GMO baimė prieš pragmatizmą

no-gmosMaisto produktų užterštumu genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) susirūpinę aktyvistai siūlo verslininkams savarankiškai ženklinti gyvulinės kilmės produkciją, kuri gaunama nenaudojant genetiškai modifikuotų pašarų. Tikimasi, kad tai paskatins ūkininkus grįžti prie tradicinių pašarų, o vartotojai turės daugiau galimybių rinktis „švarų” maistą.

Lietuvoje yra tik dvi maisto produktų grupės – „ekologiški” ir „išskirtinės kokybės” gaminiai, kuriuose nėra jokių GMO pėdsakų ir kuriuos gaminant nenaudojami GM pašarai. Tiesa, pastarosios grupės kol kas sudaro tik labai nežymią rinkos dalį. O visa kita – didžioji vartotojams prieinamų gyvulinės kilmės maisto produktų (pienas, mėsa, kiaušiniai) dalis – gaunama naudojant GM pašarus arba yra sumaišoma su produkcija, kuriai pagaminti buvo naudojami GM pašarai – ypač pieno pramonėje. Negana to, Lietuvoje, pagal ES reikalavimus, maisto produktai, kurių sudėtyje yra iki 0,9 proc. GMO, net ir kūdikių maistas, nėra žymimi kaip GMO produkcija, todėl vartotojai dažniausiai net neįtaria, kad jų perkamuose maisto produktuose gali būti GMO likučių.

Atsižvelgdami į susidariusią padėtį, aktyvistai mūsų šalies verslininkams siūlo pereiti prie savanoriško produktų, kuriuos gaminant nebuvo naudojami GM pašarai, ženklinimo. Pasak iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO” koordinatoriaus Andrejaus Gaidamavičiaus, šiuo metu vienintelėje Turkijoje yra privaloma ženklinti produkciją, kuri buvo gauta naudojant GM pašarus, o ES leidžiamas tik savanoriškas produktų ženklinimas, informuojant, kad tokie pašarai naudojami nebuvo. Būtent šį ženklinimą ir siūloma pradėti taikyti Lietuvoje.

Kliūtis – motyvacija, ne išlaidos

Praėjusią savaitę Seime surengtoje konferencijoje „Socialiai atsakingas verslas ir GMO” aktyvistai, ūkininkai, gamintojai ir politikai diskutavo apie GMO skvarbą maisto pramonėje, galimas pasekmes žmonių sveikatai ir būdus, kaip sumažinti GMO panaudojimą gyvulinės kilmės maisto produktuose bei užtikrinti vartotojų teisę rinktis produktus be GMO. Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos „Agrokoncernas” įmonių grupės prezidentas bei savininkas, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad atsisakę GM pašarų, ūkininkai beveik nepatirtų nuostolių, nes tradiciniai pašarai yra tik 10 proc. brangesni, ir sudaro palyginti nežymią gyvulinės kilmės produktų gamybos išlaidų dalį. Anot jo, vienintelis sunkumas, su kuriuo galimai susidurtų ūkininkai – tradicinių pašarų trūkumas. „Reikėtų bent dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio”, – teigė pranešėjas. Maždaug tiek laiko jam prireikė, kol išnaudojo turimus pašarus su genetiškai modifikuota soja ir sulaukė, kol į Lietuvą bus atvežti ne GM pašarai. Jo teigimu, tiekėjai į mūsų šalį nemodifikuotos sojos pašarams praktiškai neveža – ją tenka užsisakyti.

Vis dėlto, kaip didžiausią problemą, kylančią ūkininkams, norintiems pakeisti pašarų sudėtį atsisakant GM baltyminio ingrediento sojos, R.Karbauskis įvardijo motyvacijos stoką. „Ūkininkai mąsto pragmatiškai. Jei gyvulinės kilmės produkcija, pagaminta be GM pašarų, sumaišoma su ta, kurią gaminant buvo naudojami GM pašarai, kokia prasmė mokėti brangiau už tradicinius pašarus?”, – pateikdamas pavyzdį iš pienininkystės sektoriaus retoriškai klausė jis. Anot R.Karbauskio, net jei eilinis ūkininkas ar paprasta kaimo senolė pieną išgauna iš GM pašarais nešertų karvių, perdirbėjai supirkdami tokį pieną vis vien jį supila į bendrą indą, kur „švarus” pienas paprasčiausiai susimaišo su likusiuoju. Būtent todėl esą būtina spausti ES, kad ši įvestų privalomą gyvulinės kilmės produktų, kuriuos gaminant buvo naudojami GM pašarai, ženklinimą. O kol to nėra, pasak jo, Lietuvoje galėtų būti taikomas savanoriškas produktų ženklinimas, informuojant, kad gaminant konkretų gyvulinės kilmės produktą GM pašarai naudojami nebuvo.

Iniciatyvų yra, trūksta reglamentavimo

27 Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklui priklausančios viešojo maitinimo įstaigos savanoriškai šiuo metu jau naudoja panašų ženklinimą. Užsidėjusios ženkliuką „Stop GMO”, minėtos įstaigos įsipareigoja klientams teikti visą informaciją apie naudojamus maisto produktus, jų kilmę, GMO, paruošimo būdą ir panašius aspektus. Tiesa, Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovo Artūro Nečejausko teigimu, šis ženklinimo projektas dar tik įgauna pagreitį, o įstaigų prisiimti įsipareigojimai kol kas yra veikiau siekiamybė, o ne realybė. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad naudodamos tokį ženklinimą, viešojo maitinimo įstaigos išreiškia savo poziciją dėl ekologiškos ir vartotojams sveikos produkcijos ir tokiu būdu prisideda prie vartotojų teisės rinktis maistą be GMO produktų užtikrinimo, nors teisiškai toks teisės įgyvendinimo būdas vis dar nėra reglamentuotas.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, norint, kad savanoriškas ženklinimas būtų veiksmingas, valstybinei kontrolės institucijai turi būti sudaryta galimybė jį patikrinti, o tai esą įmanoma tik tuo atveju, jei toks ženklinimas būtų teisiškai reglamentuotas. Kita vertus, ji taip pat pridūrė, kad tokie tikrinimai valstybei labai brangiai kainuoja, todėl pasiūlė savo prekių kokybe ir apskritai įvaizdžiu susirūpinusiems gamintojams bei tiekėjams, norintiems ateityje naudoti savanorišką ženklinimą, patiems imtis iniciatyvos ir savo lėšomis atlikinėti produkcijos tyrimus valstybinėse laboratorijose. Tiesa, A.Išarienė negalėjo atsakyti, ar VMVT laboratorija yra pajėgi aptikti mažesnį nei ES leidžiamą 0,9 proc. GMO kiekį maisto produkte, tačiau nurodė preliminarią tokio tyrimo kainą – nuo 500 Lt.

Kitų šalių pamokos

Nors ES nėra vieningos ženklinimo sistemos, kai kurios valstybės narės savo teisinėje bazėje yra įtvirtinusios tokią galimybę. Susivienijimo „Žali.lt” koordinatorės Virginijos Vingrienės teigimu, šiuo metu produkcijos be GMO ženklinimą yra įteisinusios Austrija, Vokietija, Prancūzija, pavieniai Italijos regionai ir Liuksemburgas. Pasak jos, daugiausiai patirties šioje srityje turi Austrija, kuri teisinio reglamentavimo prieš GMO ėmėsi dar 1997 m., labiausiai išplėtotą sistemą su griežčiausiomis sankcijomis už vartotojų klaidinimą – Vokietija, griežčiausią GMO slenkstį – Prancūzija. Tiek Austrijoje, tiek Vokietijoje GMO slenkstis atitinka ES nustatytą mažiausią normą – 0,9 proc. Tai reiškia, kad visa produkcija, kurios sudėtyje yra mažiau nei 0,9 proc. GMO, tačiau kuri atitinka kitus specifinius reikalavimus, tokius kaip nustatytą minimalų terminą nešerti gyvulių GM pašarais, yra ženklinama kaip produkcija be GMO. Prancūzijoje šis slenkstis siekia 0,1 proc. ir yra taikomas ne tik mėsai, žuviai, pienui ar kiaušiniams, bet ir medui. Norint, kad medus gautų žymą be GMO, jis turi būti surinktas teritorijoje, aplink kurią 3 kilometrų spinduliu neaugtų jokios GM kultūros.

Kita vertus, V.Vingrienė pastebi, kad gyvulinės kilmės produktų ženklinimas turi ir savų trūkumų – GMO taršos riziką, išaugusias gamybos išlaidas, sudėtingesnę gamybos valdybos sistemą. Galiausiai nė viena iš dabar veikiančių sistemų neužtikrina, kad vartotojas galėtų rinktis produkciją, kurioje 100 proc. nebūtų visiškai jokių GMO pėdsakų.

Vitalija Kolisova

atgimimas.lt

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: