„Maitinti“ pasaulį, ar rūpintis savo išlikimu?

Maitinti pasauli arPasaulio gyventojų skaičius perkopė 7 milijardus. Teigiama, kad 2050 metais jų bus jau 9 milijardai. Kaip juos visus išmaitinti? Ši problema gvildenama „The Economist“ ir „Scientifican American“ žurnaluose. Abiejuose siūloma viena panacėja – dirbtinis maistas.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Turima omenyje genetiškai modifikuotas kultūras, kurias teoriškai būtų įmanoma auginti net ten, kur niekas kitas neauga. Didžiosios biotechnologijų kompanijos, kurių dėka jau dabar sunku rasti maisto be genetiškai modifikuotų priedų, jau daugiau kaip dešimt metų skelbia, kad būtent jos gali pasaulį išgelbėti nuo bado. Tačiau realybė rodo ką kitą. Nežiūrint į tai, kad genetiškai modifikuotų pasėlių plotas perkopė 100 milijonų hektarų, badaujančių žmonių vis daugėja ir tokių dabar yra jau apie milijardą. Pagrindinę bado priežastį viso pasaulio mastu galima būtų įvardinti tik tuo atveju, jeigu visur būtų ta pati santvarka ir galiotų tie patys prioritetai. Tačiau jei valstybė kariuomenei skiria daugiau lėšų nei žemės ūkiui, ji savo žmonių nepamaitins, net jei ir visas žemės ūkio kultūras pakeistume genetiškai modifikuotomis.

Roma, 1974 metai. Jungtinių Tautų surengtoje Maisto saugos konferencijoje nutarta per 10 metų pasiekti, kad pasaulyje neliktų badaujančių vaikų. Praėjo daugiau nei 35 metai ir valstybių vadovai priversti vėl bado problemą spręsti nuo nulio. Anksčiau maisto sauga buvo suprantama kaip galimybė kiekvieną planetos gyventoją aprūpinti maistu. Bet kokiu maistu. Dabar dauguma šalių savo politiką orientuoją į žemės ūkio savarankiškumą ir galimybę maistu apsirūpinti pačioms. Žinoma, ne visur tai yra įmanoma. Vienur tiesiog stinga dirbamos žemės, o kitur dėl diktatūrinio režimo kariuomenei lėšų skiriama daugiau nei investicijoms į žemės ūkį. Pavyzdžiui, militaristinėje Šiaurės Korėjoje per keletą bado bangų praėjusio amžiaus pabaigoje išmirė 2-3 milijonai gyventojų.

Daugelyje Afrikos šalių žemės ūkis tebėra labai primityvus. Ten žemė tiesiog nualinama ir ieškoma kitos. Todėl nėra ko stebėtis, kad tokios šalys kaip Kenija, Senegalas turi importuoti daugiau nei 50 proc. maisto. 2005 metais daugumą šalių žemės ūkiui skyrė vos 5 proc. biudžeto lėšų, o Vakarų pagalba neturtingų šalių žemės ūkio sektoriui nuo 1980 iki 2006 metų sumažėjo trimis ketvirtadaliais.

Ypač staigiai skurstančiųjų skaičius padidėjo po pasaulinės maisto kainų krizės, prasidėjusios 2007 metais. Kodėl taip kyla grūdų poreikis, o tuo pačiu ir jų kaina? Juk 2008 metais buvo pasiektas rekordinis grūdų derlius per visą istoriją… Vieno atsakymo nėra, bet grūdų auginimas biokurui prie to, žinoma, labai prisidėjo. Didelė dalis derliaus buvo atiduota ne maistui, o biokurui gaminti. Taip pat dėl kitų biokuro rūšių, kaip cukranendrių plantacijos, labai sumažėjo plotų, kuriuose galima būtų auginti maistą. Reikšmingą dalį biokurui auginamų augalų sudaro genetiškai modifikuoti augalai. Ironiška, bet kompanijos, kurios skelbė, jog jų genetiškai pakeisti augalai išgelbės pasaulį nuo bado, pačios prisidėjo prie dar didesnio bado ir skurdo ir visame pasaulyje. Tai suvokdamos, vyriausybės šiek tiek sumažino subsidijas biokuro auginimui. Bet tik šiek tiek.

Prognozuojama, kad 2050 metais, kai žmonių skaičius padidės trečdaliu, įvairių grūdų poreikis išaugs 70 proc., o mėsos – dvigubai. Tai susiję su gerėjančiu pragyvenimo lygiu „trečiojo pasaulio“ šalyse, kuriose žmonės pagaliau ims sočiau valgyti. Aišku, dar ne taip sočiai kaip visko pertekę europiečiai ar amerikiečiai. Taigi ateities žemės ūkis susidurs net su keliais iššūkiais: kaip išauginti didesnį produkcijos kiekį labai nedidinat žemės ir vandens resursų (nes jau beveik nėra iš ko didinti) ir kaip atremti klimato kaitos pasekmes, kurios bus daugiau žalingos negu naudingos. Čia savo paslaugas vėl siūlo biotechnologijų milžinės, tokios kaip „Monsanto“, „Syngenta“, „DuPont“. Jos žada sukurti tokius genetiškai modifikuotus augalus, kurie augtų ir sausringoje bei druskingoje žemėje. Iki šiol jos kūrė tik tokias veisles, kurios yra atsparios jų pačių gaminamiems chemikalams. 40 metų iki šiol vyko vadinamoji „Žalioji revoliucija“. „Žalioji“ pačia blogiausia prasme. Žemė pradėta nuodyti milijonais tonų trąšų ir pesticidų, kas tam tikra prasme pasiteisino – žemės ūkio derlius didėdavo po 3-6 proc. kiekvienais metais. Dabar, kai tas derlius beveik nebedidėja ir rodos jau pasiektos visos biologinės augalų produktyvumo ribos, į pagalbą ateina biotechnologai, kurie geba „išprievartauti“ augalo genomą ir dar padidinti jo biologines ribas. Ateinantys 40 metų mums žadami kaip „Genų inžinerijos revoliucijos“ metai. Toks yra oficialus pasaulio gelbėjimo nuo bado scenarijus.

Būkime nuoširdūs. Netikiu, kad genų inžinerija, dėl kurios lobsta tik kelios tarptautinės kompanijos, yra ta panacėja, kuri neleis vaikams badauti. Susirinks Jungtinių Tautų „galvos“ dar po 35 metų ir spręs, kaip gelbėti nuo bado jau ne vieną, o du ar net tris milijardus žmonių. Ir ką tada pasiūlys „Monsanto“ ir į ją panašios korporacijos, pradėjusios „žaliąją“, t.y. cheminę, po to „genetinę“ revoliuciją?.. Galbūt nanotechnologijas, kurios jau dabar prastam maistui gali suteikti bet kokį skonį? Manau, kad pirmiausia reikia kiekvienai valstybei spręsti savo piliečių pamaitinimo klausimą savarankiškai. Lietuva neturi ir neprivalo savo žemių sąskaita gelbėti kitas valstybes, kurios pas mus prisiperka sklypų ir neilgai trukus pradės auginti GMO. Lygiai taip pat ir „trečiojo pasaulio“ šalys turi atsikovoti savo žemes iš jas supirkusių turtingų užsienio korporacijų, nes jas ištiks Paragvajaus likimas, kur beveik visa dirbama žemė užsodinta genetiškai modifikuota soja, skirta pamaitinti JAV ir Europos kiaules. Dvikojas kiaules irgi. Manau, kad pakankamai maisto atskiros valstybės užsitikrins tik tada, jeigu išsaugos savo žemes. Dabar pasaulyje žmonės badauja ne dėl to, kad trūksta maisto, o dėl to, kad daugelis skurstančiųjų neįstengia jo įpirkti. Dabar prieš globalizaciją daugiausiai kovoja tik anarchistai. Po kelerių metų gailėsimės, kad prie jų neprisidėjom.

Zalioji Lietuva logo

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: