Archive for Straipsniai

Amerikietis atvyko perspėti lietuvių: valgote tai, su kuo valydavo užkalkėjusius katilus

Jeffrey_SmithĮvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) turinčių produktų, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, insulino reguliacija, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, sparčiau senstama ir nyksta protinės galios.

Dar nustatyta, kad GMO sukelia auglius, hormonų pusiausvyros sutrikimus, pirmalaikę mirtį. Tad kodėl produktų su GMO vis dar patenka ant mūsų stalo?

„Dirbu šioje srityje 21-erius metus, Lietuva – 43-ioji mano aplankyta šalis. Be to, esu pusiau lietuvis“, – žvitriai pasakoja amerikietis Jeffrey M. Smith, knygų autorius ir Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas.

Kovo mėnesį kviestinio lektoriaus teisėmis J. M. Smith viešėjo Lietuvos sveikatos mokslų univeristete (LSMU) surengtoje III tarptautinėje gyvensenos medicinos mokslinėje konferencijoje „Gyvensenos medicina – raktas į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą“. Jo pranešimas apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir glifosatų įtaką sveikatai sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo, o iškilūs akademinės bendruomenės autoritetai atliekamą šviečiamąjį darbą prilygino kovai su tabako pramone, kuri prieš pusšimtį metų taip pat atkakliai neigė pražūtingą cigarečių poveikį ir slėpė duomenis.

Apie tai skaitykite: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/amerikietis-atvyko-perspeti-lietuviu-valgote-tai-su-kuo-valydavo-uzkalkejusius-katilus.d?id=74155316

Reklama

Parašykite komentarą

Doc. E. Jasinskas: „Vienos tiesos apie GMO nėra“

Edmundas_Jasinskas

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti organizmai kol kas neauginami. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).

Dauguma gyventojų (67 proc.) nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui, o taip pat ir pašarams (65 proc.). Tokius duomenis atskleidė 2014 m. gruodžio 5–14 d. reprezentatyvi gyventojų apklausa maisto saugos klausimais.

O ką apie GMO mano mokslininkai-ekspertai, kaip jie vertina galimo GMO atėjimo į Lietuvą poveikį verslui, vartotojui, klausiame Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros doc. dr. Edmundo Jasinsko.

Apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

Dėl uždelsto veikimo bombos leido apsispręsti patiems

fotomontazas

VL fotomontažas

Europos Sąjunga noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, nustato rinkai auginamų agurkų dydį, tačiau purtosi atsakomybės dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtros. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Vieni tokį sprendimą palaiko, kiti nuogąstauja, kad ES atsisakius vieningai saugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę, genetiškai modifikuotus organizmus „stumiančioms“ korporacijoms bus lengviau palenkti atskirų valstybių valdžią.

Apie tai skaitykite Vidos Tavorienės straipsnyje valstietis.balsas.lt.

Parašykite komentarą

Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

GMO žolė vaikų žaidimų aikštelėse ir kitos glifosato „užimtos“ teritorijos

GMO_zole

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Prasidėtų neregėto masto genetinė tarša žemės ūkio plotuose ir laukinėje gamtoje. Taip pat padidėtų herbicidų vartojimo mastai.

Toksiška GMO pievelė

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška. Ir jūs to nežinosite.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perims jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui, t. y. įvyks genetinė tarša. Tik pagalvokite, ką tai reikš ekologinių ūkių ūkininkams, kai jie negalės ganyti gyvulių GMO žole užterštose savo ganyklose? Juk paprasta pievų žolė taps genetiškai modifikuota, o tai yra uždrausta ekologinių ūkių standartuose. Šiuo požiūriu GMO yra sparčiai ir nevaldomai plintanti tarša.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti roundapui atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass). Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė labai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Roundapas slypės vaikų žaidimo vietose. Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojingiausia cheminė medžiaga mūsų aplinkoje. Šis chemikalas įvardijamas kaip dažnai sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatomą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą šių sėklų legalizavimui gali sukelti dvejones „Scotts“ įmonei tęsti investicijas Konektikute.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto ženklinimą, į kurio sudėtį įeina GMO. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

Glifosatas ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kasdieniame maiste

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad tai yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja produktų su GMO

etiketeProduktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO. Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto produktų gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo.

Šiemet tik vienoje siuntoje nustatyta GMO

„Pastarųjų septynerių metų tikrinimų rezultatai rodo, kad kasmet mažėja atvejų, kai viešojo maitinimo, konditerijos ir kulinarijos įmonių gaminamuose produktuose nustatoma GMO, nors tai nenurodyta gaminių receptūrose ar ženklinimo etiketėse. O per šių metų penkis mėnesius patikrinus 2 841 gamybos įmones, nenustatytas nei vienas toks pažeidimas. Svarbu tai, kad net ir, pavyzdžiui, kepiniams naudojamas aliejus, kurio sudėtyje nėra GMO“, – pabrėžia VMVT Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė.

Beje, buvo tikrinamos ne tik gamybos įmonės, bet ir GMO nustatymui atrinkti įvairūs gaminiai iš rinkos. Tirti vafliniai saldainiai „Džekas“ importuojami iš Ukrainos, lenkiški pieniški šokoladai: su aviečių skonio įdaru „Mio Delizzi“ ir iš Alpių pieno su pieniniu įdaru „Milka Milkinis“, taip pat glaistyti sausainiai „Doma“, pagaminti Ukrainoje, sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“, įvežti iš Čekijos ir kt. Pasak V.Jarošienės, nei viename iš tirtų mėginių GMO nerasta.

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kai tai nenurodyta ženklinimo etiketėje, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai įvežti iš Turkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Ukrainos, Vietnamo, Kambodžos, Meksikos, Tailando, Maroko, Kanados. Mėginiai paimti iš sandėlių, kol dar produktai nebuvo išplatinti rinkoje.

Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“. Mat šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuotų (GM) sojų produktų, o informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

Lietuvos rinkoje – 20 pavadinimų produktų su GMO

2008–2013 m. VMVT inspektoriai sustabdė ir neleido į rinką tiekti 419 t konditerijos gaminių, ryžių ir sojų produktų, maisto papildų, nes ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta GMO.

V.Jarošienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų. Galima įsigyti 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų iš GM sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš GM sojų pupelių: „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinio aliejaus“, įvežto iš Vokietijos, Olandijos bei Belgijos.

Parduodami 11 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų: saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, saldainiai „Candy Nut“, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ ir „Chock“, kakavinis kiaušinis „TOY TOY“.

„Šis GM maisto produktų sąrašas (http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/genetiskai.modifikuotas.maistas/genetiskai.modifikuotu.maisto.produktu.sarasas/) nėra baigtinis. Jis gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai vartotojams gali pasiūlyti naujų produktų su GMO. Prekyba ES tokiais produktais vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik teisės aktuose įteisintomis augalų veislėmis“, – sako V.Jarošienė.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Tačiau net ir po tokio ilgo bei sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad jo sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš GMO.

Beje, gaminio etiketėje negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyta pilnais žodžiais. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“. Tokia pati nuoroda turi būti, jeigu, tarkim, kepant sausainius buvo naudojamas sojų aliejus iš GMO.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Comments (1)

V. Mazuronis: Lietuva toliau neketina įsileisti GMO

SAMSUNG CAMERA PICTURESEuropos Sąjungai ketinant leisti nacionalinėms vyriausybėms spręsti, ar šalyse plėtoti genetiškai modifikuotas kultūras (GMO), ar jas drausti, Lietuva ketina laikytis ankstesnio konservatyvaus požiūrio. „Lietuvos pozicija iki šiol buvo gana konservatyvi ir atsargi, ir manau, kad teisingai. GMO poveikis žmogaus sveikatai, ypač ilgesniu laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas. Todėl mūsų pozicija – kad nereikia skubėti, turi būti gana griežtos sąlygos. Kiek įmanoma, reikia saugoti valstybę ir aplinką nuo GMO. Geriau natūralūs produktai“, dienraščiui „Verslo žinios“ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Apie tai rašoma čia.

 

Parašykite komentarą

Tylusis žudikas „Roundup“ pamažu demaskuojamas: Olandija uždraudė glifosatą nekomerciniam naudojimui

purskia

Nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Esther_Ouwehand_wikipedia

Esther Ouwehand: „Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“. Vikipedijos nuotr.

Glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol buvo plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Iniciatyvą uždrausti glifosato naudojimą fiziniams asmenims iškėlė Olandijos parlamentarė Esther Ouwehand, o Olandijos žemieji rūmai balandžio pradžioje jau davė tam savo pritarimą.

Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Jau 2011 metai Olandijos žemieji rūmai reikalavo visiškai uždrausti glifosatą ne žemės ūkio sektoriuje. Iki šiol šį herbicidą plačiai naudojo savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, o privatūs asmenys jo galėdavo įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“, – savo nuogąstavimus išdėstė parlamentarė Esther Ouwehand.

Parengė Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Parengta pagal „Sustainable Pulse“

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

GMO ne tik „McDonald‘s“, bet ir ant kasdienio mūsų stalo

mesa_kiausiniai

Pasklidus informacijai, kad „McDonald’s“ atšaukė vištienos tiekėjams galiojusį reikalavimą paukščių lesalams nenaudoti GMO, Lietuvos viešojoje erdvėje nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl tokio socialiai neatsakingo koncerno sprendimo. Tuo tarpu apie Lietuvos gamintojų produkciją žmonės iki šiol nėra informuoti: Lietuvos prekybos tinkluose beveik nėra nei kiaušinių, nei pieno, nei mėsos produktų, kurie būtų gauti auginant gyvūnus be genetiškai modifikuotų (GM) pašarų.

Nepaisant iš pažiūros griežtų apribojimų ir ženklinimo reikalavimų, genetiškai modifikuotais organizmais „maitinama“ didžiulė maisto pramonės dalis, apie kurią net nenumanome ir, kasdien vartodami gyvūninius produktus, remiame galingą GMO pramonę. Deja, kol kas neturime kito pasirinkimo.

2012 metais atsiradus reikalavimui sąskaitose-faktūrose nurodyti įvežamus GMO, daugeliui ūkininkų buvo naujiena, kad į Lietuvą įvežami pašarai turi genetiškai modifikuotų organizmų. Lietuvoje pašarai taip pat gaminami su GM priedais.

Verslininkai nustojo tiekti švarią genetiškai nemodifikuotą soją, kuri yra pagrindinis gyvūnams skirtų pašarų (tiek kiaulėms, tiek galvijams, tiek paukščiams) komponentas. Genetiškai modifikuota soja už paprastą soją yra apie 10 proc. pigesnė.

„Ūkininkai, kurie nusprendė atsisakyti genetiškai modifikuotos sojos pašarams, Lietuvoje jos tiesiog nerado. Visa į Lietuvą įvežama nefasuota pašarams skirta soja yra genetiškai modifikuota, – teigia gamtosaugininkas, iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius Andrejus Gaidamavičius, – tad norintiems įsigyti ne GM sojos, tenka jos ieškoti užsienyje“.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose bei pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, tame tarpe ir pašarais su GMO.

Šiuo metu Lietuvoje tik ekologiškai bei išskirtinės kokybės ženklu žymimai gyvūninei produkcijai keliami reikalavimai užtikrina, kad produkcija yra užauginta nenaudojant GM pašarų. Tačiau ji tesudaro vos kelis procentus visų Lietuvoje parduodamų gyvūninių produktų, tad masiniam vartotojui praktiškai yra nepasiekiama.

Nors mokslininkai vis dar ginčijasi, ar gyvūniniuose produktuose yra GMO pėdsakų, patenkančių per GM pašarus, ženklinimas išspręstų pasirinkimo klausimą – tiek gamintojai, tiek vartotojai patys pasirinktų, ką remti: GMO pramonę ar tradicinį žemės ūkį, o taip pat leistų apsidrausti nuo rizikos, kol galų gale mokslas pateiks vienareikšmį atsakymą dėl šių produktų pavojingumo.

Kol kas įstatymai nenumato gyvūninių produktų, užaugintų naudojant GM pašarus, ženklinimo, tačiau, sustiprėjus visuomeniniam judėjimui, galbūt atsirastų motyvacija ir gamintojams savanoriškai gaminti bei žymėti gyvūninę produkciją, užaugintą nenaudojant GM pašarų. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad gyventojai nepasitiki genetiškai modifikuotais organizmais, tad produktų, gautų nenaudojant GM pašarų, linija būtų paklausi.

Zalioji Lietuva logo

Parašykite komentarą

„McDonald’s“ atleido vadžias: GMO bus ir Vilniuje

1McDonaldsSveiki atvykę į genetiškai modifikuoto maisto restoraną. „McDonald’s“ jau nebeslepia, kad savo patiekaluose naudos vištieną, kuriai pagaminti paskersti broileriai lesė genetiškai modifikuotas sojas.

Anksčiau Europoje įsikūrusiose „McDonald’s“ užeigose, skirtingai nei JAV, buvo vengiama genetiškai modifikuotų produktų. Tačiau laikai keičiasi – koncerno atstovai Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ patvirtino, kad nuo antrojo šių metų ketvirčio vištieną tiekiantys ūkiai jau gali lesinti savo augintinius lesalais iš genetiškai modifikuotos sojos.

Apie tai skaitykite lrytas.lt.

Comments (1)

Sostinės centre suruošti GMO pietūs

maistas_klaustukas

Nuotr. iš discoveringwomenmagazine.com

Žemės dienos proga žalieji pačioje sostinės širdyje – Kudirkos aikštėje – suruošė pietus. Ant vaišių stalo atsidūrė produktai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Dalis praeivių nebijojo jais pasivaišinti.

„GMO nėra naujiena šiandieniniam vartotojui. Tačiau pasaulio rinkoje GMO pasirodė prieš 18 metų. Todėl šiandien sunku pasakyti kokią įtaką šie organizmai daro ateities kartoms. Tuo tarpu mokslinės studijos pateikia vis naujesnius įrodymus apie alergijų, toksinų ar net vėžinių susirgimų grėsmes. Nežiūrint to, dienos šviesą išvysta vis naujesni ir įspūdingesnių modifikacijų tipai, kuriems duris plačiau atveria ne tik besivystančios šalys, bet ir aukštą reikalavimų kartelę iki šiol taikiusi Europos Sąjunga. O tai vis labiau jaudina ne tik žaliuosius, bet ir nemažą visuomenės dalį“, – sakė šiuos pietus organizavusio susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.

Pasak jos, genetiškai modifikuotų organizmų produktų šiandien rasime ir Lietuvos prekybos centruose, blogiausia, kad apie juos visuomenė nepakankamai informuojama. Jeigu maisto produktai pagaminti iš GMO atitinkamai paženklinami, tai informacijos apie produktus, gautus naudojant GMO pašarus – nerasime.

„Jau antrus metus iš eilės žalieji vykdydami „GMO stalo“ akcijas, atkreipia visuomenės dėmesį ne tik į tai, ko prekybos lentynose nepastebime ir lengva ranka dedame į pirkinių krepšelį, bet ir plačiau papasakoja apie šių produktų keliamas grėsmes, pasiūlydami geresnes alternatyvas ir įtraukdami visuomenę į platesnę diskusiją šiuo klausimu“, – kolegei antrino susivienijimo Žali.LT koordinatorius Martynas Norbutas.

Žalieji pažymi, kad GMO pramonei vis plačiau braunantis į pasaulio rinkas, keliamos ne tik sveikatos, bet ir aplinkosauginės bei socialinės problemos. Auginant genetiškai modifikuotus organizmus didėja jų išplitimo invazinių rūšių pavidalu pavojus, tarša pesticidais, blogėja dirvos struktūra. Prisidengus bado problemos sprendimu besivystančiose šalyse, skatinamas vis didesnis vartotojiškumas turtingiausiuose regionuose, o GMO auginantys ūkininkai, susivilioję geresnių derlių ir didesnių pelnų siekiais, tampa GMO korporacijų įkaitais.

GRYNAS.lt primena, kad visą sąrašą Lietuvoje įteisintų GMO produktų galite rasti ČIA.

Suruoštų GMO pietų nuotraukas galima pamatyti čia.

logo_2

Parašykite komentarą

JAV fermerių laukia vargas: kenkėjai tapo atsparūs genetiškai modifikuotiems kukurūzams

kukuruzai_coextra.euKai pirmą kartą buvo išrasti genetiškai modifikuoti kukurūzai su „Bacillus thuringiensis“ (BT) bakterija, jie pripažinti kaip pats geriausias būdas kovoti su pasėlius griaužiančiais kenkėjais – lapgraužiais. Tačiau dalis jų jau tapo atsparūs nuodams ir dabar su pasimėgavimu griaužia genetiškai modifikuotus kukurūzus.

Apie tai skaitykite 15min.lt straipsnyje. coextra.eu nuotr.

Parašykite komentarą

Lietuva ir dar 11 šalių ragina ES neleisti genetiškai modifikuotų kukurūzų

kukuruzai11Lietuva ir dar 11 Europos Sąjungos (ES) šalių kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos nesuteikti leidimo auginti genetiškai modifikuotų kukurūzų.

alloverpress.ee nuotr.

Pirmadienį Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė nepritariančios bendrovės “Pioneer“ kukurūzų auginimui, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako užblokuoti leidimą.

ES Komisija, kuri yra vykdomoji institucija, teigia privalanti leisti auginti šiuos augalus, tačiau kol kas nenurodė datos, kada išduos leidimą.

Po balsavimo praėjus kelioms dienoms, 12 šalių užsienio ir Europos reikalų ministrų pasirašė bendrą laišką sveikatos eurokomisarui Tonio Borg, kuriuo pakartojo savo nepritarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

GMO neauginame, bet valgome visi

mesa_parduotuvej_gyvuliniai_produktai_pirkejaiNors gyvendami pagal ES dūdelę aiškiai žinome, kad GMO mūsų šalyje auginti negalima, ramiai valgyti nereikėtų. Mat auginti negalim, bet įvežti – bet kada. Tad didžioji dalis auginamų komercijai gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, o tai reiškia, kad taip paveikta mėsa ir pieno produktai gulasi ant mūsų lentynų be jokio žymėjimo.

Gaminti ne, valgyti taip

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šiuo metu vartotojai bei gyvulių augintojai stovi gana sunkiai paaiškinamame ES trikampyje, nes auginti genetiškai modifikuotų produktų negalime, tačiau įsivežti jų niekas nedraudžia: „Mes importuojame, šeriame gyvulius ir sakome, kad genetiškai modifikuotų augalų neauginame. Visi sojos pašarai, kurie yra importuojami į Lietuvą, yra genetiškai modifikuoti. Paukščiai, kiaulės, melžiamos karvės ir penimi galvijai šeriami kombinuotais pašarais, į kuriuos dedama genetiškai modifikuota soja.

Plačiau apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Parašykite komentarą

Lietuvoje visi pašarams naudojami kukurūzai ir soja – genetiškai modifikuoti?

pasarai_karvesAkibrokštas – laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.

© iStockphoto/Jean Frooms

Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Apie tai skaitykite ČIA ir ČIA.

Parašykite komentarą

Mokslo pasaulis su triukšmu naikina genetiškai modifikuotų kukurūzų ir vėžio ryšį

veziu sergancios ziurkesRecenzuojamas žurnalas „Food and Chemical Toxicology“ ketvirtadienį vakare pasidavė visuotiniam mokslininkų spaudimui ir pajuokoms bei atšaukė itin prieštaringai vertinamą mokslinį darbą, kuris teigė, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai žiurkėms sukelia rimtas ligas. Žurnalo sprendimas buvo priimtas nepaisant tyrimo autorių prieštaravimų.

Mokslinis darbas, kurį atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Kaeno universiteto (Prancūzija) molekulinės biologijos specialisto Gilles-Erico Séralini ir kuris buvo publikuotas 2012 metais, buvo „be požymių, jog duomenys buvo surinkti sukčiaujant ar sąmoningai juos iškreipiant“, rašoma žurnalo leidėjų „Elsevier“ oficialiame pareiškime. Tačiau nedidelis tyrime naudotų gyvūnų kiekis reiškia, jog „iš tyrimo negalima daryti aiškių išvadų“.

(…) Mokslininkas ir jo kolegos savo klaidų atliekant tyrimą nepripažįsta ir tikina, kad darbo atšaukimo priežastis – biologo Richardo Goodmano, kuris iki šiol septynerius metus dirbo biotechnologijų gigantui „Monsanto“, įsidarbinimas žurnalo redakcijoje.

(…) Spaudos konferencijoje europarlamentarė, buvusi Prancūzijos aplinkos ministrė Corinne Lepage sakė, kad G. Séralini mokslinis darbas „iškėlė gerų klausimų apie ilgalaikį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei herbicido „Roundup“ toksiškumą“. Pasak C. Lepage, „mokslinį darbą atšaukus, klausimai neišnyks“.

Mokslo pasaulio konflikte nemažą vaidmenį galėjo suvaidino ir įtariami interesų konfliktai. C. Lepage reikalavo, kad atsistatydintų GMO šalininkė Anne Glover, kuri prieš dvejus metus buvo paskirta Europos Komisijos vyriausiąja patarėja mokslo reikalais. C. Lepage pažymėjo, jog po šio paskyrimo EK pirmą kartą nuo 1996 metų pasiūlė leisti Europoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Be to, C. Lepage teigimu, daug interesų konfliktų esama ir Europos maisto saugumo tarnyboje (EFSA) Parmoje (Italija). Ši tarnyba yra atsakinga už GMO rizikos vertinimą.

Plačiau apie tai skaitykite delfi.lt straipsnyje. Geras straipsnis, rekomenduojame.

Comments (1)

Ar restoranai klientams gali būti skaidrūs?

maistas, patiekalas, restoranas, kavinePer pastaruosius 50 metų atsiradę nauji maisto gavybos būdai, cheminiai priedai skirti ne pagerinti maisto kokybę, o padaryti jį pigesnį, greitesnį, ilgiau galiojantį. Jei maisto pramonės produktams parduotuvėse galioja elementarūs reikalavimai (deklaruoti produkto sudėtį, ženklinti GMO turinčius produktus, nurodyti naudojamus maisto priedus ir pan.), maitinimo įstaigoms jie nėra taikomi. Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas (LARTA) vienija įmones, pasiryžusias klientams teikti informaciją apie produktų kilmę, patiekalų paruošimo būdą bei juose naudojamus GMO.

„Mūsų užsakymu daryta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad lietuviams renkantis kavines ir restoranus svarbiausia skanus maistas, be to, net 48 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ypač svarbu, jog maistas būtų ruošiamas restorano virtuvėje, o ne atvežamas užšaldytas iš gamybinio cecho, – sako UAB „Vičiūnų restoranų grupės“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė. – Tai ir atsakomybė prieš klientą paskatino tapti LARTA nariais bei didesnį dėmesį skirti pasirenkamų produktų kokybei ir jų sezoniškumui. Žinoma, ekologiško produkto lėkštėje laukiantys klientai turėtų suprasti, kad kartais dėl tokių savybių tenka paaukoti patiekalo išvaizdą, kuri negali konkuruoti su cheminiais priedais „pagardintais“ gaminiais.“

LARTA prieš metus atliko apklausą, kurioje dalyvavo 200 interneto respondentų bei 2 tūkst. žmonių, pildžiusių anketas viešojo maitinimo įstaigose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Palangoje. Anketų duomenimis, 74,3 proc. apklaustųjų svarbu, kad restoranai naudotų Lietuvoje užaugintus produktus, 75,3 proc. – kad valgiaraštyje patiekalai būtų iš sezoninių produktų, 61,7 proc. pirmenybę teiktų patiekalams iš ekologiškų žaliavų. Skirstant prioritetus, 85,2 proc. restoranų lankytojų norėtų turėti galimybę užsisakyti mažesnes porcijas, 77,5 proc. svarbu, kad valgiaraštyje būtų pateikta informacija apie maiste naudojamą GMO, 73,2 proc. norėtų žinoti apie patiekale esančius alergenus.

„Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie, vykdydami savo veiklą, ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Taip pat LARTA narių klientai turėtų gauti visą reikalingą informaciją apie restorane naudojamus produktus, jų sudėtines dalis, kaloringumą, alergizuojančius produktus, jų kilmę bei maiste naudojamą GMO, – sako LARTA iniciatorius Artūras Nečejauskas. – Pasirenkant naujas tinklo nares, galioja du kriterijai: pasiryžimas sąžiningai dirbti su klientais bei prisiimti įsipareigojimai vykdyti nuoseklią pažangą palaipsniui gerinant rodiklius.“

Anot A. Nečejausko, siekiant skaidrumo, kasmet rengiamos pažangos ataskaitos, kurias pildo restoranų vadovai ir darbuotojai. Taip pat, tinklo nariui nežinant, vykdomi ekspertų apsilankymai jo restoranuose, siekiant išsiaiškinti, ar veikla atitinka LARTA nuostatas. Narystė socialiai atsakingų restoranų tinkle yra nemokama – visos investicijos ir išlaidos yra nukreiptos tik į nuosavą verslą, siekiant maksimaliai ir efektyviai įgyvendinti išsikeltus įsipareigojimus bei tausoti aplinką ir išteklius.

LARTA tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį, apie 50 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti brangiau, jei tiksliai žinotų, ką valgo.

www.suduvosgidas.lt

Parašykite komentarą

Šokoladų sudėtyje – ir nepažymėti GMO?

sokoladas2Kodėl vieni šokoladai kainuoja 0,79 Lt, o kiti – net kelis kartus daugiau, nors jų sudėtis ir nėra labai skirtinga? Ir kodėl gamintojai ne visada pažymi šokolado sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus ingredientus? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai, lapkričio 21 d. dalyvavę Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose atsakingo vartojimo mokymuose.

Daugiausiai diskusijų tarp mokymų dalyvių sukėlė gimnazistų atliktas trijose skirtingose šalyse – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje – pagaminto šokolado etikečių tyrimas. Apibendrindami savo pristatymą moksleiviai teigė, kad analizuoti šokolado sudėtį svarbu, nes produkto kokybė nebūtinai priklauso nuo prekės kainos ar ją lemiančio firminio ženklo.

Nerimą kelia sojų lecitinas

„Visi mėgstame pasmaguriauti. Dauguma perka šokoladus nežiūrėdami, kokia jų sudėtis. Dažniausiai pasižiūrima tik į prekės ženklą – jei firma žinoma, tai esą turėtų būti geras šokoladas, – sakė Alytaus Putinų gimnazijos moksleivis Povilas Daukševičius. – Kiekvienam žmogui yra įsispaudę į galvą, kad jei maiste yra „E“ raide paženklintų priedų, tai potencialiai kenksminga. Tad gamintojai gudrauja – užrašo ilgesnius maisto priedo pavadinimus ir žmonės jų nesupranta arba tiesiog neatkreipia dėmesio.“

Be kitų sudedamųjų dalių, visuose Alytaus gimnazistų tyrinėtuose šokoladuose kartojosi tas pats maisto priedas – sojų lecitinas. Nors medikai nesutaria dėl sojų lecitino poveikio žmogaus sveikatai, JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, šis maisto priedas sukelia arba paaštrina migreną, astmą ir kitas alergines reakcijas.

Dar daugiau, saldumynų pramonėje dažnai naudojamas iš genetiškai modifikuotų sojų išgautas lecitinas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, soja yra vienas iš dažniausiai auginamų ir labiausiai paplitusių genetiškai modifikuotų augalų. Genetiškai modifikuotos sojos sudaro daugiau nei pusę – net 55 proc. – visų sojų užimamų plotų. Genetiškai modifikuotą soją gamintojai renkasi dėl ekonominių sumetimų – ši dirbtinai išvesta sojų rūšis yra pigesnė.

Nustatyta 11 GMO pažeidimų

VMVT taip pat yra paskelbusi sąrašą 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. Į jį įtraukti įvairiausi skanėstai, pradedant šokoladiniais kiaušiniais ir saldainiais, baigiant įvairiais šokoladais ir šokoladiniais kremais.

Deja, maisto produktų gamintojai etiketėse ne visada įrašo, kad panaudojo genetiškai modifikuotą sojų lecitiną. 2012 m. VMVT patikrinimų metu nustatyta 11 pažeidimo atvejų, susijusių su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Visi pažeidimai buvo dėl maisto gamyboje naudoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų, apie tai nenurodant ženklinimo dokumentuose.

Pagal dabar Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad produkto sudėtyje yra komponentų su GMO, tik tokiu atveju, jei GMO kiekis viršija 0,9 proc.

Nuotr. iš hauteliving.com

logo_2

Parašykite komentarą

Lietuva neprieštarauja genetiškai modifikuotų gvazdikų pardavimui ES

gvazdikai9Lietuva pateikė Europos Komisijai komentarą dėl šios komisijos svarstomo genetiškai modifikuotų gvazdikų tiekimo ES rinkai.

Nuotr. iš ucanr.edu

Atsižvelgusi į mokslininkų ekspertines išvadas, faktinę medžiagą ir praėjusią savaitę vykusio Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priežiūros komiteto pasitarimo rezultatus, Aplinkos ministerija neturi pagrindo prieštarauti Olandijos ketinimams į ES įvežti genetiškai modifikuotus gvazdikus.

„Ekspertinės išvados rodo, kad šios gėlės neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai. Be to, jos ES rinkai būtų tiekiamos skintos“, – teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Kompanija „Suntory holdings limited Osaka“ (Japonija) pateikė prašymą leisti tiekti genetiškai modifikuotų gvazdikų skintus žiedus ES rinkai dekoratyviniais tikslais. Jie rinką pasiektų per Olandiją.

Europos Komisija kreipėsi į ES valstybes nares ir paprašė pateikti savo komentarus ar prieštaravimus šiuo klausimu pagal direktyvos dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką reikalavimus. Gavus visų Europos Sąjungos valstybių narių komentarus, vyks ES šalių narių balsavimas, ar leisti ES rinkoje prekiauti genetiškai modifikuotais gvazdikais.

Šie gvazdikai daugiausia būtų laikomi uždarose patalpose, todėl jų kontaktas su vabzdžiais labai ribotas. Be to, bitės neapdulkina šių gvazdikų. Ši rūšis neturi priemonių savarankiškai vegetatyviniu būdu daugintis ir jos vegetatyvinis padauginimas galimas tik dėl sąmoningos žmogaus veiklos.

Daugiau apie šiuos gvazdikus GRYNAS.lt jau yra rašęs čia.

logo_2

Comments (1)

GMO: mūsų draugai ar priešai

kukuruzai, kukuruzu laukas, httpwhp.uoregon.eduGenetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – gana nauja tema Lietuvoje. GMO – dar neseniai tik Vakarų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, kad iš karto sukėlė ginčų – reikia to Lietuvai ar nereikia. Kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje priveisti įvairių genetiškai modifikuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO ir kuo jie geri ar blogi. (…)

GMO ir aplinka

Genetiškai modifikuoti organizmai, pradėti auginti komerciniam naudojimui, nesiimant papildomų apsaugos priemonių, gali imti plisti ir į kitas teritorijas, užteršdami natūralią aplinką. Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ekosistemų lygiu nuo jos priklauso klimato reguliavimas, vandens švarumas, dirvožemio formavimasis. Rūšių lygiu biologinė įvairovė teikia daug produktų, žaliavų, paslaugų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.

Auginamų augalų derlingumą didinti galima paprasčiausiai auginant ir kultivuojant žinomus augalų pasėlius – tereikia augalus susodinti tankiau arba didinti dirbamos žemės plotus. Tačiau, norint tomis pačiomis sąlygomis gauti didesnį derlių, tenka didinti augalų atsparumą piktžolėms, kenkėjams ir ligoms. Taigi tenka naudoti daugiau trąšų, pesticidų, herbicidų, o kartu – dirbtinai pasėlius drėkinti. Visa tai susiję su gerai žinoma rizika. Nors tokiu būdu didesnį derlių gauti įmanoma, tačiau dideli monokultūromis užsodinti intensyvios žemdirbystės regionai daro didelį neigiamą poveikį ekologinei pusiausvyrai, mažina biologinę įvairovę. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalams plisti padeda bitės, pernešdamos transgeninių augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis didėja, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą. Genetiškai modifikuoti augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.

Daugiau skaitykite Kristinos Kručkienės straipsnyje apzvalga.eu.
Nuotr. iš whp.uoregon.edu

Parašykite komentarą

Seimas spręs, ar įpareigoti maitinimo įstaigas teikti informaciją apie GMO

restoranas, kavine 1Seimas svarstys, ar įpareigoti maitinimo įstaigas pateikti vartotojams itin tikslią, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie patiekalus bei produktus, iš kurių jie pagaminti.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti „valstietės“ Rimos Baškienės parengtas Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 26 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 17 parlamentarų. Pakeitimai toliau bus svarstomi kitų metų pavasarį.

Daugiau apie tai skaitykite čia. sxc.hu nuotr.

Comments (1)

Kas ir kodėl labiausiai bijo ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties?

prekybos centras, pirkiniai, prekes(…) „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žalieji sutartį lygina su amerikiečių kompanijos „Chevron“ bandymais užteršti Lietuvos požeminius vandenis ieškant skalūninių dujų Žemaitijoje, o žemdirbių savivaldos atstovai būgštauja, kad, nebelikus muitų JAV produkcijai, ES vartotojai, ypač neturtingiausi, gyvenantys pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, rinksis pigius, bet sveikatai kenksmingus amerikietiškus, iš genetiškai modifikuotų augalų ir su dirbtiniais hormonais užaugintų gyvūnų mėsos pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai santūriai viliasi, kad, įsigaliojus sutarčiai, europiečiai Amerikoje alaus, vyno, sūrių ir dešrų parduos daugiau, negu amerikiečiai jautienos Europoje.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje

Parašykite komentarą

Už GMO amerikiečiai norėtų tik šokolado

Uz-GMO-amerikieciai-noretu-tik-sokolado, kukuruzaiSenojo žemyno šalys neskuba atverti savo rinkų GMO produkcijai, nors vis labiau jaučia amerikiečių spaudimą.

JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. monopliu.huffingtonpost.com nuotr.

ES laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus, t. y. naudojant augimo stimuliatorius, hormonus ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). JAV diplomatai vykdo agresyvią kampaniją, kurios tikslas – kuo greičiau praskinti genetiškai modifikuotiems augalams ir produktams kelią į naujas rinkas. (…)

Meksikoje spalio 8–14 d. vyko Šiaurės Amerikos ir ES žemdirbių konferencija. Saulės spindulių lepinamoje šalyje žemdirbių atstovai kalbėjo ne apie orus ar gamtos sąlygas – karštos diskusijos užvirė pradėjus derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, tiksliau, dėl Amerikos siekio GMO laisvai eksportuoti į ES šalis. Maža to, amerikiečiai nori, kad europiečiai masiškai augintų genetiškai modifikuotus augalus, juos naudotų maistui ir gyvulių pašarui. (…)

Violetines-morkos-jau-nestebina-amerikieciu.-frokungen.se-nuotrKonferencijoje JAV išsakė norą į Europą eksportuoti jautieną, kiaulieną, sojas, kukurūzus ir kitas žemės ūkio kultūras. Nenutylėta ir tai, kad visa ši produkcija bus genetiškai modifikuota. Europos šalių delegacijoms pasiteiravus, ką iš Senojo žemyno Amerika norėtų atsivežti, šios atstovas (…) ciniškai atsakė: „Europiečiai gamina visai skanų šokoladą. Manom, kad iš Europos mums reikėtų tik jo“.

Plačiau apie tai skaitykite Vismanto Žuklevičiaus straipsnyje www.valstietis.lt.

Parašykite komentarą

Kavinės privalės atskleisti paslaptis

viesasis maitinimas, maistasŽmonės, besirūpinantys sveika gyvensena, nuo kitų metų galės sužinoti ne tik perkamų maisto produktų, bet ir patiekalų kavinėse sudėtį. Seimui pateiktas siūlymas, kuris užtikrintų, kad kavinių valgiaraščiuose būtų įvardijami ne tik patiekalų ingredientai, bet ir visi priedai, bei nurodyta, ar produktai nėra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).

Eimanto Chachlovo nuotr.

Pasak siūlymo iniciatorės Rimos Baškienės, tokią įstatymo pataisą padiktavo patys žmonės, kurie susitikimų metu išsakė norą būti visiškai informuoti, ką valgo viešose maitinimo įstaigose. Tai, pasak Seimo narės, kartu užtikrintų ir vartotojų teises: „Lietuvoje gana plačiai kalbama apie tai, kad vis labiau plinta GMO pagrindu paruošti produktai. Kartais į patiekalus dedama genetiškai modifikuota soja ar kiti priedai. Taip pat į kai kuriuos maisto produktus dedama labai daug E raidele pažymėtų priedų. Žmonės nori žinoti, kas sudaro produktus, kuriuos jie valgo.“ Pasak pašnekovės, už šį įstatymo projektą ypač pasisako jaunos šeimos, galvodamos apie savo vaikų sveikatą.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje

Comments (1)

Laisva prekyba su JAV atvers kelius nekokybiškai produkcijai?

mesaBerlynas. Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis gali atverti kelią į Europą žemės ūkio ir maisto produkcijai, kuri gaminama pagal amerikietiškus standartus – naudojant augimo stimuliatorius, hormonus, genetiškai modifikuotus organizmus.

Dėl pavojų, susijusių su Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartimi, įspėja žalieji politikai ir aplinkosaugininkai. ES ir JAV derybų tikslas – sukurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną. Būsima transatlantinė ekonominė erdvė apims daugiau kaip 800 milijonų vartotojų.

Jau dabar JAV ir ES kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų apyvarta sudaro beveik 2 mlrd. eurų. Tokios gigantiškos prekybos erdvės kūrimas reikalauja atsisakyti muitų ir kvotų bei susitarti dėl bendrų standartų. Tai nėra lengva jau vien todėl, kad JAV ūkininkai kitaip suvokia žemės ūkį, visiškai toleruodami genetiškai modifikuotą produkciją.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Comments (1)

Nuo rugsėjo darželiuose vaikai bus maitinami ir vegetariškai

OLYMPUS DIGITAL CAMERASpecialistai sako, kad vaikų maitinimas darželiuose ir mokyklose vis dar neatitinka sveikos mitybos principų. Esą valgiaraštis ugdymo ir švietimo įstaigose formuojamas, atsižvelgiant ne į produktų kokybę, bet į kalorijų skaičių. Tikėtina, kad vaikai valgo ir genetiškai modifikuotus produktus. (…)

Nuotr. iš europeanbahai.wordpress.com

Šlapime – herbicido pėdsakai

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ekspertas Andrejus Gaidamavičius atkreipė dėmesį, kad, siekiant apsaugoti vaikus nuo genetiškai modifikuotų produktų, būtina ženklinti ne tik augalinės, bet ir gyvulinės kilmės produktus, kurie buvo pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus pašarus, į Lietuvą iš Pietų Amerikos importuojamus didžiuliais tanklaiviais.

„Tie produktai yra kenksmingi, nes juos auginant naudojama labai daug pesticidų. Chemikalus, kurie pro augalų lapus patenka į visus augalo audinius, vėliau gauname kartu su derliumi“, – apibendrino A.Gaidamavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad glifosatas yra pasaulyje geriausiai parduodama piktžolių naikinimo priemonė ir vienas iš plačiausiai naudojamų herbicidų Europoje. Jis yra plačiai naudojamas žemės ūkyje, parkuose ir viešosiose erdvėse, geležinkelio linijose ir soduose. Jis taip pat yra labai svarbus auginant genetiškai modifikuotus augalus, iš kurių daugelis yra modifikuojami, kad atlaikytų purškimą glifosatu.

Naujausi tyrimai Europoje sukėlė susirūpinimą dėl glifosato saugumo, ypač dėl jo poveikio žmonių sveikatai, labiausiai hormonų sistemai, ir jo poveikio visai aplinkai.

Tyrimas parodė, kad glifosato yra žmonių organizmuose. Tarptautinė žemės draugų organizacija (Friends of the Earth Europe – angl.) užsakė nepriklausomą laboratoriją Vokietijoje ištirti žmonių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginius dėl glifosato. Rezultatai parodė, kad cheminės medžiagos pėdsakų rasta mėginiuose iš visų šalių, vidutiniškai 44 proc. mėginių nustatyta glifosato.

„Nustatyta, kad miestiečiai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu ir pesticidais, šlapime turi 20 kartų daugiau glifosato nei leidžiama. Atlikus tyrimą 18-oje valstybių nustatyta, kad 40–90 proc. tyrime dalyvavusių žmonių šlapime buvo rasta herbicido“, – pasakojo GMO ekspertas.

Lietuvoje tyrimas nebuvo atliekamas. Tačiau kaimyninėje Latvijoje žmonių tyrime glifosato rasta 6 iš 11 atvejų, Lenkijoje – 7 iš 10 atvejų.

„Anksčiau buvo sakoma, kad šis herbicidas organizme suskyla, tačiau kaip jis tuomet randamas šlapime nesuskilęs?“ – retoriškai klausė A.Gaidamavičius ir neslėpė galvojąs, kad glifosatas į žmogaus organizmą patenka per augalinės ir gyvulinės kilmės produktus.

Kreips dėmesį į produktų rūšį

„Mes, suaugę žmonės, galime pasirinkti, kokį maistą vartoti, tačiau ką daryti vaikams, kurie ugdymo įstaigose centralizuotai maitinami maistu, kuris atvežamas įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą už mažiausią kainą. Kokiu maistu tie vaikai iš tikrųjų maitinami, tėvai dažniausiai ir nežino“, – neabejojo A.Gaidamavičius.

Norint apsidrausti nuo to, kad vaikai netaptų genetiškai modifikuotų produktų eksperimentais, siūloma didinti ekologinės produkcijos kiekį racione. Norima, kad per artimiausius trejus metus mažiausiai 40 proc. visų produktų, naudojamų vaikų maitinimui, atkeliautų iš sertifikuotų ekologinių ūkių, pirmenybę teikiant vietos ūkių produkcijai.

Skaitykite daugiau: www.15min.lt

Parašykite komentarą

Ką ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis reiškia Lietuvai: genetiškai modifikuotas maistas, asmeniniai europiečių duomenys JAV bendrovėse, ribojimai finansų institucijoms

Dalia Grybauskaite, Barack Obama

President.lt/Dž. G. Barysaitės nuotr.  / Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV prezidentas Barackas Obama

Šiandien Vašingtone startuoja JAV ir ES derybos dėl laisvosios prekybos sutarties. Derybose Lietuvai, kaip ES pirmininkaujančiai šaliai, teks ypatingas vaidmuo. Ką Lietuvai reiškia ši istorinė sutartis? (…)

Genetiškai modifikuotas maistas

Šiuo metu ES ir JAV sprendžiamos problemas gali tiesiogiai paliesti Lietuvą. Bene didžiausi nesutarimai, kuriuos šalys turės įveikti, kyla dėl sanitarinių priemonių taikymo maisto pramonėje. ES galioja draudimas įvežti genetiškai modifikuotus maisto produktus. Tuo tarpu JAV beveik visi kukurūzai ir didelė dalis grūdinių kultūrų, kuriomis minta gyvuliai, yra genetiškai modifikuoti.

ES ir JAV kilusį ginčą jau sprendė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) institucijose. PPO priėmė ES nepalankų sprendimą, motyvuodama tuo, jog šalių narių prekyba ribojama gali būti tik remiantis moksliškai pagrįsta informacijai, jog prekė gali pakenkti valstybės gyventojų sveikatai. JAV argumentai, jog nėra mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotos jautienos kenksmingumą, buvo svaresni.

ES laikosi bendro principo į rinką neįsileisti produktų, kol jų saugumas nebus įrodytas. Tuo tarpu JAV pozicija kita. Ji pasitiki verslu ir rinkas uždaro tik tiems produktams, kurių pavojus aplinkai įrodytas.

Sunku įvertinti, kokias pasekmes ES žemės ūkiui sukeltų rinkos atvėrimas JAV produkcijai. Ir ne tik dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų. JAV skiria nemažas subsidijas žemės ūkiui, todėl kai kurioms mažesnėms ES šalims, kurios gauna mažesnę paramą žemės ūkiui, Lietuva į šį sąrašą taip pat patenka, konkurencijos sąlygos gali labai pasunkėti.

Skaitykite daugiau: 15min.lt.

Comments (1)

Vartotojai – GMO spąstuose

Vartotojai-GMO-spastuoseŽalieji ir prieš genetiškai modifikuotus organizmus nusiteikę vartotojai viliasi, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, inicijuos diskusiją dėl pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) šertų gyvulių produktų privalomo ženklinimo.

Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Apie tai skaitykite Valstietis.lt straipsnyje.

Comments (1)

„Maitinti“ pasaulį, ar rūpintis savo išlikimu?

Maitinti pasauli arPasaulio gyventojų skaičius perkopė 7 milijardus. Teigiama, kad 2050 metais jų bus jau 9 milijardai. Kaip juos visus išmaitinti? Ši problema gvildenama „The Economist“ ir „Scientifican American“ žurnaluose. Abiejuose siūloma viena panacėja – dirbtinis maistas.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Turima omenyje genetiškai modifikuotas kultūras, kurias teoriškai būtų įmanoma auginti net ten, kur niekas kitas neauga. Didžiosios biotechnologijų kompanijos, kurių dėka jau dabar sunku rasti maisto be genetiškai modifikuotų priedų, jau daugiau kaip dešimt metų skelbia, kad būtent jos gali pasaulį išgelbėti nuo bado. Tačiau realybė rodo ką kitą. Nežiūrint į tai, kad genetiškai modifikuotų pasėlių plotas perkopė 100 milijonų hektarų, badaujančių žmonių vis daugėja ir tokių dabar yra jau apie milijardą. Pagrindinę bado priežastį viso pasaulio mastu galima būtų įvardinti tik tuo atveju, jeigu visur būtų ta pati santvarka ir galiotų tie patys prioritetai. Tačiau jei valstybė kariuomenei skiria daugiau lėšų nei žemės ūkiui, ji savo žmonių nepamaitins, net jei ir visas žemės ūkio kultūras pakeistume genetiškai modifikuotomis.

Roma, 1974 metai. Jungtinių Tautų surengtoje Maisto saugos konferencijoje nutarta per 10 metų pasiekti, kad pasaulyje neliktų badaujančių vaikų. Praėjo daugiau nei 35 metai ir valstybių vadovai priversti vėl bado problemą spręsti nuo nulio. Anksčiau maisto sauga buvo suprantama kaip galimybė kiekvieną planetos gyventoją aprūpinti maistu. Bet kokiu maistu. Dabar dauguma šalių savo politiką orientuoją į žemės ūkio savarankiškumą ir galimybę maistu apsirūpinti pačioms. Žinoma, ne visur tai yra įmanoma. Vienur tiesiog stinga dirbamos žemės, o kitur dėl diktatūrinio režimo kariuomenei lėšų skiriama daugiau nei investicijoms į žemės ūkį. Pavyzdžiui, militaristinėje Šiaurės Korėjoje per keletą bado bangų praėjusio amžiaus pabaigoje išmirė 2-3 milijonai gyventojų.

Daugelyje Afrikos šalių žemės ūkis tebėra labai primityvus. Ten žemė tiesiog nualinama ir ieškoma kitos. Todėl nėra ko stebėtis, kad tokios šalys kaip Kenija, Senegalas turi importuoti daugiau nei 50 proc. maisto. 2005 metais daugumą šalių žemės ūkiui skyrė vos 5 proc. biudžeto lėšų, o Vakarų pagalba neturtingų šalių žemės ūkio sektoriui nuo 1980 iki 2006 metų sumažėjo trimis ketvirtadaliais.

Ypač staigiai skurstančiųjų skaičius padidėjo po pasaulinės maisto kainų krizės, prasidėjusios 2007 metais. Kodėl taip kyla grūdų poreikis, o tuo pačiu ir jų kaina? Juk 2008 metais buvo pasiektas rekordinis grūdų derlius per visą istoriją… Vieno atsakymo nėra, bet grūdų auginimas biokurui prie to, žinoma, labai prisidėjo. Didelė dalis derliaus buvo atiduota ne maistui, o biokurui gaminti. Taip pat dėl kitų biokuro rūšių, kaip cukranendrių plantacijos, labai sumažėjo plotų, kuriuose galima būtų auginti maistą. Reikšmingą dalį biokurui auginamų augalų sudaro genetiškai modifikuoti augalai. Ironiška, bet kompanijos, kurios skelbė, jog jų genetiškai pakeisti augalai išgelbės pasaulį nuo bado, pačios prisidėjo prie dar didesnio bado ir skurdo ir visame pasaulyje. Tai suvokdamos, vyriausybės šiek tiek sumažino subsidijas biokuro auginimui. Bet tik šiek tiek.

Prognozuojama, kad 2050 metais, kai žmonių skaičius padidės trečdaliu, įvairių grūdų poreikis išaugs 70 proc., o mėsos – dvigubai. Tai susiję su gerėjančiu pragyvenimo lygiu „trečiojo pasaulio“ šalyse, kuriose žmonės pagaliau ims sočiau valgyti. Aišku, dar ne taip sočiai kaip visko pertekę europiečiai ar amerikiečiai. Taigi ateities žemės ūkis susidurs net su keliais iššūkiais: kaip išauginti didesnį produkcijos kiekį labai nedidinat žemės ir vandens resursų (nes jau beveik nėra iš ko didinti) ir kaip atremti klimato kaitos pasekmes, kurios bus daugiau žalingos negu naudingos. Čia savo paslaugas vėl siūlo biotechnologijų milžinės, tokios kaip „Monsanto“, „Syngenta“, „DuPont“. Jos žada sukurti tokius genetiškai modifikuotus augalus, kurie augtų ir sausringoje bei druskingoje žemėje. Iki šiol jos kūrė tik tokias veisles, kurios yra atsparios jų pačių gaminamiems chemikalams. 40 metų iki šiol vyko vadinamoji „Žalioji revoliucija“. „Žalioji“ pačia blogiausia prasme. Žemė pradėta nuodyti milijonais tonų trąšų ir pesticidų, kas tam tikra prasme pasiteisino – žemės ūkio derlius didėdavo po 3-6 proc. kiekvienais metais. Dabar, kai tas derlius beveik nebedidėja ir rodos jau pasiektos visos biologinės augalų produktyvumo ribos, į pagalbą ateina biotechnologai, kurie geba „išprievartauti“ augalo genomą ir dar padidinti jo biologines ribas. Ateinantys 40 metų mums žadami kaip „Genų inžinerijos revoliucijos“ metai. Toks yra oficialus pasaulio gelbėjimo nuo bado scenarijus.

Būkime nuoširdūs. Netikiu, kad genų inžinerija, dėl kurios lobsta tik kelios tarptautinės kompanijos, yra ta panacėja, kuri neleis vaikams badauti. Susirinks Jungtinių Tautų „galvos“ dar po 35 metų ir spręs, kaip gelbėti nuo bado jau ne vieną, o du ar net tris milijardus žmonių. Ir ką tada pasiūlys „Monsanto“ ir į ją panašios korporacijos, pradėjusios „žaliąją“, t.y. cheminę, po to „genetinę“ revoliuciją?.. Galbūt nanotechnologijas, kurios jau dabar prastam maistui gali suteikti bet kokį skonį? Manau, kad pirmiausia reikia kiekvienai valstybei spręsti savo piliečių pamaitinimo klausimą savarankiškai. Lietuva neturi ir neprivalo savo žemių sąskaita gelbėti kitas valstybes, kurios pas mus prisiperka sklypų ir neilgai trukus pradės auginti GMO. Lygiai taip pat ir „trečiojo pasaulio“ šalys turi atsikovoti savo žemes iš jas supirkusių turtingų užsienio korporacijų, nes jas ištiks Paragvajaus likimas, kur beveik visa dirbama žemė užsodinta genetiškai modifikuota soja, skirta pamaitinti JAV ir Europos kiaules. Dvikojas kiaules irgi. Manau, kad pakankamai maisto atskiros valstybės užsitikrins tik tada, jeigu išsaugos savo žemes. Dabar pasaulyje žmonės badauja ne dėl to, kad trūksta maisto, o dėl to, kad daugelis skurstančiųjų neįstengia jo įpirkti. Dabar prieš globalizaciją daugiausiai kovoja tik anarchistai. Po kelerių metų gailėsimės, kad prie jų neprisidėjom.

Zalioji Lietuva logo

Comments (1)

250 pasaulio miestų protestavo prieš “Monsanto“

protestas, MonsantoGegužės 25 dieną daugiau kaip 50 valstybių buvo organizuoti protestai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 milijonai žmonių, palaikantys judėjimą „Žygis prieš „Monsanto“ (“March against Monsanto“). Protestuotojai aiškiai suformulavo savo reikalavimus: „Mes turime teisę žinoti, ką valgome“, „GMO pragarui – ne!“, „Dešimt „Monsanto“ įkurtų korporacijų valdo ½ pasaulio sėklų pardavimo. Nebijokite, mes galime jais pasitikėti “, „Išgelbėkim bites“, „Monsanto“ nuodija milijonus nuo 1901“, „Monsanto + Kongresas = maisto mafija“, „Tai žemė, ne imperija“ ir t. t. Biotechnologijų gigantas „Monsanto“ kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, grėsmių aplinkai ir dėl didžiulės politinės korupcijos. Ši korporacija kasmet Amerikos kongreso lobiavimui skiria milijonus JAV dolerių. Korporacija kaltinama naikinanti ir žmoniją, ir gamtą. Ji neleidžia ūkininkams augintis sėklų patiems, perėmusi visą sėklų kontrolę ir pesticidų gamybą. GMO augalai kelia grėsmę švarioms kultūroms, o pesticidai nuodija vabzdžius. Jau dabar skaičiuojama masiškai nykstančios įvairių vabzdžių apdulkintojų rūšys ir žūstančios bitės, taigi nyksta ir paukščiai. Taip išardoma natūrali gyvybės grandinė, o pasekmės bus katastrofiškos visai žmonijai.

Judėjimą vasario mėnesį pradėjo viena JAV Jutos valstijoje gyvenanti moteris Tami Kanal, auginanti du mažamečius vaikus. Ji teigia, kad daugybė maisto produktų gamintojų, kurių produkcija skirta vaikams, nenurodo, kad naudoja grūdus ar daržoves su GMO. Tai ir mums gerai žinomas “Kellogs“, “Froot Loops“ bei kitos kompanijos. Į moters kvietimą stoti į kovą su „Monsanto“ per 4 mėnesius atsiliepė 10 milijonų žmonių.

„Monsanto“, savo veiklą pradėjusi 1901 metais kaip chemijos pramonės įmonė, kaltinama padėjusi Amerikai organizuoti cheminio ginklo panaudojimą Vietnamo karo metu. Jos gaminys „Agent Orange“ nužudė ar suluošino daugiau kaip 400 tūkstančių žmonių ir sukėlė apsigimimus daugiau kaip 500 tūkstančių vaikų.

„Monsanto“ cheminius produktus ir toliau tiekia Amerikai bei visam pasauliui. Pagarsėjęs jos produktas „Roundup“ sukelia Parkinsono, Alzheimerio ligas, autizmą ir vėžį. Iškelta ne viena byla šiai korporacijai, kai ūkininkai kreipiasi į teismus dėl sveikatos sutrikdymų, atminties praradimo, neurologinių problemų.

Korporacijos, kurios bendrosios pajamos iki 2012 metų pabaigos siekia 2 milijardus 940 milijonų, atakuoja pavienius ūkininkus, teikdama ieškinius teismams ir kaltindama tuo, kad ūkininkai užsiaugina motininių augalų sėklai. Sutartyse, kurias pasirašo ūkininkai, korporacija draudžia auginti sėklinius augalus ir reikalauja pirkti tik iš vieno šaltinio. Padidinusi herbicidų „Roundup“ kainas, korporacija padidino ir savo pelną.

“Monsanto“ nuolat pažeidinėja antimonopolinį įstatymą ir jos veikla laikoma antikonkurencine, tačiau JAV teisingumo departamentas iškeltą bylą prieš „Monsanto“ tyliai nutraukė. „Monsanto“ kontroliuoja didžiausių sėklų bendrovių veiklą, supirkdama jų produkciją, tačiau JAV nekeičia konkurencijos įstatymų, galimai dėl šios korporacijos įtakos.

Būtent „Monsanto“ varžosi su kitomis stambiausiomis pasaulio korporacijomis, kurios ketina kontroliuoti vandens tiekimą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad iki 2030 metų pusė pasaulio gyventojų gyvens vandens nepritekliaus sąlygomis, todėl taip svarbu kontroliuoti vandens gavybą ir privatizuoti vandens šaltinius. Dėl gyventojų skaičiaus augimo vandens poreikis bus 40 procentų didesnis, nei realūs jo gavybos dydžiai. Privačios kompanijos jau kontroliuoja 5 procentus žemės vandens. Bet dabar vyksta spartus vandens šaltinių privatizavimas, ir viena stambiausių supirkėjų yra „Monsanto“ korporacija, kuri, pesticidais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis užnuodijusi daugelio valstybių vandenis, ėmėsi jį filtruoti ir jau švarų pardavinėti vietos gyventojams.

Amerikos maisto ir vaistų administracijai pavesta užtikrinti maisto, tiekiamo amerikiečiams, saugumą. Bet joje dirba buvę „Monsanto“ vadovai. Tai aiškus interesų konfliktas. Tačiau baisiausia yra tai, kad neseniai JAV Kongresas ir prezidentas pasirašė įstatymą, kuris buvo pavadintas „Monsanto“ apsaugos įstatymu“. Be kitų dalykų, naujasis įstatymas apsaugo „Monsanto“ genetiškai modifikuotų sėklų pardavimą, kurį buvo sustabdę teismai. Barackas Obama kovo 29 dieną pasirašė šį įstatymą, kuriame yra tekstas, nurodantis Žemės ūkio skyriui „nepaisant jokių teisės nuostatų nedelsiant išduoti laikinus leidimus tęsti GMO sėklų naudojimą ūkininkų ar gamintojo („Monsanto“) prašymu“. Net jei teismas nustatė, kad tokie augalai kenkia žmonių sveikatai, skyrius privalo leisti augalus sėti ir auginti.

„Monsanto“ niekaip neprisideda prie pasaulio išmaitinimo, bet ardo tradicinę žemdirbystę, naikina privačius ūkius, didina taršą pesticidais, užsiima lobizmu ir politine korupcija, naikina atskiras augalų rūšis, vabzdžius. Dėl jų veiklos padidėjo žmonių sergamumas įvairiausiomis ligomis, įskaitant vėžį.

March Against Monsanto

Pietų ir Šiaurės Amerika, Naujoji Zelandija, Turkija, Šveicarija, Švedija, Ispanija, Slovakija, Slovėnija, Serbija, Škotija, Rusija, Rumunija, Portugalija, Norvegija, Nyderlandai, Malta, Makedonija, Italija, Airija, Islandija, Vengrija, Vokietija, Prancūzija, Suomija, Didžioji Britanija, Kroatija, Kipras, Čekija, Bulgarija, Belgija, Austrija, Australija, Izraelis, Pietų Korėja, Japonija, Indonezija, Indija, Senegalas, Pietų Afrika, Nigerija, Egiptas. Šių šalių aktyvistai stoja į kovą su monopolininke „Monsanto“. Šiuo metu įsiregistravusios daugiau kaip 430 pasaulio miestų aktyvistų grupės kyla į pasaulinę kovą su „Monsanto“ vykdoma žmonių ir gamtos naikinimo programa.

www.alternet.org, www.march-against-monsanto.com

Erika Drungytė

ekspertai.eu logo

Comments (1)

Rapsai atsidūrė po didinamuoju stiklu

Rapsai-atsidure-po-didinamuoju-stiklu

Šiemet sustiprinta genetiškai modifikuotų organizmų stebėsena, todėl rapsų pasėliuose dažniau lankysis kontrolieriai. Pernykštė sensacija dėl rapsuose rastų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pėdsakų subliuško. Specialistai nenustatė, iš kur jie atsirado, o papildomiems tyrimams paimtuose mėginiuose genetinė modifikacija nebuvo aptikta. Tačiau nusiraminti dar anksti.

Petro Malūko nuotr.

Tirs ir pakelių rapsus

Šiemet rapsų ir kukurūzų augintojus dažniau lankys Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai, kurie ims mėginius GMO ištirti. Specialistai tvirtina, kad bus tiriami ir pakelėse išaugę rapsai. (…)

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Comments (1)

Tyrimas: JAV diplomatai užsiima agresyviu GMO lobizmu

JAV ambasadaDaugiau nei 900 oficialių pranešimų apžvalga rodo, jog egzistuoja kampanija, skirta palaužti pasipriešinimą GMO produktams Europoje ir kitose šalyse, praneša guardian.co.uk.

FILE PHOTO

„JAV diplomatai užsienyje užsiimdavo agresyviu genetiškai modifikuotų pasėlių, pavyzdžiui, sojos pupelių, lobizmu“, – teigiama šioje oficialių pranešimų apžvalgoje.

Šią daugiau nei 900 oficialių pranešimų apžvalgą parengė grupė „Food and Water Watch“, joje yra atskleidžiama kruopščiai suplanuota kampanija sumažinti ir galų gale panaikinti pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams Europoje ir kitose šalyse, taip padedant didžiausioms JAV žemdirbystės korporacijoms uždirbti didesnį pelną.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Parašykite komentarą

Teismas byloje dėl patentuotų sėklų priėmė „Monsanto“ palankų nuosprendį – sėklos ūkininkui nepriklauso

soja 8Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis teismas pirmadienį agrochemijos gigantės „Monsanto“ ir ūkininko iš Indianos byloje priėmė bendrovei palankų nuosprendį. Minimas ūkininkas buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai daugino genetiškai modifikuotas sojos pupelių sėklas, kurias išvedė ši žemės ūkio milžinė, rašo svetainė phys.org.

Aukščiausiasis teismas vienbalsiai priėmė nuosprendį, jog patentuotus gaminius reguliuojantys įstatymai „neleidžia ūkininkui be įmonės leidimo dauginti patentuotų sėklų, jas persėjant ir nuimant derlių“.

sxc.hu nuotr.

Ginčo esmė buvo susijusi su „patento išsėmimu“ – teisiniu principu, teigiančiu, kad po to, kai patentuota prekė buvo nupirkta, ją įsigijęs asmuo „turi teisę ją naudoti ar perparduoti“, 10 puslapių teismo nuosprendį aiškino teisėja Elena Kagan.

„Tačiau tokia teisė neleidžia pirkėjui gaminti naujas patentuoto išradimo kopijas“, – pridūrė ji.

Šis nuosprendis suteikė postūmį „Monsanto“ akcijoms, kurios pirmadienį prekybos pradžioje smuko daugiau kaip 1 proc.

2007 metais iškeltoje byloje „Monsanto“ kaltino ūkininką Vernoną Hugh Bowmaną pažeidus jos intelektinės nuosavybės teises persėjant, kultivuojant ir parduodant herbicidams atsparias sojos pupelių sėklas, kurioms išvesti įmonei prireikė dešimties metų.

Bowman

Patentuotos sėklos, kurios leidžia ūkininkams „Monsanto“ gamybos herbicidais „Roundup“ purkšti ištisus laukus, buvo išvestos 1996 metais. Dabar jas perka daugiau kaip 90 proc. iš 275 tūkst. Jungtinių Valstijų ūkininkų, auginančių sojų pupeles.

Mandel Ngan/Getty Images nuotr.

75 metų ūkininkas V. H. Bowmanas teigė laikęsis kontrakto su „Monsanto“ ir kasmet pirmajai sėjai pirkdavęs naujas „Roundup Ready“ sėklas.

Tačiau jis sakė, kad sunkmetis privertė jį nuo 1999 metų iš grūdų saugyklų pirkti pigesnį sėklų mišinį, kurį jis naudodavęs antrajai sėjai.

Šiame mišinyje būdavo ir „Roundup Ready“ sojos pupelių, kurias V. H. Bowmanas sugebėjo atskirti ir naudoti sėjai nuo 2000 iki 2007 metų.

„Pagal patento išsėmimo doktriną V. H. Bowmanas galėjo perparduoti patentuotas sojos pupeles, įsigytas iš grūdų saugyklos; lygiai taip pat jis galėjo suvartoti šias pupeles ar sušerti jas gyvuliams“, – aiškino E. Kagan.

„Tačiau išsėmimo doktrina neleidžia V. H. Bowmanui dauginti patentuotas sojos pupeles be (specialaus ar numanomo) „Monsanto“ leidimo“.

„Tačiau V. H. Bowmanas elgėsi būtent taip“, – pridūrė teisėja.

Teismas nustatė, kad įstatymas teisingai saugo „Monsanto“ nuo tokių veiksmų, nes „priešingu atveju patentavimas turėtų mažai naudos“.

logo_2

Comments (1)

GMO teisme: „Monsanto“ švenčia eilinę pergalę prieš ūkininkus

soja_3JAV Aukščiausiasis teismas pirmadienį sudaužė vieno ūkininko viltis apeiti griežtą patentų sistemą, draudžiančią sėjai atidėti genetiškai modifikuotų augalų sėklas. Daugybė kitų baiminasi, kad jiems niekada nepavyks įrodyti, jog sojos pupelės gali daugintis ir augti, nepriklausomai nuo žmonių valios.

sxc.hu nuotr.

Kaip rašo leidinys „The Christian Science Monitor“, teismas vienbalsiai palaikė „Monsanto“ korporaciją ginče su Indianos valstijos ūkininku, kuris siekė savo lauke pasėti antrąją „Monsanto“ patentuotų sojos pupelių kartą.

Aukščiausiasis teismas atsižvelgė į tai, kad „Monsanto“ kompanijai priklauso 20 metų genetiškai modifikuotų ir herbicidui glifosatui atsparių sojos pupelių „Roundoup Ready“ patentas, neva reikalingas tam, kad atsipirktų laboratoriniai tyrimai ir kitos su genetiškai modifikuotų organizmų kūrimu susijusios išlaidos.

Garsioji genetiškai modifikuotų organizmų kūrėja parduoda sėklas ūkininkams tik su sąlyga, kad šie išaugins ne daugiau nei vieną derlių, kurį galės suvartoti arba parduoti. Atskiru punktu sutartyje įrašomas konkretus draudimas panaudoti derlių naujai sėjai.

Apie tai skaitykite Alfa.lt straipsnyje.

Comments (1)

Ar įteisinsime ženklą „BE GMO“?

isauginta be GMO2Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad didesnė dalis gyventojų rinktųsi produktus be GMO. Daugelyje šalių egzistuoja įvairios produktų ženklinimo sistemos, kuriomis siekiama informuoti vartotojus apie produkto sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus organizmus. Bet ar iš tikrųjų šiandieninė ženklinimo sistema, taikoma pasaulyje ir ES, užtikrina teisę rinktis produktus be GMO?

GM produktų ženklinimo praktika pasaulyje

Nuo to laiko, kai 1996 metais JAV milijonuose hektarų pirmą kartą buvo pasėta genetiškai modifikuota soja, per 17 metų šie plotai padidėjo šimtus kartų. Didėjant genetiškai modifikuotų augalų plotams, keičiasi ir pasaulio šalių požiūris į genetiškai modifikuotus produktus.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui JAV, kur auginama daugiausia genetiškai modifikuotų augalų, žiūri pakankamai liberaliai ir vertina GM produktus kaip analogiškus genetiškai nemodifikuotiems bei mano, kad jų nereikia nei ženklinti, nei suteikti vartotojams papildomos informacijos.

Tačiau kitos šalys taiko griežtesnius reikalavimus. Griežčiausiai į produktų, turinčių sudėtyje GMO, ženklinimą žiūri Kinija, kuri reikalauja ženklinti nuo mažiausios ribos, kurią galima atsekti – taigi ženklinama praktiškai nuo 0,0 proc.

Japonijoje riba, nuo kurios reikalaujama produktą ženklinti kaip turintį GMO, yra 5 proc. T. y. genetiškai modifikuotu produktu yra laikomas tas, kuriame yra ne mažiau, kaip 5 proc. GMO.

GM produktų ženklinimo sistema ES

ES ženklinimo sistema apibrėžia 0,9 proc. techninio neišvengiamumo ribą. Tik nuo šios ribos produktai yra laikomi genetiškai modifikuotais produktais. ES negalima tiekti į rinką visų genetiškai modifikuotų produktų, kurie yra pagaminami pasaulyje. Į ES rinką gali patekti tik Europos Sąjungos atsakingų institucijų autorizuoti GM produktai. Negali būti ir mažiausių neautorizuotų GMO likučių, išskyrus pašarus, kuriuose leistinas 0,1 proc. ES neįteisintų GMO pėdsakų.

ES ženklinama patys genetiškai modifikuoti organizmai kaip maistas ir pašarai, o taip pat maistas ir pašarai, pagaminti iš GMO bei savo sudėtyje turintys GMO.

Nors Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas, ES (taip pat ir Lietuva) nereikalauja žymėti gyvūninės produkcijos, išaugintos naudojant pašarus su GMO. Lietuvoje genetiškai modifikuotų augalų pasėliai kol kas neauginami, tačiau leidžiama prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais, taip pat ir pašarais su GMO. Taip pat neženklinami produktai, susintetinti naudojant genetiškai modifikuotų organizmų, pavyzdžiui, naudojant genetiškai modifikuotų bakterijų, susintetinta vakcina, glutamatai, enzimai, kai kurie vitaminai ir produktai, kurių fermentacijai buvo naudoti GMO, pavyzdžiui, mielės, naudotos alaus fermentacijai ar sūrio fermentacijai naudoti GMO.

Koks produktų be GMO poreikis?

Ar iš tikrųjų tokia sistema užtikrina vartotojų teisę rinktis, jei jie nori atsisakyti GMO?

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų pasisako prieš GMO vartojimą. Naujausiais tyrimų duomenimis, prieš GMO pasisako:

  • 67 proc. Lietuvos gyventojų;
  • 53 proc. ES gyventojų;
  • 78 proc. Vokietijos gyventojų;
  • 50 proc. JAV gyventojų (94 proc. gyventojų palaiko GM produktų ženklinimo idėją).

Ne tik vartotojai, bet ir ekologinių ūkių savininkai ir apskritai Lietuvos ūkininkai pasisako prieš GMO. Tai teikia vilties, kad Lietuvą bus galima paskelbti laisva nuo GMO zona. Panaši situacija ir kitose ES šalyse.

Produktų ženklinimo „BE GMO“ iniciatyva ES

Dėl vartotojų informacijos poreikio, kai kuriose ES šalyse vis dėlto gimė iniciatyva užtikrinti vartotojo pasirinkimą pirkti produktų, kuriuose NĖRA GMO – t. y. įteisinti ženklą „BE GMO“. Iniciatyvos pradininkė yra Austrija, dirbanti šioje srityje nuo 2007 metų. Šiandien Austrijoje ženklu „BE GMO“ yra ženklinama apie 2000 produktų grupių. Austrija yra pirmoji ir aktyviausia anti GMO kampanijoje – ji pirmoji uždraudė ES įteisintų GM augalų auginimą šalyje, nepaisant to, kad ES leidžiama auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 ir GM bulves Amflora. Austrija visas 9 federalines žemes paskelbė zonomis, laisvomis nuo GMO.

Ženklinimą „BE GMO“ taip pat sėkmingai vykdo Vokietija ir Prancūzija. Neseniai šią sistemą įteisino Italijos Tirolio provincija, Liuksemburgas ir ES nepriklausanti Šveicarija.

Austrija Europos Komisijai yra pateikusi projektą, skirtą harmonizuoti ženklą „BE GMO“ įteisinusių ES šalių ženklinimo sistemą, kad ji būtų vieninga visoje Europos Sąjungoje.

Ženklo „BE GMO“ reikalavimai

Kol kas ženklą įteisinusiose šalyse, norint ženklinti produktą „BE GMO“, yra iškelti tokie reikalavimai:

  • Produktai savo sudėtyje turi neturėti GMO;
  • Neturi būti priedų, pagamintų naudojant GMO;
  • Augalai neturi būti išauginti iš GM sėklų;
  • Auginant neturi būti naudojamos jokios dirvą gerinančios priemonės, pagamintos naudojant GMO;
  • Gyvūnų šėrimui nenaudojami jokie GM pašarai.

Gyvūnų šėrimui yra taikomi pereinamieji laikotarpiai – gyvūnas galėjo būti šertas GM pašarais, tačiau iki jo produkcijos panaudojimo jis turėjo būti nešertas GM pašarais tam tikrą laiką, kurį nustato kiekviena ES šalis narė atskirai.

Su kokiais sunkumais susiduriama ženklinimo „BE GMO“ sistemoje?

  • Visų pirma, kad būtų užtikrintas sąžiningas ženklo „BE GMO“ naudojimas, reikalinga kontrolės sistema, kuri padėtų išvengti piktnaudžiavimo ir vartotojų apgaudinėjimo. Tam būtinas griežtas kontrolės mechanizmas, kuris reikalauja ir didesnių kaštų;
  • Dėl didelio GM produktų paplitimo galimas atsitiktinis produkcijos „BE GMO“ užteršimas genetiškai modifikuotais organizmais;
  • Kol kas ženklą „BE GMO“ įteisinusiose šalyse genetiškai modifikuoti organizmai traktuojami pagal ES įteisintą apibrėžimą. Kaip jau buvo minėta, ES GM produktu laikomas tik kas produktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO. Vadinasi, ženklu „BE GMO“ paženklintuose produktuose gali būti iki 0,9 proc. GMO.

Ženklo „BE GMO“ nauda gamintojams:

  • Pasirinkimo galimybės suteikimas vartotojui, norinčiam atsisakyti GMO;
  • Geresnis maisto saugos užtikrinimas per didesnį atsekamumą;
  • Mažesnė rizika prarasti rinkas, susijusias su GMO;
  • Patikimas kompanijos įvaizdis;
  • Ženklinimas „BE GMO“ gali būti patrauklesnis ir padidinti apyvartą.

Galimybės įteisinti ženklą „BE GMO“ Lietuvoje:

  • Gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad yra didelis poreikis išvengti GMO;
  • Lietuvai reikalingas baltyminių pašarų gyvūnams, t.y. genetiškai nemodifikuotos sojos ir kitų baltyminių pašarų kaip sojos pakaitalo, užtikrinimas, nes kol kas beveik visa į Lietuvą atvežama soja yra genetiškai modifikuota;
  • Reikalingas teisinis pagrindas, kurį galima susikurti vadovaujantis kitų šalių patirtimi (Maisto įstatymas, Pašarų įstatymas ir kiti poįstatyminiai aktai);
  • Reikalinga produkto be GMO apibrėžtis;
  • Turi būti nustatyti reikalavimai tokiam produktui;
  • Ženklo patvirtinimas, kad ženklas galėtų būti naudojamas kaip prekinis ženklas;
  • Turi būti užtikrinta kontrolė ir atsekamumas.

„Laisva nuo GMO“

„Žalioji Lietuva“ primena, kad Kupiškio rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje nusprendė prisijungti prie Europos „laisvų nuo GMO“ savivaldybių tinklo. Šiuo metu visoje ES leidžiama auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810. Juos gali auginti ir Lietuvos ūkininkai, jei įvykdo visas reikalingas sąlygas. Nors mūsų šalies ūkininkai nesižavi GMO, nežinia kaip bus, jei mūsų žemę ims valdyti užsieniečiai. Tad visos savivaldybės ir Vyriausybė bendromis pastangomis turi siekti visiško GMO pasėlių uždraudimo Lietuvos Respublikoje.

Parengė Kristina JUOZAPAVIČIŪTĖ

Parengta pagal V. Vingrienės pranešimą konferencijoje „Socialiai atsakingas verslas ir GMO“

Vasario pabaigoje žaliųjų organizacijos paskelbė konkursą ženklui BE GMO sukurti. Dizaineriai, kūrėjai, aktyvūs žmonės iš visos Lietuvos siuntė savo idėjas ir darbus. Viršelio paveikslėlyje vienas iš ženklo „Be GMO“ konkursui pateiktų darbų.

Zalioji Lietuva logo

Comments (1)

Older Posts »