Genetiškai modifikuotų augalų auginimas mažina pesticidų naudojimą?

purskiama, pesticidaiTaip teigia GM augalų kūrėjai ir gerai apmokami jų lobistai bei propaguotojai. Daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų GM augalų sudaro atsparūs plataus veikimo spektro herbicidams augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurių pagrindinis pelnas yra iš prekybos pesticidais. Tik naivuoliai gali tikėti, kad jie kerta tą šaką ant kurios sėdi. Vien masinis atsparių glifosatui ir glufosinatui (pagrindiniai plataus veikimo spektro herbicidų komponentai) panaudojimas GM sojų plotų purškimui padidino herbicidų panaudojimą 3 kartus, lyginant su įprastinių sojų auginimu.

Prof. Antanas Svirskis,
IFOAM ES Grupės ekspertas, LEŽA Tarybos narys

Glifosatas – tylus masinis žudikas

Neveltui pastaraisiais metais JAV ir Europoje šių preparatų leistinos likučių normos taip pat padidintos 3 kartus. Vien Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, turintys glifosato. Praktiniu požiūriu šie herbicidai žemdirbiams yra vertingi, nes labai padeda kovoti su daugiametėmis vienaskiltėmis ir dviskiltėmis piktžolėmis, tačiau kiekviena lazda turi du galus. Žinios apie šio tipo herbicidus labai prieštaringos ir net šiurpinančios, nes jie ne tik žudo piktžoles, bet yra kenksmingi visiems gyvūnams ir žmogui. Amonio glufosinatas arba fosfinotricinas susijęs su žinduolių ir žmonių neurologinėmis, respiracinėmis, virškinamojo trakto ir hematologinėmis toksikozėmis. Jis toksiškas drugiams ir daugeliui naudingų vabzdžių ir vandens gyvūnų, slopina naudingas dirvos bakterijas ir grybus, fiksuojančius azotą. Vabzdžių ir augalų rūšinės įvairovės sunaikinimas labai neigiamai paveikia paukščių ir smulkių gyvūnų gyvenimą ir skatina jų išnykimą. Kita vertus, kai kurie augalų patogenai rodo didelį atsparumą glufosinatui, kai šių patogenų antagonistai jam labai jautrūs ir žūsta. Tai gali būti katastrofa žemdirbystei. Glufosinatui atsparūs augalai turi geną, kuris inaktyvuoja fosfinotriciną, sukurdamas augalo ir žinduolių organizme visą metabolitų virsmo grandinę, kurių poveikis gyviesiems organizmams ir gamtai kol kas nenusakomas.

Glifosatas – ne mažiau pavojingas nei glufosinatas, jis nužudo augalus inhibuodamas enzimus, atsakingus už aromatinių aminorūgščių, tokių kaip fenilamino, tirozino ir triptofano, taip pat vitaminų, foliatų ir kitų medžiagų biosintezę. GM augalai, tolerantiški glifosatui, Monsanto koncerno vadinami „Raundup Ready“, yra modifikuoti dviem pagrindiniais genais. Vienas slopina augalo jautrumą glifosatui, o kitas įgalina glifosato degradaciją. Šie procesai iššaukia visą grandinę metabolitų ir organinių medžiagų virsmų, kurie pavojingi gyvajai gamtai ir žmogui. Glifosatas, jo darbiniai mišiniai yra daugelio nusiskundimų ir apsinuodijimo priežastis Didžiojoje Britanijoje. Turintys kontaktą su glifosatu žmonės skundžiasi regėjimo, klausos, skonio sutrikimais, galūnių skausmais, kraujo spaudimo sulėtėjimu, raumenų paralyžiumi ir kitais negalavimais. Pavyzdžiui, Ontario provincijos moterų, turėjusių kontaktą su glifosatu, epidemiologiniai tyrimai parodė beveik dvigubai didesnį vėlyvųjų spontaninių abortų skaičių. Kiti tyrimai parodė, kad glifosatas slopina steroidų sintezę ir yra genotoksiškas žinduoliams, žuvims ir varliagyviams. Net darbinis glifosato tirpalas, patekęs ant sliekų kūno, iššaukia daugiau nei 50 proc. jų žuvimą ir likusių degradavimą. Neseni tyrimai parodė, jog raundapas sutrikdo ląstelių dalijimąsi ir gali turėti ryšį su žmogaus piktybinių auglių atsiradimu ir vaikų neurologiniais sutrikimais.

Glifosatas po purškimo sudaro plėvelę ant augalų ir grūdų paviršiaus ir ilgai išsilaiko, todėl nerekomenduojama purkšti sėklinių bei salyklui auginamų augalų, nes žymiai sumažina sėklų daigumą. Kaip ta plėvelė veikia žemės ūkio gyvulių ir žmonių skrandžius ir sveikatą, dažniausiai netiriama arba nutylima. Daug glifosato likučių patenka su GM sojų išspaudomis ir rupiniais, naudojamais gyvulių pašarui. Jų kasmet vien į Lietuvą įvežama apie 300000 tonų ir panaudojama kombinuotųjų pašarų mišiniams. Glifosatas kaupiasi dirvoje ir gruntiniame vandenyje, slopindamas naudingų mikroorganizmų veiklą, ypač azotą fiksuojančias gumbelines bakterijas, dėl ko daugelyje šalių jau nustatyta 5-10 proc. GM sojų derliaus sumažėjimas, lyginant su nemodifikuotomis. Jis jau aptinkamas ir giluminiuose vandenyse, besiribojančiuose su glifosatu apdorotais laukais.

Lietuvoje ir kitose ES šalyse plataus veikimo spektro herbicidai vartojami jau beveik 30 metų. Iš pradžių jie buvo skirti tik priešsėjiniam ar ražieniniam piktžolių naikinimui. Dabar daugelyje šalių bei Lietuvoje leidžiama purkšti šiais herbicidais piktžolėtus bręstančius javus, likus 14 dienų iki derliaus nuėmimo, nes palengvina nukūlimą ir gaunami sausesni gūdai. Yra grėsmė, kad tik nukulti tokie grūdai su visa raundapo plėvele jau po savaitės gali patekti į malūnus, kepyklas ir ant mūsų stalo bei į skrandžius. „Sumanūs ūkininkai“ įsigudrina nupurkšti bręstančius javus tikslu palikti ražienas ir gauti geras išmokas už jas. Tai kas, kad tokių ražienų gamtosauginė nauda labai abejotina. Pastaraisiais metais glifosato panaudojimą skatina ir jų ženklus atpiginimas. Taigi, yra daug mokslinio tyrimo duomenų apie žalingą plataus veikimo spektro herbicidų masinį panaudojimą, kurie byloja, kad GM augalų auginimo plėtra kelia didžiulę grėsmę žmonių, gyvūnų ir visos gyvosios gamtos egzistencijai.

Glifosatas įrašytas į ET direktyvos 91/ 414/EEB I priedą 2002 metų liepos l d. 10 metų laikotarpiui, t.y. iki 2012 metų birželio 30 d. (visos veikliosios medžiagos yra įrašomos 10 metų laikotarpiui, po kurio jos iš naujo peržiūrimos). Pasigirsta vis daugiau balsų, pasisakančių, kad glifosato ir glufosinato panaudojimas būtų gerokai apribotas arba net uždraustas. Ar labai padidėjo glifosato panaudojimas Lietuvoje, statistinių duomenų nepavyko rasti. Vieša paslaptis, kad nemažai pigesnių pesticidų į šalį įvežama iš kaimyninių šalių, kurie į statistiką nepatenka. Labiausiai apmaudu, kad kai kurie VMVT specialistai glifosatą laiko vos ne švęstu vandeniu, kuris greitai suyra ir yra nekenksmingas žmogui ir aplinkai…

Bt toksinai

Tai antra plačiausiai auginamų (apie 20 proc.) ir pavojų kelianti GM augalų grupė. Su Bt toksinais augalai yra neatpažįstamas produktas ne tik gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje, bet ir visoje ekosistemoje. Tai lyg evoliucijos vėžys, galintis sukelti grandininę reakciją.

Bt toksinas naudojamas kovai su žemės ūkio augalų kenkėjais vabzdžiais. Tai biologinis insekticidas, pagamintas iš negyvų Bacillus thuringensis bakterijų ir naudojamas ekologinėje žemdirbystėje. Toksinas, patekęs į vabzdžio virškinamąjį traktą, slopina maisto pasisavinimą, stabdo augimą, lytinę brandą ir dauginimąsi. Taip naudojant Bt toksiną, pavojus aplinkai nėra didelis, nes vabzdžiai nespėja įgyti atsparumo, o toksinas greitai suyra (maždaug per parą) veikiant saulei ir lietui.

Naudojant genų inžineriją, aktyvūs Bt toksiną lemiantys genai buvo įsodinti į augalų (daugiausiai kukurūzų, medvilnės, rapsų, bulvių ir kt.) genomą. Todėl visą laiką kiekvienoje GM ląstelėje ir audinyje gaminamas aktyvus Bt toksinas. 1999 m. Kornelio universitete (JAV) atlikus eksperimentus paaiškėjo, kad Bt kukurūzų žiedadulkės yra kenksmingos drugio monarcho lervoms. Tyrimais taip pat nustatyta, kad tokie augalai yra nuodingi bitėms ir daugeliui naudingų vabzdžių, dirvos mikroorganizmams, pelėms ir net paukščiams. Bt toksinai kenkia ir Coleoptera genties, kurioje yra net 28600 rūšių, vabzdžiams. Vis daugiau duomenų, kad GM augalų nektaras ir žiedadulkės labai pavojingi bitėms, nes susilpnina jų orientaciją, imunitetą ir net sukelia apsinuodijimą.

Yra pavojus, kad atsiras Bt ir kitiems toksinams atsparūs kenkėjai ir mikroorganizmai. Pavyzdžiui, Kinijoje auginama apie 4 mln. ha GM medvilnės. Nuo 1997 m. čia labai padaugėjo smulkių Miridae šeimos vabzdžių – medvilnės kenkėjų net 12 kartų. Jie sumažina medvilnės derlių net iki 50 proc. Todėl neretai čia vėl naudojami cheminiai insekticidai.

Ypač didelę grėsmę kelia manipuliacijos su mikroorganizmais. GM mikrobai gali „pabėgti“ iš laboratorijų arba susidaryti natūralioje aplinkoje. Pavyzdžiui, Bacillus thuringensis ir Bacillus anthracis (antrax rūšys naudotos biologinio ginklo kūrimui) yra giminingos tarpusavyje, o taip pat su trečia rūšimi Bacillus cereus, dažnai sutinkama dirvos bakterija, kuri apnuodija maisto produktus. Jos realiai gali pasikeisti plazmidėmis, nešančiomis toksinius genus. Jei B. anthracis dėl horizontalios genų pernešos perimtų iš Bt augalų genus, visai įmanomas naujų Bt. anthracis rasių ar porūšių susidarymas su nenusakomais požymiais ir pasekmėmis visai gyvajai gamtai .

GMO kūrėjai ir šalininkai (tarp jų ir Lietuvoje prof. L. Grinius, A. Paulauskas) ramina, kad pavyzdžiui, Bt bulvių toksinai kaupiasi tik jų antžeminėje dalyje. Mano nuomone, tai yra mitas. Visą gyvenimą pašventęs augalų selekcijai ir sėklininkystei galiu drąsiai tvirtinti, kad atskirose augalo dalyse yra beveik tos pačios organinės medžiagos, skiriasi tik jų kiekiai. Bt augalų toksinai išsiskiria per šaknis net į dirvą ir gali labai stipriai paveikti dirvos ekologiją ir sumažinti derlingumą.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai su Bt bulvėmis parodė didelį pelių mirtingumą ir išsigimimą (imuniteto, kepenų ir kt. organų pažeidimus, svorio sumažėjimą ar ryškų padidėjimą, agresyvumą, sterilumą ir kt.). Tai rodo, kad Bt toksinai yra potencialūs alergenai ir nuodai žmogui, silpninantys imuninę sistemą, sukeliantys įvairių organų pažeidimus, apsigimimus ir net spontaninius abortus, vėžį ir mirtį.

Norint visapusiškai įvertinti GMO įtaką žmogui, reikia tirti 3 generacijas, o viena generacija – 25 metai. Tokie ilgalaikiai tyrimai labai brangūs ir beveik niekas jų nefinansuoja, todėl gali būti negrįžtamai pavėluoti. Kai P. Miuleris išrado DDT ir gavo Nobelio premiją, jo niekas nedrįso net kritikuoti. Kai išaiškėjo DDT žala, jau buvo per vėlu ją ištaisyti net preparatą visuotinai uždraudus ir jo likučiai dar tebeklajoja po Žemės rutulio ekosistemą, darydami nenusakomą žalą. Ar neatsitiks taip ir su GMO invazija?

Aukščiau minėti profesoriai – GMO propaguotojai savo straipsniuose ir paskaitose (giliausia užuojauta jų studentams) vadina mus, Lietuvoje negausius GMO priešininkus, pesticidų ir jų naudojimo technikos gamintojų agentais bei progreso stabdžiais. Atleisk jiems Viešpatie, nes jie nežino ką daro. Suvartojamų pesticidų kiekis pagal fizinį svorį iš tikrųjų mažėja. Daugelis šalių (Kinija, Vietnamas, Indija ir kt.) mažina purškimų skaičių. Naujausi pesticidai yra gerokai didesnės koncentracijos ir juos gaminant naudojama mažiau balastinių medžiagų ir tai sąlyginai mažina jų fizinį svorį. Nepaisant to, Ekologinės Žemdirbystės centro (JAV) duomenimis, nuo GM augalų auginimo pradžios (l996 m.) iki šiol herbicidų panaudojimas pasauliniu mastu padidėjo 191 000 tonų, o insekticidų – 159 000 tonų.

Ką daryti?

Mano nuomone, mūsų mažai valstybei, su sparčiai mažėjančia žmonių populiacija ir turinčiai senas ir geras žemdirbystės tradicijas, nėra jokios būtinybės įsileisti GM augalus į šalies laukus ir mūsų organizmus. Turime pakankamai Lietuvoje sukurtų įvairių rūšių augalų veislių, derlingų, atsparių ligoms ir kenkėjams, nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Jos sukurtos naudojant klasikinius selekcijos metodus, įtrauktos į ES katalogus. Belieka tik atgaivinti jų išblėsusią sėklininkystę. Ukrainos selekcininkai, pas kuriuos neseniai teko lankytis, taip pat klasikiniais selekcijos metodais sukūrė labai vertingų, greitai subręstančių sojų veisles. Jas puikiausiai galėtume auginti ir mūsų šalies laukuose. Pasigamintume (ką teko matyti Ukrainoje) daugybę vertingų nemodifikuotų sojų maisto produktų, gyvuliams liktų maistingos išspaudos ir rupiniai, turėtume puikius priešsėlius kitoms augalų rūšims ir reikėtų mažiau brangios salietros. Deja, sojų introdukcija Lietuvoje mažai kam rūpi. Daug paprasčiau įvežti GM sojų produktus iš užsienio, užsidėti antkainius ir nesirūpinti pasekmėmis, nes mūsuose niekas už nieką neatsako. Ateinantį pavasarį su ukrainiečių pagalba bandysim patyrinėti jų veisles bandymų ir gamybinėmis sąlygomis.

Būtina visomis jėgomis plėsti ir stiprinti begęstančią po 20 metų ekologinę žemdirbystę, kuri mūsų šalyje pripažinta prioritetine, ar bent sustabdyti jos devalvavimą. Tai būtų patikimas barjeras GMO invazijai ir sumažintų pesticidų naudojimą. Reikėtų stiprinti visuomenės ekologinį švietimą.

Deja, GM maisto produktai, prisidengiant ES direktyvomis, vis gausiau gula ant prekystalių nepaisant to, kad visuomenėje stiprėja neigiamas požiūris į GMO ir šalies gyventojai vis labiau domisi jų poveikiu sveikatai. Ir kam viso to reikia, juk prekyboje turime pakankamai ne GM augalinių aliejų ir visokiausių kitokių maisto produktų? Argi verta dėl vieno kito lito rizikuoti savo sveikata ir tapti bandomaisiais triušiais? Latviai, atsiliepdami į Kipro valstybės pasiūlymą, GM produktus prekyboje jau talpina į atskiras lentynas. Mano nuomone, jie galėtų būti pardavinėjami net specializuotose parduotuvėse, jei jie tokie naudingi. Visoje ES renkami parašai, kad ant visų gyvulinių maisto produktų būtų pažymėta, jeigu jie išauginti naudojant GM pašarus.

Mūsų kaimų ir dalis miesto gyventojų turi visas galimybes prisiauginti sau ir net pardavimui pakankamai saugių ar net ekologiškų maisto produktų. Gi miestiečiai turėtų neskubėti pirkti ir vartoti GM maisto produktų, nes kai galutinai ilgalaikiais tyrimais bus ištirta ir išviešinta nepriklausomų ekspertų jų žala žmonių sveikatai ir gamtai, gali būti per vėlu padaryti išvadas. Tai rodo ir straipsnyje pateikti jau turimi duomenys. Ypač apie tai turi mąstyti jauni žmonės.

Šio straipsnio duomenys ir teiginiai paimti iš knygos „The Case For A GM – Free Sustainable World“, London, 2003, parašytos nepriklausomų ekspertų iš daugelio pasaulio šalių. Ją, o taip pat Kanadoje 2007 m. išleistą F. William Engdahl knygą „Seeds of Destruction“ reikėtų išversti į lietuvių kalbą, kad būtų prieinamos plačiai visuomenei. Pastaroji knyga išversta į keliolika kalbų. Štai keli atsiliepimai apie šią knygą:

„Baisiausia tai, kad Engdahl pasaulio vizija yra tokia reali. Nors mūsų civilizacija buvo kuriama pagal humanistinius idealus, šiame naujame „laisvos rinkos“ amžiuje viskas – mokslas, komercija, žemės ūkis ir net sėklos tapo ginklais globalinių korporacijų baronų ir jų politinių pakeleivių rankose. Siekdami dominuoti pasaulyje, visi jie nori kontroliuoti maisto gamybą“ (Dr. Arpad Pusztai, biochemikas, Škotija).

„Jeigu jūs norite sužinoti, kodėl biotechnologinės korporacijos stengiasi išplatinti GMO sėklas po visą pasaulį, jūs privalote rūpestingai perskaityti šią moksliniais tyrimais paremtą knygą. Jūs suprasite, kaip šios korporacijos siekia kontroliuoti visą žmoniją ir kodėl mes privalome tam priešintis…“ (Marijan Jost, genetikos profesorius, Kroatija).

„Perskaitę knygą, sužinosite, kaip keturi Anglų – Amerikos agrobiznio konglomeratai be jokių abejonių naudoja GMO, kad kontroliuotų visų mūsų mintis ir egzistenciją…“ (Anton Moser, biotechnologijos profesorius, Austrija).

Straipsnis publikuotas 2010 m. laikraštyje „Žalioji Lietuva“ Nr.9

www.zaliojilietuva.lt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: