GMO nukariauja pasaulį

kukuruzaiNepaisant išliekančio susirūpinimo dėl genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų, naujoji šios šakos ataskaita rodo, kad genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas žemės ūkyje aktyviai plinta visame pasaulyje, skelbia JAV leidinys Mother Jones. (…)

sxc.hu nuotr.

ISAAA ekspertų duomenimis genetiškai modifikuotų kultūrų panaudojimas žemės ūkyje leidžia sumažinti pesticidų naudojimą, taupyti iškastinį kurą, sumažinti anglies dioksido išskyrimą į atmosferą. Jis taip pat „įnešė gan svarų indėlį į daugiau kaip 15 milijonų ūkininkų, neturinčių didelių išteklių, pajamų padidėjimą besivystančiose šalyse. Šie nedideli ūkiai dabartiniu metu sudaro 90 proc. visų ūkių, kurie užsiima genetiškai modifikuotų kultūrų auginimu, pažymi grupės atstovai. Bet jeigu pažiūrėtume į Jungtines Valstijas, kurios tradiciškai yra stambiausias genetiškai modifikuotų kultūrų augintojas ir šiuo požiūriu žymiai lenkia kitas šalis, tai yra pakankamai pagrindo suabejoti ta nauda, apie kurią kalba ISAAA ekspertai. Kaip anksčiau pranešė Tomas Philpottas, pusė amerikiečių ūkininkų dabartiniu metu susiduria savo darbe su superpiktžolėmis, atspariomis „Roundup“ herbicidams, kuriuos gamina firma „Monsanto“.

2012 metais Vašingtono valstijos Universiteto atliktas tyrimas parodė, kad apskritai imant GMO panaudojimas didina herbicidų sunaudojimą. O JAV Žemės ūkio ministerijos ataskaitoje, paskelbtoje šį mėnesį, pabrėžiama, kad GMO panaudojimas nebūtinai padidina derlingumą, kas yra pats svarbiausias komercinis argumentas jų panaudojimui pateisinti. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) pažymėjo kai kuriuos neigiamus momentus, susijusius su GMO panaudojimu, kada tą daro smulkūs ūkininkai ir vartotojai: čia kalbama ir apie jų atsparumą pesticidams, apie pasėlių be GMO užkrėtimą, o taip pat apie genetiškai modifikuotų maisto produktų potencialų toksiškumą. (…)

MŽŪO duomenimis daugeliu atvejų genetinio modifikavimo technologijos yra patentuotos, jos kuriamos privačiame sektoriuje ir patenka į rinką komerciniam naudojimui licencijinių susitarimų pagrindu. Šių technologijų pritaikymas iškėlė visą eilę socialinio ir etinio pobūdžio klausimų, susijusių su ribotomis galimybėmis pasinaudoti genetiniais ištekliais ir naujomis technologijomis, su tradicijos praradimu (pavyzdžiui, sėklų išsaugojimo srityje), su privataus sektoriaus monopoliu, o taip pat su ribotus išteklius turinčių ūkininkų pajamų praradimu. Yra pagrindo būgštauti ir dėl teisminio bylų nagrinėjimo. (…)

Apie tai skaitykite balsas.lt straipsnyje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: