Bioapsaugos srityje Lietuva – pavyzdys Europai

Cartagena Protocol Biosafety, 10th AnniversaryTrečiadienį minimas Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo 10-metis. Lietuva, ratifikavusi protokolą, gali pasigirti, kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra neauginami, o jų naudojimas griežtai reglamentuojamas.

„Biotechnologijų mokslai atvėrė plačias galimybes spręsti dideles problemas. Lygiagrečiai padidėjo ir susirūpinimas nauja mokslo šaka, galimu neigiamu poveikiu sveikatai ar gamtai, todėl svarbu užtikrinti tinkamą apsaugą nuo bet kokių galimų grėsmių. Lietuva jau dabar yra viena iš pažangiausių pasaulio valstybių biotechnologijų srityje. Tinkamai laikydamiesi visų apsaugos priemonių – galime eiti dar toliau”, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Rio de Žaneiro Aplinkos ir plėtros deklaracija pripažino, kad šiuolaikinė biotechnologija, jeigu ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos apsaugos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, suteikia dideles galimybes žmonių gerovei kelti.

Atsižvelgiant į ribotas daugelio šalių, visų pirma besivystančių šalių, galimybes saugiai dirbti su gyvais genetiškai modifikuotais organizmais, Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas II-jame Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP MOP 2), vykusiame 1995 m. lapkričio mėn., įsteigė biosaugos darbo grupę Kartachenos biosaugos protokolo projektui parengti.

Kartachenos biosaugos protokolas buvo pasirašytas 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje (Kenija), įsigaliojo 2003 m. rugsėjo 11 d. ratifikavus 50-tai šaliai. Šiandien Protokolas yra viena iš sparčiausiai augančių Jungtinių Tautų tarptautinių sutarčių. Ją ratifikavo jau daugiau nei 165 pasaulio šalys.

Kartachenos biosaugos protokolo tiklsas – prisidėti prie gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygmens užtikrinimo. Ratifikavusios šalys taip pat įsipareigoja siekti gyvųjų modifikuotų organizmų saugaus perdavimo, apdirbimo ir naudojimo.

Prisijungusios prie Kartachenos protokolo šalys įsipareigoja imtis reikiamų teisinių, administracinių priemonių priimtiems įsipareigojimams įgyvendinti. Todėl Protokolo šalys ėmėsi praktinių veiksmų kuriant nacionalines biosaugos sistemas. Nacionalinės biosaugos sistemos apima genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) galimos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Įgyvendinant šias biosaugos sistemas siekiama užtikrinti saugius gyvų modifikuotų organizmų importo, eksporto ir tranzito reikalavimus.

Iš viso daugiau nei šimte Protokolo šalių jau parengti arba šiuo metu baigiami rengti nacionaliniai teisės aktai, būtini Protokolo nuostatų įgyvendinimui. Šalys turi galimybę keistis su GMO susijusia informacija per biosaugos informavimo centro (BCH) informacinę sistemą (http://bch.cbd.int/protocol/).

Lietuva Kartachenos biosaugos protokolą ratifikavo 2003 m. rugsėjo 18 d. Priimti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina šios tarptautinės sutarties įgyvendinimą. Vadovaujantis priimtu Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu GMO valstybinį valdymą Lietuvoje vykdo Aplinkos ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis: Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

2010 m. Protokolo šalys priėmė sprendimą papildyti dokumentą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo, nustatančio tarptautines taisykles ir procedūras su gyvais modifikuotais organizmais susijusios atsakomybės ir žalos atlyginimo srityje.

Lietuva Papildomąjį protokolą ratifikavo 2012 m. gruodžio 6 d. Šis protokolas įsigalios devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai valstybės deponuos keturiasdešimtąjį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą. Šiuo metu jau 16 šalių deponavo ratifikavimo dokumentus, iš jų 10 Europos Sąjungos valstybių.

Lietuva 2013 m. rugsėjo 16 d. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės biosaugos pogrupiui. Jau ratifikavusi ir į savo nacionalinė teisę įtraukusi biosaugos procedūras, Lietuva paskatins ir kitas šalis sekti jos pavyzdžiu ir esant reikalui suteiks pagalbą ir pasidalins patirtimi.

Jubiliejinį vaizdo įrašą apie Kartachenos konvenciją rasite ČIA.

Aplinkos ministerijos informacija

Advertisements

Komentarų: 1 »

  1. Johnsonas said

    Reblogged this on Johnsono ne'Blog'as.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: