Ar GM augalai tikrai duoda didesnį derlių?

kukuruzai 7Anot biotechnologijų pramonės, genetiškai modifikuoti (GM) augalai yra palaima žmonijai, nes jie leidžia ūkininkams „gauti didesnį derlių su mažesnėmis sąnaudomis“, kaip prekybos grupė Biotechnologijų pramonės organizacija (Biotechnology Industry Organization, BIO) rašo savo interneto svetainėje.

Palaikydamos tokią retoriką, genetiškai modifikuotų sėklų milžinė „Monsanto“ ir kitos kompanijos sugebėjo užtvindyti kukurūzų, sojos pupelių ir medvilnės sėklų rinkas augalais, turinčiais dvi pagrindines savybes: atsparumą herbicidams ir išskiriančius pesticidus – suteikiant augalams gebėjimą, atitinkamai, atlaikyti reguliarius tam tikrų herbicidų purškimus ir nužudyti vabzdžius Bacillus thuringiensis arba Bt išskiriamomis toksiškomis medžiagomis.

Tačiau pasirodo, kad abu teiginiai BIO formuluotėje yra labai abejotini. Vašingtono valstijos universiteto mokslininkas Charles‘as Benbrookas parodė, kad GMO grynasis poveikis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo toksiškų cheminių medžiagų sąnaudų padidėjimas. Ch. Benbrookas nustatė, kad nors Bt savybė iš tikrųjų leido ūkininkams purkšti žymiai mažiau insekticidų, šį poveikį daugiau nei nusvėrė „Monsanto“ Roundup Ready technologijos atverti herbicidų fontanai, nes piktžolės greitai prisitaikė ir įgijo atsparumą reguliarioms „Monsanto“ herbicido raundapo dozėms.

Naujame darbe, kurį finansavo JAV Žemės ūkio departamentas, Viskonsino universiteto mokslininkai taip pat iš esmės paneigė „daugiau maisto“ argumentą. Mokslininkai nagrinėjo Viskonsino universiteto bandymų laukelių duomenis, kuriuose lygintas įvairių hibridinių kukurūzų veislių, kai kurių genetiškai modifikuotų ir kai kurių nemodifikuotų, derlius nuo 1990 iki 2010 m. Nors kai kurios GM veislės davė šiek tiek daugiau derliaus, kitos ne. Keletas net davė mažesnius derlius nei genetiškai nemodifikuoti augalai. Išskyrus vienus dažniausiai naudojamą savybę turinčius augalus – Bt augalus, sukurtus nužudyti kukurūzinį ugniuką (angl. European corn borer) – autoriai padaro išvadą, kad „mes nustebome neradę stipriai teigiamo transgeninių augalų poveikio derliui“. Tiek atsparumo glifosatui (Roundup Ready) savybės, tiek Bt kovai su lapgraužiu (angl. corn rootworm) sukėlė derliaus sumažėjimą.

Klausimas yra dėl genetiškai modifikuotų augalų su keliomis savybėmis (“stacked-trait” crops), tarkim, kukurūzų, modifikuotų įdedant daug genų – pavyzdžiui, Monsanto „Smart Stax“ produktas, kuris turi tiek atsparumo herbicidams, tiek pesticidų išskyrimo genus. Autoriai šiuose augaluose aptiko tai, ką jie vadina „genų sąveika“ (gene interaction) – į juos įterpti genai sąveikauja tarpusavyje būdais, kurie paveikia derlių, dažnai neigiamai. Jei įterpti į veislę keli genai tarpusavyje nesąveikautų, „genų sankaupos (stacked genes) poveikis [derliui] būtų lygus atitinkamų pavienių genų poveikio sumai“, rašo autoriai. Vietoje to, genų sąveika buvo plačiai stebima. „Mes radome tvirtus genų sąveikos tarp transgeninių savybių įrodymus, esant genų sankaupoms,“ rašo jie. Dauguma šių poveikių buvo neigiami, t. y. derlius sumažėjo.

Apskritai ataskaita atskleidžia įrodymus apie derliaus sumažėjimo reiškinį (“yield drag”) – idėja, kad manipuliavimas augalų veislių genomu sukelia nenumatytus augimo pokyčius, todėl jie tampa mažiau produktyvūs.

Labiau džiugina tai, kad autoriai nustatė, jog GM veislių derliai yra stabilesni metai iš metų, tai yra, jų derlius svyruoja mažiau nei tradicinių veislių. Dėl šio stabilizuojančio poveikio autoriai daro išvadą, kad „mūsų rezultatai rodo, kaip transgenų technologija gali pagerinti ūkininkų gebėjimą susidoroti su rizikinga aplinka“, ypač atsižvelgiant į „dabartinį susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio produkcijos neapibrėžtumui žemės ūkyje“. Jų teigimu, tiesiog sėdami Roundup Ready arba Bt augalus ūkininkai susiduria su mažesne derliaus svyravimų rizika.

Tai gali būti tiesa, bet tai yra toli nuo „didesnio derliaus su mažesnėmis sąnaudomis“. Ir visai nėra aiškūs šie nežymūs GMO privalumai prieš įprastas sėklas, kai kalbama apie rizikos sumažinimo kozirį ir naudą, kuriuos pasiūlo ekologinė žemdirbystė. Štai kaip teigė svarbaus darbo, paskelbto pernai žurnale „Nature“, autoriai:

„Dirvožemiai, kuriuose taikyti ekologinės žemdirbystės metodai, parodė geresnį gebėjimą išlaikyti drėgmę ir geresnius vandens infiltracijos rodiklius, ir davė didesnius derlius nei tradicinės sistemos sausros ir pernelyg gausių kritulių sąlygomis.“

Parengta pagal: Tom Philpott. Do GMO Crops Really Have Higher Yields?

sxc.hu nuotr.

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: