GMO sėklų kartelis (I-oji dalis)

soja2* Kaip biotechnologijų kompanijos monopolizuoja sėklų rinkas, didina sėklų kainas ir panaikina ūkininkams galimybę pasirinkti

Tai pirmoji dalis iš dviejų.

sxc.hu nuotr.

Genetiškai modifikuotų (GM) pasėlių įvedimas sutapo su didėjančia biotechnologijų kompanijų sėklų monopolizacija ir aukštesnėmis sėklų kainomis, kas kai kuriose šalyse sukėlė tragedijas, tuo tarpu tradicinės, genetiškai nemodifikuotos sėklos buvo išstumiamos ir ūkininkams mažėjo sėklų pasirinkimo galimybės. Šie poveikiai yra stebimi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje, Indijoje, Filipinuose, Pietų Afrikos Respublikoje ir net Europoje.

Sėklų monopolis

Anot Mičigano valstijos universiteto mokslininko Philipo Howardo, ekonomistai sako, kad kai keturios įmonės kontroliuoja 40 % rinkos, ji nebėra konkurencinė. Pagal AgWeb, keturios didžiosios biotechnologijų sėklų kompanijos – „Monsanto“, „DuPont/Pioneer Hi-Bred“, „Syngenta“ ir „Dow AgroSciences“ – valdo 80 % JAV kukurūzų rinkos ir 70 % sojos pupelių rinkos.

Pagal kampanijos „Ūkininkas ūkininkui“ (Farmer to Farmer Campaign) ataskaitą, „Monsanto“ tapo didžiausia pasaulyje sėklų kompanija per mažiau nei 10 metų, užimdama kukurūzų, sojos, medvilnės ir daržovių sėklų rinkas. Be sėklų pardavimo, „Monsanto“ licencijuoja savo genetiškai modifikuotas savybes (angl. traits) kitoms sėklų kompanijoms. Todėl daugiau nei 80 % JAV kukurūzų ir daugiau kaip 90 % sojos pupelių, pasodinamų kiekvienais metais, turi „Monsanto“ patentuotų GM savybių.

Kiti veiksniai, paskatinę keleto žaidėjų dominavimą pramonėje, yra tai, kad didesnės kompanijos perka mažesnes sėklų kompanijas, silpnai vykdomi antimonopoliniai įstatymai ir JAV Aukščiausiojo teismo sprendimai, kurie leido GM pasėlius ir kitas augalines medžiagas patentuoti, tuo pačiu uždrausdami ūkininkams saugoti sėklas.

JAV Teisingumo departamentas (Department of Justice, DOJ) po surengtų viešų susitikimų 2010 m., kuriuose ūkininkai apibūdino „Monsanto“ veiklą, tyrė kompanijos dominavimą sėklų rinkoje. Tačiau 2012 m. pabaigoje DOJ pranešė, kad „nutraukė galimos konkurenciją pažeidžiančios veiklos sėklų pramonėje tyrimą“.

Amerikos antimonopolio instituto (American Antitrust Institute) viceprezidentė Diana Moss sakė Mother Jones maisto blogeriui Tomui Philpottui, kad „dvejus metus vykdžius tyrimą ir jį lyg niekur nieko nutraukus, mūsų požiūriu, daroma meškos paslauga“.

Ilinojaus žemės ūkio asociacijos vyresnioji prekybos direktorė Tamara Nelsen lygina „Monsanto“ su „Microsoft“, kompanija, kuri buvo DOJ patraukta baudžiamojon atsakomybėn už antimonopolinių taisyklių pažeidimus. „Devyniasdešimt trys procentai sojos pupelių produkcijos yra Roundup Ready“, T. Nelsen sakė Nature Biotechnology. „Vis dar yra taip, lyg kiekvienas būtų „Microsoft“ sistemoje – bent jau taip jaučiasi ūkininkai.“

Kylančios GM sėklų kainos

Kitas požymis, kad sėklų rinka tapo monopolizuota, yra kylančios GM sėklų kainos. D. Moss atkreipia dėmesį, kad konkurencinėse rinkose plačiai ir greitai pritaikomos technologijos – tokios kaip GM augalai – paprastai patiria staigius kainų nuosmukius.

Priešingai nutiko su genetiškai modifikuotais augalais. Charles‘as Benbrookas, Vašingtono valstijos universiteto Žemdirbystės ir gamtos išteklių palaikymo centro (angl. Center for Sustaining Agriculture and Natural Resources) profesorius, rašo, kad nuo 2000 iki 2010 m., kai GM sojos pupelės pradėjo dominuoti rinkoje, sėklų kaina išaugo 230 %. „Monsanto“ Roundup Ready2 sojos pupelių kaina 2010 m. buvo 70 dolerių už maišą, sėklų kaina padidėjo 143 % nuo 2001 m.

Anot JAV Žemės ūkio departamento Ekonominių tyrimų tarnybos (Economic Research Service), vidutinė sojos pupelių ir kukurūzų sėklų akrui kaina padidėjo atitinkamai 325 % ir 259 % nuo 1995 iki 2011 m. Apytiksliai tai laikotarpis, kai genetiškai modifikuotų kukurūzų ir sojos plotas išaugo nuo mažiau nei 20 % iki daugiau nei 80-90 % ploto.

D. Moss sako, kad augančios GM sėklų kainos pralenkia ūkininkų produkcijos supirkimo kainų augimą, todėl ūkininkai slegiami didesnių išlaidų, kartu gaudami mažiau pelno.

medvilne, ukininkas

„Griaunami daugelio ūkininkų gyvenimai visame pasaulyje

Problemos, kylančios dėl didėjančių GM sėklų kainų, yra labiausiai dramatiškos ir tragiškiausios besivystančiose šalyse. Anot Consumers International tyrimo, apytikriai 270 000 smulkių ūkininkų Filipinuose yra priversti auginti GM kukurūzus ir prasiskolinti. Kukurūzų sėklų kaina padidėjo 282 % nuo jų pirminės kainos ir sudaro 18-21 % visų ūkininko gamybos sąnaudų. Ūkininkai priklauso nuo sėklų tiekėjų ir kreditorių malonės, kurie yra vienas ir tas pats šalyje, ir atsisako suteikti paskolas, jei ūkininkai neaugina genetiškai modifikuotų kukurūzų.

Aukštų GM sėklų kainų poveikis yra dar blogesnis Indijoje, kur nuo 1998 m. daugiau nei 250 000 valstiečių ūkininkų nusižudė, arba maždaug vienas kas 30 minučių. Indijos ūkininkai augina genetiškai modifikuotą Bt medvilnę, kuri sudaro 95 % viso šalies medvilnės ploto. Pagal „The New York Times“ ataskaitą, sėklos gali kainuoti nuo 700 iki 2000 rupijų (38 dolerių) už maišą arba maždaug nuo trijų iki aštuonių kartų daugiau nei kainuoja įprastinės sėklos. Panašiai kaip Filipinuose, Indijos ūkininkai lenda į skolas, kad nusipirktų brangių GM sėklų ir pesticidų. Nederliaus atveju daug ūkininkų nusižudo išgerdami pesticidų.

Savižudybės prasidėjo prieš įvedant GM medvilnę, tačiau GM medvilnė paaštrino problemą, anot Indijos vyriausybės patariamosios institucijos, „medvilnės augintojai yra gilioje krizėje nuo tada, kai perėjo prie Bt medvilnės. Ūkininkų savižudybių potvynis 2011–2012 m. buvo ypač smarkus tarp Bt medvilnės augintojų.“ PBS dokumentinis filmas „Savižudybės sėklos“ (“Seeds of Suicide”) taip pat susiejo brangias GM sėklas ir pesticidus su įsiskolinimais ir po to sekusiomis savižudybėmis.

Anot Johno Vandermeero, Mičigano universiteto ekologijos ir evoliucinės biologijos profesoriaus, genetiškai modifikuotos sėklos „griauna daugelio ūkininkų gyvenimus šią akimirką visame pasaulyje.“

Nuorodos:

Philip Howard. “Visualizing Consolidation in the Global Seed Industry: 1996–2008.” Sustainability 2009, 1(4), pg. 1266-1287.
Sara Shafer. “Behind the Seed Scene.” AgWeb. July 28, 2012.
Kristina Hubbard, Farmer to Farmer Campaign on Genetic Engineering. “Out of Hand: Farmers Face the Consequences of a Consolidated Seed Industry.” December 2009.
Tom Philpott. “DOJ Mysteriously Quits Monsanto Antitrust Investigation.” Mother Jones. December 1, 2012.
Charles Benbrook. “The Magnitude and Impacts of the Biotech and Organic Seed Price Premium.” December 2009.
Daniel Grushkin. “Threat to Global GM Soybean Access as Patent Nears Expiry.” Nature Biotechnology. January 2013, Vol 31: 10-11.
Vivekananda Nemana. “In India, GM Crops Come at a High Price.” New York Times. October 16, 2012.
Z. Haq. “Ministry Blames Bt Cotton for Farmer Suicides.” Hindustan Times. March 26, 2012.

Parengta pagal:

Reklama

Komentarų: 1 »

  1. V. B. said

    Geras straipsnis:

    http://www.salon.com/2013/03/15/how_did_monsanto_outfox_the_obama_administration/

    “Last November, the U.S. Department of Justice quietly closed a three-year antitrust investigation into Monsanto, the biotech giant whose genetic traits are embedded in over 90 percent of America’s soybean crop and more than 80 percent of corn. Despite a splash of press coverage when the investigation was initially announced, its termination went mostly unreported. The DOJ released no written public statement. Only a brief press release from Monsanto conveyed the news.

    The lack of attention belies the significance of the decision, both for food consumers around the world and for U.S. businesses. Experts who have examined Monsanto’s conduct say the Justice Department’s decision not to act all but officially establishes the firm’s sovereignty over the U.S. seed industry. Many of them also say the decision ratifies aggressive practices Monsanto used to entrench its dominance and deter competition. This includes highly restrictive contractual agreements that excluded rivals, alongside a multibillion-dollar spree to buy up seed companies.(…)“

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: