Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: