GMO žolė vaikų žaidimų aikštelėse ir kitos glifosato „užimtos“ teritorijos

GMO_zole

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Prasidėtų neregėto masto genetinė tarša žemės ūkio plotuose ir laukinėje gamtoje. Taip pat padidėtų herbicidų vartojimo mastai.

Toksiška GMO pievelė

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška. Ir jūs to nežinosite.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perims jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui, t. y. įvyks genetinė tarša. Tik pagalvokite, ką tai reikš ekologinių ūkių ūkininkams, kai jie negalės ganyti gyvulių GMO žole užterštose savo ganyklose? Juk paprasta pievų žolė taps genetiškai modifikuota, o tai yra uždrausta ekologinių ūkių standartuose. Šiuo požiūriu GMO yra sparčiai ir nevaldomai plintanti tarša.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti roundapui atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass). Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė labai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Roundapas slypės vaikų žaidimo vietose. Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojingiausia cheminė medžiaga mūsų aplinkoje. Šis chemikalas įvardijamas kaip dažnai sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatomą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą šių sėklų legalizavimui gali sukelti dvejones „Scotts“ įmonei tęsti investicijas Konektikute.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto ženklinimą, į kurio sudėtį įeina GMO. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

Glifosatas ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kasdieniame maiste

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad tai yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: