Ar įteisinsime ženklą „BE GMO“?

isauginta be GMO2Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad didesnė dalis gyventojų rinktųsi produktus be GMO. Daugelyje šalių egzistuoja įvairios produktų ženklinimo sistemos, kuriomis siekiama informuoti vartotojus apie produkto sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus organizmus. Bet ar iš tikrųjų šiandieninė ženklinimo sistema, taikoma pasaulyje ir ES, užtikrina teisę rinktis produktus be GMO?

GM produktų ženklinimo praktika pasaulyje

Nuo to laiko, kai 1996 metais JAV milijonuose hektarų pirmą kartą buvo pasėta genetiškai modifikuota soja, per 17 metų šie plotai padidėjo šimtus kartų. Didėjant genetiškai modifikuotų augalų plotams, keičiasi ir pasaulio šalių požiūris į genetiškai modifikuotus produktus.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui JAV, kur auginama daugiausia genetiškai modifikuotų augalų, žiūri pakankamai liberaliai ir vertina GM produktus kaip analogiškus genetiškai nemodifikuotiems bei mano, kad jų nereikia nei ženklinti, nei suteikti vartotojams papildomos informacijos.

Tačiau kitos šalys taiko griežtesnius reikalavimus. Griežčiausiai į produktų, turinčių sudėtyje GMO, ženklinimą žiūri Kinija, kuri reikalauja ženklinti nuo mažiausios ribos, kurią galima atsekti – taigi ženklinama praktiškai nuo 0,0 proc.

Japonijoje riba, nuo kurios reikalaujama produktą ženklinti kaip turintį GMO, yra 5 proc. T. y. genetiškai modifikuotu produktu yra laikomas tas, kuriame yra ne mažiau, kaip 5 proc. GMO.

GM produktų ženklinimo sistema ES

ES ženklinimo sistema apibrėžia 0,9 proc. techninio neišvengiamumo ribą. Tik nuo šios ribos produktai yra laikomi genetiškai modifikuotais produktais. ES negalima tiekti į rinką visų genetiškai modifikuotų produktų, kurie yra pagaminami pasaulyje. Į ES rinką gali patekti tik Europos Sąjungos atsakingų institucijų autorizuoti GM produktai. Negali būti ir mažiausių neautorizuotų GMO likučių, išskyrus pašarus, kuriuose leistinas 0,1 proc. ES neįteisintų GMO pėdsakų.

ES ženklinama patys genetiškai modifikuoti organizmai kaip maistas ir pašarai, o taip pat maistas ir pašarai, pagaminti iš GMO bei savo sudėtyje turintys GMO.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, taip pat ir pašarais su GMO. Taip pat neženklinami produktai, susintetinti naudojant genetiškai modifikuotų organizmų, pavyzdžiui, naudojant genetiškai modifikuotų bakterijų, susintetinta vakcina, glutamatai, enzimai, kai kurie vitaminai ir produktai, kurių fermentacijai buvo naudoti GMO, pavyzdžiui, mielės, naudotos alaus fermentacijai ar sūrio fermentacijai naudoti GMO.

Koks produktų be GMO poreikis?

Ar iš tikrųjų tokia sistema užtikrina vartotojų teisę rinktis, jei jie nori atsisakyti GMO?

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų pasisako prieš GMO vartojimą. Naujausiais tyrimų duomenimis, prieš GMO pasisako:

  • 67 proc. Lietuvos gyventojų;
  • 53 proc. ES gyventojų;
  • 78 proc. Vokietijos gyventojų;
  • 50 proc. JAV gyventojų (94 proc. gyventojų palaiko GM produktų ženklinimo idėją).

Ne tik vartotojai, bet ir ekologinių ūkių savininkai ir apskritai Lietuvos ūkininkai pasisako prieš GMO. Tai teikia vilties, kad Lietuvą bus galima paskelbti laisva nuo GMO zona. Panaši situacija ir kitose ES šalyse.

Produktų ženklinimo „BE GMO“ iniciatyva ES

Dėl vartotojų informacijos poreikio, kai kuriose ES šalyse vis dėlto gimė iniciatyva užtikrinti vartotojo pasirinkimą pirkti produktų, kuriuose NĖRA GMO – t. y. įteisinti ženklą „BE GMO“. Iniciatyvos pradininkė yra Austrija, dirbanti šioje srityje nuo 2007 metų. Šiandien Austrijoje ženklu „BE GMO“ yra ženklinama apie 2000 produktų grupių. Austrija yra pirmoji ir aktyviausia anti GMO kampanijoje – ji pirmoji uždraudė ES įteisintų GM augalų auginimą šalyje, nepaisant to, kad ES leidžiama auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 ir GM bulves Amflora. Austrija visas 9 federalines žemes paskelbė zonomis, laisvomis nuo GMO.

Ženklinimą „BE GMO“ taip pat sėkmingai vykdo Vokietija ir Prancūzija. Neseniai šią sistemą įteisino Italijos Tirolio provincija, Liuksemburgas ir ES nepriklausanti Šveicarija.

Austrija Europos Komisijai yra pateikusi projektą, skirtą harmonizuoti ženklą „BE GMO“ įteisinusių ES šalių ženklinimo sistemą, kad ji būtų vieninga visoje Europos Sąjungoje.

Ženklo „BE GMO“ reikalavimai

Kol kas ženklą įteisinusiose šalyse, norint ženklinti produktą „BE GMO“, yra iškelti tokie reikalavimai:

  • Produktai savo sudėtyje turi neturėti GMO;
  • Neturi būti priedų, pagamintų naudojant GMO;
  • Augalai neturi būti išauginti iš GM sėklų;
  • Auginant neturi būti naudojamos jokios dirvą gerinančios priemonės, pagamintos naudojant GMO;
  • Gyvūnų šėrimui nenaudojami jokie GM pašarai.

Gyvūnų šėrimui yra taikomi pereinamieji laikotarpiai – gyvūnas galėjo būti šertas GM pašarais, tačiau iki jo produkcijos panaudojimo jis turėjo būti nešertas GM pašarais tam tikrą laiką, kurį nustato kiekviena ES šalis narė atskirai.

Su kokiais sunkumais susiduriama ženklinimo „BE GMO“ sistemoje?

  • Visų pirma, kad būtų užtikrintas sąžiningas ženklo „BE GMO“ naudojimas, reikalinga kontrolės sistema, kuri padėtų išvengti piktnaudžiavimo ir vartotojų apgaudinėjimo. Tam būtinas griežtas kontrolės mechanizmas, kuris reikalauja ir didesnių kaštų;
  • Dėl didelio GM produktų paplitimo galimas atsitiktinis produkcijos „BE GMO“ užteršimas genetiškai modifikuotais organizmais;
  • Kol kas ženklą „BE GMO“ įteisinusiose šalyse genetiškai modifikuoti organizmai traktuojami pagal ES įteisintą apibrėžimą. Kaip jau buvo minėta, ES GM produktu laikomas tik kas produktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO. Vadinasi, ženklu „BE GMO“ paženklintuose produktuose gali būti iki 0,9 proc. GMO.

Ženklo „BE GMO“ nauda gamintojams:

  • Pasirinkimo galimybės suteikimas vartotojui, norinčiam atsisakyti GMO;
  • Geresnis maisto saugos užtikrinimas per didesnį atsekamumą;
  • Mažesnė rizika prarasti rinkas, susijusias su GMO;
  • Patikimas kompanijos įvaizdis;
  • Ženklinimas „BE GMO“ gali būti patrauklesnis ir padidinti apyvartą.

Galimybės įteisinti ženklą „BE GMO“ Lietuvoje:

  • Gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad yra didelis poreikis išvengti GMO;
  • Lietuvai reikalingas baltyminių pašarų gyvūnams, t.y. genetiškai nemodifikuotos sojos ir kitų baltyminių pašarų kaip sojos pakaitalo, užtikrinimas, nes kol kas beveik visa į Lietuvą atvežama soja yra genetiškai modifikuota;
  • Reikalingas teisinis pagrindas, kurį galima susikurti vadovaujantis kitų šalių patirtimi (Maisto įstatymas, Pašarų įstatymas ir kiti poįstatyminiai aktai);
  • Reikalinga produkto be GMO apibrėžtis;
  • Turi būti nustatyti reikalavimai tokiam produktui;
  • Ženklo patvirtinimas, kad ženklas galėtų būti naudojamas kaip prekinis ženklas;
  • Turi būti užtikrinta kontrolė ir atsekamumas.

„Laisva nuo GMO“

„Žalioji Lietuva“ primena, kad Kupiškio rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje nusprendė prisijungti prie Europos „laisvų nuo GMO“ savivaldybių tinklo. Šiuo metu visoje ES leidžiama auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810. Juos gali auginti ir Lietuvos ūkininkai, jei įvykdo visas reikalingas sąlygas. Nors mūsų šalies ūkininkai nesižavi GMO, nežinia kaip bus, jei mūsų žemę ims valdyti užsieniečiai. Tad visos savivaldybės ir Vyriausybė bendromis pastangomis turi siekti visiško GMO pasėlių uždraudimo Lietuvos Respublikoje.

Parengė Kristina JUOZAPAVIČIŪTĖ

Parengta pagal V. Vingrienės pranešimą konferencijoje „Socialiai atsakingas verslas ir GMO“

Vasario pabaigoje žaliųjų organizacijos paskelbė konkursą ženklui BE GMO sukurti. Dizaineriai, kūrėjai, aktyvūs žmonės iš visos Lietuvos siuntė savo idėjas ir darbus. Viršelio paveikslėlyje vienas iš ženklo „Be GMO“ konkursui pateiktų darbų.

Zalioji Lietuva logo

Reklama

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: