Buvęs Bt medvilnės augintojas kuria genetiškai nemodifikuotos medvilnės sėklų banką

medvilne, cotton 3Buvęs Bt medvilnės augintojas kuria ne Bt medvilnės sėklų banką, įskaitant kai kurias veisles, kurios yra nepaprastai atsparios sausrai.

Nuotr. iš futuresmag.com

52-erių metų Nagappai Nimbegundi, ūkininkui iš Makari kaimo Šiaurės Karnatakoje, Indijoje, ši Nepriklausomybės diena buvo ypatinga. Po trejų nepaliaujamų pastangų metų jam savo ūkyje pavyko atkurti 13 vietinės medvilnės veislių ir 11 kitų ne Bt medvilnės veislių.

Sėklų bankas, kurį jis kuria, yra svarbus, nes 90 % medvilnės produkcijos Indijoje pakeitė Bt medvilnė, genetiškai modifikuota veislė, kurią sukūrė amerikiečių kompanija. Vietinės veislės praktiškai nebeegzistuoja ir jas sunku rasti net mokslinių tyrimų institutuose.

Nagappa, kuris anksčiau buvo Bt medvilnės augintojas, susidūrė su sunkumais augindamas šią genetiškai modifikuotą medvilnę. Kai nelydavo, jo derlius būdavo labai menkas. „Aš susidurdavau ir su daugeliu kitų problemų. Pavyzdžiui, yra sunku užsiimti mišriąja augalininkyste (angl. mixed-cropping), auginti ką nors kartu su Bt medvilne. Aš norėjau auginti kai kuriuos maistinius augalus kartu su medvilne. Taigi, nusprendžiau ieškoti vietinių veislių iš skirtingų valstijų“, – sakė Nagappa.

India-political-map, Indijos zemelapisSu kitų organizacijų pagalba, Nagappa surinko medvilnės sėklas iš visos šalies, pavyzdžiui, Bengal Desi medvilnę iš Vakarų Bengalijos, Comilla medvilnę iš Bangladešo, Cernuum medvilnę iš Meghalajos, Karung Kanni Parthi veislę iš Tamil Nadu, Wagad ir Kala medvilnę iš Gudžarato, Pundur iš Andhra Pradešo, Jayadhar iš Karnatakos ir daugelį kitų. Jam prireikė beveik trejų metų, kol padaugino šias sėklas.

„Procesas buvo lėtas, tačiau šios vietinės medvilnės veislės yra ypač atsparios sausrai, todėl jos išliko čia esančiomis atšiauriomis sąlygomis. Tiesą sakant, kai kurios veislės taip pat turi gebėjimą slopinti piktžoles ūkyje ir labiausiai tinka mišriam ūkininkavimui“, – sakė Nagappa. Tačiau jis dar nežino, ką daryti su ekologiška, vietine medvilne. „Gali būti, kad aš parduosiu viską, ką užauginsiu. Nesu tikras, kad žmonės supras šių Indijos veislių vertę.“

Aktyvistai sako, kad Nagappa pastangos gali įkvėpti kitus ūkininkus auginti autentiškas ir natūraliai sausrai atsparias veisles. „Garsusis Dhaka muslinas buvo išaustas su Desi medvilne. Bengalijos Desi medvilnė XX a. 5-ajame dešimtmetyje užėmė daugiau kaip 90 % medvilnės ploto. Tačiau dabar ji yra auginama mažiau nei 1 % medvilnės ploto. Bengalijos Desi ir kitų vietinių veislių kaina taip pat padidėjo beveik penkis kartus“, – sakė Krishna Prasadas iš ūkininkų kolektyvo Sahaja Samrudha.

Nors ekologiška, vietinė medvilnė dabar turi tik labai nišinę rinką, Nagappa tikisi, kad paklausa ateityje išaugs.

Žinomas Indijos ekologas Madhavas Gadgilas sako, kad Nagappa pastangas turėtų pakartoti kiti ūkininkai. „Vietoj to, kad skatintų sėklų kompanijų interesus, Vyriausybė turėtų remti ūkininkus, kurie daugina šias retas vietines veisles. Mes turime augalų veislių apsaugos ir ūkininkų teisių įstatymą, pagal kurį buvo sukurtas Nacionalinis genų fondas. Šios įstaigos tikslas yra paskatinti ir remti ūkininkus, kurie saugo sėklų veisles. Tai gali atgaivinti biologinę įvairovę ir išlaisvinti ūkininkus nuo sėklų kompanijų monopolio“, – sakė M. Gadgilas.

Parengta pagal:

Karnataka farmer develops non-Bt cotton seed bank

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: