Archive for Pasaulyje

Amerikietis atvyko perspėti lietuvių: valgote tai, su kuo valydavo užkalkėjusius katilus

Jeffrey_SmithĮvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių produktų, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, sparčiau senstama ir nyksta protinės galios.

Dar nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Tad kodėl produktų su GMO vis dar patenka ant mūsų stalo?

„Dirbu šioje srityje 21-erius metus, Lietuva – 43-ioji mano aplankyta šalis. Be to, esu pusiau lietuvis“, – žvitriai pasakoja amerikietis Jeffrey M. Smith, knygų autorius ir Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas.

Kovo mėnesį kviestinio lektoriaus teisėmis J. M. Smith viešėjo Lietuvos sveikatos mokslų univeristete (LSMU) surengtoje III tarptautinėje gyvensenos medicinos mokslinėje konferencijoje „Gyvensenos medicina – raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Jo pranešimas apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir glifosatų įtaką sveikatai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo, o iškilūs akademinės bendruomenės autoritetai atliekamą šviečiamąjį darbą prilygino kovai su tabako pramone, kuri prieš pusšimtį metų taip pat atkakliai neigė pražūtingą cigarečių poveikį ir slėpė duomenis.

Apie tai skaitykite: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/amerikietis-atvyko-perspeti-lietuviu-valgote-tai-su-kuo-valydavo-uzkalkejusius-katilus.d?id=74155316

Reklama

Parašykite komentarą

Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai

rapsai31

sxc.hu nuotr.

Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai.

Už leidimus auginti genetiškai modifikuotus augalus atsakingos Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais.

Mūsų šalis laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų genetiškai modifikuotų produktų tiekimą Europos Sąjungos (ES) rinkai.

Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašą rasite ČIA. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Šiuo metu ES lygmeniu svarstoma dėl leidimo tiekti rinkai dar 58 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Dėl 18 iš šių produktų Europos maisto saugos tarnyba pateikė teigiamas mokslines išvadas Europos Komisijai.

Europos Sąjungoje leidžiamas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas augalas – kukurūzas, atsparus europiniam kukurūziniam ugniukui. Jis auginamas Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl genetiškai modifikuoto kukurūzo auginti neaktualu.

Klausimas, ar leisti tiekti rinkai naują genetiškai modifikuota produktą, svarstomas ne tik ES valstybės narės, bet ir visos ES lygmeniu. Išduodant leidimą dalyvauja pranešėjas (kompanija, pateikusi prašymą leidimui/sutikimui gauti), valstybės narės kompetentinga institucija (į kurią kreipiasi pranešėjas), Europos Komisija, Europos maisto ir saugos tarnyba, visos valstybės narės, visuomenė. Prieš apsprendžiant dėl kiekvieno leidimo Europos maisto saugos tarnyba atlieka rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Jei leidimo prašoma genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslais – tokį rizikos vertinimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Leidimas tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus išduodamas tik įsitikinus, kad šie produktai saugūs aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Leidimas pačioms šalims narėms apsispręsti dėl GMO – ar įsileisime „Trojos arklį“?

kukuruzai_genaiNuo 2010 metų Europos Sąjungos institucijose pradėtas svarstyti klausimas dėl ES šalių teisės pačioms savo šalyse riboti ar drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus (GMO). Tai numatančios direktyvos pataisos tapo aštrių diskusijų tema tiek Europos Taryboje, tiek ir Europos Parlamente. Vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas. Atsižvelgiant į šį sprendimą, apie ketinimus netrukus rengti teisės aktus, kurie draustų GMO auginimą Lietuvoje, pranešė ir Ramūnas Karbauskis.

„Idėja keisti direktyvą buvo lyg ir nebloga bei Europos Parlamentas nuo pat pradžių rėmė ES šalių didesnę nepriklausomybę GMO klausimu. Tačiau ši idėja netrukus apaugo naujais reikalavimais, kaip, pavyzdžiui, draudimą auginti GMO suderinti su biotechnologijų kompanijomis (kurios ir kuria GMO). Kartu su Žaliųjų frakcija nuo pat pradžių stengėmės eliminuoti bet kokį biotechnologijų kompanijų dalyvavimą sprendimų priėmime, tačiau formali šių kompanijų rolė vis tiek išliko“, – sako Bronis Ropė.

Galutiniame dokumente, dėl kurio Europos Parlamentas apsisprendė antradienį, ne tik leista ES šalims narėms lengviau išsikovoti teisę neauginti ES įteisintas GMO veisles, bet ir palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

„Dėl to kyla pavojus, kad GMO Europoje bus dar daugiau. Iki šiol galiojusi tvarka dėl Europos Parlamento, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pasipriešinimo neleido lengvai Europos Komisijai autorizuoti GMO. Žalieji ilgai siekė, kad GMO būtų visiškai uždrausti Europoje. Tai būtų racionaliausias kelias, atspindintis daugelio Europos Sąjungos gyventojų požiūrį“, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Tačiau dabar, dėl galimybės šalims narėms uždrausti GMO besidžiaugiantys turėtų pagalvoti ką šis draudimas iš tiesų reiškia. „Kai viena šalis uždraudžia pas save auginti GMO, tačiau kaimyninė šalis ima auginti naujas GMO veisles, toks draudimas gali tapti beprasmis, nes atsiranda genetinės taršos per sienas galimybė. GMO yra gyvi organizmai, todėl sėkmingai gali plisti tiek patys (vėjui ir vabzdžiams pernešant žiedadulkes), tiek ir tarptautinės prekybos keliais, kurių didelė dalis eina ir per Lietuvą. Todėl aš ir mūsų Žaliųjų frakcija nusprendėme nepalaikyti šios direktyvos dalies. Galutiniame variante ji tapo per silpna, kad iš tikrųjų galėtų deramai apsaugoti mus nuo galimos genetinės taršos mūsų pasėliuose, kas grėstų naujais nuostoliais mūsų ūkininkams, jeigu taip atsitiktų“, – teigė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Vis dėlto, Parlamentui patvirtinus poziciją, šiandien Ramūnas Karbauskis pranešė, kad kuo skubiau bus pradėti rengti teisės aktai, kurie leistų uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Tikimasi, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos.

www.rope.lt

Parašykite komentarą

Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

Europos Parlamentas patvirtino kontraversiškas GMO auginimo taisykles – viskas valstybių rankose

pomidoras_skiepai2015 m. sausio 13 d. Europos Parlamento narių dauguma balsavo už tai, kad valstybės galėtų pačios apsispręsti dėl GMO auginimo savo teritorijoje. Vieniems politikams giriant tokį liberalumą, o kitiems sunerimus dėl rinkos vieningumo problemų, buvo atsisakyta iki šiol galiojusių taisyklių, beveik visiškai draudusių GMO javų auginimą. Dabar valstybės narės galės riboti ar drausti GMO javų auginimą, remiantis ekonominiais, aplinkosauginiais ir socioekonominiais argumentais. Tokie augalai galės būti uždrausti net jei Briuselis uždegs žalią šviesą jų auginimui.

Šiuo metu Europoje auginama vienintelė GMO kultūra – Monsanto kukurūzai. Kai kurių šalių vyriausybės (pvz., Jungtinės Karalystės, Olandijos), pasisakančios už platesnį GMO naudojimą, norėtų, kad būtų patvirtinta ir leista auginti daugiau kultūrų, tačiau tokios mintys sulaukia daug pasipriešinimo iš Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Austrijos, kurios patvirtino saugiklius, draudžiančius GMO auginimą savo teritorijose.

Šiandienos sprendimas reiškia, kad 7 GMO rūšys, kurios yra patvirtintos, bet dar neauginamos Europoje, gali būti sėjamos jau kitąmet. Paskui jas seks kitos kultūros.

Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis džiaugėsi tokiu Parlamento sprendimu. „Šis susitarimas numato šalims narėms galimybę drausti ar riboti GMO auginimą, nedidindamas ES rizikos“ – kalbėjo Komisaras. Tokiam kompromisui pritarė ir Europos Komisijos pirmininkas J. C. Juncker, kuris įsipareigojo suteikti demokratiškai išrinktoms vyriausybėms didesnę balso teisę.

Labiausiai šiam susitarimui priešinosi EP nariai – žalieji, balsavę prieš. „Toks teisinis „renacionalizavimas“ yra klaidinga išeitis, ES nebevykdo savo įsipareigojimo saugoti Europos visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybė“ – teigė žalieji. Daug priekaištų taip pat sulaukė tai, kad nenumatytas fondas kompensacijoms ūkininkams, kurių javai bus užteršti GMO.

Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus, Europos Parlamento ir Euractiv.com informacija

Parašykite komentarą

Nuo pavasario – daugiau galimybių šalims apsispręsti dėl GMO auginimo

GMO_ivairusVakar Europos Parlamente priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne. Pagal galiojančias ES teisės nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės, remdamosi apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali drausti GMO auginimą. Tokiu atveju reikalaujama pateikti mokslinį tokio sprendimo pagrindimą.

Pavyzdžiui, geografinėmis Lietuvos sąlygomis GMO srityje nėra atlikta mokslinių tyrimų. Dėl to Lietuva praktiškai negali pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Parlamento sprendimu ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje.

Įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema.

Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerija iki šiol nėra pritarusi nei vienam Europos Sąjungos leidimui auginti genetiškai modifikuotus augalus šalies teritorijoje, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje

2784kukuruzaiES valstybėms narėms bus siūloma pačioms spręsti dėl ES įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje.

Šis siūlymas Europos Komisijos buvo pateiktas jau prieš ketverius metus, bet jo svarstymas pristabdytas dėl kelių šalių nepasitenkinimo. Kai kurioms jų pakeitus požiūrį, svarstymas buvo atnaujintas 2014 m., vyko trišalės derybos tarp Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos. Praėjusią savaitę pasiektas kompromisinis susitarimas, kuriam pritarė ir dauguma valstybių narių. Liko sulaukti Europos Parlamento patvirtinimo.

Šiuo metu ES teisinė bazė numato, kad valstybės narės gali drausti auginti tam tikrą ES įteisintą GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) tik remdamosi naujais moksliniais duomenimis dėl jo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. GMO auginti draudžia 9 valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Austrija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas, Lenkija, Italija), tačiau, anot Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos, šie draudimai nėra tinkamai pagrįsti. Įteisinus galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl GMO auginimo ribojimo, tikimasi sudaryti sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms taikyti teisėtas draudimo ar ribojimo priemones. GMO auginančios valstybės narės turės užtikrinti sambūvį pasienio teritorijose, kai kaimyninėje valstybėje GMO auginimas yra uždraustas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti GMO augalas yra kukurūzai MON810.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Tą patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktos pasėlių kontrolės ir stebėsenos rezultatai. Šiemet tarnybos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė šimtą mėginių iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nei viename iš mėginių GMO nenustatyta.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

EK pateiks nuomonę dėl GMO reglamentavimo

European_Commission_veliavos

Nuotr. iš blogs.lse.ac.uk

Naujoji Europos Komisija (EK) per pirmus šešis darbo mėnesius turės bendrą nuomonę dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūrų naudojimo ir reglamentavimo, antradienį pareiškė į sveikatos ir maisto saugos eurokomisarus siūlomas Vytenis Andriukaitis. „Šešių mėnesių laikotarpyje (nuo lapkričio 1 dienos – BNS) mes jau turėsime turėti kolektyvinę Europos Komisijos nuomonę“, – po klausymų Europos Parlamente žurnalistams sakė V.Andriukaitis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

V. Mazuronis: dėl GMO Lietuvoje turime spręsti patys

gmo-genetiskai-modifikuoti-organizmaiGenetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

Rugsėjo 24 d. šiame komitete buvo svarstomas klausimas dėl naujos GMO direktyvos, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms riboti ar net visiškai uždrausti GMO savo teritorijoje.

„Mes patys ir niekas kitas turime priimti sprendimus įsileisti GMO į Lietuvą ar ne. Agresyvus stambiosios maisto pramonės poveikis turi labai skaudžių pasekmių žmonių sveikatai. Kovojame su naujomis ligų, alergijų formomis. Įsileidus GMO kyla klausimas ir dėl gamtos įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių poveikio mūsų šaliai būdingoms gyvybės formoms. GMO poveikis nepakankamai ištirtas, todėl Lietuva turi turėti teisę uždrausti auginti GMO,“ – mano Valentinas Mazuronis.

Naujoji direktyva dar rengiama, tačiau kol kas joje įrašytos nuostatos, anot EP nario, netenkina nacionalinių ES šalių interesų.

„Neaišku kuo remiantis nustatytas 2 metų apribojimas, kai valstybė narė, pasiremdama naujomis objektyviomis aplinkybėmis, gali pateikti prašymą išbraukti jos teritoriją iš tam tikros geografinės GMO auginimo srities? Tokio laikotarpio nustatymas neatitinka valstybių narių interesų ir riboja galimybes operatyviai reaguoti į pokyčius, todėl būtų geriau, kad toks apribojimas nebūtų taikomas“, – teigia V. Mazuronis.

Jo nuomone, turėtų būti nustatytas ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis nacionaliniams teisės aktams parengti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasiruošti: patvirtinti bei atlikti atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras nacionaliniu lygiu. Dabartinis 6 mėn. laikotarpis galėtų būti prailgintas iki vienerių metų.

Pagal dabartinę direktyvos nuostatą, Komisijai suteikiamas 75 dienų terminas nagrinėti valstybių narių numatomas taikyti ribojimo/draudimo priemones. Per šį laikotarpį valstybės narės turi susilaikyti nuo priemonių taikymo. „Dėl tokio ilgo termino gali atsirasti teisinė spraga – kai GMO jau bus įteisintas ES, o nacionalinės draudimo priemonės dar negalės būti taikomos. Šį laikotarpį siūlau gerokai sutrumpinti“, – teigia EP narys.

BNS Spaudos centras

Parašykite komentarą

Klausimai ir atsakymai apie genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą Europos Sąjungoje

-

Nemažai europiečių įtariai žiūri į GM kultūrų auginimą ©BELGA_ AFP_P.HUGUEN

Europos Sąjungoje taikomi vieni griežčiausių genetiškai modifikuoto maisto reikalavimų pasaulyje, o genetiškai modifikuotas kultūras leidžiama auginti tik įrodžius, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reaguodama į dalies ES šalių raginimus išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Komisija pasiūlė europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu juos svarsto Parlamentas ir Taryba. Pastarosios poziciją rugsėjo 3 dieną aptars Aplinkos komiteto nariai.

Ar Europos Sąjungoje leidžiama auginti genetiškai modifikuotas kultūras?

Taip, tačiau tik po to, kai Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) atlieka išsamų rizikos vertinimą ir Europos lygiu suteikiamas atitinkamas leidimas. Jį suteikus, konkreti šali gali uždrausti auginti GM kultūrą savo teritorijoje tik pasinaudojusi taip vadinama „apsaugos sąlyga“, tačiau šį sprendimą privalo pagrįsti, įrodydama, kad GM kultūra kelia grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai.

Ar šiuo metu ES laukuose auga kokia nors GM kultūra ir ar yra šalių, kurie ją draustų?

Europos Sąjungoje komerciniu būdu auginama viena genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis – „MON 810“. Ji buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugniuko. Visgi aštuonios valstybės narės (Austrija, Bulgarija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Vokietija) nustatė apsaugines priemones ir uždraudė savo teritorijose auginti šiuos kukurūzus.

Kodėl siūloma keisti dabar galiojančias taisyklės?

Reaguodama į valstybių narių prašymą išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Europos Komisija pasiūlė atitinkamus dabar galiojančių europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu jie svarstomi Europos Parlamente ir ES Taryboje.

Kada naujosios taisyklės įsigalios?

2011 m. europarlamentarai palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą, tačiau pasiūlė ją šiek tiek patobulinti. Tuo tarpu Tarybai tik visai neseniai, 2014 m. birželio 12 dieną, pavyko pasiekti politinį susitarimą šiuo klausimu. Todėl svarstymai ES institucijose bus tęsiami siekiant susitarti dėl galutinio bendro teksto. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas ir įsigalios kitais metais.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

GMO žolė vaikų žaidimų aikštelėse ir kitos glifosato „užimtos“ teritorijos

GMO_zole

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Prasidėtų neregėto masto genetinė tarša žemės ūkio plotuose ir laukinėje gamtoje. Taip pat padidėtų herbicidų vartojimo mastai.

Toksiška GMO pievelė

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška. Ir jūs to nežinosite.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perims jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui, t. y. įvyks genetinė tarša. Tik pagalvokite, ką tai reikš ekologinių ūkių ūkininkams, kai jie negalės ganyti gyvulių GMO žole užterštose savo ganyklose? Juk paprasta pievų žolė taps genetiškai modifikuota, o tai yra uždrausta ekologinių ūkių standartuose. Šiuo požiūriu GMO yra sparčiai ir nevaldomai plintanti tarša.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti roundapui atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass). Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė labai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Roundapas slypės vaikų žaidimo vietose. Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojingiausia cheminė medžiaga mūsų aplinkoje. Šis chemikalas įvardijamas kaip dažnai sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatomą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą šių sėklų legalizavimui gali sukelti dvejones „Scotts“ įmonei tęsti investicijas Konektikute.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto ženklinimą, į kurio sudėtį įeina GMO. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

Glifosatas ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kasdieniame maiste

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad tai yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Tylusis žudikas „Roundup“ pamažu demaskuojamas: Olandija uždraudė glifosatą nekomerciniam naudojimui

purskia

Nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Esther_Ouwehand_wikipedia

Esther Ouwehand: „Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“. Vikipedijos nuotr.

Glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol buvo plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Iniciatyvą uždrausti glifosato naudojimą fiziniams asmenims iškėlė Olandijos parlamentarė Esther Ouwehand, o Olandijos žemieji rūmai balandžio pradžioje jau davė tam savo pritarimą.

Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Jau 2011 metai Olandijos žemieji rūmai reikalavo visiškai uždrausti glifosatą ne žemės ūkio sektoriuje. Iki šiol šį herbicidą plačiai naudojo savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, o privatūs asmenys jo galėdavo įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“, – savo nuogąstavimus išdėstė parlamentarė Esther Ouwehand.

Parengė Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Parengta pagal „Sustainable Pulse“

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

„McDonald’s“ atleido vadžias: GMO bus ir Vilniuje

1McDonaldsSveiki atvykę į genetiškai modifikuoto maisto restoraną. „McDonald’s“ jau nebeslepia, kad savo patiekaluose naudos vištieną, kuriai pagaminti paskersti broileriai lesė genetiškai modifikuotas sojas.

Anksčiau Europoje įsikūrusiose „McDonald’s“ užeigose, skirtingai nei JAV, buvo vengiama genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau laikai keičiasi – koncerno atstovai Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ patvirtino, kad nuo antrojo šių metų ketvirčio vištieną tiekiantys ūkiai jau gali lesinti savo augintinius lesalais iš genetiškai modifikuotos sojos.

Apie tai skaitykite lrytas.lt.

Comments (1)

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas dėl genetiškai modifikuotos bulvės Amflora

79bulves

sxc.hu nuotr.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-240/10, kad EK nesilaikė taisyklių patvirtindama “Amflora“ bulves. Ieškinį kėlė Vengrija, remiama kitų ES šalių, nepritariančių GMO, įskaitant Prancūziją, Austriją ir Lenkiją.

Kadangi Komisija iš esmės neįvykdė savo procedūrinių įsipareigojimų, Bendrasis Teismas anuliavo susijusius sprendimus: Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/135/ES dėl bulvių produkto (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti krakmolo amilopektino kiekį, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB ir 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/136/ES dėl leidimo teikti rinkai pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų EH92-527-1 (BPS 25271–9) bulvių, ir atsitiktinio arba techniškai neišvengiamo šių bulvių patekimo į maisto produktus ir pašarus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003.

Daugiau informacijos galima rasti Teisingumo Teismo internetinėje svetainėje.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

JAV fermerių laukia vargas: kenkėjai tapo atsparūs genetiškai modifikuotiems kukurūzams

kukuruzai_coextra.euKai pirmą kartą buvo išrasti genetiškai modifikuoti kukurūzai su „Bacillus thuringiensis“ (BT) bakterija, jie pripažinti kaip pats geriausias būdas kovoti su pasėlius griaužiančiais kenkėjais – lapgraužiais. Tačiau dalis jų jau tapo atsparūs nuodams ir dabar su pasimėgavimu griaužia genetiškai modifikuotus kukurūzus.

Apie tai skaitykite 15min.lt straipsnyje. coextra.eu nuotr.

Parašykite komentarą

Europos Sąjunga riboja GMO auginimą

2012_m_ES_AUGINAMI_KUKURUZU_PLOTAINuo 1998 m. Europos Sąjungoje komerciniais tikslais leista auginti genetiškai modifikuotą kukurūzą – “MON 810“. Ši auginama kultūra buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugninuko.

2012 m. kukurūzai “MON 810“ daugiausiai buvo auginami Ispanijoje (116 306 hektarai), Portugalijoje (9 278 hektarai), Čekijoje (3 052 hektarai), Rumunijoje (217 hektarų) ir Slovakijoje (189 hektarai). Tai sudaro 1,35 proc. nuo viso 9,5 mln. hektarų ES auginamų kukurūzų ploto ir 0,23 proc. nuo 55,1 mln. hektarų visame pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų kukurūzų ploto.

2010 m. Europos Sąjungoje buvo leista auginti ir pramoniniu būdu perdirbti genetiškai modifikuotas bulves “Amflora“, tačiau nuo 2011 m. šios bulvės Europos Sąjungoje nebeauginamos.

ES leidimas būtinas ne tik dėl auginimo, bet ir dėl GMO tiekimo rinkai ir iš jų gautų produktų naudojimo maisto ir pašarų grandinėje. Šis leidimas suteikiamas įrodžius, kad GMO nekelia rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai, ir gavus iš Europos maisto saugos tarnybos išsamų įvertinimą.

Šiuo metu maistui ir pašarams leidžiamų 49 GMO sąrašą sudaro 27 kukurūzų, 8 medvilnės, 7 sojos pupelių, 3 aliejinių rapsų, 1 cukrinių runkelių, 1 bulvių ir 3 mikroorganizmų rūšys. Leidžiamų GMO sąrašas ir konkreti jiems suteiktų leidimų aprėptis nurodyta ES genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų registre, kuris pateiktas čia.

Informacija parengta pagal Europos Komisijos duomenis.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Lietuva ir dar 11 šalių ragina ES neleisti genetiškai modifikuotų kukurūzų

kukuruzai11Lietuva ir dar 11 Europos Sąjungos (ES) šalių kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų.

alloverpress.ee nuotr.

Pirmadienį Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė nepritariančios bendrovės “Pioneer“ kukurūzų auginimui, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako užblokuoti leidimą.

ES Komisija, kuri yra vykdomoji institucija, teigia privalanti leisti auginti šiuos augalus, tačiau kol kas nenurodė datos, kada išduos leidimą.

Po balsavimo praėjus kelioms dienoms, 12 šalių užsienio ir Europos reikalų ministrų pasirašė bendrą laišką sveikatos eurokomisarui Tonio Borg, kuriuo pakartojo savo nepritarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

Lietuva nekeičia pozicijos dėl GMO

kukuruzai1507Europos Sąjungos (ES) tarybai pateiktas svarstyti klausimas dėl leidimo auginti genetiškai modifikuotus „Pioneer“ bendrovės kukurūzus Ispanijoje. Lietuva laikosi atsargumo politikos ir šiam ketinimui nepritaria.

„Nuosekliai laikomės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir pateikimo ES rinkai. Šių organizmų auginimo ir teikimo rinkai rizika dar nėra iki galo įvertinta. Kaip rodo tyrimai, GMO maisto plėtrai Europoje nepritaria daugelis europiečių“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.

vkm.no nuotr.

Europos Parlamentas taip pat nepritaria šiam pasiūlymui leisti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Ispanijoje, kurie būtų atsparesni tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams. Parlamentas ragina Europos Komisiją atmesti šį pasiūlymą ir nesiūlyti išduoti leidimų jokioms naujoms GMO rūšims ar atnaujinti senų leidimų, kol bus gerokai patobulinti rizikos vertinimo metodai.

Teigiama, kad auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. „Eurobarometro“ duomenimis, daugelis europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

INTERVIU: kodėl EP nariai sako „ne“ genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimui?

Dagmar_Roth_Behrendt

Dagmar Roth–Behrendt

Europarlamentarai sausio 16 dieną paragino ES Tarybą nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotus (GM) „Pioneer“ bendrovės kukurūzus, nes jie gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Pasak EP narės Dagmar Roth–Behrendt (Socialistai ir demokratai, Vokietija) „aiškiai trūksta šios genetiškai modifikuotos kultūros nekenksmingumo įrodymų, kad galėtume ją įsileisti“.

Kodėl EP nariai nepritaria šios rūšies kukurūzų auginimui?

Visų pirma, mus nustebino Komisijos nusistatymas siūlyti [Tarybai] priimti teigiamą sprendimą [leidžiantį auginti „Pioneer“ bendrovės 1507 linijos kukurūzus], nors anksčiau tokiam jos siūlymui paprieštaravo 12 valstybių narių.

Europos maisto saugos tarnybos atliktas rizikos vertinimas rodo, jog šių kenkėjams atsparių kukurūzų žiedadulkės gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Tačiau „Pioneer“ atsisakė pateikti papildomus dokumentus dėl jų nekenksmingumo įrodymo.

Galiausiai, pagal ES Bendrojo Teismo sprendimą Komisija galėjo pateikti pasiūlymą, kuriame būtų rekomenduojama neleisti auginti šių kukurūzų, tačiau ji nusprendė priešingai.

Pirmąkart prašymas dėl šių kukurūzų buvo pateiktas 2001 metais, tačiau sprendimo iki šiol nėra. Kada būtų galima jo tikėtis?

Sunku pasakyti. Kol kas aišku tik viena: kiekvienąkart svarstant su GMO susijusius prašymus Taryboje nepaprastai sunku priimti sprendimą – tiek „už”, tiek ir „prieš“.

Ar GM kultūros turi ateitį Europoje?

Praeitų metų liepą „Monsanto“ kompanija pareiškė, kad atsiims jau pateiktus prašymus auginti naujas GM kultūras Europos Sąjungoje, nes tai komerciškai neapsimoka.

Tam įtakos turi ir sudėtinga reguliavimo aplinka, nes kelios šalys prieštarauja tokių kultūrų auginimui.

Taip pat reikia pasakyti, kad pramonė nepateikė pakankamai įrodymų dėl jų nekenksmingumo, kad išsklaidytų ES piliečių nuogąstavimus. „Eurobarometro“ duomenimis, dauguma europiečių (61 proc.) nepritaria genetiškai modifikuoto maisto plėtrai Europoje.

Europos Parlamento informacija

Comments (1)

Europos Parlamentas siūlo neleisti auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų

CorncobKetvirtadienį patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino ES Tarybą nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų, atsižvelgiant į galimą jų žalą ekosistemai.

2012 m. Europos maisto saugos tarnybos išvadose pažymima, kad bendrovės “Pioneer“ norimi ES šalyse auginti genetiškai modifikuoti kukurūzai, kurių žiedadulkės naikina kenkėjus, gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, jog šios rūšies kukurūzai yra pristatomi rinkoje kaip atsparūs amonio gliufosinatui – herbicidui, kuris ES yra pripažintas toksiškas ir bus uždraustas naudoti po 2017 m.

Genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimui reikalingas leidimas ES lygiu, tačiau ES valstybės gali uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje ©BELGA/DPA/ A.FRANKE

Taigi, EP nuomone, Europos Komisija, pasiūliusi ES Tarybai svarstyti prašymą auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, neatsižvelgė į tam tikrų ekosistemų apsaugos sąlygas, nors privalėjo tai padaryti. Todėl europarlamentarai prieštarauja leidimui auginti šiuos kukurūzus ir ragina ES Tarybą atmesti Komisijos prašymą. Atitinkamai rezoliucijai pritarė 385 EP nariai, 201 nepritarė, o 30 susilaikė, kur kartu priduriama, jog su GMO susiję prašymai turi būti svarstomi tik patobulinus rizikos vertinimo metodiką.

2010 m. ES buvo leista auginti genetiškai modifikuotas bulves “Amflora“, tačiau 2013 m. gruodį ES Bendrasis Teismas šį leidimą panaikino. Vienintelis kitas genetiškai modifikuotas augalas, kurį auginti buvo suteiktas ES leidimas, yra Monsanto kukurūzai, tačiau pastarasis leidimas jau keletą metų neatnaujinamas.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

Europos Parlamentas siūlo patikslinimą dėl genetiškai modifikuotų žiedadulkių meduje

ESY-006058768

Žiedadulkių liekanos meduje yra natūralus reiškinys. Tačiau jei daugiau nei 0,9 proc. medaus sudaro genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, tai turi būti nurodyta etiketėje ©BELGA/EASYPHOTOSTOCK/R. TRISCHBERGE

Jei daugiau nei 0,9 proc. medaus sudaro genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, tai turi būti nurodyta etiketėje. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamentas, kuris trečiadienį pritarė medui taikomų taisyklių pataisoms.

Europos Parlamentas atmetė Aplinkos komiteto siūlymą atsižvelgti į 2011 m. Europos Teisingumo Teismo išaiškinimą ir žiedadulkes laikyti pridėtine, o ne sudėtine medaus dalimi, nes jos meduje atsiranda daugiausia dėl bitininkų veiksmų. Tuomet GMO procentas būtų skaičiuojamas nuo žiedadulkių, o ne nuo viso medaus, todėl būtų reikėję specialiai žymėti visą medų, į kurį galėjo patekti genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių.

Tuo tarpu pagal trečiadienį EP priimtą siūlymą tik tuomet, kai daugiau nei 0,9 proc. medaus sudarytų genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, jo etiketėse turėtų būti informacija apie tai. „Jei žiedadulkės bus suprantamos kaip natūrali medaus dalis, nežymus genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkių kiekis meduje neturės atsispindėti etiketėse, nes žiedadulkių kiekis meduje paprastai neviršija 0,5 proc.“, – pažymėjo EP pranešėja Julie Girling (Europos konservatoriai reformistai, Jungtinė Karalystė).

EP atidėjo balsavimą dėl galutinio teksto siekdamas toliau derėtis dėl šių taisyklių su ES Taryba iki pirmojo svarstymo susitarimo.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

Įvykiai Europoje. Kviečiama imtis veiksmų prieš Pioneer GM kukurūzus 1507

gm_maize_epLabai greitai visų Europos Sąjungos šalių ministrai spręs, ar kompanijos Pioneer genetiškai modifikuotus (GM) kukurūzus (techninis pavadinimas 1507) bus leista auginti Europoje. Stop the Crop kviečia imtis veiksmų!

Yra daug problemų, susijusių su šiais genetiškai modifikuotais kukurūzais, kurie patys gamina insekticidus. Jie gali kelti pavojų drugeliams bei drugiams ir nebuvo atlikta jų poveikio kitiems naudingiesiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams, tyrimų. Be to, šie kukurūzai yra atsparūs stipriam herbicidui (gliufosinato pagrindu, tokiam kaip Liberty), kuris ES klasifikuojamas kaip labai toksiškas. Priešingai ES taisyklėms, nebuvo atliktas su šio herbicido naudojimu susijęs reikalaujamas saugumo įvertinimas. Daugiau informacijos apie Pioneer kukurūzus 1507.

Interneto svetainę Stop the Crop sukūrusios organizacijos Friends of the Earth Europe ir Corporate Europe Observatory kviečia parašyti pagrindinėms ES šalims (šalims, kurių pozicija svarbiausia rezultatui), siekiant padėti sustabdyti šiuos GM kukurūzus: www.stopthecrop.org

Pagal Stop the Crop informaciją

Parašykite komentarą

Genetiškai nemodifikuotų kukurūzų derlius toks pat ar didesnis nei GM kukurūzų

kukuruzai 12Atsirado dar daugiau įrodymų, nuvainikuojančių mitą, kad mums reikia GMO norint padidinti derlių ir išmaitinti pasaulį.

Ilinojaus universiteto kukurūzų tyrimų rezultatai rodo, kad genetiškai nemodifikuoti hibridai pagal savo charakteristikas yra konkurencingi palyginti su GMO kolegomis. Genetiškai nemodifikuoti hibridai – patikrinta alternatyva kukurūzų augintojams, patvirtinanti, kad maisto produktų kainos vartotojams neturi kilti dėl genetiškai modifikuotų ir nemodifikuotų kultūrų derlingumo skirtumų.

JAV buvo vykdyti hibridinių kukurūzų tyrimai ir jų rezultatai rodo, kad genetiškai nemodifikuoti hibridiniai kukurūzai duoda tokį patį ar geresnį derlių nei GM (genetiškai modifikuoti) hibridiniai kukurūzai.

Bandymams naudoti Spectrum Premium genetiškai nemodifikuoti hibridai davė nuo 3 iki 10 ir daugiau bušelių akrui (bušelis – matavimo vienetas, lygus maždaug 35 litrams, akras – 0,4 ha), palyginti su Jungtinėse Valstijose žinomomis GM hibridinių kukurūzų veislėmis. Detali bandymų informacija.

Anot bendrovės Spectrum Seed, šios regioninių duomenų suvestinės yra įrodymas, kad dabar ūkininkai turi galimybę sumažinti sąnaudas ir efektyviai padidinti pelningumą naudodami genetiškai nemodifikuotus hibridinius kukurūzus.

„Be konkurencingo derliaus, mūsų tikslas yra viršyti sėklų „švarumo“ reikalavimus, kuriuos kelia tiek vartotojai, tiek grūdų augintojai visoje šalyje, bandantys pasiekti sparčiai augančią rinką maisto produktams, pagamintiems iš genetiškai nemodifikuotų kultūrų“, – sakė kompanijos pardavimų vadybininkas Rogeris Rudolphas.

Pagal Spectrum Seed informaciją. sxc.hu nuotr.

Parašykite komentarą

Mokslo pasaulis su triukšmu naikina genetiškai modifikuotų kukurūzų ir vėžio ryšį

veziu sergancios ziurkesRecenzuojamas žurnalas „Food and Chemical Toxicology“ ketvirtadienį vakare pasidavė visuotiniam mokslininkų spaudimui ir pajuokoms bei atšaukė itin prieštaringai vertinamą mokslinį darbą, kuris teigė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai žiurkėms sukelia rimtas ligas. Žurnalo sprendimas buvo priimtas nepaisant tyrimo autorių prieštaravimų.

Mokslinis darbas, kurį atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Kaeno universiteto (Prancūzija) molekulinės biologijos specialisto Gilles-Erico Séralini ir kuris buvo publikuotas 2012 metais, buvo „be požymių, jog duomenys buvo surinkti sukčiaujant ar sąmoningai juos iškreipiant“, rašoma žurnalo leidėjų „Elsevier“ oficialiame pareiškime. Tačiau nedidelis tyrime naudotų gyvūnų kiekis reiškia, jog „iš tyrimo negalima daryti aiškių išvadų“.

(…) Mokslininkas ir jo kolegos savo klaidų atliekant tyrimą nepripažįsta ir tikina, kad darbo atšaukimo priežastis – biologo Richardo Goodmano, kuris iki šiol septynerius metus dirbo biotechnologijų gigantui „Monsanto“, įsidarbinimas žurnalo redakcijoje.

(…) Spaudos konferencijoje europarlamentarė, buvusi Prancūzijos aplinkos ministrė Corinne Lepage sakė, kad G. Séralini mokslinis darbas „iškėlė gerų klausimų apie ilgalaikį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei herbicido „Roundup“ toksiškumą“. Pasak C. Lepage, „mokslinį darbą atšaukus, klausimai neišnyks“.

Mokslo pasaulio konflikte nemažą vaidmenį galėjo suvaidino ir įtariami interesų konfliktai. C. Lepage reikalavo, kad atsistatydintų GMO šalininkė Anne Glover, kuri prieš dvejus metus buvo paskirta Europos Komisijos vyriausiąja patarėja mokslo reikalais. C. Lepage pažymėjo, jog po šio paskyrimo EK pirmą kartą nuo 1996 metų pasiūlė leisti Europoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Be to, C. Lepage teigimu, daug interesų konfliktų esama ir Europos maisto saugumo tarnyboje (EFSA) Parmoje (Italija). Ši tarnyba yra atsakinga už GMO rizikos vertinimą.

Plačiau apie tai skaitykite delfi.lt straipsnyje. Geras straipsnis, rekomenduojame.

Comments (1)

Raundapas sutrikdo žiurkių patinų reprodukcinę funkciją

ziurkes2Po naujienų, kad glifosatas buvo rastas Europos miesto gyventojų organizmuose, naujas Brazilijoje atliktas tyrimas rodo, kad raundapas mažomis dozėmis sutrikdo žiurkių patinų reprodukcinę funkciją.

Atsižvelgiant į smunkantį gimstamumo lygį JAV ir Europoje, taip pat pranešimus apie žmonių, gyvenančių genetiškai modifikuotos Roundup Ready sojos auginimo regionuose Argentinoje, nevaisingumą, GMWatch teigia, kad vyriausybės turi imtis įgyvendinti programas, kuriomis palaipsniui atsisakoma naudoti raundapą.


Roundup Disrupted Male Reproductive Functions By Triggering Calcium-Mediated Cell Death In Rat Testis And Sertoli Cells.
de Liz Oliveira Cavalli VL, Cattani D, Elise Heinz Rieg C, Pierozan P, Zanatta L, Benedetti Parisotto E, Wilhelm Filho D, Regina Mena Barreto Silva F, Pessoa-Pureur R, Zamoner A.
Free Radic Biol Med. 2013 Jun 29. pii: S0891-5849(13)00326-2. doi: 10.1016/j.freeradbiomed.2013.06.043. [Epub ahead of print]
Source
Departamento de Bioquímica, Centro de Ciências Biológicas, Universidade Federal de Santa Catarina, Florianópolis-Santa Catarina, Brazil.
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23820267

Pagal Roundup disrupts male reproductive function in rats

Parašykite komentarą

Glifosatas yra toksiškas melžiamoms karvėms

karves, agrotech.dkNaujas tyrimas rodo, kad glifosatas (Roundup, raundapas) yra toksiškas normaliai melžiamų karvių medžiagų apykaitai.

Naujajame tyrime mokslininkai, vadovaujami dr. Monikos Krüger, nustatė, kad visos aštuoniuose Danijos pieno ūkiuose tirtos karvės savo šlapime išskyrė glifosatą.

Mokslininkai visuose ūkiuose nustatė padidėjusius kraujo serumo parametrų, rodančių karvių ląstelių toksiškumą, lygius. Koreliacijos tarp glifosato lygio ir kai kurių matuotų kraujo serumo parametrų parodė, kad glifosatas yra toksiškas normaliai melžiamų karvių medžiagų apykaitai.

Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog esminių mikroelementų kobalto ir mangano lygiai buvo „pernelyg maži visuose gyvūnuose, kad jie tinkamai funkcionuotų (palyginti su atskaitos lygiais)“.

Mokslininkai sakė, kad tai galėjo būti dėl stipraus glifosato poveikio surišti kobaltą ir manganą dirvožemyje, padarant juos neprieinamus augalams bei gyvūnams, kurie tais augalais maitinasi.

Kobalto trūkumas gyvūnams sukelia apetito praradimą, prastą augimą, išsekimą ir galiausiai mirtį.

Mangano trūkumas gyvūnams sukelia naujagimių gyvūnų apsigimimus, ypač skeleto deformacijas, ir negyvus vaisius.

Skamba pažįstamai? Sąsajos tarp glifosato/Roundup‘o ir laboratorinių gyvūnų apsigimimų buvo akivaizdžios bent jau nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio – ir tie patys poveikiai buvo pastebėti gyvuliams, kurių pašarai užteršti raundapu.

Anksčiau šiais metais buvo nustatyta, kad 18-os Europos šalių miesto gyventojai turi glifosato pėdsakus savo šlapime (žr. Geriausiai pasaulyje parduodamas herbicidas rastas žmonių organizme).

Parengta pagal:

Glyphosate is toxic to dairy cows

—–

Field investigations of glyphosate in urine of Danish dairy cows
Monika Krüger, Wieland Schrödl, Jürgen Neuhaus and Awad Ali Shehata
J Environ Anal Toxicol 2013, 3:5
http://dx.doi.org/10.4172/2161-0525.1000186
Visą tyrimą galima perskaityti čia:
http://gmoevidence.com/wp-content/uploads/2013/09/Glyphosat-Dänemark.pdf

Nuotr. iš agrotech.dk

Comments (1)

GM augalų plitimas daugelyje šalių nekontroliuojamas

transgene escapePasaulinė apžvalga rodo, kad genetiškai modifikuoti (GM) kukurūzai, ryžiai, medvilnė, rapsai, baltosios smilgos ir tuopos plinta nevaldomai.

Visa ataskaita “Transgene escape – Global atlas of uncontrolled spread of genetically engineered plants”.

Testbiotech paskelbė pirmąją pasaulinę apžvalgą, kuri rodo, kaip genetiškai modifikuoti augalai, pavyzdžiui, kukurūzai, ryžiai, medvilnė, rapsai, baltosios smilgos ir tuopos nevaldomai plinta. Tai vyksta tokiuose regionuose ir šalyse, kaip JAV ir Kanada, Vidurio Amerika, Japonija, Kinija, Australija ir Europa. Daugeliu atvejų augalai pabėgo toli iš laukų į aplinką. Kai kuriuose regionuose transgenai jau persikėlė į laukinių giminaičių populiacijas.

„Sambūvis tarp genetiškai modifikuotų augalų ir bioįvairovės yra neįmanomas, jei [genetiškai modifikuoti] augalai be kontrolės plinta į laukines populiacijas. Pramonė užteršia bioįvairovę ir mūsų ateities sėklas“, – sako Margarida Silva iš organizacijos „Plataforma Transgénicos Fora“  Portugalijoje.

Yra įvairių priežasčių, kodėl transgenai „pabėga“ į aplinką. Be komercinio auginimo ir eksperimentinių lauko bandymų, nekontroliuojamo plitimo šaltinis yra kai gyvybingi grūdai, gabenami maistui ir pašarų gamybai, į aplinką patenka iš importo ir transporto. Pasekmės negali būti patikimai numatytos, ir iš apžvalgoje aprašytų atvejų akivaizdu, kad negali būti prognozuojama, kaip šie augalai elgsis ilgalaikėje perspektyvoje ar sąveikaus su biologine įvairove.

„Europos Komisijos narys Tonio Borgas, kuris šiuo metu pasisako už genetiškai modifikuotų augalų įteisinimą ES, turi žinoti šios technologijos pasekmes pasauliniu mastu“, – sakė Christophas Thenas iš Testbiotech. „Reikia teisinio reguliavimo siekiant užtikrinti, kad genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas [į aplinką] būtų draudžiamas, jei jie negali būti pašalinti iš aplinkos, atsiradus reikalui.“

Teisinė apžvalga, kurią neseniai paskelbė Testbiotech, aiškiai rodo, kad trūksta pasaulinio reguliavimo. Europos Sąjungoje nustatytas atsargumo principas gali būti įgyvendintas tik jei yra veiksmingos priemonės pašalinti genetiškai modifikuotus organizmus iš aplinkos, iškilus skubiam reikalui. Bet net ir Europos Sąjungoje reikalinga reglamentavimo sistema, kuri paaiškintų, kaip tai gali būti įgyvendinama praktiškai.

Parengta pagal:

Spread of genetically engineered plants out of control in many countries

Parašykite komentarą

GMO: mūsų draugai ar priešai

kukuruzai, kukuruzu laukas, httpwhp.uoregon.eduGenetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – gana nauja tema Lietuvoje. GMO – dar neseniai tik Vakarų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, kad iš karto sukėlė ginčų – reikia to Lietuvai ar nereikia. Kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje priveisti įvairių genetiškai modifikuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO ir kuo jie geri ar blogi. (…)

GMO ir aplinka

Genetiškai modifikuoti organizmai, pradėti auginti komerciniam naudojimui, nesiimant papildomų apsaugos priemonių, gali imti plisti ir į kitas teritorijas, užteršdami natūralią aplinką. Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ekosistemų lygiu nuo jos priklauso klimato reguliavimas, vandens švarumas, dirvožemio formavimasis. Rūšių lygiu biologinė įvairovė teikia daug produktų, žaliavų, paslaugų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.

Auginamų augalų derlingumą didinti galima paprasčiausiai auginant ir kultivuojant žinomus augalų pasėlius – tereikia augalus susodinti tankiau arba didinti dirbamos žemės plotus. Tačiau, norint tomis pačiomis sąlygomis gauti didesnį derlių, tenka didinti augalų atsparumą piktžolėms, kenkėjams ir ligoms. Taigi tenka naudoti daugiau trąšų, pesticidų, herbicidų, o kartu – dirbtinai pasėlius drėkinti. Visa tai susiję su gerai žinoma rizika. Nors tokiu būdu didesnį derlių gauti įmanoma, tačiau dideli monokultūromis užsodinti intensyvios žemdirbystės regionai daro didelį neigiamą poveikį ekologinei pusiausvyrai, mažina biologinę įvairovę. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalams plisti padeda bitės, pernešdamos transgeninių augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis didėja, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą. Genetiškai modifikuoti augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.

Daugiau skaitykite Kristinos Kručkienės straipsnyje apzvalga.eu.
Nuotr. iš whp.uoregon.edu

Parašykite komentarą

Tyrimas: pilni genai iš maisto gali patekti į žmogaus kraują

avys111Naujas tyrimas rodo, kad, priešingai nei tikino biotechnologijų pramonė ir reguliavimo institucijos, pilni genai – įskaitant GM genus – gali patekti iš maisto į žmogaus kraują.

Jau daugelį metų visuomenė ir mokslininkai buvo susirūpinę, kad GM genai gali būti „įtraukiami“ į gyvūninius produktus, pavyzdžiui, mėsą ir pieną, ir suvartojami žmonių.

2007 m. Europos maisto saugos tarnyba (European Food Safety Authority, EFSA) paskelbė raminantį pareiškimą, kad „daug eksperimentinių tyrimų su gyvūnais parodė, kad rekombinantinės DNR fragmentai ar baltymai iš GM augalų nebuvo aptinkami fermų gyvūnų, tokių kaip broileriai, galvijai, kiaulės ar putpelės, audiniuose, skysčiuose ar maisto produktuose iš jų.“
http://www.food.gov.uk/policy-advice/gm/gmanimal#.UgnoAryE7gP

Net 2007 m. kai kuriais moksliniais tyrimais jau buvo įrodyta, kad EFSA pareiškimas klaidingas:
http://earthopensource.org/files/pdfs/GMO_Myths_and_Truths/GMO_Myths_and_Truths_1.3b.pdf
(3.8 skyrius).

Iš naujo peržiūrėdama šį klausimą tais pačiais metais, EFSA, atrodo, paruošė dirvą savo pranešimo pakeitimui, pažymėdama, kad „rekombinantinė [DNR] seka būna GM augale tik pavienė ar mažai kopijų, dėl to galima absorbcija yra retas atvejis, ir todėl sunku aptikti“, ir kad „kai bus atlikta daugiau tyrimų su jautresniais nustatymo metodais, tokie rekombinantinės DNR fragmentai gali būti ateityje randami dažniau“.
http://www.food.gov.uk/policy-advice/gm/gmanimal#.UgnoAryE7gP

Taigi EFSA dėl savo požiūrio pokyčių galėtų „kaltinti“ geresnius nustatymo metodus, o ne savo mokslines žinias.

Šiais metais, atsižvelgiant į nemažai ir vis augantį skaičių mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad DNR iš maisto, ar jis būtų GM, ar genetiškai nemodifikuotas, gali ir atsiduria gyvūnų audiniuose ir pieno produktuose, kuriuos žmonės valgo, Jungtinės Karalystės Maisto standartų agentūra (Food Standards Agency, FSA) atnaujino savo pranešimą. FSA pripažino: „Tai… įmanoma, kad DNR fragmentai iš genetiškai modifikuotų augalų medžiagos kartais gali būti aptinkami gyvūnų audiniuose, taip pat, kad DNR fragmentai iš genetiškai nemodifikuotų augalų medžiagos gali būti aptinkami tuose pačiuose audiniuose.“
http://www.food.gov.uk/policy-advice/gm/gmanimal#.UgnoAryE7gP

Bacteria_used_to_make_wheat_seeds_nearly_immune_to_wheat_take-all wikiAtrodo, kad dabar FSA ir EFSA gali tekti dar kartą peržiūrėti savo pranešimus, nes naujas Vengrijos mokslininkų žmogaus kraujo serumo mėginių tyrimas rodo, kad DNR fragmentai iš maisto, kurie yra pakankamai dideli, kad perneštų pilnus genus, gali išvengti suardymo virškinimo trakte ir per nežinomą mechanizmą patekti į žmogaus kraujotakos sistemą.

Tai buvo ne DNR „fragmentai“, bet augalų DNR ruožai, kurie yra pakankamai pilni, kad mokslininkai galėtų nustatyti tikslius augalus, kuriuos žmonės valgė, pavyzdžiui, sojas, kukurūzus ir rapsus. Mokslininkai netgi rado, kad viename iš kraujo serumo mėginių santykinė augalų DNR koncentracija buvo didesnė nei žmogaus DNR.

Įdomu tai, kad didžiausia augalų DNR koncentracija buvo rasta žmonių, sergančių uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis ir Kawasaki liga, organizme.

Atsižvelgiant į šį tyrimą, FSA gali ypač norėti atnaujinti savo ankstesnį pranešimą, kad „Biologiškai aktyvūs genai ir baltymai yra bendros maisto ir pašarų sudedamosios dalys, tačiau yra žinoma, kad tiek gyvūnams, tiek žmonėms virškinant jų DNR sparčiai suardoma, ir vėlesnis DNR fragmentų įsisavinimas iš virškinamojo trakto į organizmą yra normalus fiziologinis procesas.“

Anot GMWatchFSA galėtų tiksliau pasakyti kažką panašaus:

„Biologiškai aktyvūs genai ir baltymai yra maisto ir pašarų bendros sudedamosios dalys. Tiek gyvūnams, tiek žmonėms virškinant DNR suardoma nevienodu laipsniu, iš dalies priklausomai nuo vartotojo sveikatos būklės. Suardymas gali būti nepilnas ir fragmentai pakankamai dideli, kad pilni genai galėtų išvengti suardymo ir patekti į žmogaus kraujotakos sistemą.

Aukšto lygmens DNR fragmentų iš virškinamojo trakto į kraujotakos sistemą patekimas, atrodo, yra susijęs su uždegiminėmis ligomis.“

GMWatch reziumuoja: „Mes visada sakėme, kad mokslas galiausiai įrodys posakio „esi tai, ką valgai“ teisingumą. Dabar laikas tai pripažinti reguliavimo institucijoms.“

Parengta pagal:

GMW: Complete genes can pass from food to human blood – study

—–

Spisak, S., et al. (2013). Complete genes may pass from food to human blood. PLoS ONE 8(7): e69805.
http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0069805

Santrauka

Mūsų kraujotaka yra laikoma aplinka, gerai atskirta nuo išorinio pasaulio ir virškinimo trakto. Pagal standartinę paradigmą didelės makromolekulės, suvartojamos su maistu, negali tiesiai pereiti į kraujotakos sistemą. Yra manoma, kad virškinimo metu baltymai ir DNR suyra į mažas sudedamąsias dalis, amino rūgštis ir nukleino rūgštis, atitinkamai, ir tada sudėtingo aktyvaus proceso metu absorbuojamos ir per kraujotakos sistemą paskirstomos įvairioms kūno dalims. Čia, remiantis daugiau nei 1000 žmonių mėginių iš keturių nepriklausomų tyrimų analize, mes pranešame apie įrodymus, kad DNR fragmentai iš maisto, kurie yra pakankamai dideli, kad perneštų visus genus, gali išvengti suardymo ir per nežinomą mechanizmą patekti į žmogaus kraujotakos sistemą. Viename iš kraujo mėginių santykinė augalų DNR koncentracija buvo didesnė nei žmogaus DNR. Augalų DNR koncentracija rodo stebėtinai tikslų lognormalųjį pasiskirstymą plazmos mėginiuose, o ne plazmos (virkštelės kraujo) kontroliniame mėginyje buvo nustatyta, kad nebuvo augalų DNR.

Comments (1)

Kas ir kodėl labiausiai bijo ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties?

prekybos centras, pirkiniai, prekes(…) „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žalieji sutartį lygina su amerikiečių kompanijos „Chevron“ bandymais užteršti Lietuvos požeminius vandenis ieškant skalūninių dujų Žemaitijoje, o žemdirbių savivaldos atstovai būgštauja, kad, nebelikus muitų JAV produkcijai, ES vartotojai, ypač neturtingiausi, gyvenantys pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, rinksis pigius, bet sveikatai kenksmingus amerikietiškus, iš genetiškai modifikuotų augalų ir su dirbtiniais hormonais užaugintų gyvūnų mėsos pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai santūriai viliasi, kad, įsigaliojus sutarčiai, europiečiai Amerikoje alaus, vyno, sūrių ir dešrų parduos daugiau, negu amerikiečiai jautienos Europoje.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje

Parašykite komentarą

Buvęs Bt medvilnės augintojas kuria genetiškai nemodifikuotos medvilnės sėklų banką

medvilne, cotton 3Buvęs Bt medvilnės augintojas kuria ne Bt medvilnės sėklų banką, įskaitant kai kurias veisles, kurios yra nepaprastai atsparios sausrai.

Nuotr. iš futuresmag.com

52-erių metų Nagappai Nimbegundi, ūkininkui iš Makari kaimo Šiaurės Karnatakoje, Indijoje, ši Nepriklausomybės diena buvo ypatinga. Po trejų nepaliaujamų pastangų metų jam savo ūkyje pavyko atkurti 13 vietinės medvilnės veislių ir 11 kitų ne Bt medvilnės veislių.

Sėklų bankas, kurį jis kuria, yra svarbus, nes 90 % medvilnės produkcijos Indijoje pakeitė Bt medvilnė, genetiškai modifikuota veislė, kurią sukūrė amerikiečių kompanija. Vietinės veislės praktiškai nebeegzistuoja ir jas sunku rasti net mokslinių tyrimų institutuose.

Nagappa, kuris anksčiau buvo Bt medvilnės augintojas, susidūrė su sunkumais augindamas šią genetiškai modifikuotą medvilnę. Kai nelydavo, jo derlius būdavo labai menkas. „Aš susidurdavau ir su daugeliu kitų problemų. Pavyzdžiui, yra sunku užsiimti mišriąja augalininkyste (angl. mixed-cropping), auginti ką nors kartu su Bt medvilne. Aš norėjau auginti kai kuriuos maistinius augalus kartu su medvilne. Taigi, nusprendžiau ieškoti vietinių veislių iš skirtingų valstijų“, – sakė Nagappa.

India-political-map, Indijos zemelapisSu kitų organizacijų pagalba, Nagappa surinko medvilnės sėklas iš visos šalies, pavyzdžiui, Bengal Desi medvilnę iš Vakarų Bengalijos, Comilla medvilnę iš Bangladešo, Cernuum medvilnę iš Meghalajos, Karung Kanni Parthi veislę iš Tamil Nadu, Wagad ir Kala medvilnę iš Gudžarato, Pundur iš Andhra Pradešo, Jayadhar iš Karnatakos ir daugelį kitų. Jam prireikė beveik trejų metų, kol padaugino šias sėklas.

„Procesas buvo lėtas, tačiau šios vietinės medvilnės veislės yra ypač atsparios sausrai, todėl jos išliko čia esančiomis atšiauriomis sąlygomis. Tiesą sakant, kai kurios veislės taip pat turi gebėjimą slopinti piktžoles ūkyje ir labiausiai tinka mišriam ūkininkavimui“, – sakė Nagappa. Tačiau jis dar nežino, ką daryti su ekologiška, vietine medvilne. „Gali būti, kad aš parduosiu viską, ką užauginsiu. Nesu tikras, kad žmonės supras šių Indijos veislių vertę.“

Aktyvistai sako, kad Nagappa pastangos gali įkvėpti kitus ūkininkus auginti autentiškas ir natūraliai sausrai atsparias veisles. „Garsusis Dhaka muslinas buvo išaustas su Desi medvilne. Bengalijos Desi medvilnė XX a. 5-ajame dešimtmetyje užėmė daugiau kaip 90 % medvilnės ploto. Tačiau dabar ji yra auginama mažiau nei 1 % medvilnės ploto. Bengalijos Desi ir kitų vietinių veislių kaina taip pat padidėjo beveik penkis kartus“, – sakė Krishna Prasadas iš ūkininkų kolektyvo Sahaja Samrudha.

Nors ekologiška, vietinė medvilnė dabar turi tik labai nišinę rinką, Nagappa tikisi, kad paklausa ateityje išaugs.

Žinomas Indijos ekologas Madhavas Gadgilas sako, kad Nagappa pastangas turėtų pakartoti kiti ūkininkai. „Vietoj to, kad skatintų sėklų kompanijų interesus, Vyriausybė turėtų remti ūkininkus, kurie daugina šias retas vietines veisles. Mes turime augalų veislių apsaugos ir ūkininkų teisių įstatymą, pagal kurį buvo sukurtas Nacionalinis genų fondas. Šios įstaigos tikslas yra paskatinti ir remti ūkininkus, kurie saugo sėklų veisles. Tai gali atgaivinti biologinę įvairovę ir išlaisvinti ūkininkus nuo sėklų kompanijų monopolio“, – sakė M. Gadgilas.

Parengta pagal:

Karnataka farmer develops non-Bt cotton seed bank

Parašykite komentarą

Ką mums atneš laisva prekyba tarp JAV ir ES?

GMO, I. Turulytės Iliustr.Vokietijos BASF kompanija šių metų pradžioje pranešė besitraukianti iš Europos rinkos dėl visuomenės nepakantumo GMO. Šią vasarą JAV korporacija MONSANTO nustebino pareiškimu, kad nebesieks Europoje įteisinti naujas GMO veisles. Naftos kompanija CHEVRON šį rudenį paskelbė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursų Lietuvoje ir Rumunijoje. Tai tik kelios korporacijos, kurios nuolat mus laikė įtampoje ir dabar staiga… dingo.

Bet džiaugtis, anaiptol, nėra dėl ko. Kaip ir jūros atsitraukia prieš didelį cunamį, taip ir didieji gamtos teršėjai tik trumpam paliko mus ramybėje. Jie laukia svarbiausio – numatomos pasirašyti laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir ES. Taigi nuo šiol mes turime tik vieną aplinkosaugos problemą, tikrą problemą – šią sutartį. Šiame straipsnyje dalinuosi naujausiomis žiniomis iš Berlyne vykusio Žemės draugų susitikimo. Ir kviečiu plataus masto pasipriešinimo kampanijai, kuriai jau mobilizuojasi visos Europos aplinkosaugos organizacijos.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,
Friends of Earth Europe Anti-GMO kampanijos vadovas Lietuvoje

Viešai yra žinoma, kad laisvos prekybos tarp JAV ir ES sutartis numato, kad visi JAV produktų standartai automatiškai ims galioti ir pas mus. Geriau įsiskaitę randame dar vieną itin nemalonų dalyką – šioje sutartyje numatyta nauja teismų sistema, į kurią investuotojai galėtų kreiptis su ieškiniu valstybei, jeigu būtų pažeisti jų interesai. Nors tai skamba beprotiškai, bet tokiu atveju Švedijos atominės energijos kompanijos išsireikalautų milžiniškų baudų iš Vokietijos už tai, kad ši uždarinėja atomines elektrines. Yra šalių kur tai jau veikia. Australijoje, apribojus tabako reklamą, tabako įmonė „Philips morris“ per arbitražinį teismą bando prisiteisti milijonines sumas. Lietuvoje jau dabar investuotojai pradėjo rengti žygius į Premjero kabinetą, kad atimtų iš piliečių, kad ir prarėktą, bet vis dar balsą. Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė radio laidoje „Verslo pozicija“ paaiškino: „Reikalingi pokyčiai dėl viešojo intereso. Lietuvoje per viešąjį interesą dažnai spekuliuojama, kartais ir prokurorai taip elgiasi ne visai taip, kaip turėtų. Naudojamasi keletu žmonių, kurie atvažiuoja su plakatu ir rėkia, kad čia visos bendruomenės nuomonė, o iš tikrųjų visa bendruomenė galbūt nukenčia, nes į tą regioną neateina investuotojas ir nesukuria darbo vietų.

Andrejus_Gaidamavicius-214x300

Andrejus Gaidamavičius, Friends of Earth Europe Anti-GMO kampanijos vadovas Lietuvoje

“Investuotojams kliūtis yra ne tik demokratija, bet ir šalies suverenitetas. Štai Baltijos regiono turto valdymo ir investicijų grupės „Trigon Capital“ valdybos pirmininkas, investuotojas Joakimas Helenius pasiūlė Lietuvoje įteisinti kinų kalbą kaip valstybinę ir pavadino tai „valstybės sėkmės planu“. Jam atitardamas JAV pilietybę turintis verslininkas Benas Gudelis juokais pasiūlė Lietuvai tapti 51-ja JAV valstija. Juokas juokais, bet pagal palankumą investicijoms į pirmą vietą Europoje šoktelėjusi Lietuva, kuo taip džiaugiasi Prezidentė, reiškia, kad mūsų valstybė tapo lengvai prieinama prostitutė: pasinaudojau ir pamirštu. Ką reiškia intensyvi užsienio pramonė Lietuvos gamtai? Šiai, kaip ir „rėksniams su plakatais“ bei lietuvių kalbai, paprasčiausiai neliks vietos.

Griežčiausiai pasaulyje savo aplinką sauganti Europos Sąjunga parklupo ant kelių prieš Ameriką ir pirmąjį to įrodymą galime pamatyti jau netrukus. Lapkričio 6 dieną, po daugelio metų pertraukos Europos Komisija rengiasi patvirtinti naują genetiškai modifikuotų kukurūzų veislę 1507. Pasėliams! Tai būtų tik antra kukurūzų veislė (po MON810) ir trečia GMO veislė apskritai leidžiama auginti Europos Sąjungoje komerciniais tikslais. JAV kompanijų Pioneer ir Dow konsorciumo sukurti kukurūzai 1507 turi atsparumą herbicidui gliufosinatui – žymiai toksiškesniam nei glifosatas ir kurio naudojimo galiojimo laikas Europoje pasibaigs 2017 metais. Europos Komisija sau prisiėmė galių patvirtinti šią veislę be įprastų derinimo procedūrų. Dėl to Lietuva galėtų apskųsti Europos Komisiją teismui, bet ar išdrįstų?

Bet tikriausiai bus, kas išdrįs. Europoje jau yra vienas precedentas, kai Europos teisingumo teismas patvirtino, kad Orhuso konvencija (konvencija dėl teisės kreiptis piliečiams į teismus aplinkosaugos klausimais) yra aukščiau visų Europos Sąjungos direktyvų. Ši žinia, ko gero nustebintų, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną, kuris iš tribūnos pareiškė, kad Orhuso konvencija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taigi piliečių kova su godžiais „investuotojais“ dar nesibaigė. Numatoma pasirašyti JAV-ES laisvos prekybos sutartis kelia didžiausią iš iki šiol buvusių grėsmių mūsų teisei į švarią ir sveiką aplinką. Bet ji turi ir gerą dalyką. Ji padės mums susitelkti ir susivienyti. Ne tik Europoje, bet ir JAV, nes ir ten piliečiai kenčia dėl tų pačių investuotojų godumo. Kovokime su JAV kaip valstybe, bet mylėkime amerikiečius kaip žmones, nes šioje kovoje mums jų labai prireiks.

Informacija apie JAV-ES laisvos prekybos sutartį (lietuvių kalba)

Informacija apie GM kukurūzą 1507

I. Turulytės iliustr.

Zalioji Lietuva logo

Comments (1)

Už GMO amerikiečiai norėtų tik šokolado

Uz-GMO-amerikieciai-noretu-tik-sokolado, kukuruzaiSenojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių spaudimą.

JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. monopliu.huffingtonpost.com nuotr.

ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas – kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augalams ir produktams kelią į naujas rinkas. (…)

Meksikoje spalio 8–14 d. vyko Šiaurės Amerikos ir ES žemdirbių konferencija. Saulės spindulių lepinamoje šalyje žemdirbių atstovai kalbėjo ne apie orus ar gamtos sąlygas – karštos diskusijos užvirė pradėjus derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, tiksliau, dėl Amerikos siekio GMO laisvai eksportuoti į ES šalis. Maža to, amerikiečiai nori, kad europiečiai masiškai augintų genetiškai modifikuotus augalus, juos naudotų maistui ir gyvulių pašarui. (…)

Violetines-morkos-jau-nestebina-amerikieciu.-frokungen.se-nuotrKonferencijoje JAV išsakė norą į Europą eksportuoti jautieną, kiaulieną, sojas, kukurūzus ir kitas žemės ūkio kultūras. Nenutylėta ir tai, kad visa ši produkcija bus genetiškai modifikuota. Europos šalių delegacijoms pasiteiravus, ką iš Senojo žemyno Amerika norėtų atsivežti, šios atstovas (…) ciniškai atsakė: „Europiečiai gamina visai skanų šokoladą. Manom, kad iš Europos mums reikėtų tik jo“.

Plačiau apie tai skaitykite Vismanto Žuklevičiaus straipsnyje www.valstietis.lt.

Parašykite komentarą

Dideli glifosato likučių kiekiai rasti Argentinos sojoje

Roundup, ArgentinaArgentinos sojoje buvo rasti glifosato kiekiai, kurie viršijo maksimalią likučių koncentraciją, leidžiamą ES (20 mg/kg).

Šis atradimas paskelbtas naujoje Testbiotech ataskaitoje.

Nuotr.: Testbiotech, Šiaurės Argentina, 2013 m. balandis.

2013 m. balandžio mėn. Testbiotech paėmė sojos pupelių mėginius iš laukų Argentinos regionuose, kurie yra žinomi dėl genetiškai modifikuotų sojos pupelių auginimo.

Mėginiai buvo paimti prieš pat derliaus nuėmimą. Beveik visos Argentinoje auginamos sojos pupelės yra genetiškai modifikuotos ir padarytos atsparios herbicidui glifosatui (vienas iš prekės ženklų – Roundup). Šios sojos pupelės buvo sukurtos JAV kompanijos „Monsanto“. Šiuo metu yra labai mažai publikacijų apie tikrus likučių kiekius šiuose genetiškai modifikuotuose augaluose po derliaus nuėmimo. Taigi bandomojo projekto tikslas buvo surinkti šiek tiek daugiau duomenų apie likučius dėl purškimo glifosatu.

Mėginiai buvo analizuojami Buenos Airių universiteto laboratorijoje.

Rezultatai parodė stebėtinai didelius glifosato likučių kiekius, iki beveik 100 mg/kg. Septyniuose iš vienuolikos mėginių likučių kiekis buvo didesnis nei tarptautinė didžiausia likučių koncentracija, 20 mg/kg, leidžiama sojos pupelių produktuose, naudojamuose maistui ir pašarams. Rezultatai buvo patvirtinti pakartotinai atlikus analizę. Žinodami, kad šie rezultatai buvo grėsmingai dideli, Testbiotech nusprendė paskelbti duomenis, nepaisant nedidelio mėginių skaičiaus.

Testbiotech mano, kad sojos pupelėse rasti dideli likučių kiekiai rodo, kad jos nebuvo auginamos sąlygomis, atitinkančiomis aplinkai draugišką žemės ūkio veiklą. Atitinkamuose laukuose naudotos glifosato dozės, tikėtina, galėjo būti daug didesnės nei rekomenduojama. Tokios didelės dozės galėjo būti dėl augančio piktžolių atsparumo herbicidui glifosatui, apie kurį taip pat pranešta Argentinoje.

Glifosato mišinių per didelis naudojimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir kaimo bendruomenėms. Dideli glifosato likučių kiekiai taip pat gali turėti įtakos sveikatai maisto ir pašarų suvartojimo lygmeniu.

Parengta pagal:
High levels of residues from spraying with glyphosate found in soybeans in Argentina

Parašykite komentarą

Laisvos prekybos sutarties su JAV pasekmė – genetiškai modifikuoti produktai ant mūsų stalo

Zemes ukio rumai, ZUR2013 m. spalio 22 d. Žemės ūkio rūmai surengė spaudos konferenciją, kurioje aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius pristatė kelias žemdirbiams ir ne vien jiems svarbias temas – derybas dėl laisvos prekybos sutarties tarp Europos ir JAV, ES reakciją į Lietuvos problemas eksportuojant pieną į Rusiją bei BŽŪP reformą.

Viena svarbesnių šio meto temų – laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES. ŽŪR pirmininkas pasidalino bendroje ES ir Šiaurės Amerikos konferencijoje gauta informacija. „ES ir Amerikos požiūris į žemės ūkį ir maisto produktus iš esmės skiriasi“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas. „Europa investavo didžiules lėšas į maisto kokybę ir saugą – čia galioja griežčiausi pasaulyje kokybės ir gyvūnų gerovės standartai. Tuo tarpu Amerika nuėjo kitu keliu – ten plėtojamos vadinamosios biotechnologijos – genetiškai modifikuoti maisto produktai, hormonų naudojimas. Be abejo, taip pagaminti produktai neatitinka ES reikalavimų, todėl šiuo metu vyksta derybos, kaip bus derinami skirtingi šių kontinentų standartai. Konferencijoje mus labai nustebino Amerikos atstovų cinizmas – jie teigia, kad vartotojas yra tik vartotojas, jam neturi būti svarbi nei maisto kokybė, nei produktų kilmė. Jie įsitikinę, jog mūsų vartotojai bus priversti pirkti genetiškai modifikuotus ir su hormonais užaugintus produktus. Toks požiūris mums yra visiškai nepriimtinas. Mūsų ūkininkai gamina aukštos kokybės ir visiškai saugų maistą – jo mes nesame pasirengę atsisakyti“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas plačiau aptarė genetiškai modifikuotų produktų skirtumus nuo įprastų. „Genetiškai modifikuoti produktai reikalauja kur kas mažiau sąnaudų – juos galima užauginti perpus pigiau ir gauti daug didesnį derlių, nei auginant įprastą produkciją. Todėl kainos požiūriu jie žymiai konkurencingesni. Tačiau problema ta, jog iki šiol nėra aiškus tokių produktų poveikis žmogaus organizmui – jis paaiškės tik kai pasikeis bent trys tokius produktus naudojančios kartos. Todėl dabar tvirtinti, kad GMO yra saugūs, negalima“ – kalbėjo A.Talmantas. „Kartais netgi pasigirsta nuomonių, kad GMO yra mažiau kenksmingi, nei pesticidai. Tačiau jei produkte yra pesticidų likutis, kuris galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai, tai iš karto užfiksuojama ir toks produktas vartotojų nepasiekia. Tuo tarpu GMO žymių taip aiškiai nesimato“ – teigė LŪS pirmininkas.

ŽŪR informacija

Comments (1)

Older Posts »