlikti nepriklausomų mokslininkų, rodo neigiamą poveikį sveikatai 51 52 53 54 55 56 79 80 81 82 83 84.

Pirmas ir geriausiai žinomas iš šių tyrimų buvo atliktas Škotijoje, daktaro Arpado Pusztai79. Jo tyrimas, ir kiti, kurie buvo atlikti nuo to laiko, rodo, kad buvo sukeltas tam tikras neigiamas poveikis bandomųjų gyvūnų daugelio organų sistemoms. Nei vienas iš šių tyrimų negali tvirtinti esąs galutinis, ir dauguma jų nebuvo gerai finansuojami, bet jie pateikia galimos žalos įrodymus, kurie, kaip teigia mokslininkai, turi būti toliau tiriami. Visi šie mokslininkai buvo piktai puolami GM remiančių mokslininkų85 86 87.

Nepriklausomų mokslininkų atlikti duomenų, gautų iš pačios GM pasėlių pramonės gyvūnų maitinimo tyrimų, pakartotiniai vertinimai taip pat rodo aiškius toksiškumo požymius. Nuolat paveikiami organai yra kepenys bei inkstai, du pagrindiniai detoksikacijos organai, taip pat stebimas blogas poveikis širdžiai, antinksčių liaukoms, blužniai ir kraujo ląstelėms51 53.

Reikalingi ilgalaikiai ir gyvenimo trukmės gyvūnų maitinimo tyrimai, kad pamatytume GM maisto valgymo poveikį per ilgesnį laikotarpį – atspindint realaus gyvenimo poveikį žmonėms. Be to, reikia atlikti kelių kartų tyrimus, siekiant  pamatyti poveikį reprodukcijai ir ateities kartoms. Tokie tyrimai jau yra privalomi pesticidams ir farmaciniams vaistams, bet ne GM maistui – net jeigu maistas, tikėtina, veiks ilgiau nei pesticidai ar vaistai.

Vienas iš puikių dalykų apie mokslą yra tas, kad bent jau teoriškai, mokslas neturėtų būti esančių valdžioje ar turinčių pinigų užgaidų objektas. Bet kas, iškeliantis teiginį remdamasis moksliniais įrodymais, turėtų paskelbti savo įrodymus tokioje formoje, kuri leistų bet kuriam kitam mokslininkui pakartoti tą eksperimentą, ir parodyti, ar jie yra teisingi, ar klaidingi. Kai kurios turtingiausios ir galingiausios organizacijos pasaulyje užpuolė dr. Pusztai ir jo darbą, ypač Jungtinės Karalystės Karališkoji draugija. Tačiau, jų gėdai, nei vienas iš šių kritikų nemanė, kad dera padaryti tai, ką kiekvienas studentas, besimokantis apie mokslinį metodą būtų pamokytas pirmiausia padaryti, būtent, pakartoti eksperimentą. Eksperimentas gali būti pakartotas su bet kokiais pakeitimais, kurie, kritiko akimis, padarytų tyrimą priimtiną.

Darbai, atlikti jaunos rusų mokslininkės88 89  ir Austrijos mokslininkų84, buvo puolami lygiai tuo pačiu būdu, ir nebuvo dėta jokių pastangų pakartoti tuos eksperimentus siekiant pateisinti šiuos išpuolius. Šis asmeninis puolimas kartais buvo sujungtas su grasinimais, kad mokslininkai gali prarasti darbą arba finansavimą (kaip atsitiko dr. Pusztai)87. Tačiau nei karto bet kur pasaulyje GM remianti mokslo įstaiga ar GM kompanija neatsakė į mokslinį tyrimą, kuris jiems nepatiko, padarydami tai, ką turėtų daryti visi, kuriems rūpi mokslas – pakartodami eksperimentą.

Šeštasis nusidėjimas

GM remiančių mokslininkų vienas atsakymas į šią kritiką yra teigti, kad iš tikrųjų egzistuoja griežta, mokslinė, kontrolės sistema, pavyzdžiui, JAV ir Europos Sąjungoje, kuri įrodo, jog GM augalai yra saugūs. GM pasėlių reguliavimo sistema nėra paremta mokslu, bet labiau atrinkta informacija iš GM kompanijų. Ir dėl komercinio konfidencialumo ne visi tyrimai, kuriuos kompanijos pateikia kontrolės institucijoms, yra paskelbiami.

Mokslo aukso standartas yra recenzuotas, paskelbtas tyrimas. Atviras paskelbimas yra esminis mokslo integralumui, ir būtina sąlyga kitam svarbiausiam principui, kuriuo remiasi mokslas – būtent faktui, kad išvados visada gali būti patikrintos pakartojant tyrimą. GM augalų srityje, kaip ir kai kuriose kitose, tai, kas yra vadinama „moksline“ kontrole, remiasi mokslo iškraipymu – slapta (dėl to, kad nėra reikalavimo paskelbti ar netgi pateikti visų tyrimų sąrašą) ir galbūt labai selektyvia korporacijų informacija.

Nepriklausomi mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Greenpeace“, naudojo teismo sprendimus (pagal ES informacijos laisvės teisę), kad gautų priėjimą prie anksčiau buvusių slaptų korporacijų tyrimų. Neapdorotų pramonės duomenų pakartotinis vertinimas rodo, kad mokslininkai pasirinktinai tyrė tik kelis klausimus ir interpretavo mažai turimų įrodymų palankiais bendrovių interesams būdais. Pagrindiniai eksperimentų sukonstravimo trūkumai buvo akivaizdūs, ir jie pasitarnavo slepiant, vietoj to, kad atskleistų GM transformacijos proceso poveikį. Nepaisant to, šie trumpi, 90 dienų trukmės žiurkių maitinimo tyrimai parodė aiškius GM maisto toksiškumo, palyginti su atitinkamu genetiškai nemodifikuotu maistu, požymius51 53. Jeigu tokie toksiškumo požymiai yra akivaizdūs tik po 90 dienų, tai aišku, kad skubiai reikalingi gyvenimo trukmės (2-jų metų) tyrimai.

Septintasis nusidėjimas

Beveik visi teiginiai apie GM pasėlius, pareikšti technologijos šalininkų, yra teiginiai apie naudą, kurią GM technologija suteiks ateityje90. Tai nėra naujas reiškinys – tokie teiginiai buvo sakomi XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai buvo pristatyti GM augalai91. Teiginiai, kad GM augalai išspręs pasaulio bado problemą ar bus pristatyti sausrai atsparūs, azotą fiksuojantys ar maistingųjų medžiagų turtingi augalai, yra ne mokslas, bet pranašystės.

GM remiantys lobistai ir žiniasklaida traktuoja šiuos teiginius taip, lyg tai būtų mokslas, bet nei vienas iš jų nėra pagrįstas moksliniais įrodymais. Jie yra ne mokslas, bet nuomonės, dažnai išreikštos kompanijų ar mokslininkų, turinčių stiprių finansinių interesų, kad šie teiginiai būtų laikomi faktais.

Išvados

Apibendrinant:  pirma, GM remiantys lobistai sąmoningai supainiojo pasipriešinimą konkretiems komerciniams produktams, GM pasėliams, su pasipriešinimu mokslui.

Antra, GM remiantys lobistai nesugebėjo pripažinti mūsų augančio supratimo apie genų ekspresijos sudėtingumą. Jie nepaisė naujų pokyčių moksle, kurie pridėjo sudėtingumo ir neapibrėžtumo procesui, iš pradžių laikytam paprastu.

Trečia, GM remiantys lobistai sugalvojo ir interpretavo pseudomokslinę ir prieš mokslą esančią „substancinio ekvivalentiškumo“ sąvoką, ir tuomet gynė ją, lyg ji turėtų tam tikrą mokslinę vertę, kurios ji neturi.

Ketvirta, GM remiantys lobistai sąmoningai užkirto kelią nepriklausomiems GM maisto saugumo tyrimams, nesuteikdami mokslininkams reikalingų tam darbui atlikti mėginių, ir tada teigė, kad yra įrodymų, jog GM maistą saugu valgyti, supainiodami įrodymų apie žalą nebuvimą su saugumo įrodymais.

Penkta, palyginti mažas, bet augantis skaičius mokslinių tyrimų, kurie nagrinėjo ilgalaikes GM maisto valgymo pasekmes sveikatai, sukėlė rimtų priežasčių nerimauti. Bet vietoje to, kad būtų laikomąsi mokslinių principų ir vietoje ginčytinų eksperimentų pakartojimo, GM remiantys lobistai tik puolė tyrimus ir juos atlikusius mokslininkus.

Šešta, GM remiantys lobistai teigė, kad GM augalų reguliavimo sistemos JAV ir ES suteikia mokslinių įrodymų, jog GM augalai yra saugūs, kai iš tikrųjų šios reguliavimo sistemos remiasi ribota kompanijų informacija, ne mokslu. Kai problemos išryškėja net šiuose ribotuose pramonės tyrimuose, jų buvo nepaisoma.

Septinta, GM remiantys lobistai pateikia nesibaigiančius teiginius apie GM pasėlių ateities naudą ir savybes, lyg tai būtų mokslas, o ne pranašystės.

Kai bus aprašyta paskutiniųjų penkiolikos metų visuomenės mokslo supratimo bei visuomenės pasitikėjimo mokslu pokyčių istorija, aš tikiu, kad bus suprasta, jog GM remiančių lobistų netinkamas naudojimas ir piktnaudžiavimas mokslu turėjo šiurpinantį poveikį. Šie žmonės, organizacijos ir kompanijos buvo atsakingos bent jau už dalį visuomenės supratimo ir pasitikėjimo mokslu bei mokslo įrodymais liūdno nuosmukio.

Peter Melchett yra „Soil Association“ politikos direktorius. Su autoriumi galima susisiekti elektroniniu paštu: pmelchett@soilassociation.org

Autorius dėkoja: Claire Robinson, GMWatch; prof. Andy Stirling, University of Sussex; prof. Erik Millstone, University of Sussex; ir dr. Michael Antoniou, King’s College London School of Medicine, už jų komentarus šio darbo pirmajam variantui.

Išvertė Brigita Pupelytė

Išnašos

1. Ogodo O. Beans climb to new heights in Rwanda. SciDev.Net. 4 February 2010.http://www.scidev.net/en/news/beans-climb-to-new-heights-in-rwanda.html
2. France24. “Rooting” out hunger in Africa – and making Darwin proud 7 September 2010.
3. Queensland Country Life. New maize hybrids to target niche Asian markets. 5 April 2011.http://qcl.farmonline.com.au/news/state/grains-and-cropping/general/new-maize-hybrids-to-target-niche-asian-markets/2124544.aspx
4. Berthelsen J. A new rice revolution on the way? AsiaSentinel. 17 January 2011.http://www.asiasentinel.com/index.php?option=com_content&task=view&id=2922&Itemid=214
5. Swoboda R. Cho[o]se high-yielding, SCN-resistant soybeans. Wallace’s Farmer (Iowa, USA). 7 November 2007.http://www.wallacesfarmer.com/story.aspx?s=14290&c=0&pv=1
6. Diers B. Discovering soybean plants resistant to aphids and a new aphid ACES News. 10 August 2009.http://www.aces.uiuc.edu/news/stories/news4863.html
7. Suszkiw J. Scientists use old, new tools to develop pest-resistant potato. USDA Agricultural Research Service. 31 March 2009. http://goliath.ecnext.com/coms2/gi_0199-10447360/Scientists-use-old-new-tools.html
8. Kloosterman K. Pest-resistant super wheat “Al Israeliano”. ISRAEL21c 17 August 2010.http://www.greenprophet.com/2010/08/israel-super-wheat/
9. Siar SV, Beligan GA, Sajise AJC, Villegas VN, Drew RA. Papaya ringspot virus resistance in Carica papaya via introgression from Vasconcellea quercifolia. Euphytica. 20 February 2011: 1–10.
10. Clemson University. New not-so-sweet potato resists pests and disease. Bioscience Technology. 22 June 2011.http://www.biosciencetechnology.com/News/2011/06/New-Not-So-Sweet-Potato-Resists-Pests-and-Disease/
11. Potato Council (UK). Toluca. The British Potato Variety Database 2011.http://varieties.potato.org.uk/display_description.php?variety_name=Toluca. Accessed 14 September, 2011.
12. Wragg S. Elm Farm 2010: Blight-resistant spuds could lower carbon levels. Farmers Weekly Interactive. 11 January 2010. http://www.fwi.co.uk/Articles/11/01/2010/119465/Elm-Farm-2010-Blight-resistant-spuds-could-lower-carbon.htm
13. White S, Shaw D. The usefulness of late-blight resistant Sarpo cultivars – A case study. Acta Horticulturae. June 2009(834).
14. Gillam C. DuPont says new corn seed yields better in droughts. Reuters. 5 January 2011.http://www.reuters.com/article/2011/01/05/us-dupont-corn-idUSTRE7043JK20110105
15. Cocks T. Drought tolerant maize to hugely benefit Africa: Study. Reuters. August 26 2010. http://bit.ly/bPXW0p
16. La Rovere R, Kostandini G, Tahirou A, et al. Potential impact of investments in drought tolerant maize in Africa. Addis Ababa, Ethiopia. CIMMYT. 2010.
17. International Institute of Tropical Agriculture (IITA). Farmers get better yields from new drought-tolerant cassava. 3 November 2008. http://old.iita.org/cms/details/news_details.aspx?articleid=1897&zoneid=81
18. Sawahel W. Wheat variety thrives on saltier soils. SciDev.Net. 28 April 2010.http://www.scidev.net/en/news/wheat-variety-thrives-on-saltier-soils.html
19. IRIN News. Philippines: Could flood-resistant rice be the way forward? . 10 September 2009.http://www.irinnews.org/Report.aspx?ReportId=82760
20. International Rice Research Institute (IRRI). Indian farmers adopt flood-tolerant rice at unprecedented rates 14 September 2010. http://beta.irri.org/news/index.php/press-releases/indian-farmers-adopt-flood-tolerant-rice-at-unprecedented-rates.html
21. Hattori Y, Nagai K, Furukawa S, et al. The ethylene response factors SNORKEL1 and SNORKEL2 allow rice to adapt to deep water. Nature. 2009; 460: 1026–1030.
22. Mellon M, Gurian-Sherman D. The cost-effective way to feed the world. The Bellingham Herald. 20 June 2011.http://www.gmwatch.org/index.php?option=com_content&view=article&id=13264
23. Benbrook CM. Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the United States: The first thirteen years. The Organic Center. November 2009. www.organic-center.org/reportfiles/13Years20091126_FullReport.pdf
24. Nandula VK, Reddy KN, Duke SO, Poston DH. Glyphosate-resistant weeds: Current status and future outlook. Outlooks on Pest Management. August 2005; 16: 183–187.
25. Herbicide Resistance Action Committee. Glycines (G/9) resistant weeds by species and country. 2010.http://www.weedscience.org/Summary/UspeciesMOA.asp?lstMOAID=12.
26. Dorhout DL, Rice ME. Intraguild competition and enhanced survival of western bean cutworm (Lepidoptera: Noctuidae) on transgenic Cry1Ab (MON810) Bacillus thuringiensis corn. Journal of Economic Entomology. 2010; 103: 54–62.
27. Pearson H. Transgenic cotton drives insect boom. Nature. 25 July 2006.
28. Wang S, Just DR, Pinstrup-Andersen P. Bt-cotton and secondary pests. Int. J. Biotechnology. 2008; 10(2/3): 113–121.
29. Goswami B. India: Bt cotton devastated by secondary pests. Grain 2007. http://www.grain.org/btcotton/?id=398.
30. Ashk GKS. Bt cotton not pest resistant. The Times of India. 24 August 2007.http://timesofindia.indiatimes.com/Chandigarh/Bt_cotton_not_pest_resistant/articleshow/2305806.cms
31. The Economic Times (India). Bug makes meal of Punjab cotton, whither Bt magic? September 2 2007.http://bit.ly/967MA8
32. Rohini RS, Mallapur CP, Udikeri SS. Incidence of mirid bug, Creontiades biseratense (Distant) on Bt cotton in Karnataka. Karnataka Journal of Agricultural Sciences. 2009; 22: 680–681.
33. Zhao JH, Ho P, Azadi H. Benefits of Bt cotton counterbalanced by secondary pests? Perceptions of ecological change in China. Environ Monit Assess. Feb 2010; 173(1-4): 985-994.
34. Lu Y, Wu K, Jiang Y, et al. Mirid bug outbreaks in multiple crops correlated with wide-scale adoption of Bt cotton in China. Science. May 28 2010; 328(5982): 1151-1154.
35. Benbrook CM. Rust, resistance, run down soils, and rising costs – Problems facing soybean producers in Argentina. Technical Paper No 8. AgBioTech InfoNet. January 2005.http://www.greenpeace.org/raw/content/international/press/reports/rust-resistence-run-down-soi.pdf
36. Kilman S. Superweed outbreak triggers arms race. Wall Street Journal. June 4 2010.http://biolargo.blogspot.com/2010/06/round-up-weed-killer-and-acquired.html
37. Warwick SI, Legere A, Simard MJ, James T. Do escaped transgenes persist in nature? The case of an herbicide resistance transgene in a weedy Brassica rapa population. Mol Ecol. Mar 2008; 17(5): 1387-1395.
38. Castaldini M, Turrini A, Sbrana C, et al. Impact of Bt corn on rhizospheric and soil eubacterial communities and on beneficial mycorrhizal symbiosis in experimental microcosms. Appl Environ Microbiol. Nov 2005; 71(11): 6719-6729.
39. Cheeke TE, Pace BA, Rosenstiel TN, Cruzan MB. The influence of fertilizer level and spore density on arbuscular mycorrhizal colonization of transgenic Bt 11 maize (Zea mays) in experimental microcosms. FEMS Microbiol Ecol. Feb 2011; 75(2): 304-312.
40. Hawes C, Haughton AJ, Osborne JL, et al. Responses of plants and invertebrate trophic groups to contrasting herbicide regimes in the Farm Scale Evaluations of genetically modified herbicide-tolerant crops. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. Nov 29 2003; 358(1439): 1899-1913.
41. Roy DB, Bohan DA, Haughton AJ, et al. Invertebrates and vegetation of field margins adjacent to crops subject to contrasting herbicide regimes in the Farm Scale Evaluations of genetically modified herbicide-tolerant crops. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. Nov 29 2003; 358(1439): 1879-1898.
42. Brooks DR, Bohan DA, Champion GT, et al. Invertebrate responses to the management of genetically modified herbicide-tolerant and conventional spring crops. I. Soil-surface-active invertebrates. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. Nov 29 2003; 358(1439): 1847-1862.
43. Heard MS, Hawes C, Champion GT, et al. Weeds in fields with contrasting conventional and genetically modified herbicide-tolerant crops. II. Effects on individual species. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. Nov 29 2003; 358(1439): 1833-1846.
44. BBC News. Q&A: GM farm-scale trials. 2004. http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/3194574.stm.
45. Dolinoy DC, Huang D, Jirtle RL. Maternal nutrient supplementation counteracts bisphenol A-induced DNA hypomethylation in early development. Proc Natl Acad Sci U S A. Aug 7 2007; 104(32): 13056-13061.
46. Dolinoy DC, Weidman JR, Waterland RA, Jirtle RL. Maternal genistein alters coat color and protects Avy mouse offspring from obesity by modifying the fetal epigenome. Environ Health Perspect. Apr 2006; 114(4): 567-572.
47. Waterland RA, Jirtle RL. Transposable elements: targets for early nutritional effects on epigenetic gene regulation. Mol Cell Biol. Aug 2003; 23(15): 5293-5300.
48. Ma BL, Subedi KD. Development, yield, grain moisture and nitrogen uptake of Bt corn hybrids and their conventional near-isolines. Field Crops Research. 2005; 93: 199-211.
49. Gurian-Sherman D. Failure to yield: Evaluating the performance of genetically engineered crops. Union of Concerned Scientists. 2009. http://www.ucsusa.org/assets/documents/food_and_agriculture/failure-to-yield.pdf
50. Elmore RW, Roeth FW, Nelson LA, et al. Glyphosate-resistant soyabean cultivar yields compared with sister lines. Agronomy Journal. 2001; 93: 408-412.
51. Séralini GE, Cellier D, Spiroux de Vendomois J. New analysis of a rat feeding study with a genetically modified maize reveals signs of hepatorenal toxicity. Archives of Environmental Contamination and Toxicology May 2007; 52(4): 596-602.
52. Kilic A, Akay MT. A three generation study with genetically modified Bt corn in rats: Biochemical and histopathological investigation. Food Chem Toxicol. Mar 2008; 46(3): 1164–1170.
53. de Vendomois JS, Roullier F, Cellier D, Séralini GE. A comparison of the effects of three GM corn varieties on mammalian health. Int J Biol Sci. 2009; 5(7): 706–726.
54. Finamore A, Roselli M, Britti S, et al. Intestinal and peripheral immune response to MON810 maize ingestion in weaning and old mice. J Agric Food Chem. Dec 10 2008; 56: 11533–11539.
55. Trabalza-Marinucci M, Brandi G, Rondini C, et al. A three-year longitudinal study on the effects of a diet containing genetically modified Bt176 maize on the health status and performance of sheep. Livestock Science. 2008; 113(2): 178–190.
56. Hines FA. Memorandum to Linda Kahl on the Flavr Savr tomato (Pathology Review PR–152; FDA Number FMF–000526): Pathology Branch’s evaluation of rats with stomach lesions from three four-week oral (gavage) toxicity studies (IRDC Study Nos. 677–002, 677–004, and 677–005) and an Expert Panel’s report: US Department of Health & Human Services; 1993.
57. Prescott VE, Campbell PM, Moore A, et al. Transgenic expression of bean alpha-amylase inhibitor in peas results in altered structure and immunogenicity. J Agric Food Chem. Nov 16 2005; 53(23): 9023–9030.
58. Yum HY, Lee SY, Lee KE, Sohn MH, Kim KE. Genetically modified and wild soybeans: an immunologic comparison. Allergy Asthma Proc. May-Jun 2005; 26(3): 210-216.
59. Nordlee JA, Taylor SL, Townsend JA, Thomas LA, Bush RK. Identification of a Brazil-nut allergen in transgenic soybeans. N Engl J Med. Mar 14 1996; 334(11): 688-692.
60. Lappé M, Bailey B, Childress C, Setchell KDR. Alterations in clinically important phytoestrogens in genetically modified herbicide-tolerant soybean. Journal of Medicinal Food. 1999; 1: 241–245.
61. Shewmaker C, Sheehy JA, Daley M, Colburn S, Ke DY. Seed-specific overexpression of phytoene synthase: Increase in carotenoids and other metabolic effects. Plant J. 1999; 20(4): 401–412X.
62. Jiao Z, Si XX, Li GK, Zhang ZM, Xu XP. Unintended compositional changes in transgenic rice seeds (Oryza sativa L.) studied by spectral and chromatographic analysis coupled with chemometrics methods. J Agric Food Chem. Feb 10 2010; 58(3): 1746-1754.
63. Zhou J, Ma C, Xu H, et al. Metabolic profiling of transgenic rice with cryIAc and sck genes: an evaluation of unintended effects at metabolic level by using GC-FID and GC-MS. J Chromatogr B Analyt Technol Biomed Life Sci. Mar 15 2009; 877(8-9): 725-732.
64. Womach J. Agriculture: A glossary of terms, programs, and laws, 2005 edition. Congressional Research Service. 16 June 2005: 247.
65. Millstone E, Brunner E, Mayer S. Beyond “substantial equivalence”. Nature. 1999; 401(6753): 525–526.
66. Kahl L. Memorandum to Dr James Maryanski, FDA biotechnology coordinator, about the Federal Register document, “Statement of policy: Foods from genetically modified plants”: US Food & Drug Administration; 1992.
67. Guest GB. Memorandum to Dr James Maryanski, biotechnology coordinator: Regulation of transgenic plants – FDA Draft Federal Register Notice on Food Biotechnology: US Department of Health & Human Services; 1992.
68. Matthews EJ. Memorandum to Toxicology Section of the Biotechnology Working Group: “Safety of whole food plants transformed by technology methods”: US Food & Drug Administration; 1991.
69. Shibko SL. Memorandum to James H. Maryanski, biotechnology coordinator, CFSAN: Revision of toxicology section of the “Statement of policy: Foods derived from genetically modified plants”: US Food & Drug Administration; 1992.
70. Pribyl LJ. Comments on Biotechnology Draft Document, 2/27/92: US Food & Drug Administration; 1992.
71. Pribyl LJ. Comments on the March 18, 1992 version of the Biotechnology Document: US Food & Drug Administration; 1992.
72. Kok EJ, Kuiper HA. Comparative safety assessment for biotech crops. Trends in Biotechnology. 2003; 21: 439–444.
73. Acquaah G. Principles of Plant Genetics and Breeding: Wiley-Blackwell; 2007.
74. Van Harten AM. Mutation Breeding: Theory and Practical Applications: Cambridge University Press; 1998.
75. Batista R, Saibo N, Lourenco T, Oliveira MM. Microarray analyses reveal that plant mutagenesis may induce more transcriptomic changes than transgene insertion. Proc Natl Acad Sci U S A. Mar 4 2008; 105(9): 3640-3645.
76. Scientific American. Do seed companies control GM crop research? 13 August 2009.http://www.scientificamerican.com/article.cfm?id=do-seed-companies-control-gm-crop-research
77. Mead PS, Slutsker L, Dietz V, et al. Food-related illness and death in the United States. Emerg Infect Dis. Sep-Oct 1999; 5(5): 607-625.
78. Foegeding PM, Roberts T, Bennet J, et al. Foodborne pathogens: Risks and consequences. Ames, Iowa. Council for Agricultural Science and Technology. 1994.
79. Ewen SW, Pusztai A. Effect of diets containing genetically modified potatoes expressing Galanthus nivalis lectin on rat small intestine. Lancet. Oct 16 1999; 354(9187): 1353-1354.
80. Malatesta M, et al. A long-term study on female mice fed on a genetically modified soybean: effects on liver ageing. Histochem Cell Biol. 2008; 130: 967–977.
81. Malatesta M, Biggiogera M, Manuali E, Rocchi MBL, Baldelli B, Gazzanelli G. Fine structural analyses of pancreatic acinar cell nuclei from mice fed on genetically modified soybean. European Journal of Histochemistry. Oct-Dec 2003; 47: 385–388.
82. Malatesta M, Caporaloni C, Gavaudan S, et al. Ultrastructural morphometrical and immunocytochemical analyses of hepatocyte nuclei from mice fed on genetically modified soybean. Cell Struct Funct. Aug 2002; 27(4): 173–180.
83. Vecchio L, Cisterna B, Malatesta M, Martin TE, Biggiogera M. Ultrastructural analysis of testes from mice fed on genetically modified soybean. Eur J Histochem. Oct-Dec 2004; 48(4): 448-454.
84. Velimirov A, Binter, C., Zentek, J. Biological effects of transgenic maize NK603xMON810 fed in long term reproduction studies in mice. Familie und Jugend Report, Forschungsberichte der Sektion IV Band 3/2008. 2008.
85. Waltz E. GM crops: Battlefield. Nature. 3 September 2009; 461(7260): 27–32.
86. Verhaag B. Scientists Under Attack [Film]. mercurymedia2009. http://www.scientistsunderattack.com/
87. Rowell A. Don’t Worry, It’s Safe to Eat. London, UK: Earthscan Ltd; 2003.
88. Ermakova I. Genetically modified soy leads to the decrease of weight and high mortality of rat pups of the first generation. Preliminary studies. Ecosinform. 2006; 1: 4–9.
89. Ermakova I. Influence of soy with gene EPSPS CP4 on the physiological state and reproductive function of rats in the first two generations. Contemporary Problems in Science and Education. 2009; 5: 15-20.
90. Pollan M. The way we live now: The great yellow hype. The New York Times Magazine. 4 March 2001.http://michaelpollan.com/articles-archive/the-way-we-live-now-the-great-yellow-hype/
91. Tokar B. Monsanto: A profile of corporate arrogance. In: Goldsmith E, Mander J, eds. The Case Against the Global Economy: Earthscan; 2001:92–105.

—–

ŠaltinisThe pro-GM lobby’s seven sins against science

Advertisements

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: