GMO ne tik „McDonald‘s“, bet ir ant kasdienio mūsų stalo

mesa_kiausiniai

Pasklidus informacijai, kad „McDonald’s“ atšaukė vištienos tiekėjams galiojusį reikalavimą paukščių lesalams nenaudoti GMO, Lietuvos viešojoje erdvėje nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl tokio socialiai neatsakingo koncerno sprendimo. Tuo tarpu apie Lietuvos gamintojų produkciją žmonės iki šiol nėra informuoti: Lietuvos prekybos tinkluose beveik nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų (GM) pašarų.

Nepaisant iš pažiūros griežtų apribojimų ir ženklinimo reikalavimų, genetiškai modifikuotais organizmais „maitinama“ didžiulė maisto pramonės dalis, apie kurią net nenumanome ir, kasdien vartodami gyvūninius produktus, remiame galingą GMO pramonę. Deja, kol kas neturime kito pasirinkimo.

2012 metais atsiradus reikalavimui sąskaitose-faktūrose nurodyti įvežamus GMO, daugeliui ūkininkų buvo naujiena, kad į Lietuvą įvežami pašarai turi genetiškai modifikuotų organizmų. Lietuvoje pašarai taip pat gaminami su GM priedais.

Verslininkai nustojo tiekti švarią genetiškai nemodifikuotą soją, kuri yra pagrindinis gyvūnams skirtų pašarų (tiek kiaulėms, tiek galvijams, tiek paukščiams) komponentas. Genetiškai modifikuota soja už paprastą soją yra apie 10 proc. pigesnė.

„Ūkininkai, kurie nusprendė atsisakyti genetiškai modifikuotos sojos pašarams, Lietuvoje jos tiesiog nerado. Visa į Lietuvą įvežama nefasuota pašarams skirta soja yra genetiškai modifikuota, – teigia gamtosaugininkas, iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius Andrejus Gaidamavičius, – tad norintiems įsigyti ne GM sojos, tenka jos ieškoti užsienyje“.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose bei pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, tame tarpe ir pašarais su GMO.

Šiuo metu Lietuvoje tik ekologiškai bei išskirtinės kokybės ženklu žymimai gyvūninei produkcijai keliami reikalavimai užtikrina, kad produkcija yra užauginta nenaudojant GM pašarų. Tačiau ji tesudaro vos kelis procentus visų Lietuvoje parduodamų gyvūninių produktų, tad masiniam vartotojui praktiškai yra nepasiekiama.

Nors mokslininkai vis dar ginčijasi, ar gyvūniniuose produktuose yra GMO pėdsakų, patenkančių per GM pašarus, ženklinimas išspręstų pasirinkimo klausimą – tiek gamintojai, tiek vartotojai patys pasirinktų, ką remti: GMO pramonę ar tradicinį žemės ūkį, o taip pat leistų apsidrausti nuo rizikos, kol galų gale mokslas pateiks vienareikšmį atsakymą dėl šių produktų pavojingumo.

Kol kas įstatymai nenumato gyvūninių produktų, užaugintų naudojant GM pašarus, ženklinimo, tačiau, sustiprėjus visuomeniniam judėjimui, galbūt atsirastų motyvacija ir gamintojams savanoriškai gaminti bei žymėti gyvūninę produkciją, užaugintą nenaudojant GM pašarų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad gyventojai nepasitiki genetiškai modifikuotais organizmais, tad produktų, gautų nenaudojant GM pašarų, linija būtų paklausi.

Zalioji Lietuva logo

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: