Kiekvienas kąsnis – pelnas GMO korporacijoms

mesa, kiausiniaiNepaisant iš pažiūros griežtų apribojimų ir ženklinimo reikalavimų, genetiškai modifikuotais organizmais „maitinama“ didžiulė maisto pramonės dalis, apie kurią net nenumanome ir, kasdien vartodami gyvūninius produktus, remiame galingą GMO pramonę. Deja, kol kas neturime kito pasirinkimo. Tam, kad galėtume rinktis, ar remti sąžiningą verslą, ar nusikalstama veikla pagarsėjusias korporacijas, pirmiausia turime gauti prieinamą informaciją.

Gyvūninių produktų ženklinimo poreikis bei perspektyvos buvo analizuotos kovo 20 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Socialiai atsakingas verslas ir genetiškai modifikuoti organizmai“. Lietuvos prekybos tinkluose nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų (GM) pašarų. Maždaug prieš metus atsiradus reikalavimui sąskaitose-faktūrose nurodyti įvežamus GMO, ūkininkai sužinojo, kad visi į Lietuvą patenkantys pašarai turi genetiškai modifikuotų organizmų. Lietuvoje pašarai taip pat gaminami su GM priedais. Verslininkai apskritai nustojo tiekti švarią genetiškai nemodifikuotą soją. Baltyminga soja yra pagrindinis gyvūnams skirtų pašarų (tiek kiaulėms, tiek galvijams, tiek paukščiams) komponentas. Genetiškai modifikuota soja už paprastą soją yra apie 10 proc. pigesnė.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, tame tarpe ir pašarais su GMO.

Andrejus_Gaidamavicius-214x300

A. Gaidamavičius: sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, būtų nusikaltimas.

Biologo Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, GMO per pašarus paveikia gyvūninę produkciją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per pašarus į gyvūno organizmą patenkanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma, tad ji aptinkama ne tik mėsoje ar kiaušiniuose, bet ir piene. Biologas akcentavo ir tai, kad didelė dalis GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad jie žudo žmogaus ląsteles. Be to, GMO pašarai yra užteršti glifosatu – pagrindine daugelio herbicidų (kaip „Roundup”) veikliąja medžiaga. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, anot A. Gaidamavičiaus, būtų nusikaltimas.

Net jeigu atmestume galimą neigiamą poveikį sveikatai, kiekvieną kartą, pirkdami gyvūninę produkciją, užaugintą šeriant gyvūnus GM soja, mes krauname turtus agresyvioms GMO korporacijoms ir paliekame gilų ekologinį pėdsaką. Pavyzdžiui, pašarams naudojamų genetiškai modifikuotų sojų auginimas sukelia Atogrąžų miškų iškirtimą, geriamojo vandens užteršimą pesticidais, masinius vaikų išsigimimus, naminių gyvūnų kankinimą, žemės užliejimą srutomis, žuvų dusimą ir Baltijos jūros virtimą pelke. Apie tai „Žalioji Lietuva“ išsamiai rašė ankstesniuose numeriuose. Taigi, kol mokslininkai vieningai pripažins neigiamą GMO poveikį sveikatai, žmonės turi pakankamai priežasčių neremti GMO korporacijų dėl socioekonominių bei ekologinių jų veiklos pasekmių.

Anot Ramūno Karbauskio, nėra nei ekonominio stimulo, nei spaudimo iš perdirbėjų gaminti gyvūninę produkciją nenaudojant GM pašarų, o ūkininkai nėra pakankamai sąmoningi arba pakankamai informuoti, kad atsisakytų GM pašarų be papildomo postūmio. Nors R. Karbauskis, būdamas vienas stambiausių pieno gamintojų, visiškai atsisakė GM pašarų, bene visi jo kolegos ir toliau pašarams perka GM soją. Deja, perdirbėjai visą pieną pila į tuos pačius rezervuarus, tad kol kas GM sojos atsisakymas yra tik principinė stambaus verslininko pozicija, realiai neturinti galimybių pasiekti vartotoją. Anot R. Karbauskio, parduotuvėse nėra nė vieno litro pieno nei suaugusiems, nei kūdikiams, kuris būtų pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų pašarų. Kol nebus priimtas sprendimas žymėti gyvūninę produkciją, užaugintą naudojant genetiškai modifikuotus pašarus, tol nebus motyvacijos perdirbėjams iš ūkininkų reikalauti išimti GMO iš gyvūnų mitybos raciono. Kalbant apie pieno gamybą, soja sudaro nedidelę pašarų dalį, tad pieno savikainos pokyčių, atsisakius genetiškai modifikuotos sojos, ūkininkai beveik nepajaustų.

Ramunas_Karbauskis

Ramūnas Karbauskis: Europos Komisija, leisdama naudoti GM soją pašarams, sprendė ne vartotojų, ne ūkininkų, o finansines stambių koncernų problemas.

Pasak R. Karbauskio, yra pasityčiota iš Europos Sąjungos gyventojų, nes su atsakingų institucijų „palaiminimu“ jiems nėra prieinama jokia informacija apie tai, kad jie kasdien vartoja gyvūninę produkciją, užaugintą šeriant gyvūnus GM pašarais. Europos Komisija, leisdama naudoti GM soją pašarams ir apie tai neinformuoti vartotojų, t. y. sąmoningai slėpti šį faktą, sprendė ne vartotojų, ne ūkininkų, o finansines stambių koncernų problemas.

Formuojama klaidinga nuomonė, kad genetiškai nemodifikuotos sojos apskritai nebėra rinkoje. Iš tiesų jos yra pakankamai, kad būtų galima suteikti vartotojams pasirinkimą. Nors mokslininkai vis dar ginčijasi, ar gyvūniniuose produktuose yra GMO pėdsakų, patenkančių per GM pašarus, ženklinimas išspręstų pasirinkimo klausimą – tiek gamintojai, tiek vartotojai patys pasirinktų, ką remti: GMO pramonę ar tradicinį žemės ūkį, o taip pat leistų apsidrausti nuo rizikos, kol galų gale mokslas pateiks vienareikšmį atsakymą dėl šių produktų pavojingumo.

Kol kas įstatymai nenumato gyvūninių produktų, užaugintų naudojant GM pašarus, ženklinimo, tačiau sustiprėjus visuomeniniam judėjimui, galbūt atsirastų motyvacija ir gamintojams savanoriškai gaminti bei žymėti gyvūninę produkciją, užaugintą nenaudojant GM pašarų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad gyventojai nepasitiki genetiškai modifikuotais organizmais, tad produktų linija, užauginta be GM pašarų, būtų paklausi. Šitokiu būdu būtų galima „išsivalyti“ bent jau pieno bei jautienos produkciją nuo GMO. Lietuvos mastu GM sojas išimti iš galvijų raciono būtų galima per metus. R. Karbauskis savo ūkius nuo GM sojos išvalė per 2 mėnesius. Tiek užtruko surasti ir atsivežti genetiškai nemodifikuotą soją.

Situacija su mėsos, ypač paukštienos produktais, yra sudėtingesnė. Paukštininkystė priklauso keliems labai stambiems koncernams, o ne ūkininkams. Vištų pašarą sudaro ženkliai didesnė GM sojų dalis, tad tikėtis savanoriškų sprendimų iš jų pusės būtų naivu. Tačiau tie pavieniai ūkininkai, kurie augina vištas nenaudodami GM pašarų, paženklinę produkciją kaip užaugintą be GMO, turėtų labai didelį pranašumą netgi parduodami vištieną ar kiaušinius aukštesne kaina.

Ką gali padaryti Lietuva? R. Karbauskio teigimu, reikia kreiptis į Europos Sąjungą, keliant gyvūninės produkcijos, užaugintos naudojant GM pašarus, ženklinimo klausimą. Tikrai atsirastų ir daugiau valstybių narių, palaikančių šią poziciją. Taip pat reikia aktyviau įsitraukti į Europos Sąjungos visuomenines vartotojų informavimo, švietimo apie GMO veiklas. Lietuvoje problemą aktualizuotų bei padarytų tam tikrą postūmį gamyboje savanoriško gyvūninės produkcijos, užaugintos nenaudojant GM pašarų, ženklinimo įteisinimas. Tai nebūtų ekonominė prievarta, tai būtų veikiau moralinė paskata verslininkams imtis socialiai atsakingo ir sąžiningo verslo.

Šiuo metu Lietuvoje tik ekologiškai bei išskirtinės kokybės ženklu žymimai gyvūninei produkcijai keliami reikalavimai užtikrina, kad produkcija yra užauginta nenaudojant GM pašarų. Tačiau ji tesudaro vos kelis procentus visų Lietuvoje parduodamų gyvūninių produktų, tad masiniam vartotojui praktiškai yra nepasiekiama.

Konferencijos metu pristatyta Valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarės Rimos Baškienės parengta rezoliucija, raginanti Europos Parlamentą, ES šalių Vyriausybes siekti, kad ES institucijos priimtų įpareigojantį reguliavimą ženklinti visą GMO produkciją, įskaitant ir gyvūninę (pieną, mėsą ir kiaušinius), gautą šeriant gyvūnus GMO pašarais bei skirti deramą finansavimą gamintojų ir vartotojų informavimui apie GMO. Ši rezoliucija artimiausiu metu bus užregistruota Seime. Anot konferencijos dalyvių, toks sprendimas sukeltų revoliuciją Europos Sąjungos gyventojų sąmonėje, nes faktas, kad kasdien remiame GMO pramonę, vartodami gyvūninius produktus, taptų akivaizdus.

Kristina JUOZAPAVIČIŪTĖ

Zalioji Lietuva logo

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: