Archive for Lietuvoje

Amerikietis atvyko perspėti lietuvių: valgote tai, su kuo valydavo užkalkėjusius katilus

Jeffrey_SmithĮvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių produktų, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, sparčiau senstama ir nyksta protinės galios.

Dar nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Tad kodėl produktų su GMO vis dar patenka ant mūsų stalo?

„Dirbu šioje srityje 21-erius metus, Lietuva – 43-ioji mano aplankyta šalis. Be to, esu pusiau lietuvis“, – žvitriai pasakoja amerikietis Jeffrey M. Smith, knygų autorius ir Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas.

Kovo mėnesį kviestinio lektoriaus teisėmis J. M. Smith viešėjo Lietuvos sveikatos mokslų univeristete (LSMU) surengtoje III tarptautinėje gyvensenos medicinos mokslinėje konferencijoje „Gyvensenos medicina – raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Jo pranešimas apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir glifosatų įtaką sveikatai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo, o iškilūs akademinės bendruomenės autoritetai atliekamą šviečiamąjį darbą prilygino kovai su tabako pramone, kuri prieš pusšimtį metų taip pat atkakliai neigė pražūtingą cigarečių poveikį ir slėpė duomenis.

Apie tai skaitykite: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/amerikietis-atvyko-perspeti-lietuviu-valgote-tai-su-kuo-valydavo-uzkalkejusius-katilus.d?id=74155316

Parašykite komentarą

Žemės ūkio ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne” GMO

968kukuruzaiŽemės ūkio ministerija taria tvirtą „ne” genetiškai modifikuotiems augalams Lietuvos žemės ūkyje. Šiai pozicijai vieningai pritarė ir į ministeriją susirinkę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, bitininkų, ekologinių ūkių ir grūdų augintojų atstovai. „Sveikas, natūralus maistas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Lietuvai svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją ir taip užsitikrinti geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai apsispręsti, nori ar ne auginti ES įteisintus genetiškai modifikuotus augalus.

Kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti genetiškai modifikuotas augalas yra kukurūzai MON810, tačiau šiuo metu Europos Komisijai yra pateiktos paraiškos dėl įteisinimo auginti dar 8 genetinių modifikacijų kukurūzus. Visos ES šalys turi dėl to pareikšti savo nuomonę.

ŽŪM susirinkę žemdirbių atstovai vienareikšmiškai pasisakė prieš šių naujų kukurūzų veislių įteisinimą. „Leidę auginti GMO augalus, atvertume Pandoros skrynią. Turime priešintis kiek galime visuose lygiuose – ir valdžios, ir žemdirbių. Mes turime būti kaip vienas kumštis“, – pabrėžė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. „Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje jau 25-eri. Jei įsileistume GMO, mums galas. Lietuva ekologinį žemės ūkį laiko prioritetine ūkio šaka, tad jos kirsti negalima“, – savo nuomonę išsakė Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovė.

Bitininkams nemenką įtarimą sukėlė GMO rekomenduojančių mokslininkų išvados. Jiems natūraliai kilo klausimas, ar ES lygiu auginti GMO kukurūzus siūlo firmų atstovai–mokslininkai ar nepriklausomi ekspertai. Pasak jų, tai principiniai skirtumai tarp mokslininkų. Bitininkai įžvelgia didelę grėsmę bitininkystės sektoriui pradėjus auginti GM augalus, nes GM augalų žiedadulkės patenka į medų ir gali kilti sunkumų realizuojant produkciją.

Tai, kad turime ginti Lietuvoje užauginto derliaus išskirtinumą, susitikime pabrėžė visi jo dalyviai.

Žemės ūkio ministerija siūlys atsakingai už GMO valdymą institucijai – Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos kreipimąsi, kad mūsų šalies teritorijoje nebūtų taikomi jokie leidimai auginti GMO.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Doc. E. Jasinskas: „Vienos tiesos apie GMO nėra“

Edmundas_Jasinskas

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti organizmai kol kas neauginami. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).

Dauguma gyventojų (67 proc.) nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui, o taip pat ir pašarams (65 proc.). Tokius duomenis atskleidė 2014 m. gruodžio 5–14 d. reprezentatyvi gyventojų apklausa maisto saugos klausimais.

O ką apie GMO mano mokslininkai-ekspertai, kaip jie vertina galimo GMO atėjimo į Lietuvą poveikį verslui, vartotojui, klausiame Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros doc. dr. Edmundo Jasinsko.

Apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai

rapsai31

sxc.hu nuotr.

Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai.

Už leidimus auginti genetiškai modifikuotus augalus atsakingos Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais.

Mūsų šalis laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų genetiškai modifikuotų produktų tiekimą Europos Sąjungos (ES) rinkai.

Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašą rasite ČIA. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Šiuo metu ES lygmeniu svarstoma dėl leidimo tiekti rinkai dar 58 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Dėl 18 iš šių produktų Europos maisto saugos tarnyba pateikė teigiamas mokslines išvadas Europos Komisijai.

Europos Sąjungoje leidžiamas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas augalas – kukurūzas, atsparus europiniam kukurūziniam ugniukui. Jis auginamas Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl genetiškai modifikuoto kukurūzo auginti neaktualu.

Klausimas, ar leisti tiekti rinkai naują genetiškai modifikuota produktą, svarstomas ne tik ES valstybės narės, bet ir visos ES lygmeniu. Išduodant leidimą dalyvauja pranešėjas (kompanija, pateikusi prašymą leidimui/sutikimui gauti), valstybės narės kompetentinga institucija (į kurią kreipiasi pranešėjas), Europos Komisija, Europos maisto ir saugos tarnyba, visos valstybės narės, visuomenė. Prieš apsprendžiant dėl kiekvieno leidimo Europos maisto saugos tarnyba atlieka rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Jei leidimo prašoma genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslais – tokį rizikos vertinimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Leidimas tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus išduodamas tik įsitikinus, kad šie produktai saugūs aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Leistų GMO produktų tiekti rinkai ir svarstomų GMO pranešimų ES registras

registras

Šiuo metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2003/1829 Europos Komisijos registre (http://ec.europa.eu/food/dyna/gm_register/index_en.cfm) yra registruoti 8 medvilnės, 28 kukurūzų, 2 mikroorganizmų, 3 rapsų, 7 sojos pupelių ir 1 cukrinių runkelių GMO produktai skirti maistui ir pašarams.

Europos Komisija svarsto 58 GMO pranešimus skirtus maistui ir pašarams importuoti, iš kurių 6 (4 medvilnės, 1 kukurūzo ir 1 sojų pupelių GMO produktai) laukia valstybių narių balsavimo, 12 laukia Europos Komisijos galutinio sprendimo (3 medvilnės, 2 rapso, 3 kukurūzo, 4 sojų pupelių GMO produktai), 18 GMO pranešimų Europos maisto saugos tarnyba yra išnagrinėjusi ir pateikusi teigiamas nuomones Europos Komisijai. Pagal 2001/18/EB direktyvą svarstomi 7 tiekti rinkai GMO pranešimai (http://gmoinfo.jrc.ec.europa.eu/gmc_browse.aspx): 4 skintų gvazdikų ir 2 kukurūzų pranešimai. 2010 m. genetiškai modifikuotos bulvės veislė (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1) buvo leista auginti ES, tačiau 2011 m. priimtu teismo sprendimu leidimas auginti panaikintas.

2014 m. vasario 11 d. valstybių narių dauguma balsavo prieš arba susilaikė GMO kukurūzo 1507 sėklų tiekimui rinkai. Europos Komisija turi priimti galutinį sprendimą leisti/neleisti auginti šią GMO veislę ES. Lietuva laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų GMO produktų tiekimą rinkai. Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik viena GMO kukurūzo veislė MON810 (Zea mays L. linija MON 810), atspari vabzdžiams (kukurūziniam ugniukui) ir yra auginama Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl kukurūzas MON 810 nėra aktualus auginti. Įsigaliojus naujos direktyvos nuostatoms, pavasarį valstybės narės galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Dėl uždelsto veikimo bombos leido apsispręsti patiems

fotomontazas

VL fotomontažas

Europos Sąjunga noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, nustato rinkai auginamų agurkų dydį, tačiau purtosi atsakomybės dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtros. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Vieni tokį sprendimą palaiko, kiti nuogąstauja, kad ES atsisakius vieningai saugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę, genetiškai modifikuotus organizmus „stumiančioms“ korporacijoms bus lengviau palenkti atskirų valstybių valdžią.

Apie tai skaitykite Vidos Tavorienės straipsnyje valstietis.balsas.lt.

Parašykite komentarą

Ramūnas Karbauskis: Ruošime teisės aktus, uždraudžiančius GMO auginimą Lietuvoje

gmo_neRamūnas Karbauskis šiandien pranešė, kad jo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rengs būtinus teisės aktus, kad GMO auginimas būtų uždraustas Lietuvoje. Tokias galimybes atvėrė vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas, suteikiančias galimybes ЕS valstybėms narėms savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą.

„Kai tik minėtos direktyvos pakeitimai įsigalios, ketinu suburti ekspertų grupę ir kartu su jais parengti būtinus teisės aktus, kuriais būtų siekiama uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Kol kas sunku pasakyti kiek laiko šis procesas užtruks, tačiau tikiuosi pagalbos iš savo kolegų ir atsakingų institucijų supratingumo, jog šis klausimas negali būti atidėliojamas. Norėtųsi tikėti, kad Seime GMO uždraudimas sulauks tokio pat palaikymo kaip ir Seimo narės Rimos Baškienės teikta rezoliucija praėjusiais metais „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žmonės pasisako prieš GMO. Apie galimą GMO žalą ne kartą yra kalbėję mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kategoriškai neigiamos nuomonės apie GMO Lietuvoje laikosi žemdirbių savivaldos organizacijos. Todėl tikimasi, kad GMO draudimo įteisinimas neturėtų būti sudėtingas.

„Neabejoju, kad kaip ir kitose šalyse susidursime su tam tikrų suinteresuotų grupių pasipriešinimu. Vis dėlto tikiuosi politikų supratingumo, kad mes privalome apsaugoti Lietuvos vartotojus ir išvengti galimos žalos žmonių sveikatai“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Ramūno Karbauskio iniciatyvai pritaria ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kurio nuomone, GMO uždraudimas Lietuvoje negali būti atidėliojimas.

„Akivaizdu, kad po direktyvos pakeitimo daugelis Europos Sąjungos parlamentų imsis svarstyti šį klausimą. Susidaro įspūdis, kad sprendimai bus įvairūs, tačiau iš anksto galima prognozuoti, kad šį sprendimą priims Latvija, Austrija ir kelios kitos šalys. Negalime atidėlioti svarbaus sprendimo – taip apsaugodami ir aukštą žemės ūkio produkcijos kokybę, ir vartotojų sveikatą“, – sako Bronis Ropė.

Europos Parlamentas poziciją, kuri atveria šalims narėms kelius tiek uždrausti, tiek patvirtinti naujas GMO rūšis, priėmė sausio 13 d.

BNS Spaudos centras

Comments (1)

Leidimas pačioms šalims narėms apsispręsti dėl GMO – ar įsileisime „Trojos arklį“?

kukuruzai_genaiNuo 2010 metų Europos Sąjungos institucijose pradėtas svarstyti klausimas dėl ES šalių teisės pačioms savo šalyse riboti ar drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus (GMO). Tai numatančios direktyvos pataisos tapo aštrių diskusijų tema tiek Europos Taryboje, tiek ir Europos Parlamente. Vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas. Atsižvelgiant į šį sprendimą, apie ketinimus netrukus rengti teisės aktus, kurie draustų GMO auginimą Lietuvoje, pranešė ir Ramūnas Karbauskis.

„Idėja keisti direktyvą buvo lyg ir nebloga bei Europos Parlamentas nuo pat pradžių rėmė ES šalių didesnę nepriklausomybę GMO klausimu. Tačiau ši idėja netrukus apaugo naujais reikalavimais, kaip, pavyzdžiui, draudimą auginti GMO suderinti su biotechnologijų kompanijomis (kurios ir kuria GMO). Kartu su Žaliųjų frakcija nuo pat pradžių stengėmės eliminuoti bet kokį biotechnologijų kompanijų dalyvavimą sprendimų priėmime, tačiau formali šių kompanijų rolė vis tiek išliko“, – sako Bronis Ropė.

Galutiniame dokumente, dėl kurio Europos Parlamentas apsisprendė antradienį, ne tik leista ES šalims narėms lengviau išsikovoti teisę neauginti ES įteisintas GMO veisles, bet ir palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

„Dėl to kyla pavojus, kad GMO Europoje bus dar daugiau. Iki šiol galiojusi tvarka dėl Europos Parlamento, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pasipriešinimo neleido lengvai Europos Komisijai autorizuoti GMO. Žalieji ilgai siekė, kad GMO būtų visiškai uždrausti Europoje. Tai būtų racionaliausias kelias, atspindintis daugelio Europos Sąjungos gyventojų požiūrį“, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Tačiau dabar, dėl galimybės šalims narėms uždrausti GMO besidžiaugiantys turėtų pagalvoti ką šis draudimas iš tiesų reiškia. „Kai viena šalis uždraudžia pas save auginti GMO, tačiau kaimyninė šalis ima auginti naujas GMO veisles, toks draudimas gali tapti beprasmis, nes atsiranda genetinės taršos per sienas galimybė. GMO yra gyvi organizmai, todėl sėkmingai gali plisti tiek patys (vėjui ir vabzdžiams pernešant žiedadulkes), tiek ir tarptautinės prekybos keliais, kurių didelė dalis eina ir per Lietuvą. Todėl aš ir mūsų Žaliųjų frakcija nusprendėme nepalaikyti šios direktyvos dalies. Galutiniame variante ji tapo per silpna, kad iš tikrųjų galėtų deramai apsaugoti mus nuo galimos genetinės taršos mūsų pasėliuose, kas grėstų naujais nuostoliais mūsų ūkininkams, jeigu taip atsitiktų“, – teigė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Vis dėlto, Parlamentui patvirtinus poziciją, šiandien Ramūnas Karbauskis pranešė, kad kuo skubiau bus pradėti rengti teisės aktai, kurie leistų uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Tikimasi, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos.

www.rope.lt

Parašykite komentarą

Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

Nuo pavasario – daugiau galimybių šalims apsispręsti dėl GMO auginimo

GMO_ivairusVakar Europos Parlamente priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne. Pagal galiojančias ES teisės nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės, remdamosi apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali drausti GMO auginimą. Tokiu atveju reikalaujama pateikti mokslinį tokio sprendimo pagrindimą.

Pavyzdžiui, geografinėmis Lietuvos sąlygomis GMO srityje nėra atlikta mokslinių tyrimų. Dėl to Lietuva praktiškai negali pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Parlamento sprendimu ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje.

Įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema.

Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerija iki šiol nėra pritarusi nei vienam Europos Sąjungos leidimui auginti genetiškai modifikuotus augalus šalies teritorijoje, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Genetiškai modifikuotų organizmų rizikos kultūrų pasėlių mėginių tyrimai 2014 m.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vykdė genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) atsiradimo rizikos kultūrų pasėlių stebėseną nustatyti, ar Lietuvoje auginamuose žemės ūkio augaluose nėra GMO priemaišų.

Šiam tikslui įgyvendinti iš rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių buvo paimta 100 mėginių (1 pav.). Mėginiai buvo imami atsižvelgiant į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-269 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos kultūrų ir šalių sąrašo patvirtinimo“ ir 2014 m. deklaruotus kultūrų plotus. Minėtame įsakyme pateikiamos tos augalų rūšys, kurių genetiškai modifikuotoms veislėms yra išduotas leidimas tiekti jas rinkai tose šalyse, iš kurių jos gali patekti į Lietuvą.

1pav.

1 pav.

Iš vasarinių rapsų pasėlių iš viso buvo paimti 33 mėginiai, iš žieminių rapsų – 31 mėginys, iš kukurūzų – 20 mėginių, o iš bulvių – 16 mėginių (2 pav.).

2 pav.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateikti tyrimų protokolai parodė, jog nei viename mėginyje GMO priemaišų rasta nebuvo.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

V. Mazuronis: dėl GMO Lietuvoje turime spręsti patys

gmo-genetiskai-modifikuoti-organizmaiGenetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

Rugsėjo 24 d. šiame komitete buvo svarstomas klausimas dėl naujos GMO direktyvos, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms riboti ar net visiškai uždrausti GMO savo teritorijoje.

„Mes patys ir niekas kitas turime priimti sprendimus įsileisti GMO į Lietuvą ar ne. Agresyvus stambiosios maisto pramonės poveikis turi labai skaudžių pasekmių žmonių sveikatai. Kovojame su naujomis ligų, alergijų formomis. Įsileidus GMO kyla klausimas ir dėl gamtos įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių poveikio mūsų šaliai būdingoms gyvybės formoms. GMO poveikis nepakankamai ištirtas, todėl Lietuva turi turėti teisę uždrausti auginti GMO,” – mano Valentinas Mazuronis.

Naujoji direktyva dar rengiama, tačiau kol kas joje įrašytos nuostatos, anot EP nario, netenkina nacionalinių ES šalių interesų.

„Neaišku kuo remiantis nustatytas 2 metų apribojimas, kai valstybė narė, pasiremdama naujomis objektyviomis aplinkybėmis, gali pateikti prašymą išbraukti jos teritoriją iš tam tikros geografinės GMO auginimo srities? Tokio laikotarpio nustatymas neatitinka valstybių narių interesų ir riboja galimybes operatyviai reaguoti į pokyčius, todėl būtų geriau, kad toks apribojimas nebūtų taikomas“, – teigia V. Mazuronis.

Jo nuomone, turėtų būti nustatytas ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis nacionaliniams teisės aktams parengti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasiruošti: patvirtinti bei atlikti atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras nacionaliniu lygiu. Dabartinis 6 mėn. laikotarpis galėtų būti prailgintas iki vienerių metų.

Pagal dabartinę direktyvos nuostatą, Komisijai suteikiamas 75 dienų terminas nagrinėti valstybių narių numatomas taikyti ribojimo/draudimo priemones. Per šį laikotarpį valstybės narės turi susilaikyti nuo priemonių taikymo. „Dėl tokio ilgo termino gali atsirasti teisinė spraga – kai GMO jau bus įteisintas ES, o nacionalinės draudimo priemonės dar negalės būti taikomos. Šį laikotarpį siūlau gerokai sutrumpinti“, – teigia EP narys.

BNS Spaudos centras

Parašykite komentarą

Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja produktų su GMO

etiketeProduktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO. Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto produktų gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo.

Šiemet tik vienoje siuntoje nustatyta GMO

„Pastarųjų septynerių metų tikrinimų rezultatai rodo, kad kasmet mažėja atvejų, kai viešojo maitinimo, konditerijos ir kulinarijos įmonių gaminamuose produktuose nustatoma GMO, nors tai nenurodyta gaminių receptūrose ar ženklinimo etiketėse. O per šių metų penkis mėnesius patikrinus 2 841 gamybos įmones, nenustatytas nei vienas toks pažeidimas. Svarbu tai, kad net ir, pavyzdžiui, kepiniams naudojamas aliejus, kurio sudėtyje nėra GMO“, – pabrėžia VMVT Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė.

Beje, buvo tikrinamos ne tik gamybos įmonės, bet ir GMO nustatymui atrinkti įvairūs gaminiai iš rinkos. Tirti vafliniai saldainiai „Džekas“ importuojami iš Ukrainos, lenkiški pieniški šokoladai: su aviečių skonio įdaru „Mio Delizzi“ ir iš Alpių pieno su pieniniu įdaru „Milka Milkinis“, taip pat glaistyti sausainiai „Doma“, pagaminti Ukrainoje, sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“, įvežti iš Čekijos ir kt. Pasak V.Jarošienės, nei viename iš tirtų mėginių GMO nerasta.

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kai tai nenurodyta ženklinimo etiketėje, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai įvežti iš Turkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Ukrainos, Vietnamo, Kambodžos, Meksikos, Tailando, Maroko, Kanados. Mėginiai paimti iš sandėlių, kol dar produktai nebuvo išplatinti rinkoje.

Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“. Mat šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuotų (GM) sojų produktų, o informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

Lietuvos rinkoje – 20 pavadinimų produktų su GMO

2008–2013 m. VMVT inspektoriai sustabdė ir neleido į rinką tiekti 419 t konditerijos gaminių, ryžių ir sojų produktų, maisto papildų, nes ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta GMO.

V.Jarošienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų. Galima įsigyti 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų iš GM sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš GM sojų pupelių: „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinio aliejaus“, įvežto iš Vokietijos, Olandijos bei Belgijos.

Parduodami 11 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų: saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, saldainiai „Candy Nut“, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ ir „Chock“, kakavinis kiaušinis „TOY TOY“.

„Šis GM maisto produktų sąrašas (http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/genetiskai.modifikuotas.maistas/genetiskai.modifikuotu.maisto.produktu.sarasas/) nėra baigtinis. Jis gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai vartotojams gali pasiūlyti naujų produktų su GMO. Prekyba ES tokiais produktais vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik teisės aktuose įteisintomis augalų veislėmis“, – sako V.Jarošienė.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Tačiau net ir po tokio ilgo bei sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad jo sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš GMO.

Beje, gaminio etiketėje negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyta pilnais žodžiais. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“. Tokia pati nuoroda turi būti, jeigu, tarkim, kepant sausainius buvo naudojamas sojų aliejus iš GMO.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Comments (1)

V. Mazuronis: Lietuva toliau neketina įsileisti GMO

SAMSUNG CAMERA PICTURESEuropos Sąjungai ketinant leisti nacionalinėms vyriausybėms spręsti, ar šalyse plėtoti genetiškai modifikuotas kultūras (GMO), ar jas drausti, Lietuva ketina laikytis ankstesnio konservatyvaus požiūrio. „Lietuvos pozicija iki šiol buvo gana konservatyvi ir atsargi, ir manau, kad teisingai. GMO poveikis žmogaus sveikatai, ypač ilgesniu laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas. Todėl mūsų pozicija – kad nereikia skubėti, turi būti gana griežtos sąlygos. Kiek įmanoma, reikia saugoti valstybę ir aplinką nuo GMO. Geriau natūralūs produktai“, dienraščiui „Verslo žinios“ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Apie tai rašoma čia.

 

Parašykite komentarą

GMO ne tik „McDonald‘s“, bet ir ant kasdienio mūsų stalo

mesa_kiausiniai

Pasklidus informacijai, kad „McDonald’s“ atšaukė vištienos tiekėjams galiojusį reikalavimą paukščių lesalams nenaudoti GMO, Lietuvos viešojoje erdvėje nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl tokio socialiai neatsakingo koncerno sprendimo. Tuo tarpu apie Lietuvos gamintojų produkciją žmonės iki šiol nėra informuoti: Lietuvos prekybos tinkluose beveik nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų (GM) pašarų.

Nepaisant iš pažiūros griežtų apribojimų ir ženklinimo reikalavimų, genetiškai modifikuotais organizmais „maitinama“ didžiulė maisto pramonės dalis, apie kurią net nenumanome ir, kasdien vartodami gyvūninius produktus, remiame galingą GMO pramonę. Deja, kol kas neturime kito pasirinkimo.

2012 metais atsiradus reikalavimui sąskaitose-faktūrose nurodyti įvežamus GMO, daugeliui ūkininkų buvo naujiena, kad į Lietuvą įvežami pašarai turi genetiškai modifikuotų organizmų. Lietuvoje pašarai taip pat gaminami su GM priedais.

Verslininkai nustojo tiekti švarią genetiškai nemodifikuotą soją, kuri yra pagrindinis gyvūnams skirtų pašarų (tiek kiaulėms, tiek galvijams, tiek paukščiams) komponentas. Genetiškai modifikuota soja už paprastą soją yra apie 10 proc. pigesnė.

„Ūkininkai, kurie nusprendė atsisakyti genetiškai modifikuotos sojos pašarams, Lietuvoje jos tiesiog nerado. Visa į Lietuvą įvežama nefasuota pašarams skirta soja yra genetiškai modifikuota, – teigia gamtosaugininkas, iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius Andrejus Gaidamavičius, – tad norintiems įsigyti ne GM sojos, tenka jos ieškoti užsienyje“.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose bei pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, tame tarpe ir pašarais su GMO.

Šiuo metu Lietuvoje tik ekologiškai bei išskirtinės kokybės ženklu žymimai gyvūninei produkcijai keliami reikalavimai užtikrina, kad produkcija yra užauginta nenaudojant GM pašarų. Tačiau ji tesudaro vos kelis procentus visų Lietuvoje parduodamų gyvūninių produktų, tad masiniam vartotojui praktiškai yra nepasiekiama.

Nors mokslininkai vis dar ginčijasi, ar gyvūniniuose produktuose yra GMO pėdsakų, patenkančių per GM pašarus, ženklinimas išspręstų pasirinkimo klausimą – tiek gamintojai, tiek vartotojai patys pasirinktų, ką remti: GMO pramonę ar tradicinį žemės ūkį, o taip pat leistų apsidrausti nuo rizikos, kol galų gale mokslas pateiks vienareikšmį atsakymą dėl šių produktų pavojingumo.

Kol kas įstatymai nenumato gyvūninių produktų, užaugintų naudojant GM pašarus, ženklinimo, tačiau, sustiprėjus visuomeniniam judėjimui, galbūt atsirastų motyvacija ir gamintojams savanoriškai gaminti bei žymėti gyvūninę produkciją, užaugintą nenaudojant GM pašarų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad gyventojai nepasitiki genetiškai modifikuotais organizmais, tad produktų, gautų nenaudojant GM pašarų, linija būtų paklausi.

Zalioji Lietuva logo

Parašykite komentarą

„McDonald’s“ atleido vadžias: GMO bus ir Vilniuje

1McDonaldsSveiki atvykę į genetiškai modifikuoto maisto restoraną. „McDonald’s“ jau nebeslepia, kad savo patiekaluose naudos vištieną, kuriai pagaminti paskersti broileriai lesė genetiškai modifikuotas sojas.

Anksčiau Europoje įsikūrusiose „McDonald’s“ užeigose, skirtingai nei JAV, buvo vengiama genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau laikai keičiasi – koncerno atstovai Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ patvirtino, kad nuo antrojo šių metų ketvirčio vištieną tiekiantys ūkiai jau gali lesinti savo augintinius lesalais iš genetiškai modifikuotos sojos.

Apie tai skaitykite lrytas.lt.

Comments (1)

Kuo skiriasi modifikuotas produktas nuo genetiškai modifikuoto?

bulves_krakmolas

Vartotojai rinkdamiesi maisto produktus ir etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai produktas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu.

Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas. Produktų etiketėje jis dar gal būti žymimas kaip pakeistų savybių krakmolas.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė pabrėžia, kad krakmolas – tai svarbiausias augalų angliavandenis, natūraliai jų kaupiama medžiaga, kuri pramonėje gali būti chemiškai modifikuojama, t.y. pakeičiama. Šio proceso metu krakmolo molekulėje pakeičiamos kelios jungtys, dėl to pakinta jo technologinės savybės. Tačiau krakmolo, kaip produkto, esmė nepasikeičia.

Modifikuotas gali būti kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas. Jo technologinės savybės keičiamos, kad greičiau tirštėtų, išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Toks krakmolas naudojamas tirštinti, stabilizuoti maistui ir išlaikyti tam tikrą jo konsistenciją. Dažniausiai jis naudojamas greitai paruošiamiems ir suvartojamiems patiekalams gaminti. Modifikuoto krakmolo gali būti vaisių tyrelių, pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, sudėtyje. Jo dedama į konditerijos ir kulinarijos gaminius, dešras, taip pat naudojamas įvairių padažų, kisieliaus sutirštinimui.

Beje, maisto pramonėje gali būti naudojami ir tokie maisto priedai kaip oksiduotasis krakmolas (E 1404), monokrakmolo fosfatas (E 1410), dikrakmolo fosfatas (E1412) ir kiti.

„Jeigu produkto sudėtyje yra modifikuoto krakmolo, jis ženklinimo etiketėje gali būti nurodytas kaip emulsiklis ar tirštiklis, pažymėtas E raide arba parašyta „modifikuotas krakmolas“, „pakeistų savybių krakmolas“. Jeigu ši sudedamoji dalis gali turėti glitimo, visada turi būti nurodyta jo specifinė augalinė kilmė. Tačiau jei krakmolas yra išgautas iš genetiškai modifikuotų bulvių ar kukurūzų, tai turi būti aiškiai nurodyta etiketėje, pavyzdžiui, „…pagaminta iš genetiškai modifikuotų bulvių“, – sako V.Jarošienė.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad cheminiu būdu modifikuotų produktų (pavyzdžiui, krakmolo) nereikėtų painioti su genetiškai modifikuotais produktais, kurie sukurti naudojant genų inžineriją. Genetiškai modifikuoto maisto genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Sostinės centre suruošti GMO pietūs

maistas_klaustukas

Nuotr. iš discoveringwomenmagazine.com

Žemės dienos proga žalieji pačioje sostinės širdyje – Kudirkos aikštėje – suruošė pietus. Ant vaišių stalo atsidūrė produktai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Dalis praeivių nebijojo jais pasivaišinti.

„GMO nėra naujiena šiandieniniam vartotojui. Tačiau pasaulio rinkoje GMO pasirodė prieš 18 metų. Todėl šiandien sunku pasakyti kokią įtaką šie organizmai daro ateities kartoms. Tuo tarpu mokslinės studijos pateikia vis naujesnius įrodymus apie alergijų, toksinų ar net vėžinių susirgimų grėsmes. Nežiūrint to, dienos šviesą išvysta vis naujesni ir įspūdingesnių modifikacijų tipai, kuriems duris plačiau atveria ne tik besivystančios šalys, bet ir aukštą reikalavimų kartelę iki šiol taikiusi Europos Sąjunga. O tai vis labiau jaudina ne tik žaliuosius, bet ir nemažą visuomenės dalį“, – sakė šiuos pietus organizavusio susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.

Pasak jos, genetiškai modifikuotų organizmų produktų šiandien rasime ir Lietuvos prekybos centruose, blogiausia, kad apie juos visuomenė nepakankamai informuojama. Jeigu maisto produktai pagaminti iš GMO atitinkamai paženklinami, tai informacijos apie produktus, gautus naudojant GMO pašarus – nerasime.

„Jau antrus metus iš eilės žalieji vykdydami „GMO stalo“ akcijas, atkreipia visuomenės dėmesį ne tik į tai, ko prekybos lentynose nepastebime ir lengva ranka dedame į pirkinių krepšelį, bet ir plačiau papasakoja apie šių produktų keliamas grėsmes, pasiūlydami geresnes alternatyvas ir įtraukdami visuomenę į platesnę diskusiją šiuo klausimu“, – kolegei antrino susivienijimo Žali.LT koordinatorius Martynas Norbutas.

Žalieji pažymi, kad GMO pramonei vis plačiau braunantis į pasaulio rinkas, keliamos ne tik sveikatos, bet ir aplinkosauginės bei socialinės problemos. Auginant genetiškai modifikuotus organizmus didėja jų išplitimo invazinių rūšių pavidalu pavojus, tarša pesticidais, blogėja dirvos struktūra. Prisidengus bado problemos sprendimu besivystančiose šalyse, skatinamas vis didesnis vartotojiškumas turtingiausiuose regionuose, o GMO auginantys ūkininkai, susivilioję geresnių derlių ir didesnių pelnų siekiais, tampa GMO korporacijų įkaitais.

GRYNAS.lt primena, kad visą sąrašą Lietuvoje įteisintų GMO produktų galite rasti ČIA.

Suruoštų GMO pietų nuotraukas galima pamatyti čia.

logo_2

Parašykite komentarą

GMO neauginame, bet valgome visi

mesa_parduotuvej_gyvuliniai_produktai_pirkejaiNors gyvendami pagal ES dūdelę aiškiai žinome, kad GMO mūsų šalyje auginti negalima, ramiai valgyti nereikėtų. Mat auginti negalim, bet įvežti – bet kada. Tad didžioji dalis auginamų komercijai gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, o tai reiškia, kad taip paveikta mėsa ir pieno produktai gulasi ant mūsų lentynų be jokio žymėjimo.

Gaminti ne, valgyti taip

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šiuo metu vartotojai bei gyvulių augintojai stovi gana sunkiai paaiškinamame ES trikampyje, nes auginti genetiškai modifikuotų produktų negalime, tačiau įsivežti jų niekas nedraudžia: „Mes importuojame, šeriame gyvulius ir sakome, kad genetiškai modifikuotų augalų neauginame. Visi sojos pašarai, kurie yra importuojami į Lietuvą, yra genetiškai modifikuoti. Paukščiai, kiaulės, melžiamos karvės ir penimi galvijai šeriami kombinuotais pašarais, į kuriuos dedama genetiškai modifikuota soja.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Parašykite komentarą

Nustačius genetiškai modifikuotų organizmų, nurodyta perženklinti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldumynų

saldainiaiValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad po inspektorių patikrinimo neleista tiekti į Lietuvos rinką daugiau nei 7 t (7 320 kg) neteisingai paženklintų ukrainietiškų saldumynų dėl etiketėse nenurodytų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, vykdydami valstybinę importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, paėmė iš Ukrainos įvežtų saldainių ,,Dolče vita alpi” mėginius genetiškai modifikuotiems organizmams nustatyti. Šiuos saldumynus į Lietuvą importavo Kauno įmonė UAB „Daisena“ (Taikos pr. 161, Kaunas).

Ištyrus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų sojų produktų, tačiau informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

,,Šiuo metu visa saldumynų siunta sulaikyta įmonės sandėliuose ir realizuoti ją bus leista tik perženklinus, t. y. nurodžius, kad produktų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. UAB „Daisena“ įtraukta į padidintos rizikos įmonių grupę, todėl tikrinama kiekviena šio importuotojo įvežama saldumynų siunta. Sugriežtintos priemonės bus taikomos ir toliau, kol tris kartus iš eilės laboratorija patvirtins, kad visų mėginių tyrimų rezultatai atitiko reikalavimus. Šiais metais tai pirmas atvejis, kai nustatytas pažeidimas dėl nepaženklintų GMO saldumynų sudėtyje“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Specialistės teigimu, per praėjusius 2013 m. iš importuojamų maisto produktų buvo atrinkti 133 mėginiai ištirti dėl genetinės modifikacijos (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, vaikų maisto iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Izraelio, Turkijos ir kt.). Ištyrus mėginius, pažeidimų nustatyta nebuvo.

Pasak V.Jarošienės, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, informacija apie GMO ženklinimo etiketėse privalo būti pateikta, kai modifikuotų organizmų kiekis maisto produktuose viršija 0,9 %.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Lietuva nekeičia pozicijos dėl GMO

kukuruzai1507Europos Sąjungos (ES) tarybai pateiktas svarstyti klausimas dėl leidimo auginti genetiškai modifikuotus „Pioneer“ bendrovės kukurūzus Ispanijoje. Lietuva laikosi atsargumo politikos ir šiam ketinimui nepritaria.

„Nuosekliai laikomės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir pateikimo ES rinkai. Šių organizmų auginimo ir teikimo rinkai rizika dar nėra iki galo įvertinta. Kaip rodo tyrimai, GMO maisto plėtrai Europoje nepritaria daugelis europiečių“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.

vkm.no nuotr.

Europos Parlamentas taip pat nepritaria šiam pasiūlymui leisti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Ispanijoje, kurie būtų atsparesni tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams. Parlamentas ragina Europos Komisiją atmesti šį pasiūlymą ir nesiūlyti išduoti leidimų jokioms naujoms GMO rūšims ar atnaujinti senų leidimų, kol bus gerokai patobulinti rizikos vertinimo metodai.

Teigiama, kad auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. „Eurobarometro“ duomenimis, daugelis europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Lietuvoje visi pašarams naudojami kukurūzai ir soja – genetiškai modifikuoti?

pasarai_karvesAkibrokštas – laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.

© iStockphoto/Jean Frooms

Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Apie tai skaitykite ČIA ir ČIA.

Parašykite komentarą

ŽŪR pirmininkas su Italijos ambasadoriumi kalbėjo apie maisto žymėjimą ir laisvos prekybos sutartį su JAV

Lietuva_Italija2013 m. gruodžio 5 d. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas ir Tarptautinio skyriaus vedėja Rūta Bičiuvienė susitiko su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje Stefano Taliani de Marchio. Susitikimo metu aptartos maisto produktų ženklinimo sistemos bei laisvos prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir JAV. (…)

Susitikime taip pat kalbėta apie laisvos prekybos sutartį tarp Europos Sąjungos ir JAV. „Italijos ambasadorius pritarė mūsų pozicijai, jog būtina apsaugoti ES rinką nuo Amerikoje paplitusių genetiškai modifikuotų produktų. Genetiškai modifikuoti produktai reikalauja kur kas mažiau sąnaudų – juos galima užauginti perpus pigiau ir gauti daug didesnį derlių, nei auginant įprastą produkciją. Todėl kainos požiūriu jie žymiai konkurencingesni. Tačiau problema ta, jog iki šiol nėra aiškus tokių produktų poveikis žmogaus organizmui. Mūsų ir Italijos ambasadoriaus nuomonė panaši – mūsų ūkininkai gamina aukštos kokybės ir visiškai saugų maistą – jie neturėtų būti verčiami konkuruoti su daug pigiau užauginama genetiškai modifikuota amerikietiška produkcija“ – teigė A. Stančikas.

ŽŪR informacija

Parašykite komentarą

Ar restoranai klientams gali būti skaidrūs?

maistas, patiekalas, restoranas, kavinePer pastaruosius 50 metų atsiradę nauji maisto gavybos būdai, cheminiai priedai skirti ne pagerinti maisto kokybę, o padaryti jį pigesnį, greitesnį, ilgiau galiojantį. Jei maisto pramonės produktams parduotuvėse galioja elementarūs reikalavimai (deklaruoti produkto sudėtį, ženklinti GMO turinčius produktus, nurodyti naudojamus maisto priedus ir pan.), maitinimo įstaigoms jie nėra taikomi. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas (LARTA) vienija įmones, pasiryžusias klientams teikti informaciją apie produktų kilmę, patiekalų paruošimo būdą bei juose naudojamus GMO.

„Mūsų užsakymu daryta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad lietuviams renkantis kavines ir restoranus svarbiausia skanus maistas, be to, net 48 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ypač svarbu, jog maistas būtų ruošiamas restorano virtuvėje, o ne atvežamas užšaldytas iš gamybinio cecho, – sako UAB „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Tai ir atsakomybė prieš klientą paskatino tapti LARTA nariais bei didesnį dėmesį skirti pasirenkamų produktų kokybei ir jų sezoniškumui. Žinoma, ekologiško produkto lėkštėje laukiantys klientai turėtų suprasti, kad kartais dėl tokių savybių tenka paaukoti patiekalo išvaizdą, kuri negali konkuruoti su cheminiais priedais „pagardintais“ gaminiais.“

LARTA prieš metus atliko apklausą, kurioje dalyvavo 200 interneto respondentų bei 2 tūkst. žmonių, pildžiusių anketas viešojo maitinimo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje. Anketų duomenimis, 74,3 proc. apklaustųjų svarbu, kad restoranai naudotų Lietuvoje užaugintus produktus, 75,3 proc. – kad valgiaraštyje patiekalai būtų iš sezoninių produktų, 61,7 proc. pirmenybę teiktų patiekalams iš ekologiškų žaliavų. Skirstant prioritetus, 85,2 proc. restoranų lankytojų norėtų turėti galimybę užsisakyti mažesnes porcijas, 77,5 proc. svarbu, kad valgiaraštyje būtų pateikta informacija apie maiste naudojamą GMO, 73,2 proc. norėtų žinoti apie patiekale esančius alergenus.

„Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie, vykdydami savo veiklą, ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Taip pat LARTA narių klientai turėtų gauti visą reikalingą informaciją apie restorane naudojamus produktus, jų sudėtines dalis, kaloringumą, alergizuojančius produktus, jų kilmę bei maiste naudojamą GMO, – sako LARTA iniciatorius Artūras Nečejauskas. – Pasirenkant naujas tinklo nares, galioja du kriterijai: pasiryžimas sąžiningai dirbti su klientais bei prisiimti įsipareigojimai vykdyti nuoseklią pažangą palaipsniui gerinant rodiklius.“

Anot A. Nečejausko, siekiant skaidrumo, kasmet rengiamos pažangos ataskaitos, kurias pildo restoranų vadovai ir darbuotojai. Taip pat, tinklo nariui nežinant, vykdomi ekspertų apsilankymai jo restoranuose, siekiant išsiaiškinti, ar veikla atitinka LARTA nuostatas. Narystė socialiai atsakingų restoranų tinkle yra nemokama – visos investicijos ir išlaidos yra nukreiptos tik į nuosavą verslą, siekiant maksimaliai ir efektyviai įgyvendinti išsikeltus įsipareigojimus bei tausoti aplinką ir išteklius.

LARTA tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį, apie 50 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo.

www.suduvosgidas.lt

Parašykite komentarą

Lietuva neprieštarauja genetiškai modifikuotų gvazdikų pardavimui ES

gvazdikai9Lietuva pateikė Europos Komisijai komentarą dėl šios komisijos svarstomo genetiškai modifikuotų gvazdikų tiekimo ES rinkai.

Nuotr. iš ucanr.edu

Atsižvelgusi į mokslininkų ekspertines išvadas, faktinę medžiagą ir praėjusią savaitę vykusio Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priežiūros komiteto pasitarimo rezultatus, Aplinkos ministerija neturi pagrindo prieštarauti Olandijos ketinimams į ES įvežti genetiškai modifikuotus gvazdikus.

„Ekspertinės išvados rodo, kad šios gėlės neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. Be to, jos ES rinkai būtų tiekiamos skintos“, – teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kompanija „Suntory holdings limited Osaka“ (Japonija) pateikė prašymą leisti tiekti genetiškai modifikuotų gvazdikų skintus žiedus ES rinkai dekoratyviniais tikslais. Jie rinką pasiektų per Olandiją.

Europos Komisija kreipėsi į ES valstybes nares ir paprašė pateikti savo komentarus ar prieštaravimus šiuo klausimu pagal direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką reikalavimus. Gavus visų Europos Sąjungos valstybių narių komentarus, vyks ES šalių narių balsavimas, ar leisti ES rinkoje prekiauti genetiškai modifikuotais gvazdikais.

Šie gvazdikai daugiausia būtų laikomi uždarose patalpose, todėl jų kontaktas su vabzdžiais labai ribotas. Be to, bitės neapdulkina šių gvazdikų. Ši rūšis neturi priemonių savarankiškai vegetatyviniu būdu daugintis ir jos vegetatyvinis padauginimas galimas tik dėl sąmoningos žmogaus veiklos.

Daugiau apie šiuos gvazdikus GRYNAS.lt jau yra rašęs čia.

logo_2

Comments (1)

GMO: mūsų draugai ar priešai

kukuruzai, kukuruzu laukas, httpwhp.uoregon.eduGenetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – gana nauja tema Lietuvoje. GMO – dar neseniai tik Vakarų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, kad iš karto sukėlė ginčų – reikia to Lietuvai ar nereikia. Kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje priveisti įvairių genetiškai modifikuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO ir kuo jie geri ar blogi. (…)

GMO ir aplinka

Genetiškai modifikuoti organizmai, pradėti auginti komerciniam naudojimui, nesiimant papildomų apsaugos priemonių, gali imti plisti ir į kitas teritorijas, užteršdami natūralią aplinką. Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ekosistemų lygiu nuo jos priklauso klimato reguliavimas, vandens švarumas, dirvožemio formavimasis. Rūšių lygiu biologinė įvairovė teikia daug produktų, žaliavų, paslaugų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.

Auginamų augalų derlingumą didinti galima paprasčiausiai auginant ir kultivuojant žinomus augalų pasėlius – tereikia augalus susodinti tankiau arba didinti dirbamos žemės plotus. Tačiau, norint tomis pačiomis sąlygomis gauti didesnį derlių, tenka didinti augalų atsparumą piktžolėms, kenkėjams ir ligoms. Taigi tenka naudoti daugiau trąšų, pesticidų, herbicidų, o kartu – dirbtinai pasėlius drėkinti. Visa tai susiję su gerai žinoma rizika. Nors tokiu būdu didesnį derlių gauti įmanoma, tačiau dideli monokultūromis užsodinti intensyvios žemdirbystės regionai daro didelį neigiamą poveikį ekologinei pusiausvyrai, mažina biologinę įvairovę. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalams plisti padeda bitės, pernešdamos transgeninių augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis didėja, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą. Genetiškai modifikuoti augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.

Daugiau skaitykite Kristinos Kručkienės straipsnyje apzvalga.eu.
Nuotr. iš whp.uoregon.edu

Parašykite komentarą

Seimas spręs, ar įpareigoti maitinimo įstaigas teikti informaciją apie GMO

restoranas, kavine 1Seimas svarstys, ar įpareigoti maitinimo įstaigas pateikti vartotojams itin tikslią, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie patiekalus bei produktus, iš kurių jie pagaminti.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti „valstietės“ Rimos Baškienės parengtas Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 26 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 17 parlamentarų. Pakeitimai toliau bus svarstomi kitų metų pavasarį.

Daugiau apie tai skaitykite čia. sxc.hu nuotr.

Comments (1)

Kas ir kodėl labiausiai bijo ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties?

prekybos centras, pirkiniai, prekes(…) „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žalieji sutartį lygina su amerikiečių kompanijos „Chevron“ bandymais užteršti Lietuvos požeminius vandenis ieškant skalūninių dujų Žemaitijoje, o žemdirbių savivaldos atstovai būgštauja, kad, nebelikus muitų JAV produkcijai, ES vartotojai, ypač neturtingiausi, gyvenantys pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, rinksis pigius, bet sveikatai kenksmingus amerikietiškus, iš genetiškai modifikuotų augalų ir su dirbtiniais hormonais užaugintų gyvūnų mėsos pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai santūriai viliasi, kad, įsigaliojus sutarčiai, europiečiai Amerikoje alaus, vyno, sūrių ir dešrų parduos daugiau, negu amerikiečiai jautienos Europoje.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje

Parašykite komentarą

Kontrolė patvirtina, kad genetiškai modifikuoti augalai Lietuvoje neauginami

rapsai30 sxcKad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas.

Aplinkos ministerija iki šiol nėra išdavusi nei vieno leidimo ar sutikimo auginti genetiškai modifikuotus augalus, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.

Šiais metais Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė daugiau kaip pustrečio šimto rapsų mėginių iš pasėlių, pakelių, geležinkelio pervažų, kaimo vietovių, saugomų teritorijų apylinkių, esančių Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Anykščių, Molėtų, Vilniaus ir kituose rajonuose. Nei viename iš jų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų duomenimis, GMO nenustatyta.

Taip pat nuolat yra stebimi į Lietuvą įvežami ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenami žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirti augalai bei dauginamoji medžiaga, kuri galėjo būti genetiškai modifikuota. Valstybinės augalininkystės tarnybos pasienio postų specialistai per dešimt šių metų mėnesių pasienyje paėmė arti trisdešimties sėjamųjų linų, rapsų ir paprastųjų moliūgų, gabentų iš Kazachstano, Ukrainos ir Rusijos, mėginių. Nei viename iš jų GMO nenustatyta.

Aplinkos ministerijos informacija, sxc.hu nuotr.

Parašykite komentarą

Ką mums atneš laisva prekyba tarp JAV ir ES?

GMO, I. Turulytės Iliustr.Vokietijos BASF kompanija šių metų pradžioje pranešė besitraukianti iš Europos rinkos dėl visuomenės nepakantumo GMO. Šią vasarą JAV korporacija MONSANTO nustebino pareiškimu, kad nebesieks Europoje įteisinti naujas GMO veisles. Naftos kompanija CHEVRON šį rudenį paskelbė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursų Lietuvoje ir Rumunijoje. Tai tik kelios korporacijos, kurios nuolat mus laikė įtampoje ir dabar staiga… dingo.

Bet džiaugtis, anaiptol, nėra dėl ko. Kaip ir jūros atsitraukia prieš didelį cunamį, taip ir didieji gamtos teršėjai tik trumpam paliko mus ramybėje. Jie laukia svarbiausio – numatomos pasirašyti laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir ES. Taigi nuo šiol mes turime tik vieną aplinkosaugos problemą, tikrą problemą – šią sutartį. Šiame straipsnyje dalinuosi naujausiomis žiniomis iš Berlyne vykusio Žemės draugų susitikimo. Ir kviečiu plataus masto pasipriešinimo kampanijai, kuriai jau mobilizuojasi visos Europos aplinkosaugos organizacijos.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,
Friends of Earth Europe Anti-GMO kampanijos vadovas Lietuvoje

Viešai yra žinoma, kad laisvos prekybos tarp JAV ir ES sutartis numato, kad visi JAV produktų standartai automatiškai ims galioti ir pas mus. Geriau įsiskaitę randame dar vieną itin nemalonų dalyką – šioje sutartyje numatyta nauja teismų sistema, į kurią investuotojai galėtų kreiptis su ieškiniu valstybei, jeigu būtų pažeisti jų interesai. Nors tai skamba beprotiškai, bet tokiu atveju Švedijos atominės energijos kompanijos išsireikalautų milžiniškų baudų iš Vokietijos už tai, kad ši uždarinėja atomines elektrines. Yra šalių kur tai jau veikia. Australijoje, apribojus tabako reklamą, tabako įmonė „Philips morris” per arbitražinį teismą bando prisiteisti milijonines sumas. Lietuvoje jau dabar investuotojai pradėjo rengti žygius į Premjero kabinetą, kad atimtų iš piliečių, kad ir prarėktą, bet vis dar balsą. Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė radio laidoje „Verslo pozicija” paaiškino: „Reikalingi pokyčiai dėl viešojo intereso. Lietuvoje per viešąjį interesą dažnai spekuliuojama, kartais ir prokurorai taip elgiasi ne visai taip, kaip turėtų. Naudojamasi keletu žmonių, kurie atvažiuoja su plakatu ir rėkia, kad čia visos bendruomenės nuomonė, o iš tikrųjų visa bendruomenė galbūt nukenčia, nes į tą regioną neateina investuotojas ir nesukuria darbo vietų.

Andrejus_Gaidamavicius-214x300

Andrejus Gaidamavičius, Friends of Earth Europe Anti-GMO kampanijos vadovas Lietuvoje

“Investuotojams kliūtis yra ne tik demokratija, bet ir šalies suverenitetas. Štai Baltijos regiono turto valdymo ir investicijų grupės „Trigon Capital” valdybos pirmininkas, investuotojas Joakimas Helenius pasiūlė Lietuvoje įteisinti kinų kalbą kaip valstybinę ir pavadino tai „valstybės sėkmės planu”. Jam atitardamas JAV pilietybę turintis verslininkas Benas Gudelis juokais pasiūlė Lietuvai tapti 51-ja JAV valstija. Juokas juokais, bet pagal palankumą investicijoms į pirmą vietą Europoje šoktelėjusi Lietuva, kuo taip džiaugiasi Prezidentė, reiškia, kad mūsų valstybė tapo lengvai prieinama prostitutė: pasinaudojau ir pamirštu. Ką reiškia intensyvi užsienio pramonė Lietuvos gamtai? Šiai, kaip ir „rėksniams su plakatais” bei lietuvių kalbai, paprasčiausiai neliks vietos.

Griežčiausiai pasaulyje savo aplinką sauganti Europos Sąjunga parklupo ant kelių prieš Ameriką ir pirmąjį to įrodymą galime pamatyti jau netrukus. Lapkričio 6 dieną, po daugelio metų pertraukos Europos Komisija rengiasi patvirtinti naują genetiškai modifikuotų kukurūzų veislę 1507. Pasėliams! Tai būtų tik antra kukurūzų veislė (po MON810) ir trečia GMO veislė apskritai leidžiama auginti Europos Sąjungoje komerciniais tikslais. JAV kompanijų Pioneer ir Dow konsorciumo sukurti kukurūzai 1507 turi atsparumą herbicidui gliufosinatui – žymiai toksiškesniam nei glifosatas ir kurio naudojimo galiojimo laikas Europoje pasibaigs 2017 metais. Europos Komisija sau prisiėmė galių patvirtinti šią veislę be įprastų derinimo procedūrų. Dėl to Lietuva galėtų apskųsti Europos Komisiją teismui, bet ar išdrįstų?

Bet tikriausiai bus, kas išdrįs. Europoje jau yra vienas precedentas, kai Europos teisingumo teismas patvirtino, kad Orhuso konvencija (konvencija dėl teisės kreiptis piliečiams į teismus aplinkosaugos klausimais) yra aukščiau visų Europos Sąjungos direktyvų. Ši žinia, ko gero nustebintų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną, kuris iš tribūnos pareiškė, kad Orhuso konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taigi piliečių kova su godžiais „investuotojais” dar nesibaigė. Numatoma pasirašyti JAV-ES laisvos prekybos sutartis kelia didžiausią iš iki šiol buvusių grėsmių mūsų teisei į švarią ir sveiką aplinką. Bet ji turi ir gerą dalyką. Ji padės mums susitelkti ir susivienyti. Ne tik Europoje, bet ir JAV, nes ir ten piliečiai kenčia dėl tų pačių investuotojų godumo. Kovokime su JAV kaip valstybe, bet mylėkime amerikiečius kaip žmones, nes šioje kovoje mums jų labai prireiks.

Informacija apie JAV-ES laisvos prekybos sutartį (lietuvių kalba)

Informacija apie GM kukurūzą 1507

I. Turulytės iliustr.

Zalioji Lietuva logo

Comments (1)

Andrejus Gaidamavičius: Ką mums atneš laisva prekyba tarp JAV ir ES? GMO ir kiti atvejai

138Tęsiant susivienijimo “Žali.lt” organizuojamą seminarų-diskusijų ciklą bendruomenės daržų tematika, kviečiame šių metų spalio 30 d. 18 val. pasiklausyti Andrejaus Gaidamavičiaus paskaitos “Ką mums atneš laisva prekyba tarp JAV ir ES?”.

Vokietijos BASF kompanija šių metų pradžioje pranešė besitraukianti iš Europos rinkos dėl visuomenės nepakantumo GMO. Šią vasarą JAV korporacija MONSANTO nustebino pareiškimu, kad nebesieks Europoje įteisinti naujas GMO veisles. Naftos kompanija CHEVRON šį rudenį paskelbė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursų Lietuvoje ir Rumunijoje. Tai tik kelios korporacijos, kurios nuolat mus laikė įtampoje ir dabar staiga… dingo. Bet džiaugtis, anaiptol, nėra dėl ko. Kaip ir jūros atsitraukia prieš didelį cunamį, taip ir didieji gamtos teršėjai tik trumpam paliko mus ramybėje. Jie laukia svarbiausio – numatomos pasirašyti laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir ES.

Ši Andrejaus Gaidamavičiaus paskaita bus apie tai, kad nuo šiol mes turime tik vieną aplinkosaugos problemą, tikrą problemą – šią sutartį. Naujausios žinios tiesiai iš Berlyne vykusio Žemės draugų susitikimo. Ir kvietimas plataus masto pasipriešinimo kampanijai, kuriai jau mobilizuojasi visos Europos aplinkosaugos organizacijos.

Renginys vyks Vilniaus g. 22/1, Vilniuje, restorano “Mano Guru” patalpose.

138

Po paskaitos vyks diskusija, taip pat Žali.lt trečiadieninė sueiga, aptariant aktualius žaliuosius klausimus, pasirengimo forumams ir visuotiniam susirinkimui organizacinius planus, priimant naujus narius.

Seminaro dalyvių laukia vaišės.

Visi kviečiami aktyviai dalyvauti, išklausyti įdomios temos, padiskutuoti, išsakyti savo mintis ir idėjas, apsitarti, pabendrauti.

Renginys Facebook’e.

Comments (1)

Už GMO amerikiečiai norėtų tik šokolado

Uz-GMO-amerikieciai-noretu-tik-sokolado, kukuruzaiSenojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių spaudimą.

JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. monopliu.huffingtonpost.com nuotr.

ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas – kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augalams ir produktams kelią į naujas rinkas. (…)

Meksikoje spalio 8–14 d. vyko Šiaurės Amerikos ir ES žemdirbių konferencija. Saulės spindulių lepinamoje šalyje žemdirbių atstovai kalbėjo ne apie orus ar gamtos sąlygas – karštos diskusijos užvirė pradėjus derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, tiksliau, dėl Amerikos siekio GMO laisvai eksportuoti į ES šalis. Maža to, amerikiečiai nori, kad europiečiai masiškai augintų genetiškai modifikuotus augalus, juos naudotų maistui ir gyvulių pašarui. (…)

Violetines-morkos-jau-nestebina-amerikieciu.-frokungen.se-nuotrKonferencijoje JAV išsakė norą į Europą eksportuoti jautieną, kiaulieną, sojas, kukurūzus ir kitas žemės ūkio kultūras. Nenutylėta ir tai, kad visa ši produkcija bus genetiškai modifikuota. Europos šalių delegacijoms pasiteiravus, ką iš Senojo žemyno Amerika norėtų atsivežti, šios atstovas (…) ciniškai atsakė: „Europiečiai gamina visai skanų šokoladą. Manom, kad iš Europos mums reikėtų tik jo“.

Plačiau apie tai skaitykite Vismanto Žuklevičiaus straipsnyje www.valstietis.lt.

Parašykite komentarą

Laisvos prekybos sutarties su JAV pasekmė – genetiškai modifikuoti produktai ant mūsų stalo

Zemes ukio rumai, ZUR2013 m. spalio 22 d. Žemės ūkio rūmai surengė spaudos konferenciją, kurioje aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius pristatė kelias žemdirbiams ir ne vien jiems svarbias temas – derybas dėl laisvos prekybos sutarties tarp Europos ir JAV, ES reakciją į Lietuvos problemas eksportuojant pieną į Rusiją bei BŽŪP reformą.

Viena svarbesnių šio meto temų – laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES. ŽŪR pirmininkas pasidalino bendroje ES ir Šiaurės Amerikos konferencijoje gauta informacija. „ES ir Amerikos požiūris į žemės ūkį ir maisto produktus iš esmės skiriasi“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas. „Europa investavo didžiules lėšas į maisto kokybę ir saugą – čia galioja griežčiausi pasaulyje kokybės ir gyvūnų gerovės standartai. Tuo tarpu Amerika nuėjo kitu keliu – ten plėtojamos vadinamosios biotechnologijos – genetiškai modifikuoti maisto produktai, hormonų naudojimas. Be abejo, taip pagaminti produktai neatitinka ES reikalavimų, todėl šiuo metu vyksta derybos, kaip bus derinami skirtingi šių kontinentų standartai. Konferencijoje mus labai nustebino Amerikos atstovų cinizmas – jie teigia, kad vartotojas yra tik vartotojas, jam neturi būti svarbi nei maisto kokybė, nei produktų kilmė. Jie įsitikinę, jog mūsų vartotojai bus priversti pirkti genetiškai modifikuotus ir su hormonais užaugintus produktus. Toks požiūris mums yra visiškai nepriimtinas. Mūsų ūkininkai gamina aukštos kokybės ir visiškai saugų maistą – jo mes nesame pasirengę atsisakyti“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas plačiau aptarė genetiškai modifikuotų produktų skirtumus nuo įprastų. „Genetiškai modifikuoti produktai reikalauja kur kas mažiau sąnaudų – juos galima užauginti perpus pigiau ir gauti daug didesnį derlių, nei auginant įprastą produkciją. Todėl kainos požiūriu jie žymiai konkurencingesni. Tačiau problema ta, jog iki šiol nėra aiškus tokių produktų poveikis žmogaus organizmui – jis paaiškės tik kai pasikeis bent trys tokius produktus naudojančios kartos. Todėl dabar tvirtinti, kad GMO yra saugūs, negalima“ – kalbėjo A.Talmantas. „Kartais netgi pasigirsta nuomonių, kad GMO yra mažiau kenksmingi, nei pesticidai. Tačiau jei produkte yra pesticidų likutis, kuris galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai, tai iš karto užfiksuojama ir toks produktas vartotojų nepasiekia. Tuo tarpu GMO žymių taip aiškiai nesimato“ – teigė LŪS pirmininkas.

ŽŪR informacija

Comments (1)

Maitinimasis pagal Kodeksą

GMO, I. Turulytės Iliustr.Lygiai 50 metų žmonija maitinasi pagal kodeksą, apie kurį nieko nežino. Tada, prieš pusę amžiaus, buvo sukurti pirmieji maisto standartai. Mes jau įpratome gyventi pagal standartus. Net elgesys standartizuojamas kiekvieną kartą, kai knygyne nusiperkate knygą „Kaip uždirbti milijoną“ arba „Kaip būti laimingu ir sėkmingu“. Kiekvieną kartą, kai nueinate į maisto prekių parduotuvę – pagal standartą maitinatės.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Codex Alimentarius (maisto kodeksas) farmacininkų ir kitų verslininkų iniciatyva buvo pradėtas kurti 1961 metais po Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) vėliava. Po metų Codex Alimentarius komisija buvo priimta į Jungtinių Tautų Pasaulinę sveikatos organizaciją (WHO). 1963 metų spalio mėnesį ši komisija susirinko į pirmąjį savo posėdį Romoje. Čia ir buvo standartinio maitinimosi diegimo globaliu mastu pradžia. Tai, kad šiandien maistui vartojame genetiškai modifikuotus organizmus, o kiekvienas nuodas maiste (pesticidai, cheminiai maisto priedai) turi savo „normas“, yra Codex Alimentarius komisijos nuopelnas. Nors oficialiai teigiama, kad Codex Alimentarius maisto standartai nėra privalomi, iš tikrųjų būtent jais remiasi Jungtinių Tautų Pasaulio prekybos organizacija (WTO), kai iškyla prekybinis ginčas tarp šalių. Kadangi dabar Pasaulio prekybos organizacijai priklauso beveik visos šalys (net ir Rusija), tai Codex Alimentarius nuosprendis, kokį maistą mes valgysime, automatiškai tapo privalomas visiems.

Andrejus_Gaidamavicius-150x150

Andrejus Gaidamavičius

Spalio 16 dieną iš savo draugo gavau tokį laišką: „Andriau, šiandien minima Pasaulinė maisto diena. Gal paleidžiam keletą minčių žiniasklaidai, ką norėtumėm palinkėti Lietuvos žmonėms?“ Atsakiau jam, kad man nekyla noras minėti tokias dienas, kurias paskelbia išsigimusios Jungtinės Tautos ir ypač jos Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO), dėl kurios šiuo metu springstame GMO. Juk jeigu visos tos tarptautinės organizacijos, skambiais pavadinimais, iš tiesų būtų sukurtos žmonių labui, tai jos ir dirbtų žmonių, o ne godaus verslo labui.

Kuo toliau, tuo labiau netikiu nė viena iš jų. Kaip netikiu ir nė viena Lietuvos institucija, kurios teoriškai buvo įsteigtos tam, kad gintų mus, vartotojus, nuo sveikam gyvenimui netinkamų maisto standartų, bet praktiškai viskas, ką jos gali padaryti – tai perkelti tuos standartus į Lietuvos teisės aktus. Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Respublikinis mitybos centras (dabar jau reorganizuotas), įvairūs institutai ir laboratorijos – tai daugybė mūsų išlaikomų institucijų, kurios, jei norėtų (ir galėtų), jau seniai būtų pasirūpinusios, kad parduotuvėse nebūtų šlamšto.

Aš nekaltinu jų blogu darbu. Aš noriu, kad jūs žinotumėt – niekas iš šių valdžios institucijų neapsaugos jūsų nei nuo GMO, nei nuo kito „gėrio“ maiste, ir tai net nėra jų funkcijose. Maisto standartas, kurio kūrime nedalyvavote nei jūs, nei mokslininkai, kuriems rūpėjo sveikata, nėra lygu saugus maistas. Esame nuolatinio eksperimento „Kiek dar galima panuodyti“ dalyviai. Tuo tarpu tos alternatyvos, kurios padėtų mums sveikiau maitintis, bet yra nenaudingos verslui – blokuojamos. Štai keli pavyzdžiai.

Jungtinės Karalystės mokslininkai šimtu procentų įrodė, kad dažikliai maiste ir gėrimuose vaikams sukelia hiperaktyvumą ir kitokias patologijas. Savanoriškai tam tikros organizacijos ėmė tuos dažiklius drausti, tačiau iki šiol nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra oficialiai uždraustas dažiklių naudojimas vaikų maitinime. Antras pavyzdys. Jau senokai ieškoma alternatyvų cukrui ir cheminiams saldikliams. Vietoj jų kai kuriose šalyse jau šimtmečius naudojamas ypatingas augalas stevija. Tačiau praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje stevija maisto pramonėje buvo uždrausta naudoti, o vietoje jos korporacija „Monsanto“ (ta pati, kuri platina GMO) gavo leidimą gaminti aspartamą, kuris iki tol 16 metų buvo uždraustas. Stevija draudžiama iki šiol ir prie to taip pat tiesiogiai prisidėjo Codex Alimentarius komisija. Spėkit, kokia Codex Alimentarius komisijos nuomonė buvo apie „Monsanto“ sukurtus augimo hormonus, kurie naudoti galvijų auginime? Absoliutus gėris! Kaip ir viskas, ką sukuria „autoritetingos“ ir, žinoma, be galo įtakingos kompanijos.

Taigi maitinimosi pagal kodeksą galėtumėte išvengti nebent tuo atveju, jei turėtumėte savo žemės ir savo daržą. Bet ir čia standartai jus pasivys. Jeigu kas nors iš jūsų neperkate sėklų iš sertifikuotų įmonių ir sėklų parduotuvių, o užsiauginate jų patys – tik patys jomis ir galėsite džiaugtis, nes Europos Komisija rengiasi jau netrukus uždrausti ūkininkams mainytis savo užaugintomis sėklomis. Tačiau paskutinis pavyzdys, kurį sužinojau iš žolininkės Jadvygos Balvočiūtės, privertė rimtai nusikeikti.

Pasirodo, Europos Komisijoje šiuo metu ruošiamas sąrašas vaistingųjų augalų, kurie bus uždrausti naudoti. Ir pirmasis tame sąraše… ajeras. Maža to, kad žinomai žolininkei, provizorei, išėjusiai specialius mokslus vaistininkei neleidžiama rašyti ant vaistažolių pakuotės, nuo kokių ligų jos gydo (gal tuomet ir visas vaistažolių knygas uždrauskime), tai dar ir pusės tų vaistažolių nebebus leidžiama naudoti. Kadangi jos neatitinka vaistų standartų.

Ar jūs vis dar galvojate, kad visi šie standartai sukurti jūsų pačių labui?

I. Turulytės iliustr.

Zalioji Lietuva logo

Parašykite komentarą

Bioapsaugos srityje Lietuva – pavyzdys Europai

Cartagena Protocol Biosafety, 10th AnniversaryTrečiadienį minimas Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo 10-metis. Lietuva, ratifikavusi protokolą, gali pasigirti, kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra neauginami, o jų naudojimas griežtai reglamentuojamas.

„Biotechnologijų mokslai atvėrė plačias galimybes spręsti dideles problemas. Lygiagrečiai padidėjo ir susirūpinimas nauja mokslo šaka, galimu neigiamu poveikiu sveikatai ar gamtai, todėl svarbu užtikrinti tinkamą apsaugą nuo bet kokių galimų grėsmių. Lietuva jau dabar yra viena iš pažangiausių pasaulio valstybių biotechnologijų srityje. Tinkamai laikydamiesi visų apsaugos priemonių – galime eiti dar toliau”, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Rio de Žaneiro Aplinkos ir plėtros deklaracija pripažino, kad šiuolaikinė biotechnologija, jeigu ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos apsaugos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, suteikia dideles galimybes žmonių gerovei kelti.

Atsižvelgiant į ribotas daugelio šalių, visų pirma besivystančių šalių, galimybes saugiai dirbti su gyvais genetiškai modifikuotais organizmais, Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas II-jame Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP MOP 2), vykusiame 1995 m. lapkričio mėn., įsteigė biosaugos darbo grupę Kartachenos biosaugos protokolo projektui parengti.

Kartachenos biosaugos protokolas buvo pasirašytas 2000 m. gegužės 24 d. Nairobyje (Kenija), įsigaliojo 2003 m. rugsėjo 11 d. ratifikavus 50-tai šaliai. Šiandien Protokolas yra viena iš sparčiausiai augančių Jungtinių Tautų tarptautinių sutarčių. Ją ratifikavo jau daugiau nei 165 pasaulio šalys.

Kartachenos biosaugos protokolo tiklsas – prisidėti prie gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui ir tausiam jos naudojimui, atitinkamo apsaugos lygmens užtikrinimo. Ratifikavusios šalys taip pat įsipareigoja siekti gyvųjų modifikuotų organizmų saugaus perdavimo, apdirbimo ir naudojimo.

Prisijungusios prie Kartachenos protokolo šalys įsipareigoja imtis reikiamų teisinių, administracinių priemonių priimtiems įsipareigojimams įgyvendinti. Todėl Protokolo šalys ėmėsi praktinių veiksmų kuriant nacionalines biosaugos sistemas. Nacionalinės biosaugos sistemos apima genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) galimos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Įgyvendinant šias biosaugos sistemas siekiama užtikrinti saugius gyvų modifikuotų organizmų importo, eksporto ir tranzito reikalavimus.

Iš viso daugiau nei šimte Protokolo šalių jau parengti arba šiuo metu baigiami rengti nacionaliniai teisės aktai, būtini Protokolo nuostatų įgyvendinimui. Šalys turi galimybę keistis su GMO susijusia informacija per biosaugos informavimo centro (BCH) informacinę sistemą (http://bch.cbd.int/protocol/).

Lietuva Kartachenos biosaugos protokolą ratifikavo 2003 m. rugsėjo 18 d. Priimti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina šios tarptautinės sutarties įgyvendinimą. Vadovaujantis priimtu Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu GMO valstybinį valdymą Lietuvoje vykdo Aplinkos ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis: Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

2010 m. Protokolo šalys priėmė sprendimą papildyti dokumentą dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo, nustatančio tarptautines taisykles ir procedūras su gyvais modifikuotais organizmais susijusios atsakomybės ir žalos atlyginimo srityje.

Lietuva Papildomąjį protokolą ratifikavo 2012 m. gruodžio 6 d. Šis protokolas įsigalios devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai valstybės deponuos keturiasdešimtąjį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą. Šiuo metu jau 16 šalių deponavo ratifikavimo dokumentus, iš jų 10 Europos Sąjungos valstybių.

Lietuva 2013 m. rugsėjo 16 d. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės biosaugos pogrupiui. Jau ratifikavusi ir į savo nacionalinė teisę įtraukusi biosaugos procedūras, Lietuva paskatins ir kitas šalis sekti jos pavyzdžiu ir esant reikalui suteiks pagalbą ir pasidalins patirtimi.

Jubiliejinį vaizdo įrašą apie Kartachenos konvenciją rasite ČIA.

Aplinkos ministerijos informacija

Comments (1)

Older Posts »