Archive for Naujienos

Amerikietis atvyko perspėti lietuvių: valgote tai, su kuo valydavo užkalkėjusius katilus

Jeffrey_SmithĮvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių produktų, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, sparčiau senstama ir nyksta protinės galios.

Dar nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Tad kodėl produktų su GMO vis dar patenka ant mūsų stalo?

„Dirbu šioje srityje 21-erius metus, Lietuva – 43-ioji mano aplankyta šalis. Be to, esu pusiau lietuvis“, – žvitriai pasakoja amerikietis Jeffrey M. Smith, knygų autorius ir Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas.

Kovo mėnesį kviestinio lektoriaus teisėmis J. M. Smith viešėjo Lietuvos sveikatos mokslų univeristete (LSMU) surengtoje III tarptautinėje gyvensenos medicinos mokslinėje konferencijoje „Gyvensenos medicina – raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Jo pranešimas apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir glifosatų įtaką sveikatai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo, o iškilūs akademinės bendruomenės autoritetai atliekamą šviečiamąjį darbą prilygino kovai su tabako pramone, kuri prieš pusšimtį metų taip pat atkakliai neigė pražūtingą cigarečių poveikį ir slėpė duomenis.

Apie tai skaitykite: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/amerikietis-atvyko-perspeti-lietuviu-valgote-tai-su-kuo-valydavo-uzkalkejusius-katilus.d?id=74155316

Parašykite komentarą

Žemės ūkio ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne” GMO

968kukuruzaiŽemės ūkio ministerija taria tvirtą „ne” genetiškai modifikuotiems augalams Lietuvos žemės ūkyje. Šiai pozicijai vieningai pritarė ir į ministeriją susirinkę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, bitininkų, ekologinių ūkių ir grūdų augintojų atstovai. „Sveikas, natūralus maistas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Lietuvai svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją ir taip užsitikrinti geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai apsispręsti, nori ar ne auginti ES įteisintus genetiškai modifikuotus augalus.

Kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti genetiškai modifikuotas augalas yra kukurūzai MON810, tačiau šiuo metu Europos Komisijai yra pateiktos paraiškos dėl įteisinimo auginti dar 8 genetinių modifikacijų kukurūzus. Visos ES šalys turi dėl to pareikšti savo nuomonę.

ŽŪM susirinkę žemdirbių atstovai vienareikšmiškai pasisakė prieš šių naujų kukurūzų veislių įteisinimą. „Leidę auginti GMO augalus, atvertume Pandoros skrynią. Turime priešintis kiek galime visuose lygiuose – ir valdžios, ir žemdirbių. Mes turime būti kaip vienas kumštis“, – pabrėžė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. „Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje jau 25-eri. Jei įsileistume GMO, mums galas. Lietuva ekologinį žemės ūkį laiko prioritetine ūkio šaka, tad jos kirsti negalima“, – savo nuomonę išsakė Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovė.

Bitininkams nemenką įtarimą sukėlė GMO rekomenduojančių mokslininkų išvados. Jiems natūraliai kilo klausimas, ar ES lygiu auginti GMO kukurūzus siūlo firmų atstovai–mokslininkai ar nepriklausomi ekspertai. Pasak jų, tai principiniai skirtumai tarp mokslininkų. Bitininkai įžvelgia didelę grėsmę bitininkystės sektoriui pradėjus auginti GM augalus, nes GM augalų žiedadulkės patenka į medų ir gali kilti sunkumų realizuojant produkciją.

Tai, kad turime ginti Lietuvoje užauginto derliaus išskirtinumą, susitikime pabrėžė visi jo dalyviai.

Žemės ūkio ministerija siūlys atsakingai už GMO valdymą institucijai – Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos kreipimąsi, kad mūsų šalies teritorijoje nebūtų taikomi jokie leidimai auginti GMO.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Leistų GMO produktų tiekti rinkai ir svarstomų GMO pranešimų ES registras

registras

Šiuo metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2003/1829 Europos Komisijos registre (http://ec.europa.eu/food/dyna/gm_register/index_en.cfm) yra registruoti 8 medvilnės, 28 kukurūzų, 2 mikroorganizmų, 3 rapsų, 7 sojos pupelių ir 1 cukrinių runkelių GMO produktai skirti maistui ir pašarams.

Europos Komisija svarsto 58 GMO pranešimus skirtus maistui ir pašarams importuoti, iš kurių 6 (4 medvilnės, 1 kukurūzo ir 1 sojų pupelių GMO produktai) laukia valstybių narių balsavimo, 12 laukia Europos Komisijos galutinio sprendimo (3 medvilnės, 2 rapso, 3 kukurūzo, 4 sojų pupelių GMO produktai), 18 GMO pranešimų Europos maisto saugos tarnyba yra išnagrinėjusi ir pateikusi teigiamas nuomones Europos Komisijai. Pagal 2001/18/EB direktyvą svarstomi 7 tiekti rinkai GMO pranešimai (http://gmoinfo.jrc.ec.europa.eu/gmc_browse.aspx): 4 skintų gvazdikų ir 2 kukurūzų pranešimai. 2010 m. genetiškai modifikuotos bulvės veislė (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1) buvo leista auginti ES, tačiau 2011 m. priimtu teismo sprendimu leidimas auginti panaikintas.

2014 m. vasario 11 d. valstybių narių dauguma balsavo prieš arba susilaikė GMO kukurūzo 1507 sėklų tiekimui rinkai. Europos Komisija turi priimti galutinį sprendimą leisti/neleisti auginti šią GMO veislę ES. Lietuva laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų GMO produktų tiekimą rinkai. Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik viena GMO kukurūzo veislė MON810 (Zea mays L. linija MON 810), atspari vabzdžiams (kukurūziniam ugniukui) ir yra auginama Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl kukurūzas MON 810 nėra aktualus auginti. Įsigaliojus naujos direktyvos nuostatoms, pavasarį valstybės narės galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Dėl uždelsto veikimo bombos leido apsispręsti patiems

fotomontazas

VL fotomontažas

Europos Sąjunga noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, nustato rinkai auginamų agurkų dydį, tačiau purtosi atsakomybės dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtros. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Vieni tokį sprendimą palaiko, kiti nuogąstauja, kad ES atsisakius vieningai saugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę, genetiškai modifikuotus organizmus „stumiančioms“ korporacijoms bus lengviau palenkti atskirų valstybių valdžią.

Apie tai skaitykite Vidos Tavorienės straipsnyje valstietis.balsas.lt.

Parašykite komentarą

Ramūnas Karbauskis: Ruošime teisės aktus, uždraudžiančius GMO auginimą Lietuvoje

gmo_neRamūnas Karbauskis šiandien pranešė, kad jo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rengs būtinus teisės aktus, kad GMO auginimas būtų uždraustas Lietuvoje. Tokias galimybes atvėrė vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas, suteikiančias galimybes ЕS valstybėms narėms savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą.

„Kai tik minėtos direktyvos pakeitimai įsigalios, ketinu suburti ekspertų grupę ir kartu su jais parengti būtinus teisės aktus, kuriais būtų siekiama uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Kol kas sunku pasakyti kiek laiko šis procesas užtruks, tačiau tikiuosi pagalbos iš savo kolegų ir atsakingų institucijų supratingumo, jog šis klausimas negali būti atidėliojamas. Norėtųsi tikėti, kad Seime GMO uždraudimas sulauks tokio pat palaikymo kaip ir Seimo narės Rimos Baškienės teikta rezoliucija praėjusiais metais „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žmonės pasisako prieš GMO. Apie galimą GMO žalą ne kartą yra kalbėję mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kategoriškai neigiamos nuomonės apie GMO Lietuvoje laikosi žemdirbių savivaldos organizacijos. Todėl tikimasi, kad GMO draudimo įteisinimas neturėtų būti sudėtingas.

„Neabejoju, kad kaip ir kitose šalyse susidursime su tam tikrų suinteresuotų grupių pasipriešinimu. Vis dėlto tikiuosi politikų supratingumo, kad mes privalome apsaugoti Lietuvos vartotojus ir išvengti galimos žalos žmonių sveikatai“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Ramūno Karbauskio iniciatyvai pritaria ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kurio nuomone, GMO uždraudimas Lietuvoje negali būti atidėliojimas.

„Akivaizdu, kad po direktyvos pakeitimo daugelis Europos Sąjungos parlamentų imsis svarstyti šį klausimą. Susidaro įspūdis, kad sprendimai bus įvairūs, tačiau iš anksto galima prognozuoti, kad šį sprendimą priims Latvija, Austrija ir kelios kitos šalys. Negalime atidėlioti svarbaus sprendimo – taip apsaugodami ir aukštą žemės ūkio produkcijos kokybę, ir vartotojų sveikatą“, – sako Bronis Ropė.

Europos Parlamentas poziciją, kuri atveria šalims narėms kelius tiek uždrausti, tiek patvirtinti naujas GMO rūšis, priėmė sausio 13 d.

BNS Spaudos centras

Comments (1)

Leidimas pačioms šalims narėms apsispręsti dėl GMO – ar įsileisime „Trojos arklį“?

kukuruzai_genaiNuo 2010 metų Europos Sąjungos institucijose pradėtas svarstyti klausimas dėl ES šalių teisės pačioms savo šalyse riboti ar drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus (GMO). Tai numatančios direktyvos pataisos tapo aštrių diskusijų tema tiek Europos Taryboje, tiek ir Europos Parlamente. Vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas. Atsižvelgiant į šį sprendimą, apie ketinimus netrukus rengti teisės aktus, kurie draustų GMO auginimą Lietuvoje, pranešė ir Ramūnas Karbauskis.

„Idėja keisti direktyvą buvo lyg ir nebloga bei Europos Parlamentas nuo pat pradžių rėmė ES šalių didesnę nepriklausomybę GMO klausimu. Tačiau ši idėja netrukus apaugo naujais reikalavimais, kaip, pavyzdžiui, draudimą auginti GMO suderinti su biotechnologijų kompanijomis (kurios ir kuria GMO). Kartu su Žaliųjų frakcija nuo pat pradžių stengėmės eliminuoti bet kokį biotechnologijų kompanijų dalyvavimą sprendimų priėmime, tačiau formali šių kompanijų rolė vis tiek išliko“, – sako Bronis Ropė.

Galutiniame dokumente, dėl kurio Europos Parlamentas apsisprendė antradienį, ne tik leista ES šalims narėms lengviau išsikovoti teisę neauginti ES įteisintas GMO veisles, bet ir palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

„Dėl to kyla pavojus, kad GMO Europoje bus dar daugiau. Iki šiol galiojusi tvarka dėl Europos Parlamento, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pasipriešinimo neleido lengvai Europos Komisijai autorizuoti GMO. Žalieji ilgai siekė, kad GMO būtų visiškai uždrausti Europoje. Tai būtų racionaliausias kelias, atspindintis daugelio Europos Sąjungos gyventojų požiūrį“, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Tačiau dabar, dėl galimybės šalims narėms uždrausti GMO besidžiaugiantys turėtų pagalvoti ką šis draudimas iš tiesų reiškia. „Kai viena šalis uždraudžia pas save auginti GMO, tačiau kaimyninė šalis ima auginti naujas GMO veisles, toks draudimas gali tapti beprasmis, nes atsiranda genetinės taršos per sienas galimybė. GMO yra gyvi organizmai, todėl sėkmingai gali plisti tiek patys (vėjui ir vabzdžiams pernešant žiedadulkes), tiek ir tarptautinės prekybos keliais, kurių didelė dalis eina ir per Lietuvą. Todėl aš ir mūsų Žaliųjų frakcija nusprendėme nepalaikyti šios direktyvos dalies. Galutiniame variante ji tapo per silpna, kad iš tikrųjų galėtų deramai apsaugoti mus nuo galimos genetinės taršos mūsų pasėliuose, kas grėstų naujais nuostoliais mūsų ūkininkams, jeigu taip atsitiktų“, – teigė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Vis dėlto, Parlamentui patvirtinus poziciją, šiandien Ramūnas Karbauskis pranešė, kad kuo skubiau bus pradėti rengti teisės aktai, kurie leistų uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Tikimasi, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos.

www.rope.lt

Parašykite komentarą

Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

Europos Parlamentas patvirtino kontraversiškas GMO auginimo taisykles – viskas valstybių rankose

pomidoras_skiepai2015 m. sausio 13 d. Europos Parlamento narių dauguma balsavo už tai, kad valstybės galėtų pačios apsispręsti dėl GMO auginimo savo teritorijoje. Vieniems politikams giriant tokį liberalumą, o kitiems sunerimus dėl rinkos vieningumo problemų, buvo atsisakyta iki šiol galiojusių taisyklių, beveik visiškai draudusių GMO javų auginimą. Dabar valstybės narės galės riboti ar drausti GMO javų auginimą, remiantis ekonominiais, aplinkosauginiais ir socioekonominiais argumentais. Tokie augalai galės būti uždrausti net jei Briuselis uždegs žalią šviesą jų auginimui.

Šiuo metu Europoje auginama vienintelė GMO kultūra – Monsanto kukurūzai. Kai kurių šalių vyriausybės (pvz., Jungtinės Karalystės, Olandijos), pasisakančios už platesnį GMO naudojimą, norėtų, kad būtų patvirtinta ir leista auginti daugiau kultūrų, tačiau tokios mintys sulaukia daug pasipriešinimo iš Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Austrijos, kurios patvirtino saugiklius, draudžiančius GMO auginimą savo teritorijose.

Šiandienos sprendimas reiškia, kad 7 GMO rūšys, kurios yra patvirtintos, bet dar neauginamos Europoje, gali būti sėjamos jau kitąmet. Paskui jas seks kitos kultūros.

Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis džiaugėsi tokiu Parlamento sprendimu. „Šis susitarimas numato šalims narėms galimybę drausti ar riboti GMO auginimą, nedidindamas ES rizikos“ – kalbėjo Komisaras. Tokiam kompromisui pritarė ir Europos Komisijos pirmininkas J. C. Juncker, kuris įsipareigojo suteikti demokratiškai išrinktoms vyriausybėms didesnę balso teisę.

Labiausiai šiam susitarimui priešinosi EP nariai – žalieji, balsavę prieš. „Toks teisinis „renacionalizavimas“ yra klaidinga išeitis, ES nebevykdo savo įsipareigojimo saugoti Europos visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybė“ – teigė žalieji. Daug priekaištų taip pat sulaukė tai, kad nenumatytas fondas kompensacijoms ūkininkams, kurių javai bus užteršti GMO.

Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus, Europos Parlamento ir Euractiv.com informacija

Parašykite komentarą

Nuo pavasario – daugiau galimybių šalims apsispręsti dėl GMO auginimo

GMO_ivairusVakar Europos Parlamente priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne. Pagal galiojančias ES teisės nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės, remdamosi apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali drausti GMO auginimą. Tokiu atveju reikalaujama pateikti mokslinį tokio sprendimo pagrindimą.

Pavyzdžiui, geografinėmis Lietuvos sąlygomis GMO srityje nėra atlikta mokslinių tyrimų. Dėl to Lietuva praktiškai negali pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Parlamento sprendimu ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje.

Įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema.

Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerija iki šiol nėra pritarusi nei vienam Europos Sąjungos leidimui auginti genetiškai modifikuotus augalus šalies teritorijoje, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje

2784kukuruzaiES valstybėms narėms bus siūloma pačioms spręsti dėl ES įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje.

Šis siūlymas Europos Komisijos buvo pateiktas jau prieš ketverius metus, bet jo svarstymas pristabdytas dėl kelių šalių nepasitenkinimo. Kai kurioms jų pakeitus požiūrį, svarstymas buvo atnaujintas 2014 m., vyko trišalės derybos tarp Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos. Praėjusią savaitę pasiektas kompromisinis susitarimas, kuriam pritarė ir dauguma valstybių narių. Liko sulaukti Europos Parlamento patvirtinimo.

Šiuo metu ES teisinė bazė numato, kad valstybės narės gali drausti auginti tam tikrą ES įteisintą GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) tik remdamosi naujais moksliniais duomenimis dėl jo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. GMO auginti draudžia 9 valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Austrija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas, Lenkija, Italija), tačiau, anot Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos, šie draudimai nėra tinkamai pagrįsti. Įteisinus galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl GMO auginimo ribojimo, tikimasi sudaryti sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms taikyti teisėtas draudimo ar ribojimo priemones. GMO auginančios valstybės narės turės užtikrinti sambūvį pasienio teritorijose, kai kaimyninėje valstybėje GMO auginimas yra uždraustas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti GMO augalas yra kukurūzai MON810.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Tą patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktos pasėlių kontrolės ir stebėsenos rezultatai. Šiemet tarnybos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė šimtą mėginių iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nei viename iš mėginių GMO nenustatyta.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Genetiškai modifikuotų organizmų rizikos kultūrų pasėlių mėginių tyrimai 2014 m.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vykdė genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) atsiradimo rizikos kultūrų pasėlių stebėseną nustatyti, ar Lietuvoje auginamuose žemės ūkio augaluose nėra GMO priemaišų.

Šiam tikslui įgyvendinti iš rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių buvo paimta 100 mėginių (1 pav.). Mėginiai buvo imami atsižvelgiant į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-269 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos kultūrų ir šalių sąrašo patvirtinimo“ ir 2014 m. deklaruotus kultūrų plotus. Minėtame įsakyme pateikiamos tos augalų rūšys, kurių genetiškai modifikuotoms veislėms yra išduotas leidimas tiekti jas rinkai tose šalyse, iš kurių jos gali patekti į Lietuvą.

1pav.

1 pav.

Iš vasarinių rapsų pasėlių iš viso buvo paimti 33 mėginiai, iš žieminių rapsų – 31 mėginys, iš kukurūzų – 20 mėginių, o iš bulvių – 16 mėginių (2 pav.).

2 pav.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateikti tyrimų protokolai parodė, jog nei viename mėginyje GMO priemaišų rasta nebuvo.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

EK pateiks nuomonę dėl GMO reglamentavimo

European_Commission_veliavos

Nuotr. iš blogs.lse.ac.uk

Naujoji Europos Komisija (EK) per pirmus šešis darbo mėnesius turės bendrą nuomonę dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūrų naudojimo ir reglamentavimo, antradienį pareiškė į sveikatos ir maisto saugos eurokomisarus siūlomas Vytenis Andriukaitis. „Šešių mėnesių laikotarpyje (nuo lapkričio 1 dienos – BNS) mes jau turėsime turėti kolektyvinę Europos Komisijos nuomonę“, – po klausymų Europos Parlamente žurnalistams sakė V.Andriukaitis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

V. Mazuronis: dėl GMO Lietuvoje turime spręsti patys

gmo-genetiskai-modifikuoti-organizmaiGenetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

Rugsėjo 24 d. šiame komitete buvo svarstomas klausimas dėl naujos GMO direktyvos, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms riboti ar net visiškai uždrausti GMO savo teritorijoje.

„Mes patys ir niekas kitas turime priimti sprendimus įsileisti GMO į Lietuvą ar ne. Agresyvus stambiosios maisto pramonės poveikis turi labai skaudžių pasekmių žmonių sveikatai. Kovojame su naujomis ligų, alergijų formomis. Įsileidus GMO kyla klausimas ir dėl gamtos įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių poveikio mūsų šaliai būdingoms gyvybės formoms. GMO poveikis nepakankamai ištirtas, todėl Lietuva turi turėti teisę uždrausti auginti GMO,” – mano Valentinas Mazuronis.

Naujoji direktyva dar rengiama, tačiau kol kas joje įrašytos nuostatos, anot EP nario, netenkina nacionalinių ES šalių interesų.

„Neaišku kuo remiantis nustatytas 2 metų apribojimas, kai valstybė narė, pasiremdama naujomis objektyviomis aplinkybėmis, gali pateikti prašymą išbraukti jos teritoriją iš tam tikros geografinės GMO auginimo srities? Tokio laikotarpio nustatymas neatitinka valstybių narių interesų ir riboja galimybes operatyviai reaguoti į pokyčius, todėl būtų geriau, kad toks apribojimas nebūtų taikomas“, – teigia V. Mazuronis.

Jo nuomone, turėtų būti nustatytas ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis nacionaliniams teisės aktams parengti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasiruošti: patvirtinti bei atlikti atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras nacionaliniu lygiu. Dabartinis 6 mėn. laikotarpis galėtų būti prailgintas iki vienerių metų.

Pagal dabartinę direktyvos nuostatą, Komisijai suteikiamas 75 dienų terminas nagrinėti valstybių narių numatomas taikyti ribojimo/draudimo priemones. Per šį laikotarpį valstybės narės turi susilaikyti nuo priemonių taikymo. „Dėl tokio ilgo termino gali atsirasti teisinė spraga – kai GMO jau bus įteisintas ES, o nacionalinės draudimo priemonės dar negalės būti taikomos. Šį laikotarpį siūlau gerokai sutrumpinti“, – teigia EP narys.

BNS Spaudos centras

Parašykite komentarą

Klausimai ir atsakymai apie genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą Europos Sąjungoje

-

Nemažai europiečių įtariai žiūri į GM kultūrų auginimą ©BELGA_ AFP_P.HUGUEN

Europos Sąjungoje taikomi vieni griežčiausių genetiškai modifikuoto maisto reikalavimų pasaulyje, o genetiškai modifikuotas kultūras leidžiama auginti tik įrodžius, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reaguodama į dalies ES šalių raginimus išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Komisija pasiūlė europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu juos svarsto Parlamentas ir Taryba. Pastarosios poziciją rugsėjo 3 dieną aptars Aplinkos komiteto nariai.

Ar Europos Sąjungoje leidžiama auginti genetiškai modifikuotas kultūras?

Taip, tačiau tik po to, kai Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) atlieka išsamų rizikos vertinimą ir Europos lygiu suteikiamas atitinkamas leidimas. Jį suteikus, konkreti šali gali uždrausti auginti GM kultūrą savo teritorijoje tik pasinaudojusi taip vadinama „apsaugos sąlyga“, tačiau šį sprendimą privalo pagrįsti, įrodydama, kad GM kultūra kelia grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai.

Ar šiuo metu ES laukuose auga kokia nors GM kultūra ir ar yra šalių, kurie ją draustų?

Europos Sąjungoje komerciniu būdu auginama viena genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis – „MON 810“. Ji buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugniuko. Visgi aštuonios valstybės narės (Austrija, Bulgarija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Vokietija) nustatė apsaugines priemones ir uždraudė savo teritorijose auginti šiuos kukurūzus.

Kodėl siūloma keisti dabar galiojančias taisyklės?

Reaguodama į valstybių narių prašymą išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Europos Komisija pasiūlė atitinkamus dabar galiojančių europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu jie svarstomi Europos Parlamente ir ES Taryboje.

Kada naujosios taisyklės įsigalios?

2011 m. europarlamentarai palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą, tačiau pasiūlė ją šiek tiek patobulinti. Tuo tarpu Tarybai tik visai neseniai, 2014 m. birželio 12 dieną, pavyko pasiekti politinį susitarimą šiuo klausimu. Todėl svarstymai ES institucijose bus tęsiami siekiant susitarti dėl galutinio bendro teksto. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas ir įsigalios kitais metais.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

GMO žolė vaikų žaidimų aikštelėse ir kitos glifosato „užimtos“ teritorijos

GMO_zole

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Prasidėtų neregėto masto genetinė tarša žemės ūkio plotuose ir laukinėje gamtoje. Taip pat padidėtų herbicidų vartojimo mastai.

Toksiška GMO pievelė

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška. Ir jūs to nežinosite.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perims jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui, t. y. įvyks genetinė tarša. Tik pagalvokite, ką tai reikš ekologinių ūkių ūkininkams, kai jie negalės ganyti gyvulių GMO žole užterštose savo ganyklose? Juk paprasta pievų žolė taps genetiškai modifikuota, o tai yra uždrausta ekologinių ūkių standartuose. Šiuo požiūriu GMO yra sparčiai ir nevaldomai plintanti tarša.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti roundapui atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass). Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė labai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Roundapas slypės vaikų žaidimo vietose. Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojingiausia cheminė medžiaga mūsų aplinkoje. Šis chemikalas įvardijamas kaip dažnai sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatomą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą šių sėklų legalizavimui gali sukelti dvejones „Scotts“ įmonei tęsti investicijas Konektikute.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto ženklinimą, į kurio sudėtį įeina GMO. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

Glifosatas ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kasdieniame maiste

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad tai yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja produktų su GMO

etiketeProduktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO. Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto produktų gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo.

Šiemet tik vienoje siuntoje nustatyta GMO

„Pastarųjų septynerių metų tikrinimų rezultatai rodo, kad kasmet mažėja atvejų, kai viešojo maitinimo, konditerijos ir kulinarijos įmonių gaminamuose produktuose nustatoma GMO, nors tai nenurodyta gaminių receptūrose ar ženklinimo etiketėse. O per šių metų penkis mėnesius patikrinus 2 841 gamybos įmones, nenustatytas nei vienas toks pažeidimas. Svarbu tai, kad net ir, pavyzdžiui, kepiniams naudojamas aliejus, kurio sudėtyje nėra GMO“, – pabrėžia VMVT Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė.

Beje, buvo tikrinamos ne tik gamybos įmonės, bet ir GMO nustatymui atrinkti įvairūs gaminiai iš rinkos. Tirti vafliniai saldainiai „Džekas“ importuojami iš Ukrainos, lenkiški pieniški šokoladai: su aviečių skonio įdaru „Mio Delizzi“ ir iš Alpių pieno su pieniniu įdaru „Milka Milkinis“, taip pat glaistyti sausainiai „Doma“, pagaminti Ukrainoje, sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“, įvežti iš Čekijos ir kt. Pasak V.Jarošienės, nei viename iš tirtų mėginių GMO nerasta.

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kai tai nenurodyta ženklinimo etiketėje, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai įvežti iš Turkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Ukrainos, Vietnamo, Kambodžos, Meksikos, Tailando, Maroko, Kanados. Mėginiai paimti iš sandėlių, kol dar produktai nebuvo išplatinti rinkoje.

Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“. Mat šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuotų (GM) sojų produktų, o informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

Lietuvos rinkoje – 20 pavadinimų produktų su GMO

2008–2013 m. VMVT inspektoriai sustabdė ir neleido į rinką tiekti 419 t konditerijos gaminių, ryžių ir sojų produktų, maisto papildų, nes ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta GMO.

V.Jarošienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų. Galima įsigyti 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų iš GM sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš GM sojų pupelių: „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinio aliejaus“, įvežto iš Vokietijos, Olandijos bei Belgijos.

Parduodami 11 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų: saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, saldainiai „Candy Nut“, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ ir „Chock“, kakavinis kiaušinis „TOY TOY“.

„Šis GM maisto produktų sąrašas (http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/genetiskai.modifikuotas.maistas/genetiskai.modifikuotu.maisto.produktu.sarasas/) nėra baigtinis. Jis gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai vartotojams gali pasiūlyti naujų produktų su GMO. Prekyba ES tokiais produktais vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik teisės aktuose įteisintomis augalų veislėmis“, – sako V.Jarošienė.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Tačiau net ir po tokio ilgo bei sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad jo sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš GMO.

Beje, gaminio etiketėje negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyta pilnais žodžiais. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“. Tokia pati nuoroda turi būti, jeigu, tarkim, kepant sausainius buvo naudojamas sojų aliejus iš GMO.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Comments (1)

V. Mazuronis: Lietuva toliau neketina įsileisti GMO

SAMSUNG CAMERA PICTURESEuropos Sąjungai ketinant leisti nacionalinėms vyriausybėms spręsti, ar šalyse plėtoti genetiškai modifikuotas kultūras (GMO), ar jas drausti, Lietuva ketina laikytis ankstesnio konservatyvaus požiūrio. „Lietuvos pozicija iki šiol buvo gana konservatyvi ir atsargi, ir manau, kad teisingai. GMO poveikis žmogaus sveikatai, ypač ilgesniu laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas. Todėl mūsų pozicija – kad nereikia skubėti, turi būti gana griežtos sąlygos. Kiek įmanoma, reikia saugoti valstybę ir aplinką nuo GMO. Geriau natūralūs produktai“, dienraščiui „Verslo žinios“ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Apie tai rašoma čia.

 

Parašykite komentarą

Tylusis žudikas „Roundup“ pamažu demaskuojamas: Olandija uždraudė glifosatą nekomerciniam naudojimui

purskia

Nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Esther_Ouwehand_wikipedia

Esther Ouwehand: „Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“. Vikipedijos nuotr.

Glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol buvo plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Iniciatyvą uždrausti glifosato naudojimą fiziniams asmenims iškėlė Olandijos parlamentarė Esther Ouwehand, o Olandijos žemieji rūmai balandžio pradžioje jau davė tam savo pritarimą.

Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Jau 2011 metai Olandijos žemieji rūmai reikalavo visiškai uždrausti glifosatą ne žemės ūkio sektoriuje. Iki šiol šį herbicidą plačiai naudojo savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, o privatūs asmenys jo galėdavo įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“, – savo nuogąstavimus išdėstė parlamentarė Esther Ouwehand.

Parengė Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Parengta pagal „Sustainable Pulse“

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

„McDonald’s“ atleido vadžias: GMO bus ir Vilniuje

1McDonaldsSveiki atvykę į genetiškai modifikuoto maisto restoraną. „McDonald’s“ jau nebeslepia, kad savo patiekaluose naudos vištieną, kuriai pagaminti paskersti broileriai lesė genetiškai modifikuotas sojas.

Anksčiau Europoje įsikūrusiose „McDonald’s“ užeigose, skirtingai nei JAV, buvo vengiama genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau laikai keičiasi – koncerno atstovai Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ patvirtino, kad nuo antrojo šių metų ketvirčio vištieną tiekiantys ūkiai jau gali lesinti savo augintinius lesalais iš genetiškai modifikuotos sojos.

Apie tai skaitykite lrytas.lt.

Comments (1)

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas dėl genetiškai modifikuotos bulvės Amflora

79bulves

sxc.hu nuotr.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-240/10, kad EK nesilaikė taisyklių patvirtindama “Amflora” bulves. Ieškinį kėlė Vengrija, remiama kitų ES šalių, nepritariančių GMO, įskaitant Prancūziją, Austriją ir Lenkiją.

Kadangi Komisija iš esmės neįvykdė savo procedūrinių įsipareigojimų, Bendrasis Teismas anuliavo susijusius sprendimus: Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/135/ES dėl bulvių produkto (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti krakmolo amilopektino kiekį, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB ir 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/136/ES dėl leidimo teikti rinkai pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų EH92-527-1 (BPS 25271–9) bulvių, ir atsitiktinio arba techniškai neišvengiamo šių bulvių patekimo į maisto produktus ir pašarus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003.

Daugiau informacijos galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Sostinės centre suruošti GMO pietūs

maistas_klaustukas

Nuotr. iš discoveringwomenmagazine.com

Žemės dienos proga žalieji pačioje sostinės širdyje – Kudirkos aikštėje – suruošė pietus. Ant vaišių stalo atsidūrė produktai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Dalis praeivių nebijojo jais pasivaišinti.

„GMO nėra naujiena šiandieniniam vartotojui. Tačiau pasaulio rinkoje GMO pasirodė prieš 18 metų. Todėl šiandien sunku pasakyti kokią įtaką šie organizmai daro ateities kartoms. Tuo tarpu mokslinės studijos pateikia vis naujesnius įrodymus apie alergijų, toksinų ar net vėžinių susirgimų grėsmes. Nežiūrint to, dienos šviesą išvysta vis naujesni ir įspūdingesnių modifikacijų tipai, kuriems duris plačiau atveria ne tik besivystančios šalys, bet ir aukštą reikalavimų kartelę iki šiol taikiusi Europos Sąjunga. O tai vis labiau jaudina ne tik žaliuosius, bet ir nemažą visuomenės dalį“, – sakė šiuos pietus organizavusio susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.

Pasak jos, genetiškai modifikuotų organizmų produktų šiandien rasime ir Lietuvos prekybos centruose, blogiausia, kad apie juos visuomenė nepakankamai informuojama. Jeigu maisto produktai pagaminti iš GMO atitinkamai paženklinami, tai informacijos apie produktus, gautus naudojant GMO pašarus – nerasime.

„Jau antrus metus iš eilės žalieji vykdydami „GMO stalo“ akcijas, atkreipia visuomenės dėmesį ne tik į tai, ko prekybos lentynose nepastebime ir lengva ranka dedame į pirkinių krepšelį, bet ir plačiau papasakoja apie šių produktų keliamas grėsmes, pasiūlydami geresnes alternatyvas ir įtraukdami visuomenę į platesnę diskusiją šiuo klausimu“, – kolegei antrino susivienijimo Žali.LT koordinatorius Martynas Norbutas.

Žalieji pažymi, kad GMO pramonei vis plačiau braunantis į pasaulio rinkas, keliamos ne tik sveikatos, bet ir aplinkosauginės bei socialinės problemos. Auginant genetiškai modifikuotus organizmus didėja jų išplitimo invazinių rūšių pavidalu pavojus, tarša pesticidais, blogėja dirvos struktūra. Prisidengus bado problemos sprendimu besivystančiose šalyse, skatinamas vis didesnis vartotojiškumas turtingiausiuose regionuose, o GMO auginantys ūkininkai, susivilioję geresnių derlių ir didesnių pelnų siekiais, tampa GMO korporacijų įkaitais.

GRYNAS.lt primena, kad visą sąrašą Lietuvoje įteisintų GMO produktų galite rasti ČIA.

Suruoštų GMO pietų nuotraukas galima pamatyti čia.

logo_2

Parašykite komentarą

Lietuva ir dar 11 šalių ragina ES neleisti genetiškai modifikuotų kukurūzų

kukuruzai11Lietuva ir dar 11 Europos Sąjungos (ES) šalių kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų.

alloverpress.ee nuotr.

Pirmadienį Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė nepritariančios bendrovės “Pioneer” kukurūzų auginimui, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako užblokuoti leidimą.

ES Komisija, kuri yra vykdomoji institucija, teigia privalanti leisti auginti šiuos augalus, tačiau kol kas nenurodė datos, kada išduos leidimą.

Po balsavimo praėjus kelioms dienoms, 12 šalių užsienio ir Europos reikalų ministrų pasirašė bendrą laišką sveikatos eurokomisarui Tonio Borg, kuriuo pakartojo savo nepritarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

Nustačius genetiškai modifikuotų organizmų, nurodyta perženklinti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldumynų

saldainiaiValstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad po inspektorių patikrinimo neleista tiekti į Lietuvos rinką daugiau nei 7 t (7 320 kg) neteisingai paženklintų ukrainietiškų saldumynų dėl etiketėse nenurodytų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, vykdydami valstybinę importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, paėmė iš Ukrainos įvežtų saldainių ,,Dolče vita alpi” mėginius genetiškai modifikuotiems organizmams nustatyti. Šiuos saldumynus į Lietuvą importavo Kauno įmonė UAB „Daisena“ (Taikos pr. 161, Kaunas).

Ištyrus mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų sojų produktų, tačiau informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

,,Šiuo metu visa saldumynų siunta sulaikyta įmonės sandėliuose ir realizuoti ją bus leista tik perženklinus, t. y. nurodžius, kad produktų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. UAB „Daisena“ įtraukta į padidintos rizikos įmonių grupę, todėl tikrinama kiekviena šio importuotojo įvežama saldumynų siunta. Sugriežtintos priemonės bus taikomos ir toliau, kol tris kartus iš eilės laboratorija patvirtins, kad visų mėginių tyrimų rezultatai atitiko reikalavimus. Šiais metais tai pirmas atvejis, kai nustatytas pažeidimas dėl nepaženklintų GMO saldumynų sudėtyje“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Specialistės teigimu, per praėjusius 2013 m. iš importuojamų maisto produktų buvo atrinkti 133 mėginiai ištirti dėl genetinės modifikacijos (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, vaikų maisto iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Izraelio, Turkijos ir kt.). Ištyrus mėginius, pažeidimų nustatyta nebuvo.

Pasak V.Jarošienės, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, informacija apie GMO ženklinimo etiketėse privalo būti pateikta, kai modifikuotų organizmų kiekis maisto produktuose viršija 0,9 %.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Lietuva nekeičia pozicijos dėl GMO

kukuruzai1507Europos Sąjungos (ES) tarybai pateiktas svarstyti klausimas dėl leidimo auginti genetiškai modifikuotus „Pioneer“ bendrovės kukurūzus Ispanijoje. Lietuva laikosi atsargumo politikos ir šiam ketinimui nepritaria.

„Nuosekliai laikomės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir pateikimo ES rinkai. Šių organizmų auginimo ir teikimo rinkai rizika dar nėra iki galo įvertinta. Kaip rodo tyrimai, GMO maisto plėtrai Europoje nepritaria daugelis europiečių“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.

vkm.no nuotr.

Europos Parlamentas taip pat nepritaria šiam pasiūlymui leisti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Ispanijoje, kurie būtų atsparesni tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams. Parlamentas ragina Europos Komisiją atmesti šį pasiūlymą ir nesiūlyti išduoti leidimų jokioms naujoms GMO rūšims ar atnaujinti senų leidimų, kol bus gerokai patobulinti rizikos vertinimo metodai.

Teigiama, kad auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. „Eurobarometro“ duomenimis, daugelis europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

INTERVIU: kodėl EP nariai sako „ne“ genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimui?

Dagmar_Roth_Behrendt

Dagmar Roth–Behrendt

Europarlamentarai sausio 16 dieną paragino ES Tarybą nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotus (GM) „Pioneer“ bendrovės kukurūzus, nes jie gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Pasak EP narės Dagmar Roth–Behrendt (Socialistai ir demokratai, Vokietija) „aiškiai trūksta šios genetiškai modifikuotos kultūros nekenksmingumo įrodymų, kad galėtume ją įsileisti“.

Kodėl EP nariai nepritaria šios rūšies kukurūzų auginimui?

Visų pirma, mus nustebino Komisijos nusistatymas siūlyti [Tarybai] priimti teigiamą sprendimą [leidžiantį auginti „Pioneer“ bendrovės 1507 linijos kukurūzus], nors anksčiau tokiam jos siūlymui paprieštaravo 12 valstybių narių.

Europos maisto saugos tarnybos atliktas rizikos vertinimas rodo, jog šių kenkėjams atsparių kukurūzų žiedadulkės gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Tačiau „Pioneer“ atsisakė pateikti papildomus dokumentus dėl jų nekenksmingumo įrodymo.

Galiausiai, pagal ES Bendrojo Teismo sprendimą Komisija galėjo pateikti pasiūlymą, kuriame būtų rekomenduojama neleisti auginti šių kukurūzų, tačiau ji nusprendė priešingai.

Pirmąkart prašymas dėl šių kukurūzų buvo pateiktas 2001 metais, tačiau sprendimo iki šiol nėra. Kada būtų galima jo tikėtis?

Sunku pasakyti. Kol kas aišku tik viena: kiekvienąkart svarstant su GMO susijusius prašymus Taryboje nepaprastai sunku priimti sprendimą – tiek „už”, tiek ir „prieš“.

Ar GM kultūros turi ateitį Europoje?

Praeitų metų liepą „Monsanto“ kompanija pareiškė, kad atsiims jau pateiktus prašymus auginti naujas GM kultūras Europos Sąjungoje, nes tai komerciškai neapsimoka.

Tam įtakos turi ir sudėtinga reguliavimo aplinka, nes kelios šalys prieštarauja tokių kultūrų auginimui.

Taip pat reikia pasakyti, kad pramonė nepateikė pakankamai įrodymų dėl jų nekenksmingumo, kad išsklaidytų ES piliečių nuogąstavimus. „Eurobarometro“ duomenimis, dauguma europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.

Europos Parlamento informacija

Comments (1)

Europos Parlamentas siūlo neleisti auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų

CorncobKetvirtadienį patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino ES Tarybą nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų, atsižvelgiant į galimą jų žalą ekosistemai.

2012 m. Europos maisto saugos tarnybos išvadose pažymima, kad bendrovės “Pioneer” norimi ES šalyse auginti genetiškai modifikuoti kukurūzai, kurių žiedadulkės naikina kenkėjus, gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, jog šios rūšies kukurūzai yra pristatomi rinkoje kaip atsparūs amonio gliufosinatui – herbicidui, kuris ES yra pripažintas toksiškas ir bus uždraustas naudoti po 2017 m.

Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimui reikalingas leidimas ES lygiu, tačiau ES valstybės gali uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje ©BELGA/DPA/ A.FRANKE

Taigi, EP nuomone, Europos Komisija, pasiūliusi ES Tarybai svarstyti prašymą auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, neatsižvelgė į tam tikrų ekosistemų apsaugos sąlygas, nors privalėjo tai padaryti. Todėl europarlamentarai prieštarauja leidimui auginti šiuos kukurūzus ir ragina ES Tarybą atmesti Komisijos prašymą. Atitinkamai rezoliucijai pritarė 385 EP nariai, 201 nepritarė, o 30 susilaikė, kur kartu priduriama, jog su GMO susiję prašymai turi būti svarstomi tik patobulinus rizikos vertinimo metodiką.

2010 m. ES buvo leista auginti genetiškai modifikuotas bulves “Amflora”, tačiau 2013 m. gruodį ES Bendrasis Teismas šį leidimą panaikino. Vienintelis kitas genetiškai modifikuotas augalas, kurį auginti buvo suteiktas ES leidimas, yra Monsanto kukurūzai, tačiau pastarasis leidimas jau keletą metų neatnaujinamas.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

Europos Parlamentas siūlo patikslinimą dėl genetiškai modifikuotų žiedadulkių meduje

ESY-006058768

Žiedadulkių liekanos meduje yra natūralus reiškinys. Tačiau jei daugiau nei 0,9 proc. medaus sudaro genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, tai turi būti nurodyta etiketėje ©BELGA/EASYPHOTOSTOCK/R. TRISCHBERGE

Jei daugiau nei 0,9 proc. medaus sudaro genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, tai turi būti nurodyta etiketėje. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamentas, kuris trečiadienį pritarė medui taikomų taisyklių pataisoms.

Europos Parlamentas atmetė Aplinkos komiteto siūlymą atsižvelgti į 2011 m. Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą ir žiedadulkes laikyti pridėtine, o ne sudėtine medaus dalimi, nes jos meduje atsiranda daugiausia dėl bitininkų veiksmų. Tuomet GMO procentas būtų skaičiuojamas nuo žiedadulkių, o ne nuo viso medaus, todėl būtų reikėję specialiai žymėti visą medų, į kurį galėjo patekti genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių.

Tuo tarpu pagal trečiadienį EP priimtą siūlymą tik tuomet, kai daugiau nei 0,9 proc. medaus sudarytų genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, jo etiketėse turėtų būti informacija apie tai. „Jei žiedadulkės bus suprantamos kaip natūrali medaus dalis, nežymus genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių kiekis meduje neturės atsispindėti etiketėse, nes žiedadulkių kiekis meduje paprastai neviršija 0,5 proc.“, – pažymėjo EP pranešėja Julie Girling (Europos konservatoriai reformistai, Jungtinė Karalystė).

EP atidėjo balsavimą dėl galutinio teksto siekdamas toliau derėtis dėl šių taisyklių su ES Taryba iki pirmojo svarstymo susitarimo.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

Įvykiai Europoje. Kviečiama imtis veiksmų prieš Pioneer GM kukurūzus 1507

gm_maize_epLabai greitai visų Europos Sąjungos šalių ministrai spręs, ar kompanijos Pioneer genetiškai modifikuotus (GM) kukurūzus (techninis pavadinimas 1507) bus leista auginti Europoje. Stop the Crop kviečia imtis veiksmų!

Yra daug problemų, susijusių su šiais genetiškai modifikuotais kukurūzais, kurie patys gamina insekticidus. Jie gali kelti pavojų drugeliams bei drugiams ir nebuvo atlikta jų poveikio kitiems naudingiesiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams, tyrimų. Be to, šie kukurūzai yra atsparūs stipriam herbicidui (gliufosinato pagrindu, tokiam kaip Liberty), kuris ES klasifikuojamas kaip labai toksiškas. Priešingai ES taisyklėms, nebuvo atliktas su šio herbicido naudojimu susijęs reikalaujamas saugumo įvertinimas. Daugiau informacijos apie Pioneer kukurūzus 1507.

Interneto svetainę Stop the Crop sukūrusios organizacijos Friends of the Earth Europe ir Corporate Europe Observatory kviečia parašyti pagrindinėms ES šalims (šalims, kurių pozicija svarbiausia rezultatui), siekiant padėti sustabdyti šiuos GM kukurūzus: www.stopthecrop.org

Pagal Stop the Crop informaciją

Parašykite komentarą

Genetiškai nemodifikuotų kukurūzų derlius toks pat ar didesnis nei GM kukurūzų

kukuruzai 12Atsirado dar daugiau įrodymų, nuvainikuojančių mitą, kad mums reikia GMO norint padidinti derlių ir išmaitinti pasaulį.

Ilinojaus universiteto kukurūzų tyrimų rezultatai rodo, kad genetiškai nemodifikuoti hibridai pagal savo charakteristikas yra konkurencingi palyginti su GMO kolegomis. Genetiškai nemodifikuoti hibridai – patikrinta alternatyva kukurūzų augintojams, patvirtinanti, kad maisto produktų kainos vartotojams neturi kilti dėl genetiškai modifikuotų ir nemodifikuotų kultūrų derlingumo skirtumų.

JAV buvo vykdyti hibridinių kukurūzų tyrimai ir jų rezultatai rodo, kad genetiškai nemodifikuoti hibridiniai kukurūzai duoda tokį patį ar geresnį derlių nei GM (genetiškai modifikuoti) hibridiniai kukurūzai.

Bandymams naudoti Spectrum Premium genetiškai nemodifikuoti hibridai davė nuo 3 iki 10 ir daugiau bušelių akrui (bušelis – matavimo vienetas, lygus maždaug 35 litrams, akras – 0,4 ha), palyginti su Jungtinėse Valstijose žinomomis GM hibridinių kukurūzų veislėmis. Detali bandymų informacija.

Anot bendrovės Spectrum Seed, šios regioninių duomenų suvestinės yra įrodymas, kad dabar ūkininkai turi galimybę sumažinti sąnaudas ir efektyviai padidinti pelningumą naudodami genetiškai nemodifikuotus hibridinius kukurūzus.

„Be konkurencingo derliaus, mūsų tikslas yra viršyti sėklų „švarumo“ reikalavimus, kuriuos kelia tiek vartotojai, tiek grūdų augintojai visoje šalyje, bandantys pasiekti sparčiai augančią rinką maisto produktams, pagamintiems iš genetiškai nemodifikuotų kultūrų“, – sakė kompanijos pardavimų vadybininkas Rogeris Rudolphas.

Pagal Spectrum Seed informaciją. sxc.hu nuotr.

Parašykite komentarą

ŽŪR pirmininkas su Italijos ambasadoriumi kalbėjo apie maisto žymėjimą ir laisvos prekybos sutartį su JAV

Lietuva_Italija2013 m. gruodžio 5 d. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas ir Tarptautinio skyriaus vedėja Rūta Bičiuvienė susitiko su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje Stefano Taliani de Marchio. Susitikimo metu aptartos maisto produktų ženklinimo sistemos bei laisvos prekybos sutartis tarp Europos Sąjungos ir JAV. (…)

Susitikime taip pat kalbėta apie laisvos prekybos sutartį tarp Europos Sąjungos ir JAV. „Italijos ambasadorius pritarė mūsų pozicijai, jog būtina apsaugoti ES rinką nuo Amerikoje paplitusių genetiškai modifikuotų produktų. Genetiškai modifikuoti produktai reikalauja kur kas mažiau sąnaudų – juos galima užauginti perpus pigiau ir gauti daug didesnį derlių, nei auginant įprastą produkciją. Todėl kainos požiūriu jie žymiai konkurencingesni. Tačiau problema ta, jog iki šiol nėra aiškus tokių produktų poveikis žmogaus organizmui. Mūsų ir Italijos ambasadoriaus nuomonė panaši – mūsų ūkininkai gamina aukštos kokybės ir visiškai saugų maistą – jie neturėtų būti verčiami konkuruoti su daug pigiau užauginama genetiškai modifikuota amerikietiška produkcija“ – teigė A. Stančikas.

ŽŪR informacija

Parašykite komentarą

Mokslo pasaulis su triukšmu naikina genetiškai modifikuotų kukurūzų ir vėžio ryšį

veziu sergancios ziurkesRecenzuojamas žurnalas „Food and Chemical Toxicology“ ketvirtadienį vakare pasidavė visuotiniam mokslininkų spaudimui ir pajuokoms bei atšaukė itin prieštaringai vertinamą mokslinį darbą, kuris teigė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai žiurkėms sukelia rimtas ligas. Žurnalo sprendimas buvo priimtas nepaisant tyrimo autorių prieštaravimų.

Mokslinis darbas, kurį atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Kaeno universiteto (Prancūzija) molekulinės biologijos specialisto Gilles-Erico Séralini ir kuris buvo publikuotas 2012 metais, buvo „be požymių, jog duomenys buvo surinkti sukčiaujant ar sąmoningai juos iškreipiant“, rašoma žurnalo leidėjų „Elsevier“ oficialiame pareiškime. Tačiau nedidelis tyrime naudotų gyvūnų kiekis reiškia, jog „iš tyrimo negalima daryti aiškių išvadų“.

(…) Mokslininkas ir jo kolegos savo klaidų atliekant tyrimą nepripažįsta ir tikina, kad darbo atšaukimo priežastis – biologo Richardo Goodmano, kuris iki šiol septynerius metus dirbo biotechnologijų gigantui „Monsanto“, įsidarbinimas žurnalo redakcijoje.

(…) Spaudos konferencijoje europarlamentarė, buvusi Prancūzijos aplinkos ministrė Corinne Lepage sakė, kad G. Séralini mokslinis darbas „iškėlė gerų klausimų apie ilgalaikį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei herbicido „Roundup“ toksiškumą“. Pasak C. Lepage, „mokslinį darbą atšaukus, klausimai neišnyks“.

Mokslo pasaulio konflikte nemažą vaidmenį galėjo suvaidino ir įtariami interesų konfliktai. C. Lepage reikalavo, kad atsistatydintų GMO šalininkė Anne Glover, kuri prieš dvejus metus buvo paskirta Europos Komisijos vyriausiąja patarėja mokslo reikalais. C. Lepage pažymėjo, jog po šio paskyrimo EK pirmą kartą nuo 1996 metų pasiūlė leisti Europoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Be to, C. Lepage teigimu, daug interesų konfliktų esama ir Europos maisto saugumo tarnyboje (EFSA) Parmoje (Italija). Ši tarnyba yra atsakinga už GMO rizikos vertinimą.

Plačiau apie tai skaitykite delfi.lt straipsnyje. Geras straipsnis, rekomenduojame.

Comments (1)

Ar restoranai klientams gali būti skaidrūs?

maistas, patiekalas, restoranas, kavinePer pastaruosius 50 metų atsiradę nauji maisto gavybos būdai, cheminiai priedai skirti ne pagerinti maisto kokybę, o padaryti jį pigesnį, greitesnį, ilgiau galiojantį. Jei maisto pramonės produktams parduotuvėse galioja elementarūs reikalavimai (deklaruoti produkto sudėtį, ženklinti GMO turinčius produktus, nurodyti naudojamus maisto priedus ir pan.), maitinimo įstaigoms jie nėra taikomi. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas (LARTA) vienija įmones, pasiryžusias klientams teikti informaciją apie produktų kilmę, patiekalų paruošimo būdą bei juose naudojamus GMO.

„Mūsų užsakymu daryta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad lietuviams renkantis kavines ir restoranus svarbiausia skanus maistas, be to, net 48 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ypač svarbu, jog maistas būtų ruošiamas restorano virtuvėje, o ne atvežamas užšaldytas iš gamybinio cecho, – sako UAB „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Tai ir atsakomybė prieš klientą paskatino tapti LARTA nariais bei didesnį dėmesį skirti pasirenkamų produktų kokybei ir jų sezoniškumui. Žinoma, ekologiško produkto lėkštėje laukiantys klientai turėtų suprasti, kad kartais dėl tokių savybių tenka paaukoti patiekalo išvaizdą, kuri negali konkuruoti su cheminiais priedais „pagardintais“ gaminiais.“

LARTA prieš metus atliko apklausą, kurioje dalyvavo 200 interneto respondentų bei 2 tūkst. žmonių, pildžiusių anketas viešojo maitinimo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje. Anketų duomenimis, 74,3 proc. apklaustųjų svarbu, kad restoranai naudotų Lietuvoje užaugintus produktus, 75,3 proc. – kad valgiaraštyje patiekalai būtų iš sezoninių produktų, 61,7 proc. pirmenybę teiktų patiekalams iš ekologiškų žaliavų. Skirstant prioritetus, 85,2 proc. restoranų lankytojų norėtų turėti galimybę užsisakyti mažesnes porcijas, 77,5 proc. svarbu, kad valgiaraštyje būtų pateikta informacija apie maiste naudojamą GMO, 73,2 proc. norėtų žinoti apie patiekale esančius alergenus.

„Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie, vykdydami savo veiklą, ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Taip pat LARTA narių klientai turėtų gauti visą reikalingą informaciją apie restorane naudojamus produktus, jų sudėtines dalis, kaloringumą, alergizuojančius produktus, jų kilmę bei maiste naudojamą GMO, – sako LARTA iniciatorius Artūras Nečejauskas. – Pasirenkant naujas tinklo nares, galioja du kriterijai: pasiryžimas sąžiningai dirbti su klientais bei prisiimti įsipareigojimai vykdyti nuoseklią pažangą palaipsniui gerinant rodiklius.“

Anot A. Nečejausko, siekiant skaidrumo, kasmet rengiamos pažangos ataskaitos, kurias pildo restoranų vadovai ir darbuotojai. Taip pat, tinklo nariui nežinant, vykdomi ekspertų apsilankymai jo restoranuose, siekiant išsiaiškinti, ar veikla atitinka LARTA nuostatas. Narystė socialiai atsakingų restoranų tinkle yra nemokama – visos investicijos ir išlaidos yra nukreiptos tik į nuosavą verslą, siekiant maksimaliai ir efektyviai įgyvendinti išsikeltus įsipareigojimus bei tausoti aplinką ir išteklius.

LARTA tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį, apie 50 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo.

www.suduvosgidas.lt

Parašykite komentarą

Šokoladų sudėtyje – ir nepažymėti GMO?

sokoladas2Kodėl vieni šokoladai kainuoja 0,79 Lt, o kiti – net kelis kartus daugiau, nors jų sudėtis ir nėra labai skirtinga? Ir kodėl gamintojai ne visada pažymi šokolado sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus ingredientus? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai, lapkričio 21 d. dalyvavę Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose atsakingo vartojimo mokymuose.

Daugiausiai diskusijų tarp mokymų dalyvių sukėlė gimnazistų atliktas trijose skirtingose šalyse – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje – pagaminto šokolado etikečių tyrimas. Apibendrindami savo pristatymą moksleiviai teigė, kad analizuoti šokolado sudėtį svarbu, nes produkto kokybė nebūtinai priklauso nuo prekės kainos ar ją lemiančio firminio ženklo.

Nerimą kelia sojų lecitinas

„Visi mėgstame pasmaguriauti. Dauguma perka šokoladus nežiūrėdami, kokia jų sudėtis. Dažniausiai pasižiūrima tik į prekės ženklą – jei firma žinoma, tai esą turėtų būti geras šokoladas, – sakė Alytaus Putinų gimnazijos moksleivis Povilas Daukševičius. – Kiekvienam žmogui yra įsispaudę į galvą, kad jei maiste yra „E“ raide paženklintų priedų, tai potencialiai kenksminga. Tad gamintojai gudrauja – užrašo ilgesnius maisto priedo pavadinimus ir žmonės jų nesupranta arba tiesiog neatkreipia dėmesio.“

Be kitų sudedamųjų dalių, visuose Alytaus gimnazistų tyrinėtuose šokoladuose kartojosi tas pats maisto priedas – sojų lecitinas. Nors medikai nesutaria dėl sojų lecitino poveikio žmogaus sveikatai, JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, šis maisto priedas sukelia arba paaštrina migreną, astmą ir kitas alergines reakcijas.

Dar daugiau, saldumynų pramonėje dažnai naudojamas iš genetiškai modifikuotų sojų išgautas lecitinas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, soja yra vienas iš dažniausiai auginamų ir labiausiai paplitusių genetiškai modifikuotų augalų. Genetiškai modifikuotos sojos sudaro daugiau nei pusę – net 55 proc. – visų sojų užimamų plotų. Genetiškai modifikuotą soją gamintojai renkasi dėl ekonominių sumetimų – ši dirbtinai išvesta sojų rūšis yra pigesnė.

Nustatyta 11 GMO pažeidimų

VMVT taip pat yra paskelbusi sąrašą 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. Į jį įtraukti įvairiausi skanėstai, pradedant šokoladiniais kiaušiniais ir saldainiais, baigiant įvairiais šokoladais ir šokoladiniais kremais.

Deja, maisto produktų gamintojai etiketėse ne visada įrašo, kad panaudojo genetiškai modifikuotą sojų lecitiną. 2012 m. VMVT patikrinimų metu nustatyta 11 pažeidimo atvejų, susijusių su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Visi pažeidimai buvo dėl maisto gamyboje naudoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų, apie tai nenurodant ženklinimo dokumentuose.

Pagal dabar Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad produkto sudėtyje yra komponentų su GMO, tik tokiu atveju, jei GMO kiekis viršija 0,9 proc.

Nuotr. iš hauteliving.com

logo_2

Parašykite komentarą

Raundapas sutrikdo žiurkių patinų reprodukcinę funkciją

ziurkes2Po naujienų, kad glifosatas buvo rastas Europos miesto gyventojų organizmuose, naujas Brazilijoje atliktas tyrimas rodo, kad raundapas mažomis dozėmis sutrikdo žiurkių patinų reprodukcinę funkciją.

Atsižvelgiant į smunkantį gimstamumo lygį JAV ir Europoje, taip pat pranešimus apie žmonių, gyvenančių genetiškai modifikuotos Roundup Ready sojos auginimo regionuose Argentinoje, nevaisingumą, GMWatch teigia, kad vyriausybės turi imtis įgyvendinti programas, kuriomis palaipsniui atsisakoma naudoti raundapą.


Roundup Disrupted Male Reproductive Functions By Triggering Calcium-Mediated Cell Death In Rat Testis And Sertoli Cells.
de Liz Oliveira Cavalli VL, Cattani D, Elise Heinz Rieg C, Pierozan P, Zanatta L, Benedetti Parisotto E, Wilhelm Filho D, Regina Mena Barreto Silva F, Pessoa-Pureur R, Zamoner A.
Free Radic Biol Med. 2013 Jun 29. pii: S0891-5849(13)00326-2. doi: 10.1016/j.freeradbiomed.2013.06.043. [Epub ahead of print]
Source
Departamento de Bioquímica, Centro de Ciências Biológicas, Universidade Federal de Santa Catarina, Florianópolis-Santa Catarina, Brazil.
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23820267

Pagal Roundup disrupts male reproductive function in rats

Parašykite komentarą

Glifosatas yra toksiškas melžiamoms karvėms

karves, agrotech.dkNaujas tyrimas rodo, kad glifosatas (Roundup, raundapas) yra toksiškas normaliai melžiamų karvių medžiagų apykaitai.

Naujajame tyrime mokslininkai, vadovaujami dr. Monikos Krüger, nustatė, kad visos aštuoniuose Danijos pieno ūkiuose tirtos karvės savo šlapime išskyrė glifosatą.

Mokslininkai visuose ūkiuose nustatė padidėjusius kraujo serumo parametrų, rodančių karvių ląstelių toksiškumą, lygius. Koreliacijos tarp glifosato lygio ir kai kurių matuotų kraujo serumo parametrų parodė, kad glifosatas yra toksiškas normaliai melžiamų karvių medžiagų apykaitai.

Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog esminių mikroelementų kobalto ir mangano lygiai buvo „pernelyg maži visuose gyvūnuose, kad jie tinkamai funkcionuotų (palyginti su atskaitos lygiais)“.

Mokslininkai sakė, kad tai galėjo būti dėl stipraus glifosato poveikio surišti kobaltą ir manganą dirvožemyje, padarant juos neprieinamus augalams bei gyvūnams, kurie tais augalais maitinasi.

Kobalto trūkumas gyvūnams sukelia apetito praradimą, prastą augimą, išsekimą ir galiausiai mirtį.

Mangano trūkumas gyvūnams sukelia naujagimių gyvūnų apsigimimus, ypač skeleto deformacijas, ir negyvus vaisius.

Skamba pažįstamai? Sąsajos tarp glifosato/Roundup‘o ir laboratorinių gyvūnų apsigimimų buvo akivaizdžios bent jau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio – ir tie patys poveikiai buvo pastebėti gyvuliams, kurių pašarai užteršti raundapu.

Anksčiau šiais metais buvo nustatyta, kad 18-os Europos šalių miesto gyventojai turi glifosato pėdsakus savo šlapime (žr. Geriausiai pasaulyje parduodamas herbicidas rastas žmonių organizme).

Parengta pagal:

Glyphosate is toxic to dairy cows

—–

Field investigations of glyphosate in urine of Danish dairy cows
Monika Krüger, Wieland Schrödl, Jürgen Neuhaus and Awad Ali Shehata
J Environ Anal Toxicol 2013, 3:5
http://dx.doi.org/10.4172/2161-0525.1000186
Visą tyrimą galima perskaityti čia:
http://gmoevidence.com/wp-content/uploads/2013/09/Glyphosat-Dänemark.pdf

Nuotr. iš agrotech.dk

Comments (1)

Older Posts »