Maitinimasis pagal Kodeksą

GMO, I. Turulytės Iliustr.Lygiai 50 metų žmonija maitinasi pagal kodeksą, apie kurį nieko nežino. Tada, prieš pusę amžiaus, buvo sukurti pirmieji maisto standartai. Mes jau įpratome gyventi pagal standartus. Net elgesys standartizuojamas kiekvieną kartą, kai knygyne nusiperkate knygą „Kaip uždirbti milijoną“ arba „Kaip būti laimingu ir sėkmingu“. Kiekvieną kartą, kai nueinate į maisto prekių parduotuvę – pagal standartą maitinatės.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Codex Alimentarius (maisto kodeksas) farmacininkų ir kitų verslininkų iniciatyva buvo pradėtas kurti 1961 metais po Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) vėliava. Po metų Codex Alimentarius komisija buvo priimta į Jungtinių Tautų Pasaulinę sveikatos organizaciją (WHO). 1963 metų spalio mėnesį ši komisija susirinko į pirmąjį savo posėdį Romoje. Čia ir buvo standartinio maitinimosi diegimo globaliu mastu pradžia. Tai, kad šiandien maistui vartojame genetiškai modifikuotus organizmus, o kiekvienas nuodas maiste (pesticidai, cheminiai maisto priedai) turi savo „normas“, yra Codex Alimentarius komisijos nuopelnas. Nors oficialiai teigiama, kad Codex Alimentarius maisto standartai nėra privalomi, iš tikrųjų būtent jais remiasi Jungtinių Tautų Pasaulio prekybos organizacija (WTO), kai iškyla prekybinis ginčas tarp šalių. Kadangi dabar Pasaulio prekybos organizacijai priklauso beveik visos šalys (net ir Rusija), tai Codex Alimentarius nuosprendis, kokį maistą mes valgysime, automatiškai tapo privalomas visiems.

Andrejus_Gaidamavicius-150x150

Andrejus Gaidamavičius

Spalio 16 dieną iš savo draugo gavau tokį laišką: „Andriau, šiandien minima Pasaulinė maisto diena. Gal paleidžiam keletą minčių žiniasklaidai, ką norėtumėm palinkėti Lietuvos žmonėms?“ Atsakiau jam, kad man nekyla noras minėti tokias dienas, kurias paskelbia išsigimusios Jungtinės Tautos ir ypač jos Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO), dėl kurios šiuo metu springstame GMO. Juk jeigu visos tos tarptautinės organizacijos, skambiais pavadinimais, iš tiesų būtų sukurtos žmonių labui, tai jos ir dirbtų žmonių, o ne godaus verslo labui.

Kuo toliau, tuo labiau netikiu nė viena iš jų. Kaip netikiu ir nė viena Lietuvos institucija, kurios teoriškai buvo įsteigtos tam, kad gintų mus, vartotojus, nuo sveikam gyvenimui netinkamų maisto standartų, bet praktiškai viskas, ką jos gali padaryti – tai perkelti tuos standartus į Lietuvos teisės aktus. Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Respublikinis mitybos centras (dabar jau reorganizuotas), įvairūs institutai ir laboratorijos – tai daugybė mūsų išlaikomų institucijų, kurios, jei norėtų (ir galėtų), jau seniai būtų pasirūpinusios, kad parduotuvėse nebūtų šlamšto.

Aš nekaltinu jų blogu darbu. Aš noriu, kad jūs žinotumėt – niekas iš šių valdžios institucijų neapsaugos jūsų nei nuo GMO, nei nuo kito „gėrio“ maiste, ir tai net nėra jų funkcijose. Maisto standartas, kurio kūrime nedalyvavote nei jūs, nei mokslininkai, kuriems rūpėjo sveikata, nėra lygu saugus maistas. Esame nuolatinio eksperimento „Kiek dar galima panuodyti“ dalyviai. Tuo tarpu tos alternatyvos, kurios padėtų mums sveikiau maitintis, bet yra nenaudingos verslui – blokuojamos. Štai keli pavyzdžiai.

Jungtinės Karalystės mokslininkai šimtu procentų įrodė, kad dažikliai maiste ir gėrimuose vaikams sukelia hiperaktyvumą ir kitokias patologijas. Savanoriškai tam tikros organizacijos ėmė tuos dažiklius drausti, tačiau iki šiol nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra oficialiai uždraustas dažiklių naudojimas vaikų maitinime. Antras pavyzdys. Jau senokai ieškoma alternatyvų cukrui ir cheminiams saldikliams. Vietoj jų kai kuriose šalyse jau šimtmečius naudojamas ypatingas augalas stevija. Tačiau praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje stevija maisto pramonėje buvo uždrausta naudoti, o vietoje jos korporacija „Monsanto“ (ta pati, kuri platina GMO) gavo leidimą gaminti aspartamą, kuris iki tol 16 metų buvo uždraustas. Stevija draudžiama iki šiol ir prie to taip pat tiesiogiai prisidėjo Codex Alimentarius komisija. Spėkit, kokia Codex Alimentarius komisijos nuomonė buvo apie „Monsanto“ sukurtus augimo hormonus, kurie naudoti galvijų auginime? Absoliutus gėris! Kaip ir viskas, ką sukuria „autoritetingos“ ir, žinoma, be galo įtakingos kompanijos.

Taigi maitinimosi pagal kodeksą galėtumėte išvengti nebent tuo atveju, jei turėtumėte savo žemės ir savo daržą. Bet ir čia standartai jus pasivys. Jeigu kas nors iš jūsų neperkate sėklų iš sertifikuotų įmonių ir sėklų parduotuvių, o užsiauginate jų patys – tik patys jomis ir galėsite džiaugtis, nes Europos Komisija rengiasi jau netrukus uždrausti ūkininkams mainytis savo užaugintomis sėklomis. Tačiau paskutinis pavyzdys, kurį sužinojau iš žolininkės Jadvygos Balvočiūtės, privertė rimtai nusikeikti.

Pasirodo, Europos Komisijoje šiuo metu ruošiamas sąrašas vaistingųjų augalų, kurie bus uždrausti naudoti. Ir pirmasis tame sąraše… ajeras. Maža to, kad žinomai žolininkei, provizorei, išėjusiai specialius mokslus vaistininkei neleidžiama rašyti ant vaistažolių pakuotės, nuo kokių ligų jos gydo (gal tuomet ir visas vaistažolių knygas uždrauskime), tai dar ir pusės tų vaistažolių nebebus leidžiama naudoti. Kadangi jos neatitinka vaistų standartų.

Ar jūs vis dar galvojate, kad visi šie standartai sukurti jūsų pačių labui?

I. Turulytės iliustr.

Zalioji Lietuva logo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: